Baudžiamoji byla Nr. 2K-630-511/2015 Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00275-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.11.10 (N) (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko, ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
nuteistajam M. P.,
nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Linos Beinarytės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu M. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 253 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. civilinis ieškinys iš dalies patenkintas ir jai iš M. P. priteista 177,25 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės B. Č. civilinis ieškinys iš dalies patenkintas ir iš M. P. priteista 1500 Eur K. V. ir 1500 Eur G. V. neturtinei žalai atlyginti.
Iš M. P. priteista valstybei 695,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiosioms bei 3,37 Eur, išmokėtus liudytojai už kelionės išlaidas.
Iš M. P. paimti pinigai 656,10 Lt (190,02 Eur) panaudoti civiliniams ieškiniams padengti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendis.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslus arba dirbti; būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. vakaro iki 7 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su mokslu arba darbu; atlyginti nukentėjusiesiems teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti ir nuteistojo gynėjo, pašiusio skundą atmesti paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 3 d., apie 10 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio iš neteisėtai laikomo 12 kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo „IŽ-54“ Nr. A 0361, du kartus šaudamas gulinčiam lovoje nukentėjusiajam J. V. į nugarą ir taip jam padarydamas šautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, paviršinius odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame žaste, tyčia jį nužudė.
Be to, jis nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, 2014 metų kovo mėn. pabaigoje–balandžio mėn. pradžioje, Pasvalio r., Pumpėnų sen., miške prie Pumpėnų miestelio, vietoje, kur yra šv. Marijos skulptūra, radęs neteisėtai įgijo 12 kalibro dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „IŽ-54“ Nr. A 0361, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, keturis 12 kalibro medžioklinius šovinius ir šaunamojo ginklo duslintuvą, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems A kategorijos ginklų priedėliams, kuriuos parsigabeno ir laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. birželio 3 d., 10 val., kol (duomenys neskelbtini) name panaudojo šautuvą ir du šovinius prieš J. V., vėliau iki 2014 m. birželio 3 d. 11 val. nugabeno šautuvą ir vieną šovinį iki (duomenys neskelbtini) upelio ir ten juos įmetė.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 92 straipsnio.
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomonė dėl BK 92 straipsnio taikymo išsiskyrė.
Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas, išimtinai nepagrįstai daug dėmesio skyrė tik M. P. asmenybei ir jo emocinei būsenai nusikaltimo padarymo metu, iš esmės atsižvelgdamas tik į šias aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus M. P. nuo visuomenės. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas ir negrįžtamas pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, nusikaltimas padarytas vienu iš pavojingiausių būdų – panaudojant šaunamąjį ginklą, šauta du kartus į beginklį, girtą ir miegantį bei negalintį pasipriešinti J. V., nors šeimos terorizavimas galėjo būti nutrauktas ir teisinėmis priemonėmis (kreipiantis į teisėsaugos organus, kartu su nukentėjusiuoju negyvenant ir pan.).
Prokurorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šis nusikaltimas buvo atsitiktinis, neplanuotas. Byloje nustatyta, kad po konflikto tarp L. P. ir J. V., šiam nuėjus miegoti, M. P. atsinešė nelegaliai laikytą medžioklinį šautuvą ir du kartus šovė miegančiam J. V. į nugarą. Tuo metu M. P. jokios realios grėsmės jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nes nukentėjusysis girtas miegojo, o L. P. buvo išėjusi iš namų. Dėl to M. P. didžiai susijaudinti negalėjo, o šovė todėl, kad buvo įsižeidęs ir supykęs dėl neteisėto J. V. elgesio prieš jį, jo motiną bei mirusį tėvą, siekdamas, kad tokie J. V. veiksmai daugiau nesikartotų, kad šis išsikraustytų iš namų.
Kasatorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. P. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti iš pykčio, dėl asmeninių paskatų. M. P. teigė, jog šaudamas į J. V. jo nužudyti nenorėjo ir konkrečiai jo mirties nesiekė, tačiau akivaizdu, kad, būdamas normalaus protinio išsivystymo ir pakaltinamas, nuteistasis turėjo suvokti, jog šaunant du kartus iš gana arti (2-2,5 m) į gulintį J. V., neabejotinai atsiras sunkūs padariniai. Toks M. P. veikimas buvo labai pavojingas J. V. gyvybei, sunkių veikos padarinių – mirties – kilimas buvo neišvengiamas, ir to M. P. nesuvokti negalėjo.
Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. P. neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, niekam apie ginklą jis nesakė ir niekas apie tai nežinojo, ginklo negrąžino, o paslėpė jį ūkiniame pastate. Vėliau ginklą M. P. panaudojo, o tai rodo, kad jo veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo subrendę jo sąmonėje iki nusikaltimo padarymo dienos. N. P. veiksmų prieš ir po nusikaltimo padarymo analizė rodo, kad J. V. jis nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kasatorė pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistojo asmenybę apibūdina teigiami charakterio bruožai, charakteristikos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai nei aukštesnės instancijos teismas, tinkamai vertino M. P. asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-181/2012).
Dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatorius nesutinka su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino tam tikras aplinkybes ir jomis remdamasis pripažino, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. P. realiai bausmės neatliekant. Skunde teigiama, kad šiuo požiūriu įstatymo nuostatas teisingiau taikė pirmosios instancijos teismas.
Bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams reglamentuoja BK 92 straipsnis. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir tiems nepilnamečiams, kurie nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra didesnė kaip ketveri metai.
Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir išskirtinai tik teigiamai pasisakęs apie M. P. asmenybę, paskyrė M. P. laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, neradęs galimybės jos vykdymą atidėti iš esmės todėl, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas panaudojant šaunamąjį ginklą, sukėlęs negrįžtamas pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas bausmės atidėjimo klausimu pasisakė labai detaliai, išanalizavęs tiek padarytą nuteistojo padarytą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Šiame nuosprendyje dalyje labai išsamiai motyvuota, kad yra pagrindai nepilnamečiui M. P. bausmės tikslų siekti be realaus laisvės atlikimo. Ši išvada paremta plačiais ir išsamiais motyvais. Nustatyta, kad M. P. buvo nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena, savo noru pranešė apie nužudymą, padėjo jį išaiškinti; kad nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; kad M. P. veika buvo padaryta dėl nukentėjusiojo J. V. psichinės prievartos, naudotos prieš nuteistąjį ir jo šeimos narius, taip pat veikos padarymui turėjo įtakos J. V. rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktai); kad M. P. nusikaltimo padarymo metu buvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri nesiekia išreikšto afekto lygio, tačiau turėjo esminės įtakos jo veiksmams, t. y. apribojo jo elgesio suvokimą ir kontrolę. M. P. būseną veikos padarymo metu įtakojo ilgalaikiai psichotraumuojantys santykiai su nukentėjusiuoju, jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai bei susiklosčiusios situacinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas net tada, kai jis yra nuteistas už padarytą labai sunkų nusikaltimą, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, įstatymas pirmenybę teikia ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (BK 81 straipsnis). Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apeliacinės instancijos teismas BK 92 straipsnio nuostatų nepažeidė. Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, dėl M. P. skirtinos bausmės labiau atitinka apeliacinės instancijos teismo išvados. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį nėra pakankamo teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Linos Beinarytės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
