Baudžiamoji byla Nr. 2K-640-507/2015
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00004-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aleksandro Bukelio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (13 000 Lt) (3765,06 Eur) dydžio bauda. R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiksmus, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo išteisintas V. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. P. pirmosios instancijos teismo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektorius, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2011 metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje susitarė su V. J., kad jis (R. P.) padės padaryti kontrabandą, duodamas patarimus, teikdamas informaciją šalins kliūtis neteisėtiems veiksmams padaryti, t. y. telefonu informuos V. J. apie tinkamą laiką – galimybę vykti transporto priemonėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį A3 kelyje Medininkų sen. Vilniaus r., su jose gabenamomis paslėptomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtomis prekėmis bus neteisėtai disponuojama Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Vėliau, 2011 m. kovo 28 d. nuo 16.53 val. iki 19.41 val. R. P., veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal susitarimą Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame A3 kelyje Medininkų sen., Vilniaus r., periodiškai informavo kaltinamąjį V. J. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis apie padėtį poste – atvykusius kitų tarnybų pareigūnus, nurodė tinkamą vykimo per postą laiką ir eiliškumą. Po to, V. J. gavus šią informaciją ir ja pasidalijus su savo pažįstamais, 2011 m. kovo 28 d. T. Š., T. B., V. R. ir V. L. ir V. J., kiekvienas veikdamas atskira tyčia, nukreipta į jo gabenamą cigarečių kiekį, savo vairuojamuose automobiliuose įvairiose vietose paslėpę, taip išvengdami muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį A3 kelyje Medininkų sen. Vilniaus r., neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – baltarusiškas cigaretes be lietuviškų banderolių, už kurių gabenimą numatoma administracinė atsakomybė, t. y. T. Š. 18.38 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”. V. L., vykdamas 19.38 val. automobiliu „VW Passat” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“. T. B., 19.39 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“. V. R., vykdamas 19.39 val. automobiliu „Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir kaltinamasis V. J. 19.38 val., vykdamas automobiliu „Ford Scorpio” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city”, 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Po to, T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, toliau neteisėtai jas laikė ir gabeno minėtose savo transporto priemonėse iki jų sulaikymo vietos, esančios A3 kelyje Medininkuose Vilniaus rajone: T. Š. nuo 18.38 val. iki 20.15 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 445 pakelius cigarečių „Fest“ ir 459 pakelius cigarečių „Viceroy”, V. L. nuo 19.38 val., vykdamas automobiliu „VW Passat” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 496 pakelius cigarečių „Viceroy”, 63 pakelius „Fest“, T. B., nuo 19.39 val. iki 20.40 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 856 pakelius cigarečių „Fest“, V. R. iki savo sulaikymo vietos, esančios Trakuose, Vilniaus gatvėje, nuo 19.39 val. iki 21.30 val., vykdamas automobiliu „Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno 500 pakelių cigarečių „Winston”, 220 pakelių „Fest“, 2 pakelius „Kent“ ir V. J. nuo 19.38 val. iki 20.35 val., vykdamas automobiliu „Ford Scorpio” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gabeno 389 pakelius cigarečių „Fest“, 945 pakelius „Viceroy”, 401 pakelį „Minsk capital”, 352 pakelius „Minsk city” 6 pakelius „Queen“, 50 pakelių „Kent“ su baltarusiškomis banderolėmis. Taip R. P., pažeisdamas 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Šalčininkų) poste pareigybės aprašymo V skyriaus „Posto inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.4, 9.5 punktuose numatytus reikalavimus, numatančius, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovaudamasis teisės aktais; 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus; 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; 4) nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prekių sulaikymo protokolą, – šių pareigų nevykdė. Taip R. P. savo neteisėtais veiksmais, padėdamas T. Š., V. L., T. B., V. R. ir V. J. padaryti administracinės teisės pažeidimus, t. y. neteisėtai gabenti kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė kiekvieno vežėjo atskirai neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Taip V. J. savo neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – prestižą, valstybei padarydamas didelę žalą.