V. B. pagal BK 25 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-590-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00942-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija (S)

2.4.7

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

išteisintiesiems V. B. ir K. J.,

gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu:

V. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 3766 Eur dydžio bauda;

K. J. buvo nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 3766 Eur dydžio bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 1883 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL, t. y. 3766 Eur dydžio bauda.

Iš nuteistųjų V. B. ir K. J. AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteista 6798,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, patenkinus nuteistųjų V. B. ir K. J. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

V. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, K. J. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su K. J., apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. 2013 m. gegužės 20 d., apie 10.01 val., Kauno r., Čekiškės sen., Čekiškės mstl., Amatininkų ir Ateities gatvių sankryžoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį,,Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir atsitrenkė į E. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys nesklebtini); žinodamas, kad automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AEC 1166741) ir kad pagal 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas įgyja teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, siekdamas išvengti draudiko teisės reikalauti grąžinti sumokėtą padarytos žalos sumą, po įvykusio eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos ir su K. J. susitarė, kad ji policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei paaiškins, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ji. Po to K. J. policijos pareigūnams melagingai paaiškino, kad ji vairavo automobilį,,Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuveikus automobilio stabdžiams atsitrenkė į gyvenamąjį namą ir 2013 m. gegužės 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ užpildė pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, kurio pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. birželio 14 d. nukentėjusiajai E. M. išmokėjo 14 308 Lt sumą kaip draudimo išmoką. Taip V. B. išvengė turtinės prievolės atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. M. išmokėtą 14 308 Lt žalos sumą.

K. J. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad, veikdama bendrininkų grupe su V. B., apgaule V. B. naudai išvengė turtinės prievolės ir suklastojo dokumentą, t. y. žinodama, kad 2013 m. gegužės 20 d., apie 10.01 val., Kauno r., Čekiškės sen., Čekiškės m., Amatininkų ir Ateities gatvių sankryžoje V. B., vairuodamas jam priklausantį automobilį,,Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys nesklebtini), būdama V. B. informuota, kad automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AEC 1166741) ir kad pagal 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas įgyja teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, siekdama padėti V. B. išvengti draudiko teisės reikalauti grąžinti sumokėtą padarytos žalos sumą, su V. B. susitarė, kad policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei paaiškins, jog eismo įvykio metu ji vairavo automobilį. Po to policijos pareigūnams melagingai paaiškino, kad automobilį vairavo ji, nesuveikus stabdžiams atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys nesklebtini), ir 2013 m. gegužės 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ užpildė pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, kurio pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. birželio 14 d. nukentėjusiajai E. M. išmokėjo 14 308 Lt kaip draudimo išmoką. Taip ji padėjo V. B. išvengti turtinės prievolės atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. M. išmokėtą 14 308 Lt žalos sumą, ir suklastojo tikrą dokumentą – pranešimą apie įvykusį eismo įvykį, kuriame nurodė, kad 2013 m. gegužės 20 d., apie 10.01 val., Kauno r., Čekiškės sen., Čekiškės mstl. automobilį,,Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji.

Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Prokurorė nurodo, kad nuteistųjų tyčinius veiksmus pirmosios instancijos teismas grindė ne tik D. R., bet ir liudytojų A. A. A., J. F., J. Š. parodymais bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su nuteistųjų skundo argumentais, kad faktą, jog automobilį vairavo V. B., patvirtino tik D. R., pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes aplinkybę, kad po įvykio iš automobilio išlipo vyrai, patvirtino ir A. A. A., J. F. bei J. Š.. Be to, apeliacinės instancijos teismas, anot prokurorės, nesilaikė apeliaciniam procesui keliamų uždavinių išnaudoti visas galimybes įrodymams surinkti, nes nustatęs, kad dalis aplinkybių nėra visiškai aiškios, prieštaravimai ir abejonės nepašalintos, nuteistųjų versija nepaneigta, neatliko įrodymų tyrimo, neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti, iš esmės apsiribojo vien tik surinktų įrodymų vertinimu. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti neapklaustus liudytojus E. M. bei S. G.. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes, jų visiškai nepagrindė surinktais bylos duomenimis, taip padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio esminius pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl išteisinamasis nuosprendis, kuris pagrįstas neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesant motyvuotų išvadų dėl nusikalstamos veikos požymių, turi būti panaikintas.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas A. A. A., D. R. parodymais, kuriais nebuvo pagrindo netikėti, nes jie nuoseklūs, vienas kitą papildantys, taip pat automobilio nuotraukomis, darytomis iš karto po eismo įvykio, AB,,Lietuvos draudimas“ pareiškimu, iš kurio matyti, kad vietiniai gyventojai atsisakė raštiškai paliudyti matę, jog automobilį vairavo V. B., telefonų išklotinių analize, iš kurios matyti, kad E. K. skambino K. J., nors teigė, kad K. J. būtent tuo metu vežė namo.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl J. F., J. Š. parodymų, automobilio nuotraukų, AB,,Lietuvos draudimas“ pareiškime pateiktos informacijos, telefonų išklotinių, todėl padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio pažeidimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatinėjanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Tokio pobūdžio vertinimai susiję su nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu ir nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo išvados dėl automobilio „Nissan Terrano“ vairavimo fakto nustatymo, nesutinkama su šio teismo atskirų įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirus asmenų parodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl šio teismo priimto nuosprendžio atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 332 straipsnio pažeidimus.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo priimtą naują išteisinamąjį nuosprendį, daro išvadą, kad šis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dėl K. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o V. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pagrįstumą ir teisėtumą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir padaręs kitokias išvadas, iš esmės nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų BPK normų.

Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai patikrino šio apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, įvertino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias įtakos teismo išvadoms, ar išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms pagrįsti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Šis teismas, naujame išteisinamajame nuosprendyje pateikė motyvuotą bylos įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padarė išvadas dėl K. J. ir V. B. išteisinimo, nes iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad šie asmenys, veikdami bendrininkų grupe, apgaule V. B. naudai išvengė turtinės prievolės, o K. J. dar ir suklastojo tikrą dokumentą – pranešimą apie įvykusį eismo įvykį.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinį skundą, nei nuteistiesiems, nei prokurorui ir kitiems dalyvavusiems asmenims teismo neprašant atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti atskirus asmenis liudytojais. Taigi nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad neapklausus į sąrašą asmenų, kviestinų į teismo posėdį, neįtrauktus asmenis E. M. bei S. G., iš esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas nurodė įrodymus, kodėl padarė išvadą, kad byloje kategoriškai nepaneigta V. B. ir K. J. versija, jog automobilį vairavo ne V. B., o K. J.. Teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kodėl liudytojos D. R. parodymais teismas nesirėmė, ir pateiktas liudytojų A. A. A., J. F. bei J. Š. nurodytų aplinkybių įvertinimas. Teismas nurodė įrodymų šaltinius, kurie tvirtina V. B. ir K. J. parodymus, pasisakė apie telefoninių skambučių reikšmę. Teismas naujame išteisinamajame nuosprendyje rėmėsi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pagal pateiktus kaltinimus įrodinėtina ir teisinę reikšmę turi svarbi aplinkybė, jog automobilį „Nissan Terrano“ vairavo būtent neblaivus asmuo. Visų pirma šiuo atveju turėjo būti nustatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatytas pažeidimas, neblaivaus (girto) asmens vairavimo faktas, kurio pagrindu AB,,Lietuvos draudimas“ įgytų teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, tačiau tokia administracinės teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta, V. B. neblaivumo būsena nebuvo patikrinta.

BPK 332 straipsnis reglamentuoja reikalavimus, kurie keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Kodėl apeliacinės instancijos teismas, priėmęs BPK 329 straipsnio 1 punkte ir 331 straipsnyje numatytą procesinį dokumentą – naują nuosprendį, iš esmės pažeidė BPK 332 straipsnio reikalavimus, kasaciniame skunde nenurodoma.

Darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo naujo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas