R. L. pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-548-699/2015

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00404-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2;

1.2.14.5.2;

1.2.19.3;

2.1.7.4;

2.1.6.2;

2.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 8 d. redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) – teisės dirbti vadovaujantį darbą atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams bei teisės dirbti vadovaujantį darbą atėmimas ketveriems metams;

D. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt) (7530 Eur) dydžio bauda. Į šią bausmę įskaičius dvi laikino sulaikymo dienas, galutinė bausmė D. S. paskirta 198 MGL (25 740 Lt) (7454 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), R. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams šešiems mėnesiams vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. L. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista; nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti K. K., V. J. G., M. J., J. Č., o Z. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą ir byla jam nutraukta, tačiau ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. L. ir D. S. nuteisti už tai, kad R. L., būdamas UAB „A.“ generalinis direktorius, o D. S. – nuotekų tinklų, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), savininkas, veikdami organizuota grupe su AB „P.“ filialo „G.“ vyr. inžinieriumi K. K., statybos darbų vadovu J. Č., statybos darbų vadovu M. J., UAB „A.“ meistru V. J. G., R. L. veikiant kaip organizatoriui su J. R., AB „P.“ filialo „G.“ direktoriumi, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Panevėžio mieste ir rajone organizuota grupe susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį apgaule UAB „A.“, AB „P.“, R. G. IĮ ir D. S. naudai pagal suklastotus dokumentus – darbų atlikimo aktus – įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, t. y. turtinę teisę į 133 515,00 Lt (38 668,62 Eur) Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, administruojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, iš kurių AB „P.“ užvaldė 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur) kaip apmokėjimą už tariamai atliktus naujos nuotekų slėginės linijos statybos darbus UAB „A.“ objekte Nr. 33 „(duomenys neskelbtini)“, iš jų – 81 638,70 Lt (23 644,20 Eur) AB „P.“ sumokėjo R. G. IĮ, o D. S. perdavė neatlygintinai medžiagų, kurių vertė 11 059,40 Lt (3203,02 Eur), kaip kompensaciją už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini); K. K. nurodžius suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus, organizavo šių dokumentų suklastojimą, t. y. J. Č. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą – statybos darbų žurnalą „(duomenys neskelbtini)“, K. K. nurodymu M. J. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – R. G. IĮ PVM sąskaitas faktūras (2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE079, 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE080, 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE081, 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE082) ir AB „P.“ filialo „G.“ 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 bei 2011 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, o V. J. G. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – R. G. IĮ PVM sąskaitas faktūras (2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE079, 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE080, 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE081, 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE082), būtent:

R. L., žinodamas, kad pagal Europos sanglaudos fondo finansinės paramos programą dalį Panevėžio rajono savivaldybės nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrai skirtų lėšų yra numatyta panaudoti vandentvarkos įmonės UAB „A.“ objekte Nr. 33 (Panevėžio r., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini) naujų nuotekos slėginių tinklų statybai ir kad 2008 m. šiame objekte D. S. lėšomis yra įrengti nuotekų slėginiai tinklai, siekdamas, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 4 dalies reikalavimus jau sumontuotų nuotekų komunikacijų tinklų, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ nereikėtų išpirkinėti iš D. S., D. S. pareikalavus, kad „G.“ išmokėtų kompensaciją už seną nuotekų trasą (duomenys neskelbtini), o „G.“ direktoriui J. R. 2010 m. spalio 25 d. 8.23 val. pokalbio telefonu metu informavus R. L. apie tai, kad D. S. neleidžia „G.“ atlikti naujos slėginės linijos (duomenys neskelbtini) tiesimo darbų, 2010 m. spalio 25 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) R. L. susitiko su D. S.; 2010 m. spalio 25 d., apie 13.30 val., „G.“ direktoriaus kabinete, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), R. L. susitiko su J. R.; 2010 m. spalio 25 d., apie 18.00 val., prie D. S. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), R. L. dar kartą susitiko su D. S.; 2010 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., UAB „A.“ teritorijoje (Panevėžys, (duomenys neskelbtini) D. S. susitiko su V. J. G.; 2010 m. spalio 25-26 d., nenustatytą val., UAB „A.“ teritorijoje (Panevėžys, (duomenys neskelbtini) R. L. susitiko su V. J. G. Šių susitikimų ir laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki lapkričio 4 d. įvykusių kitų nenustatytų susitikimų tarp atskirų organizuotos grupės narių metu R. L. davė leidimą bei nurodymą, o D. S., J. R. ir V. J. G. išreiškė sutikimą nusikalstamam sumanymui – užuot tiesus naują nuotekų liniją, kaip reikalavo statinio projektas, suremontuoti senus nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), juos įforminti kaip AB „P.“ filialo „G.“ naujai nutiestus ir taip apgaule gavus apmokėjimą už tariamai naujai nutiestą nuotekų trasą per „G.“ sudarytą fiktyvų technikos nuomos sandorį su R. G. IĮ atsiskaityti su D. S. už seną nuotekų liniją. Vykdydami šį nusikalstamą sumanymą:

R. L. davė leidimą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki lapkričio 4 d., J. R. davė nurodymą K. K., kuris davė nurodymą J. J. ir J. Č. – užuot tiesus naują nuotekų liniją, kaip reikalavo statinio projektas, suremontuoti seną nuotekų liniją, o dokumentuose įforminti suremontuotą trasą kaip naujai nutiestą. K. K. informavo J. J. ir J. Č., kad remonto darbus atliks R. G. IĮ bei D. S. pasamdyti asmenys, o su D. S. reikia atsiskaityti statybinėmis medžiagomis ir per fiktyvų technikos nuomos sandorį su R. G. IĮ.

D. S., suvokdamas, kad savo veiksmais prisideda prie svetimo turto įgijimo apgaule – neteisėto Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų įgijimo, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki lapkričio 4 d. paprašė V. J. G., kad jo žmonos R. G. įmonė sudarytų neteisėtą sandorį su AB „P.“ filialu „G.“ – imituotų technikos nuomos paslaugas ir, gavus apmokėjimą už neatliktas paslaugas, perduotų pinigus D. S. kaip kompensaciją už seną nuotekų liniją bei, turėdamas tikslą jau esančią nuotekų liniją suremontuoti, kad ją būtų galima įforminti kaip naujai nutiestą, pasamdė B. C. ir S. M., kurie 2010 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko jau paklotos nuotekų trasos remonto darbus.

V. J. G., suvokdamas, kad savo veiksmais prisideda prie svetimo turto įgijimo apgaule – neteisėto Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų įgijimo, 2010 m. lapkričio–2011 m. vasario mėn. suklastojo ir pateikė AB „P.“ filialui „G.“ suklastotas R. G. IĮ PVM sąskaitas faktūras 81 638,70 Lt (23 644,20 Eur) (su PVM) sumai už tariamą technikos nuomą (2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE079 „Už ekskavatorinio krautuvo JCB nuomą per 2010 m. lapkričio mėn.“ 13 842,40 Lt; 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE080 „Už ekskavatorinio krautuvo SK13 900 Skafell nuomą per 2010 m. lapkričio mėn.“ 13 842,40 Lt; 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE081 „Už ekskavatorinių krautuvų SK13 900 Skafell ir JCB nuomą per 2010 m. gruodžio mėn.“ 27 527,50 Lt; 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE082 „Už ekskavatorinių krautuvų JCB 3080 ir JCB 3CX nuomą per 2011 m. sausio mėn.“ 26 426,40 Lt), pagal kurias R. G. IĮ už nesuteiktas paslaugas neteisėtai gavo iš AB „P.“ apmokėjimą – 81 638,70 Lt (23 644,20 Eur).

J. Č., suvokdamas, kad savo veiksmais prisideda prie svetimo turto įgijimo apgaule – neteisėto Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų įgijimo, po 2010 m. spalio 25 d., turėdamas tikslą imituoti atliekamus darbus, nurodė darbininkui B. C. iškasti griovį nuotekų vamzdžio montavimui (slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 į šulinį FS-1) ir, turėdamas tikslą apgauti techninę priežiūrą vykdantį asmenį – UAB „Technik LT“ inžinierių R. P., jam parodė iškastą griovį bei greta padėtą vamzdį. 2010 m. gruodžio 8 d. R. P. atlikus apžiūrą, nurodė darbininkams šį griovį užkasti ir griovio gale įkasti apie 2 m ilgio vamzdį, kuris vaizduotų tariamai naujai paklotą vamzdį. 2010 m. gruodžio mėn. R. P. atlikus pakartotiną atliktų darbų apžiūrą, J. Č. suklastojo statybos darbų žurnalą „(duomenys neskelbtini)“, į jį įrašydamas žinomai melagingus duomenis ir juos patvirtindamas savo parašu:

115-116 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 8“, „Tranšėjos dugno paruošimo darbai“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. lapkričio 9 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki FS-1, 193,40 m, panaudota medžiaga – smėlis; 2010 m. lapkričio 10 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki FS-1, 174 m, panaudota medžiaga – smėlis; 2010 m. gruodžio 3 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki NS-1, 274 m., panaudota medžiaga – smėlis;

117-118 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 9“, „Vamzdžio paklojimo darbai nuo šulinio Nr. 69“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. lapkričio 9 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 į šulinį FS-1, 193 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, atitikties deklaracija Nr. 4; 2010 m. lapkričio 10 d.– Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 į šulinį FS-1, 174 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, atitikties deklaracija Nr. 4; 2010 m. gruodžio 3 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki NS-1, 274 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, atitikties deklaracija Nr. 4;

119-120 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 9“, „Vamzdžio paklojimo apsauginis užpylimas nuo šulinio Nr. 69“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. lapkričio 9 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki FS-1, 193,40 m, panaudota medžiaga – smėlis, gruntas; 2010 m. lapkričio 10 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki FS-1, 174 m, panaudota medžiaga – smėlis; 2010 m. gruodžio 3 d.– Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio 69 iki NS-1, 274 m, panaudota medžiaga – smėlis;

40-41 psl. įrašė neteisingus duomenis, kad 2010 m. gruodžio 2 ir 3 d. buvo sumontuota slėgiminė nuotekų linija tarp šulinių „FS4“ ir siurblinės šulinio „NS1“;

41 psl. įrašė neteisingus duomenis, kad 2010 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta „slėgiminės nuotekų linijos FS1 paklojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-3 į šulinį FS-4 įrengiant apsauginį dėklą iš 8E100PN – 40 d. 315 atitikties deklaracija Nr. 4“;

41 psl. įrašė neteisingus duomenis, kad 2010 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta „Slėginės nuotekų linijos FS1 paklojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-3 iki šulinio FS-2 iš PE-100PN10 Ø110, atitikties deklaracija Nr. 4“;

42-43 psl. įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. gruodžio 8 d. – „Slėginės FS-1 į šulinio FS-3 sumontavimas g/b žiedu Ø1,5 m. atitikties deklaracija Nr. 7“; 2010 m. gruodžio 9 d. – „Slėginės FS-1 klojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-2 į šulinį FS-1“, 135 m; 2010 m. gruodžio 10 d. – „Slėginės FS-1 klojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-2 į šulinį FS-1 iš PE100PN Ø110, FS-1 slėginės linijos klojimas“, 140 m; 2010 m. gruodžio 13 d. – „G/b šulinio FS-2 sumontavimas iš G/b žiedų ir g/b dugno. atitikties deklaracija Nr. 7“; įrašas be datos – „Slėginės linijos FS-1 klojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-1 į šulinį FS-2 ir indėklo įrengimas per tiltą iš PE-100PN10 Ø315, PE-100PN10 Ø110, atitikties deklaracija Nr. 13“, 20 m ir 34 m., bei „Slėginės linijos FS-1 klojimas kryptinio gręžimo būdu nuo šulinio FS-1 į šulinį FS-2 iš PE-100PN10 Ø110“;

115-116 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 8“, „Tranšėjos dugno paruošimo darbai“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. gruodžio 6 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio FS-3 iki FS-4 kryptinio gręžimo būdu, 70 m; 2010 m. gruodžio 7 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-3 iki FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 157,5 m; 2010 m. gruodžio 10 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-2 iki FS-1 kryptinio gręžimo būdu, 275 m; įrašas be datos – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-1 į FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 30 m,

117-118 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 9“, „Vamzdžio paklojimo darbai nuo šulinio Nr. 69“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. gruodžio 6 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo šulinio FS-3 iki FS-4 kryptinio gręžimo būdu, 70 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, Ø315; 2010 m. gruodžio 7 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-3 iki FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 157,5 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, atitikties deklaracija Nr. 4; 2010 m. gruodžio 10 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-2 iki FS-1 kryptinio gręžimo būdu, 275 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, atitikties deklaracija Nr. 4; įrašas be datos – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-1 į FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 30 m, panaudotas vamzdis PE-100PN10, Ø315;

119-120 psl. „Paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 9“, „Vamzdžio paklojimo apsauginis užpylimas nuo šulinio Nr. 69“ įrašė neteisingus duomenis, kad buvo atlikti darbai: 2010 m. gruodžio 7 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-3 iki FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 157,5 m; 2010 m. gruodžio 10 d. – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-2 iki FS-1 kryptinio gręžimo būdu, 275 m; įrašas be datos – Slėginės linijos FS-1 klojimas nuo FS-1 į FS-2 kryptinio gręžimo būdu, 30 m. Ties šiais įrašais pasirašė kaip darbų atlikimą tikrinęs asmuo.

M. J., suvokdamas, kad savo veiksmais prisideda prie svetimo turto įgijimo apgaule – neteisėto Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų įgijimo, suklastojo V. J. G. pateiktas R. G. IĮ PVM sąskaitas faktūras 81 638,70 Lt (23 644,20 Eur) (su PVM) sumai už tariamai suteiktas paslaugas, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie suteiktas technikos priemonių nuomos paslaugas UAB „A.“ objekte Nr. 33 „(duomenys neskelbtini)“, šias sąskaitas pasirašydamas ir taip patvirtindamas sąskaitose įrašytus žinomai neteisingus duomenis. M. J. pasirašytas suklastotas sąskaitas pateikė AB „P.“ filialo „G.“ apskaitininkams (2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE079 „Už ekskavatorinio krautuvo JCB nuomą per 2010 m. lapkričio mėn.“ 13 842,40 Lt; 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE080 „Už ekskavatorinio krautuvo SK13 900 Skafell nuomą per 2010 lapkričio mėn.“ 13 842,40 Lt; 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE081 „Už ekskavatorinių krautuvų SK13 900 Skafell ir JCB nuomą per 2010 gruodžio mėn.“ 27 527,50 Lt; 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE082 „Už ekskavatorinių krautuvų JCB 3080 ir JCB 3CX nuomą per 2011 sausio mėn.“ 26 426,40 Lt).

Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, M. J. suklastojo 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2011 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, nurodydamas filialo „G.“ darbuotojams (kurie dėl šios veikos nėra kalti) įrašyti žinomai melagingus duomenis apie minėtame objekte atliktus darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, ir medžiagas, kurios realiai nebuvo panaudotos (bendra suma – 133 515,00 Lt (38 668,62 Eur)), ir šiuos aktus, pats pasirašęs, pateikė AB „P.“ vyr. buhalterei D. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta ir kuri, pasitikėdama M. J., pasirašė šiuose aktuose ir pateikė juos pasirašyti techninę priežiūrą vykdančiam Z. V., o šis dėl, neatsargumo tinkamai neatlikdamas savo pareigų, nepatikrino akte įrašytų duomenų ir šiuos aktus pateikė UAB „A.“ darbuotojams.

Dėl nuteistųjų R. L., K. K., V. J. G., M. J., D. S. ir J. Č. organizuotos grupės narių veiksmų UAB „A.“ pateikė suklastotus 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2011 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, pagal kuriuos agentūra sumokėjo UAB „A.“ 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur) (užskaitant UAB „A.“ 2010 m. rugpjūčio 26 d. gautą avansą 50 690,79 Lt (14 681,07 Eur) ir 2011 m. kovo 28 d. pervedus 69 699,74 Lt (20 186,44 Eur), o UAB „A.“ sumokėjo AB „P.“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra įtraukti ir nuotekų montavimo (duomenys neskelbtini) darbų vertė – 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur) (pagal 2010 m. lapkričio 30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PST107614 2010 m. gruodžio 23 sumokėjo 516 322,40 Lt, 2010 m. gruodžio 22 d.– 1 283 522,11 Lt, 2010 m. gruodžio 22 d. – 68 750,84 Lt; pagal 2011 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PST107753 2011 m. kovo 28 d. – 418 906,71 Lt, 2011 m. kovo 29 d.– 25 078,22, 2011 m. kovo 31 d. – 241 621,86 Lt). Iš šių lėšų AB „P.“ sumokėjo R. G. IĮ už nesuteiktas paslaugas 81 638,70 Lt (pagal 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. GE079 ir GE080 2010 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 27 684,80 Lt; pagal 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE081 2011 m. sausio 18 d. sumokėjo 27 527,50 Lt; pagal 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GE082 2011 m. vasario 18 d. sumokėjo 26 426,40 Lt).

Be to, J. Č. ir M. J., vykdydami organizuotos grupės narių susitarimą neteisėtai sumokėti D. S. už seną trasą iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų ir dalį senos trasos vertės atlyginti statybinėmis medžiagomis, taip paliekant didesnę dalį neteisėtai gautų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų AB „P.“ filialui „G.“, neatlygintinai perdavė D. S. AB „P.“ filialui „G.“ priklausančių 11 059,40 Lt (3203,02 Eur) vertės statybinių medžiagų: vykdydamas neteisėtą nuteistojo K. K. nurodymą, J. Č. 2010 m. lapkričio 23 d. organizavo neatlygintinai D. S. nurodytu adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) 30 m3 smėlio atvežimą bei 2011 m. sausio 24 d. M. J. perdavė neatlygintinai D. S. 700 m naujo nuotekų vamzdžio, kurių bendra vertė 11 059,40 Lt (3203,02 Eur), kaip kompensaciją už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini)

Be to, R. L. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Panevėžio mieste ir rajone, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „A.“ generaliniu direktoriumi, turinčiu atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti UAB „A.“ vardu, siekdamas turtinės naudos sau, D. S., UAB „A.“, AB „P.“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to buvo padaryta didelė – 136 095,34 Lt (39415,93 Eur) dydžio turtinė žala: UAB „A.“ – 1553,71 Lt, AB „P.“ – 14 151,10 Lt (4098,44 Eur), Europos Sąjungos sanglaudos fondui, administruojamam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, ir kartu valstybės biudžetui – 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur), o valstybei ir UAB „A.“ – didelė neturtinė žala – sumenkintas valstybės ir UAB „A.“ prestižas bei reputacija, diskredituotas UAB „A.“ generalinio direktoriaus vardas, kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, būtent:

Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 21 d., žinodamas, kad pagal Europos sanglaudos fondo finansinės paramos programą dalį Panevėžio rajono savivaldybės nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrai skirtų lėšų yra numatyta panaudoti vandentvarkos įmonės UAB „A.“ objekte Nr. 33 (Panevėžio r., (duomenys neskelbtini)) naujų nuotekos slėginių tinklų statybai ir kad 2008 m. šiame objekte D. S. lėšomis yra įrengti nuotekų slėginiai tinklai, parengė UAB „A.“ nuotekų tinklų plėtrai valstybės ir Europos Sanglaudos fondo finansinės paramos programos skiriamų lėšų neteisėto įgijimo planą, t. y. kad UAB „A.“ pagal Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 4 dalies reikalavimus jau sumontuotų nuotekų komunikacijų tinklų, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), nereikėtų UAB „A.“ išpirkinėti iš D. S., senus nuotekų tinklus įforminti kaip naujai nutiestus ir taip piktnaudžiaujant apgaule gauti apmokėjimą bei šiomis lėšomis per R. G. IĮ dalinai atsiskaityti su D. S. už jo nuotekų liniją.

Dėl R. L. ir jo bendrininkų nusikalstamo plano įgyvendinimo dalis UAB „A.“ objekte Nr. 33 nuotekų trasos tiesimo darbų buvo imituota, dalis trasos buvo pertvarkyta pagal projektą ir tik maža dalis vamzdyno nutiesta naujai, į statybos darbų žurnalą, 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2011 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 M. J. įrašius žinomai neteisingus duomenis apie darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, ir medžiagas, kurios realiai nebuvo panaudotos (bendra suma – 133 515,00 Lt (38 668,62 Eur)), šiuos suklastotus dokumentus pateikus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, neteisėtai už neatliktus darbus iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų lėšų 2011 m. kovo 25 d. UAB „A.“ buvo sumokėta 69 699,74 Lt (20 186,44 Eur), bei pateikus darbų atlikimo aktus, susigrąžinta (minusuota) 2010 m. rugpjūčio 26 d. sumokėto avanso suma 50 690,79 Lt (14 681,07 Eur), iš viso 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur).

2010 m. lapkričio 15 d., pasinaudodamas AB „P.“ filialo „G.“ suinteresuotumu gauti užsakymus iš UAB „A.“ atlikti statybos darbus, paprašė „G.“ direktoriaus J. R., kad jis AB „P.“ filialo „G.“ lėšomis neatlygintinai atliktų betranšėjinio vamzdžio paklojimo darbus jo gyvenamajame name, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. lapkričio 18-19 d. pagal AB „P.“ filialo „G.“ užsakymą UAB „Požeminės linijos“ atlikus betranšėjinio vamzdžio paklojimo darbus, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), kurių vertė 14 151,10 Lt, už šiuos darbus neatsiskaitė.