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aleksandras Bukelis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos požymį, dėl to R. P. buvo nepagrįstai išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio – neteisėtų veiksmų, o tiksliau – neteisėto neveikimo (kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos nevykdymo) – R. P. veikoje buvimo, tačiau padarė išvadą, kad šioje jo veikoje (neveikime) nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, t. y. didelės žalos požymio. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisinga, nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose formuojamai praktikai.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas didelės žalos požymio R. P. veikoje nebuvimą, nepagrįstai vadovavosi kitoje baudžiamojoje byloje priimta 2014 m. sausio 7 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, nes skundžiamo nuosprendžio ir minėtos bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BK 228 straipsnio 1 dalį, pagrįstai konstatavo, kad R. P. atlikti veiksmai sukėlė didelę neturtinę žalą Lietuvos muitinei, valstybės tarnautojo vardui bei Lietuvos valstybės interesams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai, pagrįstai ir motyvuotai, nenukrypdamas nuo naujausiai suformuotos kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, konstatavo, kad R. P., piktnaudžiaudamas tarnyba, savo pažeidimais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, taip padarydamas didelės žalos valstybės interesams. Pirmosios instancijos teismo išvados, skirtingai nei nurodyta skundžiamam nuosprendyje, yra motyvuotos – įvertinęs aplinkybę, kad R. P. neužkirto kelio administracinių teisės pažeidimų padarymams (šiai pareigai esant numatytai tarp jo tiesioginių tarnybos funkcijų), nes dėl to buvo sutrikdyta muitinės veikla, konstatavo, jog būtent dėl šių veiksmų buvo sumenkintas muitinės prestižas, autoritetas ir padaryta didelė žala ne tik muitinės, bet ir valstybės interesams. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra ne tik motyvuota, bet ir teisinga, pagrįsta, ir, skirtingai nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktų išvadų bei argumentų, yra tinkamo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos normos taikymo rezultatas.
Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. atlikti veiksmai – padėjimas net penkiems asmenims padaryti kontrabandą – rodo didesnį pažeidimo mastą ir pavojingumą, informuojant V. J. trumposiomis SMS žinutėmis apie tinkamą laiką, t. y. galimybę vykti transporto priemonėmis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, be patikrinimo, jų neužkardymas, teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintini kaip sutrikdę Vilniaus teritorinės muitinės funkcionalią veiklą, sumenkinę jos prestižą, pasitikėjimą šia institucija ir tuo padarę didelę žalą muitinės ir valstybės interesams. Tiesioginė muitinės tarnautojų pareiga yra užtikrinti, kad vykstantys per sieną asmenys sumokėtų muito mokesčius į valstybės biudžetą, o dėl neteisėtų R. P. veiksmų net penki asmenys to išvengė, taigi tokiais veiksmais jis ignoravo savo tiesioginę pareigą ir veikė prieš savo institucijos tikslus. Kartu R. P. savo neteisėtais veiksmais sudarė įspūdį, kad valstybės institucija nevykdo savo funkcijų, ir taip sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Jis ignoravo savo tiesiogines pareigas ir veikė taip, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti mokesčių, neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes, nesąžiningai veiklai ir apsunkinant konkurencines sąlygas teisėtam verslui. Nustatant, ar atliekant veiksmus buvo padaryta didelė žala, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kokioms vertybėms buvo padaryta žala, bet ir įvertinti galimą potencialią žalą. R. P., informuodamas V. J. apie padėtį muitinės poste, žinojo, kad neteisėtai per valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes gabens ne vienas, o net penkiese, ir tai kėlė didesnę grėsmę ne tik Lietuvos valstybės finansų sistemai, bet ir valstybės saugumui, asmenų teisėms, laisvėms, galbūt net asmenų sveikatai ar netgi gyvybei, tuo atveju, jeigu kontrabandos būdu būtų gabenamas specialusis didesnio pavojaus dalykas (ginklai, šaudmenys, sprogmenys, narkotinėms, psichotropinės medžiagos, strateginės prekės ir pan.), apie kurių gabenimą R. P. negalėjo žinoti, nes jis tik pranešdavo apie padėtį muitinės poste pats asmeniškai neįsitikindamas, ką tiksliai gabena asmenys. Asmenys turėjo objektyvią galimybę į Lietuvos Respubliką atgabenti ne tik akcizines prekes, bet ir kitų pavojingų daiktų, kurių apyvarta ribota arba net uždrausta, ir taip kelti pavojų ne tik atskirų žmonių teisėms ir laisvėms, bet ir valstybės saugumui. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą apie didelės žalos valstybei, muitinei, valstybės tarnautojo (muitinės pareigūno) vardui padarymą, todėl R. P. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Nagrinėjamoje byloje, sutinkant su kasatoriaus argumentais, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais kasacinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nuosprendyje teisingai vardijamos kasacinėje praktikoje nurodomos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą, ar dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį asmens padarytos veikos didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo nurodoma kasacinė praktika, kurioje nagrinėti didelės neturtinės žalos nustatymo kriterijai, negali būti vertinama kaip pateikianti universalius, visoms byloms be jokių išlygų tinkančius atsakymus į klausimus, kylančius aiškinant bei taikant BK 228 straipsnio nuostatas. Kasacinėse nutartyse yra pateiktas pavyzdinis (bet ne baigtinis) aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis, konstatuojant didelės žalos (neturtinės) požymį, sąrašas. Kiekvienoje konkrečioje byloje iš teismų praktikoje, nustatinėjant didelės žalos požymį paprastai vertinamų aplinkybių (konstitucinių teisių bei laisvių pažeidimų, nukentėjusiųjų skaičiaus, veikos rezonanso visuomenėje, veikos trukmės ir kt.), gali būti nustatytos vienos ar kitos aplinkybės, tačiau be įprastai nurodomų teismų praktikoje aplinkybių, konstatuojant, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala, reikšmingomis gali būti laikomis ir kitos, tai bylai svarbios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, jog didelė žala gali būti padaryta: 1) valstybei, 2) Europos Sąjungai, 3) tarptautinei viešajai organizacijai, 4) juridiniam asmeniui ar 5) fiziniam asmeniui, didelės žalos požymio konstatavimas priklauso ir nuo to, kam kaltinimą formuluojančio, jį palaikančio prokuroro, o vėliau teismo baigiamajame akte išvadas dėstančio teismo manymu buvo padaryta didelė žala. Akivaizdu, kad didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui.
Nagrinėjamoje byloje kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinys buvo įvardytas didelės žalos padarymas valstybei. Sprendžiant, ar toks kaltinimas yra pagrįstas, tokių aplinkybių kaip, pavyzdžiui, asmenų teisių bei laisvių pažeidimų nenustatymas ar nukentėjusiųjų – fizinių asmenų nebuvimas, niekaip nelemia išvados, jog didelė žala valstybei nebuvo padaryta. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Didelės žalos požymis paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo daryta išvada, kad valstybės tarnautojo neteisėti veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos keliems asmenims daryti administracinius teisės pažeidimus, negali būti vertinami kaip padarę didelę žalą BK 228 straipsnio prasme, yra neteisinga, ji negali būti pagrįsta iš kasacinės praktikos kildinamais teisiniais argumentais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie 5 asmenų padarytų administracinių teisės pažeidimų, t. y. cigarečių kontrabandos (kiekvienas iš asmenų gabeno nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio cigarečių pakelių) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną bei akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis – gabenimo Lietuvos teritorijoje. Taigi dėl R. P. veiksmų buvo sudarytos sąlygos pasikėsinti į valstybės ekonominius interesus, verslo tvarką, pakenkiant valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – prestižui. Argumentai, kad R. P. neturėjo muitinės poste pareigos tikrinti cigaretes gabenančių asmenų, kad 2011 m. kovo 28 d. jo funkcijos buvo kitos ir pan., teisinės reikšmės, sprendžiant BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, neturi. Didelė žala padaryta ne R. P. netikrinant pažeidimus darančių asmenų, o teikiant informaciją apie galimybes be tinkamo muitinio patikrinimo vykti per Lietuvos Respublikos sieną.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
Gintaras Goda