2010 m. lapkričio–gruodžio mėn. tyčia, siekdamas asmeninės turtinės naudos sau, pasinaudodamas UAB „A.“ darbuotojų tarnybiniu priklausomumu, neatlygintinai pasinaudojo UAB „A.“ automobilio „Man 8.185“ ir ekskavatoriaus „Fiat Hitachi“ paslaugomis savo namo kiemo, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), tvarkymui: 2010 m. lapkričio 22, 30 d. ir gruodžio 1 d. neatlygintinai pasinaudojo traktoriaus „Fiat Hitachi“, vairuojamo S. S., kuris atliko grunto kasimo darbus, paslaugomis; 2010 m. lapkričio 30 d. – automobilio „Man 8.185“, vairuojamo G. G., kuris išvežė iš jo namo kiemo dumblą, paslaugomis, ir neteisėtai UAB „A.“ nesumokėjo 1553,71 Lt (449,99 Eur).

R. L., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, savo veiksmais pažeidė 2009 m. balandžio 30 d. UAB „A.“ įstatų 3 straipsnį, nurodantį, kad bendrovė gali sudaryti sandorius, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, ir 2001 m. rugsėjo 28 d. UAB „A.“ valdybos pirmininko A. S. patvirtintus generalinio direktoriaus pareiginius nuostatus, įpareigojančius jį, kaip bendrovės vadovą, organizuoti ir tinkamai vykdyti bendrovės ūkinę veiklą.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti arba panaikinti teismų nuosprendžius ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1-5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimai, t. y. teismai nevertino įrodymų kaip visumos, kaltinantiems įrodymams suteikė pranašumą prieš teisinančius bylos įrodymus, vadovavosi prieštaringais įrodymais, šališkai vertino liudytojų ir nuteistųjų parodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, nepateikė motyvuotų išvadų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai ir neteisingai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies normas.

Kasatorius teigia, kad teismų išvados pripažįstant jį kaltu įvykdžius sukčiavimą organizuota grupe yra nepagrįstos, nes įrodymai, kuriuos vertino teismai, nepatvirtina jo kaltumo padarius šią nusikalstamą veiką, t. y. jo kaltumas neįrodytas konkrečiais ir objektyviais bylos įrodymais. Iš teismų nuosprendžių neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir su kuriais nurodytos organizuotos grupės nariais jis susitarė daryti nusikalstamą veiką, kas paskirstė vaidmenis ir kada, koks buvo kiekvieno organizuotos grupės nario konkretus vaidmuo. Teismai taip pat neatsižvelgė į BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tinkamai nemotyvavo jo tyčios dalyvauti padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kasatorius mano, kad, atsižvelgiant į bylos duomenis, kaltinime nurodytos su juo susijusios aplinkybės yra nepagrįstai kriminalizuotos ir neatitinka faktinių 2010 m. spalio 25 d.–2011 m. kovo 25 d. laikotarpio aplinkybių. Priešingai nei nurodoma teismų sprendimuose, bylos aplinkybės patvirtina, kad jis neatliko kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, t. y. nesukčiavo, veikdamas organizuota grupe, nė su vienu iš kaltinime nurodytų asmenų nesitarė jau esančią nuotekų liniją įforminti kaip naujai nutiestą, imituoti slėginės nuotekų trasos tiesimo darbų atlikimą ir nei savo, nei kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtinę teisę į Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas ar kitą turtą, apie tai nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Jis taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti UAB „G.“ vadovo J. R. ir AB „A.“ vadovo R. L. bei jų pavaldinių ketinimų. Be to, nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės dėl dokumentų (darbų atlikimo aktų ir kt.) klastojimo su kasatoriaus veiksmais niekaip nėra susijusios, jis apie tai nežinojo ir šių dokumentų neklastojo.

Kasatorius pažymi, kad teismai pripažino, jog jis yra investavęs 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (pagal bylos dokumentus – 154 955 Lt (44 878,07 Eur) įrengiant laikiną slėginę nuotekų liniją (duomenys neskelbtini), jo motinai J. S. priklausančiame žemės sklype, ir kad turėjo teisę prašyti piniginės kompensacijos. Kaltinime nurodytu laikotarpiu jis iš tiesų aktyviai dalyvavo atliekant darbus (duomenys neskelbtini), tačiau kitaip ir būti negalėjo, nes darbai buvo atliekami jo motinai J. S., kuriai jis atstovavo pagal įgaliojimą priklausančioje žemėje. Vyko derybos, susitikimai dėl laikinos slėginės nuotekų linijos išpirkimo arba kompensacijos už ją sumokėjimo. Pokalbių metu buvo pasiūlyta jam priimtina suma – 122 000 Lt, sutariant, kad iš jo lėšų bus pašalinti trūkumai, ir tai buvo daroma. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ne jis kreipėsi į UAB „A.“ direktorių R. L. ar UAB „G.“ direktorių J. R., priešingai, jie (arba jų pavaldiniai), žinodami apie (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jo motinai J. S. priklausančioje žemėje įrengtą slėginę nuotekų liniją, pažeidė jo ir jo šeimos turtinius interesus be leidimo pradėję vykdyti statybos rangos darbus ir ne tik įtraukė jį į visiškai nuo jo nepriklausantį ginčą, bet ir padarė nuostolių, kuriuos jis prašė atlyginti išmokant kompensaciją. Aplinkybė, kad įrengta slėginė nuotekų linija nebuvo įregistruota turto registre, esmės nekeičia, nes daikto įregistravimas viešajame registre atlieka tik paviešinimo, o ne nuosavybės nustatymo funkciją. Taip pat nebuvo sudaryta sutartis su UAB „A.“ dėl nuotekų pajungimo prie magistralės, tačiau šią pareigą turėjo ne kasatorius, o patys bendrijos gyventojai. Kasatorius niekada neneigė kaip kompensacijos dalį neatlygintinai gavęs statybinių medžiagų, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kada ir už kokius pinigus šios medžiagos yra pirktos, juolab kad teismai nenustatė, jog šias medžiagas UAB „G.“ įsigijo už lėšas, gautas iš ES Sanglaudos fondo vykdant projektą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus šioms aplinkybėms, jis sumokėjo atitinkamą pinigų sumą pagal UAB „G.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. grąžino UAB „G.“ Kasatoriui taip pat nekilo jokių abejonių, kad jo asmeninėmis lėšomis įrengta slėginė nuotekų linija bus išpirkta (R. L. parodymai, UAB „A.“ 2005 m. liepos 14 d. raštas Nr. 13-418, Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu patvirtintas Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo iš fizinių ir juridinių asmenų tvarkos aprašas). Kadangi laikiną nuotekų liniją apžiūrinėjo ir vertino tiek UAB „A.“, tiek UAB „G.“ vadovai ir atsakingi specialistai, buvo derinami įvairūs galimi sprendimo variantai (įrengtą trasą išpirkti, ją rekonstruoti, paliekant kai kurias jos dalis, ir pan.), todėl kasatorius objektyviai suprato, kad viskas atliekama nepažeidžiant įstatymų, tačiau teismai to nevertino.

Bylos medžiaga patvirtina, kad jo veiksmuose jokios apgaulės nebuvo. Jis, nieko neslėpdamas, atvirai prašė ir net reikalavo kompensuoti patirtus nuostolius, o kas ir su kuo susitars ir iš kokių lėšų atlygins nuostolius, jam nebuvo svarbu. Šias aplinkybes patvirtina apklausti liudytojai, kaltinamieji, slapto sekimo protokolai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (projektai, leidimai ir pan.). Teismai tinkamai neįvertino, kad iki 2010 m. spalio 25 d. ir vėliau tarp juridinių ir fizinių asmenų egzistavo civiliniai arba darbo teisiniai santykiai, taip pat kad kasatorius turėjo konstitucinę teisę ginti savo ir savo šeimos nuosavybę, pažeistas teises ir reikalauti piniginės kompensacijos už jo lėšomis įrengtą slėginę nuotekų liniją, siekiant susigrąžinti patirtus nuostolius. Šiuos santykius teismai nepagrįstai vertino kaip baudžiamuosius ir pripažino jį kaltu vien dėl to, kad jis, nieko neslėpdamas, atvirai reikalavo kompensuoti patirtus nuostolius. Tačiau reikalavimas išmokėti kompensaciją negali būti laikomas nusikaltimu. Beje, rangovui UAB „G.“ tokią pareigą numatė 2010 m. birželio 11 d. pasirašytos rangos sutarties 4.25 punktas. Nurodytas aplinkybes teismai ignoravo arba vertino netinkamai ir motyvuotai nepaneigė kasatoriaus nurodytų argumentų.

Teismai neįvertino ir to, kad nagrinėjamos bylos kontekste baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnį kilti yra būtinos dvi sąlygos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto arba turtinės teisės, į kurią kaltininkas neturi jokių teisių, užvaldymas. Sukčiavimo dalykas yra tik svetimas turtas. Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, asmens veiksmai, kai šis, net panaudodamas apgaulę, užvaldo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, siekdamas realizuoti tikrą ar tariamą teisę į šį turtą, paprastai negali būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp kasatoriaus ir UAB „A.“ generalinio direktoriaus R. L. ir AB „P.“ filialo „G.“ direktoriaus J. R. bei kitų šios įmonės darbuotojų (byloje nuteistųjų) buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Kasatoriaus nuomone, jo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip tikros teisės realizavimas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (pvz., savavaldžiavimas). Pats savaime nesąžiningas sandorio ar kitokių civilinių teisinių santykių šalies elgesys, kaip šiuo atveju kasatoriaus sutikimas su jam pasiūlyta, o vėliau tiesiog primesta (net ir neteisėta) forma gauti teisėtai reikalaujamą kompensaciją už jo asmeninėmis lėšomis įrengtą slėginę nuotekų liniją, dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo veiksmuose. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kasatoriaus veiksmuose jokios apgaulės nebuvo, o jo teisėtas prašymas atlyginti nuotolius neviršijo kaltinime nurodytos įgytos didelės vertės svetimos turtinės teisės į 133 515,00 Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, tačiau, nepaisant to, teismai pripažino, jog jo veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies požymius. Kasatoriaus tikslas ir valia susigrąžinti patirtus nuostolius buvo nukreipta į darbus jo motinai priklausančiame žemės sklype vykdžiusią bendrovę UAB „G.“ arba šių darbų užsakovą UAB „A.“, tačiau ne į ES Sanglaudos fondo lėšas.

Teismai taip pat nevertino to, kad tokią teisinę situaciją gali nulemti ir nukentėjusiojo ar kitų asmenų nesąžiningas ar net apgaulingas elgesys, dėl kurių šis asmuo patiria turtinės žalos. Būtent tokia situacija susidariusi nagrinėjamoje byloje, kai ne nuo kasatoriaus priklausančios valios, o nuo kitų asmenų veiksmų, dėl kurių tiesiogiai buvo pasikėsinta į jo motinos J. S., kuriai jis atstovavo pagal įgaliojimą, nuosavybę, jis tiesiog buvo išprovokuotas būtent tokiu būdu ginti savo teisėtus interesus. Tokias jį teisinančias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, kurių teismai nevertino. Be pirmiau skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra du Panevėžio rajono savivaldybės Administracijos architektūros skyriaus 2005 m. gegužės 9 d. išduoti statybos leidimai vienodu Nr. (duomenys neskelbtini) statiniui – gyvenamųjų namų kvartalui bei vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 2800 m, statybai (duomenys neskelbtini) Leidimai analogiški, tačiau viename iš jų grafoje nurodytas statytojas – J. S. – yra nubrauktas ir viršuje ranka įrašyta UAB „A.“. Šiuos leidimus išdavusi liudytoja S. T. patvirtino, kad abu leidimai yra galiojantys, tačiau negalėjo paaiškinti, kieno ir kokiu teisiniu pagrindu J. S. nežinant jos vardu išduotas statybos leidimas dėl spaudyminės nuotekų linijos statybos buvo ištaisytas (galimai suklastotas), pakeičiant statytoją. Kasatoriaus nuomone, šie duomenys patvirtina, kad statytojo statybos leidime pakeitimas sudarė sąlygas tiek UAB „A.“, tiek rangovui UAB „G.“ savivaliauti jo motinos J. S. statomame objekte. Visišką neaiškumą šioje situacijoje sukėlė tai, kad nors UAB „A.“ 2010 m. liepos 13 d. buvo išduotas naujas leidimas slėginių nuotekų ir vandentiekio skirstomųjų tinklų statybai tame pačiame objekte, o kasatorius 2011 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į Panevėžio savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių nurodydamas esminius pažeidimus įrengiant šalia esančios slėginės nuotekų linijos kitą slėginę nuotekų liniją, į tai nebuvo sureaguota ir 2011 m. birželio 17 d. sudaryta komisija pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-1163, kurio 6.3 punkte nurodyta, jog komisijai buvo pateiktas anksčiau minėtas 2005 m. gegužės 9 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas statytojai J. S. ir UAB „A.“ Taigi liko neaišku, kurio leidimo pagrindu buvo pasirašytas objekto statybos užbaigimo aktas. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus veiksmai negali būti vertinami BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio prasme kaip sukčiavimas.

Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; nustačius pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių ar teismingumo taisyklių pažeidimą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; nepatenkinus nurodytų prašymų, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes netinkamai ištyrė byloje surinktus duomenis, nevertino dalies įrodymų ir nustatytų aplinkybių, paneigiančių nusikalstamų veikų sudėčių R. L. veiksmuose buvimą, nepašalino abejonių, rėmėsi pažeidžiant BPK nustatytą tvarką gautomis specialistų išvadomis, pažeidė teismingumo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, bylos prašoma apimtimi nepatikrino ir nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų nepašalino (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Be to, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes R. L. veiksmus kvalifikavo kaip baigtą turto užvaldymą apgaule, nors piniginės lėšos nebuvo skirtos ir žala jų valdytojui nepadaryta, ir nepagrįstai civilinius teisinius rangos sutartimi apibrėžtus santykius vertino pagal baudžiamosios teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino aktualių 2010 m. birželio 11 d. UAB „A.“ ir AB „P.“ pasirašytos rangos sutarties Nr. 2010/AV-T-II E (toliau – rangos sutartis) nuostatų pagal apeliacinio skundo motyvus, tai sukliudė teismui tinkamai atriboti civilinius ir baudžiamuosius teisinius santykius, įvertinti R. L., kaip UAB „A.“ generalinio direktoriaus ir užsakovo vadovo, pareiginius įgalinimus ir prilyginimo valstybės tarnautojui pagrindus, be to, atsisakydami vertinti rangos sutartimi apibrėžtų UAB „G.“ vadovo J. R. pareigų vykdymą, teismai prarado galimybę objektyviai įvertinti apeliaciniame skunde išvardytus ir konkrečia bylos medžiaga paremtus argumentus dėl mainais už nepalankius R. L. parodymus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. paaiškinimų nepatikimumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino konkrečia bylos medžiaga pagrįstų apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad bylos įrodymai nepatvirtina, o paneigia jam inkriminuotą nusikalstamo veikimo motyvą ir tikslą, t. y. tyčią užvaldyti ES sanglaudos fondo lėšas. Nors apeliacinės instancijos teismas bandė taisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BPK pažeidimų skiriant specialistų tyrimą projektą kontroliavusiems APVA darbuotojams, tačiau BPK 89, 90 ir 205 straipsnių pažeidimų nepašalino. Teismas tinkamai nepatikrino operatyvinių veiksmų taikymo R. L. nepateisinamai ilgą dvejų metų laikotarpį faktinį pagrindą, taip pat skundo argumentų apie tai, kad įrodymų visuma paneigia bet kokį jo organizacinį vaidmenį siekiant ES sanglaudos fondų lėšų užvaldymo. Apeliacinės instancijos teismas neaptarė apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo teismingumo taisyklių pažeidimo, padaryto ėmus nagrinėti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo bylą, taip pat teismo šališkumo požymių dėl prokuroro neformalių kontaktų su teisėja prieš ir po kiekvieno posėdžio paimant, perduodant bylos tomus bei išskiriant vienintelio R. L. asmenį teikiant viešą informaciją apie nagrinėjamą bylą.

Kasatorius nurodo, kad 2010 m. birželio 11 d. rangos sutarties 4.25 punkte numatyta, jog rangovas, t. y. „P.“, tarp jų – ir subrangovai, bei jo filialas UAB „G.“, įsipareigoja susitarti su turto savininkais dėl inžinerinių tinklų pašalinimo, perkėlimo ar atstatymo ir padengti tokių darbų sąnaudas, taip pat susipažinti su visais statybvietėje esančiais inžineriniais tinklais ir atsakyti už žalą tokiems tinklams (įskaitant vandentiekio ir nuotekų), keliams, tranšėjoms, vamzdžiams ir kt. Išvardytos rangos sutarties nuostatos reiškia tai, kad AB „P.“ ir jo filialas „G.“, kaip rangovas, privalėjo savarankiškai ir savo sąskaita išspręsti visus ginčus su žemės ir komunikacijų savininkais, tarp jų – ir su D. S.

Taigi rangos sutartimi buvo apibrėžtos šalių teisės ir pareigos tuo atveju, kai nuotekų tinklų statybos vietoje yra anksčiau įrengti kiti inžineriniai tinklai ir šalys sutarė, kad visus su tuo susijusius klausimus savo sąskaita ir rizika savarankiškai išsprendžia rangovas, todėl akivaizdu, kad būtent rangovui, šiuo atveju AB „P.“ filialui „G.“ ir jo vadovui J. R., nereikėjo jokio užsakovo, t. y. UAB „A.“, ir jo vadovo pareigas ėjusio R. L. leidimo deryboms su anksčiau nutiestų tinklų savininkais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino sutarties sąlygų ir joje apibrėžtų užsakovo vadovo (R. L.) pareigų ir teisių, nors būtent rangos sutartimi nustatytų teisių ir pareigų realizavimas lemia tai, kuri iš sutarties šalių ir kuris konkretus dalyvis peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atliko nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus. Rangos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Visi praktiniai klausimai buvo numatyti civiliame sandoryje tarp dviejų privačių ūkio subjektų – UAB „A.“ ir AB „P.“. R. L. veiksmai ir žodžiai 2010 m. spalio 25 d. patariant UAB „G.“ vadovams derinti pozicijas su žemės ir tinklų savininkais, taip pat ir D. S., neperžengė rangos sutarties ribų ir atitiko užsakovo vadovui keliamus bendruosius reikalavimus siekti, kad visos jo vadovaujamos bendrovės pasirašytos sutartys būtų vykdomos. AB „P.“ ir jo filialas UAB „G.“ yra savarankiška bendrovė, niekaip nepavaldi kasatoriui. Minėta rangos sutartimi prisiimti jos įsipareigojimai dėl klausimų sprendimo su žemės sklypų ir tinklų savininkais savo lėšomis ir rizika paneigia tendencingus „G.“ vadovų J. R. ir K. K. parodymus apie tariamą R. L. dalyvavimą padarant rangos sutarties, statybos ir projekto finansavimo tvarkos pažeidimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. L. realiai galėjo lemti šių asmenų veiksmus, tačiau jo kaltę šalinantys duomenys ir dokumentai skundžiamuose nuosprendžiuose neaptarti ir neįvertinti. Be to, visą projekto įgyvendinimą nuo pat pirmosios paraiškos pateikimo kontroliavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA), kurios 2011 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. APVA-3851 konstatuota, kad, nustačius projekto finansavimo tvarkos pažeidimus, finansavimas dėl rangos ir techninės priežiūros išlaidų UAB „A.“ buvo sumažintas 159 608,12 Lt ir šios lėšos bendrovei neskirtos; dėl to valstybė žalos nepatyrė ir civilinis ieškinys nereiškiamas. Tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad APVA kartu su Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją išsprendė finansavimo ir statybos darbų pažeidimus ir pritaikė sankciją – finansavimo sumažinimą.

Padaryti statybos darbų pažeidimai nesilaikant projektinių reikalavimų (nuotekų vamzdis klotas betranšėjiniu būdu, vietoje atviro kasimo ir darbų vykdymas be STT pareigūnų paimto statybos darbų žurnalo) buvo pašalinti, rangovas patrauktas administracinėn atsakomybėn, jokių kitų statybos pažeidimų ar inkriminuotų „imitavimo“ darbų kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – nenustatė. 2011 m. birželio 28 d. nuotekų tinklų linija (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta visiškai atitinkanti projektinius reikalavimus ir priduota naudoti surašius statybos užbaigimo aktą.

Apibendrindamas skundo argumentus dėl neteisingo civilinių teisinių rangos santykių vertinimo, kasatorius daro išvadą, kad vykdant rangos sutartį R. L. neperžengė civilinės teisės reguliuojamų santykių, o visi iškilę klausimai buvo išspręsti atsakingų institucijų kompetencijos ribose taikant administracines, finansines ir drausmines sankcijas.

Kasatorius, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, taip pat teigia, kad R. L. neatitinka valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymių, todėl nepagrįstai buvo prilygintas jam. R. L., kaip UAB „A.“ generalinis direktorius, neturėjo jokių įgaliojimų jam nepavaldiems asmenims – nei D. S., nei UAB „G.“, nei AB „P.“, nei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas gaunantiems gyventojams. UAB „A.“ santykiai su tokiais trečiaisiais asmenimis grindžiami tik civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu, taigi R. L., kaip buvusio UAB „A.“ vadovo, veiksmai nagrinėtini išimtinai 2010 m. birželio 11 d. UAB „A.“ ir AB „P.“ rangos sutarties, kurią įgyvendino pastarosios bendrovės filialas UAB „G.“, kontekste. Taip pat R. L. neturėjo ir jokių viešojo administravimo įgaliojimų. UAB „A.“ nebuvo ir nėra pripažinta viešuoju vandens tiekėju, nes neatitinka tokiam statusui teisės aktais keliamų reikalavimų (Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. raštas Nr.(19.2)-D8-4478). Teismai neįvertino, kad R. L. darbas ir pareigos UAB „A.“ bendrovės nuostatais, pareigine instrukcija ar Viešojo administravimo įstatymu nėra apibrėžti kaip susiję su viešojo intereso įgyvendinimu, nes jis buvo atsakingas tik už bendrą vadovavimą bendrovei, kuri veikė civilinės teisės sutarčių pagrindu. Iš bylos dokumentų ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų taip pat akivaizdu, kad R. L. nepadarė ir negalėjo padaryti jokios žalos valstybės institucijoms, jų ir valstybės autoritetui ar viešajam interesui. Viešojo intereso požymių nebuvo ir kituose R. L. veiksmuose. Geoterminio šildymo įrengimo R. L. gyvenamojoje vietoje aplinkybės neperžengė kasatoriaus ir jo vaikų A. L. bei R. L. žodinių ir rašytinių susitarimų su atitinkamomis privačiomis bendrovėmis, su kuriomis po darbų užbaigimo buvo atsiskaityta pagal pateiktas sąskaitas. R. L. neturėjo administracinių įgalinimų jam nepavaldžių bendrovių ir jų vadovų ar darbuotojų atžvilgiu. Nė viena bendrovė ar fizinis asmuo šioje byloje nėra pareiškę turtinių pretenzijų atlyginti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus ir nepatikrino konkrečių R. L. įgalinimų apimties bei jų reikšmės tinkamam veiksmų kvalifikavimui dėl visų inkriminuotų įvykių.

R. L. veiksmai taip pat netinkamai kvalifikuoti kaip baigtas sukčiavimas, nes ES Sanglaudos fondo lėšos nebuvo užvaldytos. ES sanglaudos fondo administruojančios APVA 2011 m. rugpjūčio 22 d. pranešime Nr. APVA-3851 nurodyta, kad, nustačius projekto finansavimo tvarkos pažeidimus, finansavimas dėl rangos ir techninės priežiūros išlaidų UAB „A.“ buvo sumažintas 159 608,12 Lt ir šios lėšos bendrovei neskirtos; valstybė žalos nepatyrė ir civilinis ieškinys nereiškiamas. Byloje esantys dokumentai dėl statybos pažeidimų, jų pašalinimo, rangovo patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) atitikties projektiniams reikalavimams, atidavimo naudoti paneigia skundžiamų nuosprendžių teiginius apie statybos darbų „imitavimą“, nes tikrovėje slėginė linija buvo įrengta pagal projektinius reikalavimus ir 2011 m. birželio 28 d. aktu perduota eksploatacijai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyti jokie slėginės nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) nukrypimai nuo projektinių reikalavimų, konkretūs inžineriniai įrenginiai net nebuvo apžiūrimi BPK 205 straipsnyje tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kasatorius daro išvadą, kad projekto finansavimo taisyklių pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip baigtas sukčiavimo nusikaltimas.

Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytuose kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose nėra objektyvių duomenų apie R. L. ir kitų nuteistųjų tarimąsi ar siekį užvaldyti ES sanglaudos fondo lėšas veikiant organizuota grupe. Iš 2010 m. spalio 6 d. K. K. ir M. S. telefoninio pakalbio matyti, kad UAB „G.“ sprendimas rekonstruoti trasą (duomenys neskelbtini) buvo priimtas iki šio pokalbio, nes K. K. aiškiai pasako, kad „rekonstruosim trasą“. Tuo tarpu R. L. iki 2010 m. spalio 25 d. atostogavo ir priimant sprendimus dėl trasos (duomenys neskelbtini) rekonstravimo nedalyvavo. Nepaisydamas šių duomenų, byloje esančių reikšmingų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad neva R. L. organizacinį vaidmenį ir nusikalstamą veikimą patvirtina bylos įrodymai. Teismų motyvai nepagrindžia ir nepatvirtina R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuosprendžiai grįsti nepatikimais įrodymais bei prielaidomis, o į svarbias faktines aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo kreipiamas dėmesys, jos nevertintos ir baigiamuosiuose teismų aktuose.

Be to, vertindami įrodymus, teismai pirmenybę teikė J. R. parodymams, nors pagal kasacinio teismo praktiką asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei kitų liudytojų atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>). Iš prokuroro 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą UAB „G.“ vadovui J. R., kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, matyti, kad vienas pagrindinių tokio sprendimo motyvų nurodyta tai, jog J. R. esą „davė išsamius, nuoseklius parodymus apie visas jam žinomas nusikaltimo sumanymo ir padarymo aplinkybes, įvardydamas nusikaltimo organizatorių UAB „A.“ generalinį direktorių R. L.“. Kasatoriaus atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu J. R. nebūtų įvardijęs kito asmens kaip organizatoriaus, jam toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas, nes UAB „G.“, kaip rangovo filialas, pagal rangos sutartį privalėjo pats išspręsti visus klausimus su žemės ir tinklų savininkais. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent UAB „G.“ vadovai J. R. ir K. K. organizavo ir atliko rangos darbus, atskirais atvejais pasitelkdami R. G. IĮ samdytus asmenis. Taigi J. R. turėjo aiškų tikslą duoti R. L. kaltinančius parodymus, nes tai buvo vienintelis būdas, leidžiantis jam pačiam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Minėtame prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. R. pažymėta, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Tai, anot kasatoriaus, įrodo, kad skundžiamais nuosprendžiais R. L. nepagrįstai nuteistas už tai, jog esą sugalvojo ir pasiūlė atsiskaityti su D. S. per fiktyvią R. G. IĮ technikos nuomą. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos dėl konkrečių įrodymų apie savarankišką J. R., K. K. ir kitų asmenų veikimą nepriklausomai nuo R. L. valios.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl R. L. netinkamai inkriminuoto nusikalstamo veikimo motyvo. Tokiu motyvu nurodyta tai, kad jis esą veikė dėl to, kad UAB „A.“ nereikėtų išpirkti D. S. įrengtos slėginės nuotekų linijos, tačiau teismai netyrė bylos dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „A.“ neturi pareigos išpirkti nuotekų trasų iš savininkų. UAB „A.“ nebuvo ir nėra viešasis vandens tiekėjas, t. y. tas asmuo, kuris turi pareigą inicijuoti ar kuris gali gauti pasiūlymą išpirkti nuotekų tinklus iš savininkų remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, atsisakydamas patikrinti bylą pagal apeliacinio skundo argumentus dėl faktinio pagrindo operatyviniam tyrimui nebuvimo. Pagal kasacinėse bylose formuojamą praktiką, tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-313/2010), tačiau draudimo tikrinti faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą nėra. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliacinio skundo argumentų, kad šioje byloje faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas yra abejotinas, nes per daugiau kaip dvejus metus laiko buvo stebimi ES projektą įgyvendinantys asmenys ir, nepaisant skirtingų įgyvendinimo procedūrų, nebuvo gauta duomenų apie konkrečius nusikalstamos veikos požymius, taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokį patikrinimą turėjo atlikti. Pagal tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą operatyvinis tyrimas pradedamas gavus duomenų apie rengiamą ar daromą nusikaltimą. Bylos duomenimis, operatyvinis tyrimas pradėtas 2008 m. gruodžio 30 d., tačiau rangos sutartis buvo pasirašyta tik 2010 m. birželio 11 d., o kaltinime aprašyti rangos darbai atlikti beveik po dvejų metų nuo operatyvinio tyrimo pradžios. Vadinasi, Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama operatyvinį tyrimą 2008 m. pabaigoje, neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie jokį rengiamą ar daromą nusikaltimą įrengiant nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), t. y. kad gali būti netinkamai vykdoma rangos sutartis, kuri tuo metu net nebuvo rengiama, nes dar nebuvo ir atitinkamos projektinės dokumentacijos. Kasatoriaus manymu, nei prokuroro teikimuose dėl techninių priemonių panaudojimo, nei Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismų nutartyse, kuriomis buvo sankcionuojami teikimais prašomi veiksmai prieš kasatorių, nėra nurodyta jokia konkreti informacija apie rengiamą ar daromą nusikaltimą taip, kaip reikalaujama pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, kasatorius pastebi, kad tas pats operatyvinis tyrimas Nr. OT-040-6-2008 buvo tęsiamas vis kitu pagrindu, t. y. keičiant tyrimo objektą. Be kita ko, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. sausio 21 d. nutartis priėmė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas, o 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. liepos 20 d. nutartis – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, tačiau motyvuojamoji ir rezoliucinė visų keturių nutarčių dalys identiškos. Tai, pasak kasatoriaus, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad realus faktinio operatyvinių veiksmų pagrindo patikrinimas nebuvo atliekamas, apsiribojant ankstesnio dokumento nukopijavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apelianto prašyta apimtimi bylos nepatikrino, motyvuodamas tuo, kad pagal teismų praktiką toks patikrinimas nėra būtinas.

Toliau kasatorius pažymi, kad pagal 2011 m. gegužės 5 d. prokuroro užduotį vietoje specialisto išvados byloje buvo gautas APVA direktoriaus K. T. pasirašytas 2012 m. balandžio 13 d. raštas, parengtas I. S., nors nei K. T., nei I. S. nebuvo paskirti specialistais ir nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. Savarankiškai užpildę prokuroro paštu atsiųstus specialisto pasižadėjimo blankus, P. Narkevičius, J. Čekanauskienė (Levinskaitė) ir S. Gylienė (Dilytė) jokio akto ar išvados nėra pasirašę ir tokio dokumento byloje nėra. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, teismas apklausė K. T. kaip liudytoją, o P. Narkevičių, J. Čekanauskienę (Levinskaitę) ir S. Gylienę (Dilytę) kaip APVA specialistų išvadas davusius specialistus ir nurodė, kad jų pateiktos išvados yra vienas pagrindinių įrodymų. Tačiau P. Narkevičius, J. Čekanauskienė (Levinskaitė) ir S. Gylienė (Dilytė) dalyvavo atliekant APVA kontrolės veiksmus rengiant rangos sutartį ir prižiūrint projekto vykdymą, rengdami atsakymo į prokuroro užduotį projektus, rėmėsi savo turimais darbiniais dokumentais ir neturi specialistui būtino specialaus išsimokslinimo, tiriamojo darbo patirties (šių asmenų, K. T. parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2014 m. spalio 1 d., lapkričio 7 d.), o nuosprendžiuose aptariamus APVA 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. dokumentus parengė bei pasirašė asmenys (atitinkamai APVA teisininkė I. S. ir direktorius K. T.), kurie net nebuvo įspėti dėl atsakomybės už specialisto išvadų teisingumą. Esant šiam akivaizdžiam interesų konfliktui dėl liudytojo ir specialisto statuso, po K. T. apklausos gynyba 2014 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje BPK 58 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu pareiškė nušalinimą specialistams P. Narkevičiui, J. Čekanauskienei (Levinskaitei), S. Gylienei (Dilytei) ir siūlė juos apklausti kaip liudytojus, tačiau nušalinimas buvo atmestas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog buvo padaryti esminiai BPK 89 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių, 90 straipsnio, 205 straipsnio 3 dalies pažeidimai, nes specialistais apklausti asmenys vertino ir savo pačių rengtus bei kontroliuotus dokumentus, neturėjo specialaus išsimokslinimo, dirbo tiriamą projektą ir rangos sutarties sudarymą bei vykdymą kontroliavusioje institucijoje APVA ir nesurašė BPK 90 straipsnyje 3 dalyje apibrėžtų išvadų, o APVA vadovo pasirašytam ir teisės skyriaus vadovės parengtam APVA raštui nepagrįstai buvo suteikta specialisto išvados reikšmė.

Be kita ko, kasatorius teigia, kad buvo pažeistos teismingumo taisyklės. 2011 m. birželio 21 d. redakcijos (įsigaliojusios 2011 m. liepos 5 d.) BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus. BPK 225 straipsnio 1 dalis nustato bylų dėl sunkų nusikaltimų teismingumą tik apygardų teismams ir jokia išimtis dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos nenumatyta. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką reglamentuoja konkretaus proceso veiksmo metu galiojantis įstatymas, t. y. BPK. Šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. balandžio 25 d., todėl, vadovaujantis BPK 225 straipsniu, pagal tuo metu galiojusią BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją byla turėjo būti nagrinėjama išimtinai apygardos teisme. Skirtingai nuo materialiosios teisės normų, t. y. BK, turinčių grįžtamąją galią lengvesnio nusikaltimo atveju, procesinės teisės normos, įtvirtintos BPK, tokio atgalinio galiojimo neturi ir jokių išimčių jokiai BPK normai, tarp jų – ir teismingumo taisyklėms, nėra. Taigi kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimai spręstini pagal konkrečios bylos nagrinėjimo teisme metu galiojančias procesines taisykles ir tik nusikaltimo sudėčiai apibrėžti bei konkretaus asmens atsakomybei nustatyti taikomos veikos metu galiojusios BK normos.

Kartu kasatorius mano, kad apylinkės teismo siekis nagrinėti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo bylą pagal nagrinėjimo metu galiojančią BK redakciją kelia pagrįstų abejonių ir dėl teismo nešališkumo BPK 58 straipsnio prasme. Abejones sustiprina ir tai, kad teismo nuosprendyje motyvai atkartoja kaltinimą bei deklaratyvius kaltintojo pareiškimus, be to, prokuroras asmeniškai prieš kiekvieną posėdį atnešdavo baudžiamąją bylą iš teisėjos kabineto į teismo posėdžių salę ir vėliau po posėdžio nunešdavo ten pat. Dar viena aplinkybė, rodanti teismo šališkumą, – tai išskirtinis dėmesys R. L. asmens duomenų viešinimui nuo pirmojo teisiamojo posėdžio iki pat informacijos apie priimtą nuosprendį paskelbimo, t. y. teismo interneto svetainėje (2012 m. birželio 20 d., 2014 m. balandžio 17 d., kt.) buvo skelbiami tik R. L. visas vardas, pavardė, darbovietė ir pareigos, o bylai suteiktas „(duomenys neskelbtini)“ bylos pavadinimas, kiti nuteistieji buvo įvardyti inicialais ir jų darbo vietos nenurodytos. Be to, R. L., kaip UAB „A.“ generalinio direktoriaus, įgaliojimai baigėsi 2013 m. balandžio 24 d. (2013 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 1.9-361), tačiau, nepaisant to, kad nuo tada jis nebegalėjo būti vertinamas kaip viešas asmuo, jo asmens duomenys, netaikant jokio nuasmeninimo, toliau buvo viešai publikuojami teismo svetainėje. Teisėjų tarybos 2012 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. l3P-15-(7.1.2) patvirtintų Informacijos apie teismų veiklą teikimo visuomenės informavimo priemonėms taisyklių 45 punkte nustatytas reikalavimas tam tikrus asmens duomenis, reikšmingus visuomenės informavimui apie svarbią bylą, teismo interneto svetainėje publikuoti ne ilgiau kaip 5 darbo dienas; 43 ir 14 punktai reikalauja, kad atskirų proceso dalyvių asmens duomenys (vardas, pavardė) būtų publikuojami tik tam, kad visuomenė atskirtų jai teikiamą informaciją nuo kitų bylų; 25 punktas nustato prievolę suderinti viešinamą informaciją apie konkrečias bylas su jas nagrinėjančiais teisėjais. R. L. gynėjas 2012 m. spalio 24 d. teikė prašymą pašalinti iš teismo interneto svetainės minėtus nekaltumo prezumpciją pažeidžiančius duomenis, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Anot kasatoriaus, toks nepamatuotas vieno iš septynių kaltinamųjų asmens išskyrimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad buvo esmingai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, teisė į lygybę ir teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 6 straipsnio 2, 3 dalys, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 45 straipsnis).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į nuteistojo D. S. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato R. Tilindžio kasacinius skundus prašo juos atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir kuriais pagrįstos teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, pasak kasatorių, nuteistuosius teisinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatų, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus, atliko papildomą įrodymų tyrimą, nuosprendyje atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, išdėstė išsamius savo sprendimo motyvus ir pagrįstai konstatavo, kad D. S. ir R. L. kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, t. y. ne tik UAB „G.“ direktoriaus J. R. parodymai, bet ir kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių įrašai bei kiti rašytiniai bylos dokumentai, ir kad esminių prieštaravimų juose nėra. Šis teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistųjų pateikta gynybinė taktika ir padarytų nusikalstamų veikų interpretacija neatitinka bylos duomenų. Be to, kaip teisingai nurodyta R. L. gynėjo advokato R. Tilindžio kasaciniame skunde, teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai žvalgybinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti, nes tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas šiems veiksmams atlikti, todėl papildomai tikrinti šių duomenų baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir abejoti jų leistinumu nėra pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Be kita ko, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, todėl proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Be to, įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos, o ne kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika sukčiavimo bylose (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>, 2K-161/2013, 2K-329/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>), atsiliepime teigiama, kad pagal teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes tiek R. L., tiek D. S., tiek kitų nuteistųjų neteisėti veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai dar kartą konstatavo, kad R. L. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas savo, kaip UAB „A.“ generalinio direktoriaus, autoritetu ir įgaliojimais, suvienijo UAB „G.“ vadovą J. R., senos nuotekų trasos valdytoją D. S. ir R. G. IĮ atstovą V. J. G. fiktyvių darbų vykdymui ir kartu su kitais nuteistaisiais savo veiksmais imitavo naujų nuotekų tinklų tiesimą, surašė melagingus duomenis apie neva atliktus statybos darbus į statybos darbų žurnalą bei darbų atlikimo aktus, šiuos dokumentus pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri už faktiškai neatliktus darbus UAB „A.“ pervedė 120 390,53 Lt apmokėjimą. D. S. kaltę, be kita ko, pagrindžia jo paties paaiškinimai dėl 2010 m. spalio 25 d. vykusių jo ir R. L. telefoninių pokalbių garso įrašų, kad jie tarėsi dėl kompensacijos už jo (D. S.) jau nutiestą nuotekų trasą; R. L. jam pasiūlė, kad sąskaitą už atliktus trasos tiesimo darbus išrašytų D. S. vadovaujama UAB „Au.“; D. S. su šiuo pasiūlymu nesutiko, tačiau suprato, kad tokios sąskaitos išrašymas būtų buvęs fiktyvus, nes nuotekų linija jau buvo nutiesta. Toks nuteistojo paaiškinimas rodo, kad jis aiškiai suvokė, jog su juo už jau nutiestą nuotekų trasą būtų atsiskaityta naudojant apgaulę. Nors vėliau jis su R. L. ir kitais asmenimis susitarė, kad jam pinigai bus sumokėti ne per jo bendrovę, o per R. G. IĮ, tačiau dėl to jo supratimas apie apgaule planuojamus gauti pinigus nepasikeitė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad D. S., būdamas bendrovės vadovu, suprato, kad jei tariamą kompensaciją už nuotekų trasą jam būtų mokėjusi UAB „G.“ ar UAB „A.“, nebūtų reikėję sudaryti fiktyvaus technikos nuomos sandorio su R. G. IĮ, o R. L. komentaras dėl 2010 m. spalio 25 d. vykusių D. S. ir V. J. G. telefoninių pokalbių, kad sakęs D. S., jog jei ateis europiniai pinigai, tai tikrai trasą ties, dar kartą patvirtino, kad D. S. suprato ir tai, jog už fiktyvius nuotekų trasos tiesimo darbus bus apmokėta Europos Sąjungos sanglaudos fondo pinigais. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tarp D. S., UAB „A.“ generalinio direktoriaus R. L., AB „P.“ filialo UAB „G.“ direktoriaus J. R. ir kitų šios įmonės darbuotojų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros civiliniai teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, priešingai, buvo padaryta baigta nusikalstama veika – kvalifikuotas sukčiavimas.

Teismai priimtuose nuosprendžiuose išdėstė argumentus, kuriais remdamiesi pripažino, kad D. S. nusikaltimą padarė veikdamas organizuota grupe. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nusikalstamos veikos padarymo būdas ir mechanizmas, kai darant nors ir vieną, tačiau sunkų nusikaltimą, dalyvauja keletas asmenų, įgyvendindami gerai apgalvotą ir suderintą nusikaltimo scenarijų, pasiskirstydami funkcijomis, tam tikrais vaidmenimis, atlikdami skirtingas užduotis ir įgyvendindami bendrą nusikaltimo planą – apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę ir turtą, patvirtina tai, kad kasatoriaus D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S., suvokdamas, kad savo veiksmais prisideda prie svetimo turto įgijimo apgaule, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki lapkričio 4 d. paprašė nuteistojo V. J. G., kad jo žmonos R. G. įmonė sudarytų neteisėtą sandorį su UAB „G.“ – imituotų technikos nuomos AB „P.“ filialui UAB „G.“ paslaugas ir gavus apmokėjimą už neatliktas paslaugas perduotų jam pinigus kaip kompensaciją už seną nuotekų liniją, turėdamas tikslą jau esančią nuotekų liniją suremontuoti, kad ją būtų galima įforminti kaip naujai nutiestą, pasamdė B. C. ir S. M., kurie 2010 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko jau nutiestos nuotekų trasos remonto darbus. Taigi šiais veiksmais D. S. tyčia sudarė sąlygas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymui, ir jo indėlis į bendrą organizuotos grupės narių nusikalstamą veiklą buvo žymus, nes be jo prisidėjimo nusikalstama veika nebūtų padaryta.

Teismai konstatavo, kad kasatoriaus, kaip ir kitų nuteistųjų, aktyvūs, tarpusavyje suderinti veiksmai rodo turėjus bendrą tikslą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes D. S. suprato, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvavo bendrai darant nusikalstamą veiką, atliko dalį veiksmų, sudariusių būtiną sąlygą bendram tikslui – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, t. y. turtinę teisę į 133 515 Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, administruojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, ir to norėjo.

Byloje teismai taip pat pagrįstai pripažino, kad R. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. būdamas Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių įsteigtos UAB „A.“ – (duomenys neskelbtini) bendrovės, teikiančios geriamojo ir gamybinio vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir valymo paslaugas Panevėžio m., priemiesčiuose, generaliniu direktoriumi ir tuo pagrindu teikdamas viešąsias paslaugas. Sprendžiant klausimą, ar R. L. vadovaujamos UAB „A.“ teikiamos paslaugos yra viešos, būtina įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje šios savivaldybių bendrovės veikla buvo susijusi su atlikimu teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „A.“ veikla yra susijusi su geriamojo ir gamybinio vandens tiekimu, nuotekų surinkimu ir valymo paslaugomis Panevėžio m., priemiesčiuose ir Panevėžio rajono dalyje. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje numatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2012">3K-3-135/2012</a>). Be to, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal įstatymo 15 straipsnio 6 ir 7 dalis. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas, šiuo atveju UAB „A.“. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismai teisingai R. L. veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pagrįstai nuteisė R. L. už piktnaudžiavimą savo, kaip privataus juridinio asmens generalinio direktoriaus, įgaliojimais, siekiant turtinės naudos.

Pasak prokuroro, šioje byloje nebuvo pažeistos bylos nagrinėjimo teismingumo taisyklės, numatytos BPK 224 ir 225 straipsniuose. Priešingai negu nurodo kasatorius, baudžiamajame procese bylos dalykinis teismingumas nustatomas jos perdavimo teismui metu pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinami asmenys. Pagal BPK 224 straipsnį apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui. Pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį apygardos teismui teismingos yra baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, kurių padarymu buvo kaltinamas R. L., buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Tuo metu galiojusioje 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, o pagal BK 11 straipsnio 5 dalį tokia nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams. Nors nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo padidinta iki septynerių metų, tačiau BK 3 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tai reiškia, kad ši byla pirmąja instancija buvo teisminga apylinkės teismui, todėl prokuroras, nepažeisdamas teismingumo taisyklių, įtvirtintų BPK 224 ir 225 straipsniuose, kaltinamąjį aktą su byla perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo šališkumą nuteistojo R. L. gynėjas argumentuoja aplinkybėmis, kurios neatitinka nė vieno iš BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisėjų nušalinimo pagrindų ir nesukelia jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjos D. Švitinienės nešališkumo. Teisėja D. Švitinienė šioje baudžiamojoje byloje nėra priėmusi jokių R. L. teises ribojančių sprendimų, o tai, kad ji nagrinėjo apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą, motyvuotai atmetė tam tikrus nuteistojo R. L. gynėjo prašymus ir priėmė R. L. nepalankų galutinį nuosprendį, savaime nėra aplinkybė, rodanti jos šališkumą. Be to, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vienos iš bylos šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.

Nuteistojo D. S. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato R Tilindžio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėse nutartyse ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą tikrina pagal žemesnių instancijų teismų byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, o tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas, jų ištyrimas ir vertinimas, patikrina, ar tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2013, 2K-172/2014, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015).

Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose yra ir teiginių, kuriais abiejų instancijų teismų sprendimų išvados, susijusios su įrodymų vertinimo klausimais, ginčijamos ne teisiniais, o faktiniais aspektais. Didžiąją dalį nuteistojo D. S. kasacinio skundo sudaro argumentai, kuriais iš esmės neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, skunde kasatorius laikosi pozicijos, kad jis neatliko kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, t. y. nesukčiavo veikdamas organizuota grupe užvaldant bei įgyjant teisę į Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas, ir pateikia savą įvykio versiją, iš esmės nurodydamas, jog apie kitų bendrininkų neteisėtus veiksmus jis nieko nežino. Be to, nors tiek nuteistojo D. S., tiek ir nuteistojo R. L. gynėjo kasaciniuose skunduose įrodymų vertinimo trūkumai siejami su esminiais BPK 20 straipsnio ir kitų įrodinėjimą baudžiamajame proceso reglamentuojančių normų pažeidimais, tačiau teiginiai, kuriais argumentuojami šie BPK pagrindai, rodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumas, nesusijęs su esminiais BPK pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad kasacinių skundų argumentai dėl nepašalintų prieštaravimų, šališko, neišsamaus įrodymų vertinimo ir kiti panašūs teiginiai apie įstatymo nustatyta tvarka neįrodytą asmenų kaltumą ne tik yra deklaratyvūs (nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais), bet ir neatitinka bylos medžiagos bei teismų sprendimų turinio. Tokie nurodyti skundų teiginiai, atsižvelgiant į BPK 369 straipsnio, 376 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju skundžiamas įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Klausimas, ar teisingai įvertinti įrodymai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2014">2K-33/2014</a>, 2K-525-648/2015).

Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jiems keliamus BPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra nurodyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados, motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Nuteistųjų R. L. ir D. S. kaltumas organizuota grupe įvykdžius sukčiavimą įrodytas iš dalies jų pačių parodymais ir kitais byloje surinktais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais: nuteistųjų K. K., V. J. G., M. J., J. Č., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Z. V. parodymais, liudytojų J. R., E. K., S. Č., M. S., Ž. V., S. K. J., B. C., S. M., S. V., E. K. parodymais, telefoninių pokalbių įrašais, statybos darbų žurnale, 2010 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 3 ir 2011 m. sausio 27 d. atliktų darbų akte Nr. 4 užfiksuotais duomenimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2011 m. gegužės 26 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. išvadose esančia informacija bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismų sprendimuose šie įrodymai įvertinti kaip visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. lyginant juos tarpusavyje, šalinant iškilusius prieštaravimus, patikrinus, ar nebuvo pažeista jų gavimo tvarka, bei teismams motyvuojant savo sprendimus. Nuteistųjų R. L. ir D. S. versijos dėl byloje nagrinėjamų įvykių buvo išanalizuotos kitų bylos duomenų kontekste ir argumentuotai atmestos. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio taip pat matyti, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas. Kasatoriams nepriimtinos teismų išvados savaime nereiškia, kad nuteistųjų paaiškinimai ar kiti bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, nepadaryta.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir organizuotos grupės požymių (BK 25 straipsnio 3 dalis)

Nuteistieji kasaciniuose skunduose netinkamą BK 182 straipsnio 2 dalies taikymą ginčija akcentuodami tai, kad tarp fizinių ir juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie teismų be pagrindo buvo įvertinti kaip baudžiamieji. Kasatorius D. S., be kita ko, pažymi, kad jis jokios apgaulės nenaudojo ir turėjo teisę reikalauti kompensacijos už savo asmeninėmis lėšomis įrengtą slėginę nuotekų liniją, be to, pripažįsta, kad šią savo tikrą teisę įgyvendino nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl jo veiksmai nebent galėtų atitikti savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) požymius.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-322/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-322/2013">2K-7-322/2013</a>). Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2010">2K-133/2010</a>, 2K-346/2012, 2K-589/2013, 2K-161/2013). Sukčiavimo nusikaltimo padariniai reiškiasi svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu ir tai lemia turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Sukčiavimas padaromas apgaule, kuri naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko naudojama apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-322/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-322/2013">2K-7-322/2013</a>). Apgaulė yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>).

Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad R. L. ir D. S. nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstas teisingu sukčiavimo nusikaltimo sudėties aiškinimu ir taikymu. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad abiejų nuteistųjų veiksmai atitiko civilinius teisinius santykius ar kad D. S. padarė ne sukčiavimo, o savavaldžiavimo požymių turinčią nusikalstamą veiką.

Teismai šioje byloje nustatė, kad pagal projektą iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų turėjo būti įrengta nauja nuotekų linija, tačiau tuometinio UAB „A.“ generalinio direktoriaus R. L., D. S., nuotekų tinklų, (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., savininko, ir kitų bendrininkų susitarimo pagrindu (R. L. nurodžius, o kitiems bendrininkams sutikus) buvo nuspręsta užuot tiesus naują nuotekų liniją, kaip reikalavo statinio projektas, suremontuoti senus nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), juos įforminti kaip AB „P.“ filialo „G.“ naujai nutiestus, tuo tikslu klastojant tikrus dokumentus (įrašant neteisingus duomenis į statybos darbų žurnalą, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras), imituojant darbus, ir taip neteisėtai gavus apmokėjimą už tariamai naujai nutiestą nuotekų trasą per UAB „G.“ sudarytą fiktyvų technikos nuomos sandorį su R. G. IĮ, taip pat neatlygintinai perdavus statybines medžiagas atsiskaityti su D. S. už seną nuotekų liniją. Vykdant šį planą, bendromis nuteistųjų pastangomis UAB „A.“, AB „P.“, R. G. IĮ ir D. S. naudai pagal suklastotus dokumentus (darbų atlikimo aktus) įgijo didelės vertės svetimą turtą ir turtinę teisę į 133 515 Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, administruojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, iš kurių AB „P.“ užvaldė 120 390,53 Lt, kaip apmokėjimą už tariamai atliktus naujos nuotekų slėginės linijos statybos darbus, iš kurių – 81 638,70 Lt AB „P.“ sumokėjo R. G. IĮ, o D. S. buvo perduota neatlygintinai medžiagų, kurių vertė 11 059,40 Lt kaip kompensacija už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini)

Šie nuteistųjų atlikti bendri veiksmai atitinka visus sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. apgaule svetimo turto ir turtinės teisės įgijimą savo ir kitų naudai. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas administruojančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros suklaidinimu pateikus šiai įstaigai suklastotus dokumentus – atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, ir medžiagas, kurios realiai nebuvo panaudotos, imituojant naujos nuotekų linijos tiesimą (duomenys neskelbtini). Dėl R. L., D. S. ir jų bendrininkų nusikalstamo plano įgyvendinimo dalis UAB „A.“ objekte nuotekų trasos tiesimo darbų buvo imituota, dalis trasos buvo pertvarkyta pagal projektą ir tik maža dalis vamzdyno nutiesta naujai, o už neatliktus darbus iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų lėšų UAB „A.“ neteisėtai buvo sumokėta iš viso 120 390,53 Lt (34 867,51 Eur). Tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, R. G. IĮ ir D. S. grąžino neteisėtai įgytą turtą, o APVA sumažino projekto finansavimą 159 608,12 Lt (46225,71 Eur), veikos – kaip baigto sukčiavimo – kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nekvestionuojant D. S. teisės į kompensaciją už senos slėginės nuotekų trasos (duomenys neskelbtini) įrengimą, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistasis šį savo reikalavimą įgyvendino aktyviai dalyvaudamas realizuojant bendrininkų planą apgaule užvaldyti Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas (aptarė su R. L. ir kitais bendrininkais senos nuotekų linijos remontavimo, imituojant naujos linijos tiesimą, darbus, paprašė nuteistojo V. J. G., kad jo žmonos R. G. IĮ sudarytų neteisėtą sandorį su UAB „G.“ ir imituotų technikos nuomos AB „P.“ filialui UAB „G.“ paslaugas, o gavus apmokėjimą už neatliktas paslaugas perduotų jam pinigus kaip kompensaciją už seną nuotekų liniją, turėdamas tikslą jau esančią nuotekų liniją suremontuoti, kad ją būtų galima įforminti kaip naujai nutiestą, pasamdė B. C. ir S. M., kurie atliko nutiestos nuotekų trasos remonto darbus, kontroliavo ir prižiūrėjo šių darbų vykdymą). Taigi nuteistojo D. S. pasirinktas teisės į kompensaciją įgyvendinimo būdas šiuo atveju ne tik kad neatitinka įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir turi visus sukčiavimo nusikalstamos veikos požymius, todėl D. S. veiksmai kvalifikuoti ne pagal BK 294 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad D. S. priklausantys nuotekų tinklai galėjo būti išpirkti vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka iš savivaldybės institucijos biudžeto ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės (šiuo atveju – UAB „A.“) lėšų, tačiau ne panaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas, taigi jokios tikros ar tariamos teisės į šį turtą D. S. neturėjo.

Kasatoriaus R. L. nuomone, jo atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tarp užsakovo UAB „A.“ ir rangovo ir AB „P.“ 2010 m. birželio 11 d. pasirašytos rangos sutarties Nr. 2010/AV-T-II E 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.25 punkte rangovo, t. y. AB „P.“ (įskaitant ir subrangovus bei jo filialą UAB „G.“), prisiimtus įsipareigojimus susipažinti su visais statybvietėje esančiais inžineriniais tinklais, susitarti su turto savininkais dėl inžinerinių tinklų pašalinimo, perkėlimo ar atstatymo ir padengti tokių darbų sąnaudas bei atsakyti už žalą tokiems tinklams (įskaitant vandentiekio ir nuotekų). Šios rangos sutarties nuostatos, kasatoriaus nuomone, nulemia, kuri iš sutarties šalių peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atliko nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vien formaliai, t. y. atsižvelgiant į civilinės sutarties sąlygas, kaip prašo kasatorius, vertinti byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors slėginės nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) statybos darbus pagal rangos sutartį vykdė AB „P.“ (įskaitant ir subrangovus), tačiau ne šios bendrovės ir jos filialo atstovai, o būtent R. L., t. y. užsakovo UAB „A.“ generalinis direktorius, sugalvojo nuotekų tinklų plėtrai skirtų lėšų neteisėjo įgijimo planą ir davė atitinkamus nurodymus, o bendrininkai išreiškė sutikimą jį vykdyti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai, kvalifikuodami R. L. ir D. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, kaip bendrininkavimo formą išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012), kuriuos kasatoriai neigia buvus.

Remiantis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, įgyvendindami nusikalstamą planą – užuot nutiesus naują nuotekų liniją, suremontuoti senus nuotekų tinklus, o dokumentuose įforminti suremontuotą trasą kaip naujai nutiestą ir už neatliktus darbus gauti apmokėjimą iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų – kiekvienas bendrininkas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį, t. y. R. L. parengė UAB „A.“ nuotekų tinklų plėtrai Europos sanglaudos fondo finansinės paramos programos skiriamų lėšų neteisėto įgijimo planą, pasinaudodamas savo, kaip UAB „A.“ generalinio direktoriaus, autoritetu ir įgaliojimais, suvienijo UAB „G.“ vadovą J. R., senos nuotekų trasos valdytoją D. S. ir R. G. IĮ atstovą V. J. G. šiam planui įgyvendinti, davė jiems atitinkamus nurodymus, o šie, išreiškę sutikimą nusikalstamam sumanymui, ėmėsi fiktyvių darbų vykdymo; J. R. perdavė nurodymus K. K., šis – M. J. ir J. Č., dėl to M. J. pasirašė suklastotus darbų atlikimo aktus, išdavinėjo medžiagas senos nuotekų trasos remontui ir dalį medžiagų neatlygintinai perdavė D. S., vedė objekte panaudotų bei D. S. išduotų medžiagų apskaitą, pasirašė suklastotas technikos nuomos sąskaitas, o J. Č. vadovavo darbams objekte, klastojo statybos darbų žurnalą, D. S. paprašė V. J. G., kad jo žmonos R. G. IĮ sudarytų neteisėtą sandorį su UAB „G.“ ir imituotų technikos nuomos AB „P.“ filialui UAB „G.“ paslaugas, organizavo senos trasos remonto darbus – pasamdė B. C. ir S. M. šiems darbams atlikti, V. J. G. organizavo fiktyvią technikos nuomą UAB „G.“ bei klastojo šios nuomos dokumentaciją.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti sunkų nusikaltimą, pastovus, glaudus bendravimas, pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikalstamą planą ir visų šių aplinkybių suvokimas, atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl nuteistųjų R. L., D. S. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika teisingai pripažinta įvykdyta dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

Netinkamą BK 228 straipsnio 2 dalies taikymą nuteistojo R. L. gynėjas ginčija tuo aspektu, kad, jo nuomone, R. L. neatitinka valstybės tarnautojui prilygtino asmens požymių. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100/2014">2K-100/2014</a>, 2K-7-251/2013). Šio straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi R. L. veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Sprendžiant klausimą, ar teiktos paslaugos yra viešosios, būtina įvertinti, ar asmens veikla susijusi su atlikimu teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-648/2015">2K-50-648/2015</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-24-895/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-648/2015">2K-50-648/2015</a>).

Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos padarymo metu R. L. ėjo UAB „A.“ generalinio direktoriaus pareigas, taigi kaip aukščiausias pareigas bendrovėje užimantis asmuo turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti bendrovės vardu. Iš UAB „A.“, kurios akcininkai yra Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio rajono savivaldybė, įstatytų taip pat matyti, kad šios bendrovės tikslai įvardyti kaip siekis patenkinti Panevėžio miesto ir rajono gyventojų ir juridinių asmenų poreikį dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo; bendrovei priklausančių vandentiekių ir nuotekų tinklų veikimą ir eksploatavimą, tinkamą pastatų, statinių ir įrenginių priežiūrą; tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir nuotekų tvarkymą pagal galiojančius standartus. Įstatytuose bendrovės veiklos pobūdis apibrėžtas kaip vandens surinkimas, valymas ir tiekimas, nuotekų valymas, vandentiekio sistemų ir kitos įrangos įrengimas (Įstatų 2 straipsnio 2, 3 dalys). Bendrovės įstatuose taip pat nurodyta, kad bendrovė vykdo valstybei gyvybiškai būtinas funkcijas (Įstatų 2 straipsnio 1 dalis). Taigi nekyla abejonių, kad privataus juridinio asmens UAB „A.“ teikiamos paslaugos Panevėžio mieste ir rajone buvo viešo pobūdžio, susijusios su viešojo intereso – tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos aptarnaujamoje teritorijoje spręsti geriamojo ir gamybinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus – įgyvendinimu; atitinkamo pobūdžio bei reikšmingumo buvo ir šiai bendrovei vadovavusio, jai atstovavusio ir jos vardu veikusio, bendrovės ūkinę veiklą organizavusio ir ją vykdžiusio generalinio direktoriaus R. L. pareigos, kuriomis, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems, jis piktnaudžiavo apgaule užvaldydamas Europos Sąjungos sanglaudo fondo lėšas rengiant nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) ir neatsiskaitydamas su UAB „G.“ už jo name atliktus betranšėjinio vamzdžio paklojimo darbus bei su UAB „A.“ už jo namo kieme atliktus grunto kasimo darbus. Taigi konstatuotina, kad R. L. turėjo teisę veikti UAB „A.“ vardu, taip pat turėjo administracinius įgaliojimus, o jo veikla bendrovėje buvo susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas vykdant vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, atlikimu, todėl darytina išvada, kad teismai teisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažindami, jog jis atitinka šiame straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens – požymius, pagrįstai nuteisė R. L. už piktnaudžiavimą savo, kaip privataus juridinio asmens generalinio direktoriaus, įgaliojimais, siekiant turtinės naudos.

Dėl bylos nagrinėjimo teismingumo taisyklių laikymosi ir teismo nešališkumo (BPK 224, 225 straipsniai ir 58 straipsnis)

Bylos nagrinėjimo teismingumo taisyklės nustatytos BPK 224 ir 225 straipsniuose. Pagal BPK 224 straipsnį apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui. Pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį apygardos teismui teismingos yra baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BPK 224 ir 225 normų taikymo išaiškinta, kad baudžiamajame procese bylos dalykinis teismingumas nustatomas jos perdavimo teismui metu pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinami asmenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-493/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-493/2013">2K-493/2013</a>).

Šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. balandžio 25 d., teismui jis perduotas 2012 m. balandžio 30 d. Pagal byloje esantį kaltinamąjį aktą R. L. buvo kaltinamas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 21 d. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismingos apylinkės teismui (BPK 224 straipsnis, 225 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį atsakomybė už piktnaudžiavimą buvo numatyta 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo numatyta iki šešerių metų. BK 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tokia nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui. Taigi pagal BPK 224 ir 225 straipsnių nuostatas byla dėl šios veikos padarymo taip pat buvo teisminga apylinkės teismui. Nors nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojo nauja 2011 m. birželio 21 d. BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo padidinta iki septynerių metų, taigi pagal BK 11 straipsnio 6 dalį šis nusikaltimas tapo sunkiu, tačiau, vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl nors naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalis jau galiojo bylos perdavimo teismui metu, šios nusikalstamos veikos padarymu R. L. negalėjo būti ir nebuvo kaltinamas. Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti ir šiuo metu), tiek ir dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) numatytų nusikaltimų padarymo ši byla pirmąja instancija buvo teisminga apylinkės teismui, todėl prokuroras, nepažeisdamas bylos nagrinėjimo teismingumo taisyklių, įtvirtintų BPK 224 ir 225 straipsniuose, kaltinamąjį aktą su byla teisėtai perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus - objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2009, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015). Taigi teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198/2009">2K-198/2009</a>). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Nuteistojo R. L. gynėjo kasacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos D. Švitinienės šališkumo nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo išaiškintos teisės nušalinti teisėją, tačiau nušalinimų nebuvo pareikšta. Vertinant subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodyti šią bylą pirmąja instancija nagrinėjusios ir apkaltinamąjį nuosprendį R. L. priėmusios teisėjos D. Švitinienės asmeninį tendencingumą. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo, tačiau tokių byloje taip pat nenustatyta. Nuteistojo R. L. asmens duomenų (pavardės, vardo) viešinimas pirmosios instancijos teismo interneto svetainėje su šią bylą nagrinėjusios teisėjos D. Švitinienės veiksmais tiesiogiai nesusijęs, todėl neatitinka BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto nušalinimo pagrindo. Be to, šie argumentai buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pripažinus, kad teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Kasatorius nuteistojo R. L. gynėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą, be kita ko, sieja su bylos nagrinėjimo teismingumo taisyklių pažeidimu ir įrodymų vertinimo trūkumais, tačiau, viena vertus, šie BPK pažeidimai nepasitvirtino, kita vertus, pagal teismų praktikoje nusistovėjusius išaiškinimus teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Taigi, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-425/2012">2K-425/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Taigi tai, kad teisėja D. Švitinienė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjo apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą, motyvuotai atmetė tam tikrus nuteistojo R. L. ir jo gynėjo prašymus, ne taip, kaip pageidavo gynyba, vertino bylos įrodymus ir priėmė nuteistajam R. L. nepalankų galutinį procesinį sprendimą, savaime nėra aplinkybės, rodančios jos šališkumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra faktų, liudijančių pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, (ne)palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, todėl BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų teisėjo nušalinimo pagrindų byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. S. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus.

Teisėjai Gintaras Goda

Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė