Baudžiamoji byla Nr. 2K-268/2014 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00698-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.13.1;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistajam S. A. L.,
nuteistajam B. J.,
gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,
civilinio ieškovo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. L. ir B. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S. A. L. ir B. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį, nesant jų veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių T. G., Al. G., An. G., S. R., Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos UAB „Bega“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiosios T. G. prašymas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą atmestas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu B. J. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, A. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. G., Al. G., An. G., UAB „Bega“ civiliniai ieškiniai UAB „Klaipėdos kranai“ palikti nenagrinėti ir perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Iš B. J. ir S. A. L. priteista nukentėjusiajai T. G. po 500 Lt iš kiekvieno atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
S. A. L. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms, ir dėl neatsargumo sugadino didelės vertės turtą, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Jis, būdamas AB „Klaipėdos kranai“ bokštinių kranų aikštelės viršininku, 2006 m. liepos 5 d. mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiūros meistru, 2007 m. birželio 6 d. mokymo įstaigoje atestuotas aukštalipio darbų vadovu, 2001 m. gegužės 4 d. įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais ir būdamas paskirtas atsakingu už krano krautuvo????-14??4 sumontavimą, nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje, Nemuno g. 2B, Klaipėdoje, organizuodamas ir vadovaudamas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priklausančio 50 000 Lt vertės bokštinio krano????-14??4 (įrenginio registracijos Nr. 14992) montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neišrašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukštyje ant krano konstrukcijų atlikti, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukštyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje, vadovauti krano montavimo darbams panaudojant kitą automobilinį kraną KC-5473 leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturinčiam kranų priežiūros meistrui B. J., krano montavimo metu 2009 m. gruodžio 17 d., apie 14.00 val., neužtikrino, kad krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas būtų pritvirtinti vielinėmis sąsūkomis iš 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. neužtikrino, kad krano strėlė į krano portalą būtų įkabinta tarp pokraninio kelio bėgių, o ne skersinėje pokraninio kelio ašyje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26⁸ straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 26⁸ straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus: „Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus: „<..> šių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai“, 12.1 punkto reikalavimus: „potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytą kvalifikaciją“, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintą projektą“, 23 punkto reikalavimus: „Bokštiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi būti statomi pagal darbų vykdymo projektą“, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiūros meistru ir kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus: „Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus: „Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, šviestuvų remonto ir pan.) su sąlyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebūtų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus: Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 3 d. patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigybinių nuostatų“ 1.1 punkto reikalavimus: „Bokštinių kranų aikštelės viršininkas yra aikštelės vadovas – organizatorius ir atsakingas asmuo“, 2.2 punkto reikalavimus: „Užtikrina savalaikį bokštinių kranų pastatymą ir saugų darbą prisilaikant DVP, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, <...>“, 2.5 punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad objekte dirbtų numatytos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojai“, 2.7 punkto reikalavimus: „Kontroliuoja, kad darbai būtų atliekami pagal projektus, Kėlimo kranų ir Saugaus naudojimo taisykles, teisingai būtų naudojami mechanizmai ir autotransportas“, 2.11 punkto reikalavimus: „Atsako už saugos darbe, <...> reikalavimų vykdymą“, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2009 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 66 punkto 5.2 punkto reikalavimus: „5. Bokštinių kranų aikštelės viršininkas A. L. <...> 5. 2 atsako už saugų darbų organizavimą aikštelėje, darbų vykdymo projektų (DVP) technologinių sprendimų derinimą, bokštinių kranų perbazavimą ir permontavimą, <...> technologinio transporto bei statybinių mašinų saugią eksploataciją“, 5.8 punkto reikalavimus: „kontroliuoja kaip pavaldūs darbuotojai vykdo saugos darbe norminių aktų reikalavimus“, 5.9 punkto reikalavimus: „Atsakingas už darbuotojų instruktavimą aikštelėje“, 5.16 punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad darbo vietose būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai ir kt.)“, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1 punkto reikalavimus: „Montuojant (išmontuojant) kraną, draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje būti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus: „E) pritvirtinti varantįjį ir varomąjį vežimėlius ant bėgių priešslinkio griebtuvu ir vielinėmis sąsūkomis iš 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvieną 2-jose vietose šalia portalo rėmų montažinių sąvaržų (žyma P59) vielinėmis sąsūkomis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus: „Išdėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iš pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus: „įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokią padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, dėl to 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. B. J. nurodžius darbuotojams šaltkalviui-montuotojui A. G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukštyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje ir neaprūpintiems asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, atlikti krano????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos 10.30 val. jiems atlikus ir einant 15 metrų aukštyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikštelės, B. J., norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugą, davė nurodymą automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokštinio krano????-14??4 strėlės krašto pristropuotą ir į krano korpusą įkabintą strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių ašies, ir pakėlus krano strėlės galą didelės 50 000 Lt vertės bokštinis kranas????-14??4, praradęs stabilumą, virto nuo bėgių atsitrenkdamas ir iš dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę ir dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas; dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas ir į žemę A. G. mirė, o S. R. nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
B. J. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms, ir dėl neatsargumo sugadino didelės vertės turtą pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Jis, būdamas AB „Klaipėdos kranai“ darbų vadovu, 2003 m. vasario 24 d. mokymo įstaigoje atestuotas keliamųjų kranų priežiūros meistru, 2007 m. birželio 6 d. mokymo įstaigoje atestuotas aukštalipio darbų vadovu, 2002 m. rugsėjo 19 d. įmonėje atestuotas padalinio vadovu saugos darbe klausimais ir būdamas paskirtas atsakingu už krano krautuvo????-14??4 sumontavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26⁸ straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdaviams atstovaujančių asmenų, <...> žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 26⁸ straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 4 dalies reikalavimus: „Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimus: „ <..> šių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 <...>, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai“, 12.1 punkto reikalavimus: „potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, darbo priemonių dokumentuose nustatytą kvalifikaciją“, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimus: „Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintą projektą“, 23 punkto reikalavimus: „Bokštiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi būti statomi pagal darbų vykdymo projektą“, 52 punkto reikalavimus: „Kranų priežiūros meistru ir kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys“, 84 punkto reikalavimus: „Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai“, 106 punkto reikalavimus: „Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, šviestuvų remonto ir pan.) su sąlyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebūtų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai“, 109 punkto reikalavimus: „Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų” 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus: Darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas“, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 3 d. patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės meistro pareigybinių nuostatų“ 1.6.10 punkto reikalavimus: „žinoti ir vykdyti „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“, „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, 2.1 punkto reikalavimus: „meistras užtikrina, kad darbai būtų įvykdyti nustatytais terminais pagal darbų organizacijos projektą, darbo brėžinius, technines sąlygas bei prisilaikant Kėlimo kranų Saugaus naudojimo taisyklių <…>“, 2.2 punkto reikalavimus: „Aprūpina darbuotojus darbo priemonėmis, <…> išaiškina darbininkams darbo sąlygas ir specifiką, <…>“, 2.3 punkto reikalavimus: „teisingai panaudoja darbininkus pagal jų profesiją ir kvalifikaciją, praveda darbo vietos saugos instruktažą“, 2.4 punkto reikalavimus: „Laikosi numatyto projekte darbų vykdymo nuoseklumo ir technologijos, neleidžia, kad būtų naudojami netvarkingi mechanizmai, įrankiai, autotransporto ir kitos darbo priemonės“, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr. 66 punkto 6.2 reikalavimus: „bokštinių kranų aikštelės meistrai B. J. <...> atsakingi už bokštinių <…> kranų, <…> eksploatavimą (vykdant jų <…> montavimą-demontavimą, pervežimą ir t. t.) pagal kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 ir gamyklos - gamintojo instrukcijos reikalavimus padalinyje, statybos objektuose ir kitose įmonėse“, 6.4 punkto reikalavimus: „atsakingi už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje“, 6.7 punkto reikalavimus: „<…> pakitus gamybos (darbo) procesui, informuoja darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį sveikatai“, 6.8 punkto reikalavimus: „Užtikrina, kad darbo vietose būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos, atitinkančios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, turinčios visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus darbo priemonės (įrengimai, prietaisai irk t.)“, AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74“ 4.1 punkto reikalavimus: „Montuojant (išmontuojant) kraną, draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje būti montavimo darbų neatliekantiems asmenims“, 1969 m. krano BKSM-14PM4 eksploatavimo instrukcijos 3182-IZ 2 dalies 5 skyriaus 1 punkto E bei Ž papunkčių reikalavimus: „E) pritvirtinti varantįjį ir varomąjį vežimėlius ant bėgių priešslinkio griebtuvu ir vielinėmis sąsūkomis iš 6 mm skersmens 6 vielų. Ž) Pritvirtinti portalo rėmus (žyma P5 ir P6) prie bėgių, kiekvieną 2-jose vietose šalia portalo rėmų montažinių sąvaržų (žyma P59) vielinėmis sąsūkomis ir 6 mm skersmens 6 vielų“, 2 dalies 5 skyriaus 8 punkto a papunkčio reikalavimus: „Išdėlioti dvitėjumi į viršų tris strėlės sekcijas (žyma P40, P46 ir P48) ant padėklų iš pabėgių pagal pokraninio kelio ašį“, 2 dalies 5 skyriaus 19 punkto 2 papunkčio reikalavimus: „įjungus keltuvo gervę, pakelti strėlę į tokią padėtį, kurioje atotampų priekinės apkabos lankstinių antdėklų skylės sutaptų su krano antgalio skylėmis“, 2009 m. gruodžio 29 d. 10.30 val. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (toliau UAB KJKK) „Bega“ teritorijoje, Klaipėdoje, Nemuno g. 2 B, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. vadovaudamas ir atlikdamas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priklausančio 50 000 Lt vertės bokštinio krano????-14??4 (įrenginio registracijos Nr.14992) montavimą, neparengė ir nepateikė tvirtinti darbų vykdymo projekto, neišrašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukštyje ant krano konstrukcijų atlikti, ant krano konstrukcijų leido dirbti aukštyje neapmokytiems darbininkams, papildomai neinstruktavo jų darbo vietoje bei pagal paskyrą-leidimą, vadovavo krano montavimo darbams panaudojant kitą automobilinį kraną KC-5473, neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos, krano montavimo metu 2009 m. gruodžio 17 d., apie 14.00 val., neužtikrino, kad krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas būtų pritvirtinti vielinėmis sąsukomis iš 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių, 2009 m. gruodžio 29 d. 10.00 val. krano strėlę į krano portalą įkabino ne tarp pokraninio kelio bėgių, o skersinėje pokraninio kelio ašyje, darbuotojams šaltkalviui–montuotojui A. G. bei suvirintojui S. R., neapmokytiems dirbti aukštyje bei neinstruktuotiems darbo vietoje, nurodė atlikti krano????-14??4 gembės apsauginių turėklų suvirinimo darbus, kuriuos pastariesiems atlikus 10.30 val. ir einant 15 metrų aukštyje krano priesvorio gembe link pagrindinės aikštelės, norėdamas sumontuoti strėlės skriemulio apsaugą, davė nurodymą automobiliniu kranu KC-5473 pakelti 50 cm į viršų 3 metrų atstumu nuo bokštinio krano????-14??4 strėlės krašto pristropuotą ir į krano korpusą įkabintą strėlę, kuri su priesvorio gembe buvo pasukta skersai krano bėgių ašies; pakėlus krano strėlės galą didelės 50 000 Lt vertės bokštinis kranas????-14??4 praradęs stabilumą virto nuo bėgių atsitrenkdamas bei iš dalies susmegdamas priesvorio gembe į žemę ir dėl konstrukcijų pažeidimo buvo nepataisomai sugadintas; dėl patirtų sužalojimų krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas ir į žemę A. G. mirė, o S. R. nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistieji S. A. L. ir B. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pagrindinė tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi priežastis, lėmusi nelaimingą atsitikimą su žmonėmis, buvo „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118 punkto 4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad draudžiama kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis, pažeidimas, taip pat tai, kad krano montavimo darbams vadovavo, o darbus atliko darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai, norminių aktų reikalavimų pažeidimas apmokymo, instruktavimo ir atestavimo klausimais taip pat lėmė nelaimingą atsitikimą ir susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne techninės krano virtimo priežastys, o darbų saugos reikalavimų atliekant krano montavimą nesilaikymas. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, neįvertino bylos duomenų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik darbų saugos vyriausiojo inspektoriaus E. Gustainio parodymais apie nelaimingo atsitikimo priežastis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių, liudytojų, kaltinamųjų parodymų, specialistų paaiškinimų matyti, jog krano griūtį lėmė ne darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų galimas pažeidimas, bet montuojamo krano atsvaro ir balasto svorio neatitikimas duomenims, nurodytiems techniniame pase, bei netinkamas pokraninio kelio įrengimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad norminių teisės aktų pažeidimai buvo formalūs, neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe. Ekspertas T. Dėjus taip pat nurodė, kad pagal gamintojo techninę dokumentaciją neparengtas projektas tik organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; kad bokštinio krano montavimo metu didžiausią įtaką jo stovumui galėjo turėti balastinių krūvių sunkiai, patvirtino ne tik specialistas L. J. Vaicekauskas, bet ir ekspertas T. Dėjus. Pasak kasatorių, krano griūtį (dėl to vienas darbuotojas žuvo, o kitas buvo sužalotas) lėmė ne tai, kad jie prieš keliant strėlę atliko suvirinimo darbus ar vėliau turėjo įtvirtinti montuojamo krano mazgus, o tai, kad buvo netinkamai įrengtas pokraninis kelias ir neatitiko atsvaro ir balasto svoriai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad su kranu buvo keliami ar perkeliami kroviniai su esančiais ant jų žmonėmis. Tokių aplinkybių negalėjo būti, nes AB „Klaipėdos kranai“ pagal sutartį turėjo kraną sumontuoti, o ne atlikti su juo darbus. Montuojant kraną žmonių pagalba ant krano yra būtina, nes kitaip techniškai neįmanoma to padaryti (tai patvirtino ekspertas T. Dėjus, taip pat yra krano konstruktorių pateikti duomenys byloje). Tai, kad S. R. ir A. G. montuojant kraną buvo krano aikštelėje, nes prieš tai atliko suvirinimo darbus, neturi jokios įtakos krano nuvirtimui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad krano montavimo darbai buvo vykdomi laikantis gamintojų reikalavimų ir nurodymų pagal B. J. parengtą schemą. Krano montavimo darbai buvo atliekami pasirenkant saugesnį ir patikimesnį būdą, nei buvo numatytas 1960 m. montavimo instrukcijoje. B. J. ilgametė patirtis kranų montavimo ir demontavimo darbe, domėjimasis naujomis šių įrenginių montavimo ir demontavimo galimybėmis leido pasirinkti šiuo metu saugiausią montavimą – naudojant automobilinį kraną pagal sudarytą darbo schemą, tokio būdo teisingumą patvirtino ir krano projektuotojai. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, negalėjo vadovautis A. Sabeckio pozicija bei išvadomis, nes iš pateiktų kvalifikacinių pažymėjimų nustatyta, kad eksperto A. Sabeckio specialybė – inžinierius statybininkas, turto vertintojas, jis atestuotas kaip statinio ekspertizės vadovas būsto, viešosios paskirties, gamybos statinių grupėms, bet ne stovumo mechanikos klausimų ekspertas. Į ekspertų sąrašą A. Sabeckis įrašytas kaip ekspertas, turintis teisę atlikti ypatingo statinio projekto dalies, pastatų energetinio naudingumo, statinio bendrąją ekspertizę. Tačiau pats ekspertas A. Sabeckis ekspertizės akte nurodė, kad potencialiai pavojingas įrenginys bokštinis kranas nėra statinys. Darbų saugos ekspertas T. Dėjus 2011 m. vasario 10 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad ekspertas A. Sabeckis neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą kaip konstrukcijų stovumo ekspertas. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. Dėjus nurodė, kad ekspertizę turėjo atlikti statybos mechanikos srityje besispecializuojantis ekspertas, nes kranas yra įrenginys, o ne statinys. Vadinasi, ekspertas A. Sabeckis neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti krano stovumo ekspertizę; jo pateiktomis išvadomis dėl krano stovumo negalima remtis sprendžiant krano griūties priežastį. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertas A. Sabeckis buvo atlikęs kompanijai „Bega“ darbų, tad ši jo ekspertizė byloje buvo neleistina ir neetiška pagal Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.
Taip pat kasatoriai nurodo, kad S. R. 2009 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas su trylika instrukcijų ir pasirašė žurnale, A. G. iki įvykio 2009 m. kovo 6 d. buvo pasirašytinai supažindintas su aštuoniolika instrukcijų ir pasirašė žurnale. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis S. R., teismo posėdžio metu teigdamas, kad buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimais, jam buvo pravestas instruktavimas darbo vietoje. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis S. R., teismo posėdžio metu teigdamas, kad buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimais, jam buvo pravestas instruktavimas darbo vietoje. Tiek jam, tiek A. G. buvo žodžiu paaiškinta, kokius darbus ir kaip juos reikia atlikti. S. R., apklaustas teismo posėdyje, patvirtino, kad dirbdamas aukštai turėjo prisirišti saugos diržais, ir nurodė, kad dirbant suvirintoju teko dirbti aukštai, todėl jam šio darbo specifika žinoma. Ekspertas T. Dėjus patvirtino, kad nelaimingam atsitikimui neturėjo įtakos darbuotojų mokymas ar jų instruktavimas. Bokštinio krano BKSM-14 PM 4 techninio įrenginio pase nurodyta, jog kranas techniškai tvarkingas, balasto masė – 18,2 t, atsvaro masė – 14 t. Iš byloje esančio Krano-pakrautuvo „BKSM–14 atsvaro ir balasto svorių kontrolinio svėrimo protokolo matyti, kad atsvaro svorių bendra masė – 17 330 kg, o balasto – 17 050 kg. Kaip liudytojas apklaustas UAB „Uostamiesčio ekspertizės“ direktorius L. J. Vaicekauskas nurodė, kad balastai neatitiko techniniame pase nurodytų reikalavimų ir tai turėjo esminės įtakos krano griūčiai. Ekspertas T. Dėjus 2011 m. vasario 10 d. ekspertizės akte, pateikdamas išvadą nurodė, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo tikėtina priežastis yra ta, jog bokštinio krano montavimas neatitiko gamintojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie montuojamo krano atsvaro ir balasto mases, pokraninio kelio ilgį ir krano tvirtinimą prie jo. Tiek ekspertas T. Dėjus, tiek ekspertas L. J. Vaicekauskas, tiek rašytinė medžiaga patvirtina, kad krano nestabilumą ir griūtį lėmė balasto ir atsvaro svorių neatitikimas krano techniniame pase nurodytiems svoriams, taip pat netinkamai įrengtas pokraninis kelias. Tiek atsvaro, tiek balasto svoriai buvo nurodyti krano techniniame pase, o susipažinę su juo kasatoriai teigia buvę visiškai tikri, kad kranas yra techniškai tvarkingas. Tokią išvadą buvo pateikęs ir įvertinęs technikos priežiūros tarnybos ekspertas A. Račkauskas. Šias aplinkybes patvirtino ekspertas T. Dėjus, nurodydamas, kad pareigos atlikti kontrolinį pasvėrimą gamyklinėje instrukcijoje nėra nurodyta, o už krano techninę būklę, kaip ir numatyta Kėlimo kranų saugos naudojimo taisyklėse, yra atsakingi kranų savininkai, taigi šiuo atveju UAB „Bega“. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, visiškai nevertino pokraninio kelio įrengimo aplinkybių, nustatytų bylos nagrinėjimo metu: pirmiausia, pažeidžiant reikalavimus, ruošiant kelią buvo naudojama ne skalda, o betono trupiniai, kurių sudėtis neaiški, 2011 m. lapkričio 11 d. Laboratorinių bandymų centro rašte nurodyta, kad UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2009 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ neatliko jokių bandymų. Jų bendrovė bandymų protokolo Nr. 0111 negalėjo išduoti, nes pas juos kitokia bandymų protokolų numeracija. Kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad statant pokraninį kelią buvo ruduo ir oras buvo įvairus, neprisimena, ar šalo, ar buvo sniego, tačiau parodė, kad gruntą tankino vandeniu. Atsižvelgiant į metų laiką, į tai, kad pokraninis kelio gruntas buvo tankinamas vandeniu, net ir dabar negalima išsiaiškinti, kokios frakcijos betono trupiniai ar apskritai medžiaga buvo naudojama kelio įrengimui; trečia – nesant pokraninio kelio įrengimo paslėptų darbų akto, negali būti kalbama apie tinkamą, saugų šio kelio įrengimą, nes medžiagos keliui įrengti naudotos netinkamos, galimai suklastojus jų atitikties deklaraciją ir tyrimų protokolą, žiemą tankinus vandeniu betono trupinius, Gamintojo rekomendacijose nurodyta 15 cm storio skalda. Taigi UAB „Bega“ pasirinkta kelio įrengimo metodika – jį tankinti vandeniu, esant tokiam metų laikui, leidžia pagrįstai teigti, kad kelias buvo netinkamai sutankintas ir neteisingai įrengtas. Ekspertas A. Sabeckis teisme parodė, kad jis kastuvu pats atkasinėjo ir tyrinėjo sluoksnį, tačiau jeigu būtų tinkamai sutankintas pokraninis kelias (skalda), tai neįtikėtina, kad A. Sabeckis kastuvu jį galėtų atkasti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų negali daryti neabejotinos išvados, jog krano montavimo darbus atlikus be parengto darbo vykdymo projekto tai galėjo lemti įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužaloti du asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylą pagal pateiktus apeliacinius skundus, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo byloje nustatytų aplinkybių, vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, o ne jų visetą, padarė nepagrįstas išvadas. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pagrįstas prielaidomis.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Byloje nustatyta, kad krano montavimo darbams vadovavo, darbus atliko nustatyta tvarka neapmokyti ir neatestuoti darbų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojai. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pripažįstama, kad B. J. ir S. A. L., kaip darbdavio įgalioti asmenys, nebuvo nustatyta tvarka atestuoti, jų žinios darbų saugos srityje patikrintos, tačiau jie vadovavo darbams, atliekamiems su potencialiai pavojingu įrenginiu. Taigi teismas neįvertino, kas tokį pažeidimą padarė, tačiau neapmokytus ir neatestuotus saugos darbe klausimais asmenis – kasatorius šioje byloje – pripažino BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytais nusikalstamos veikos subjektais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidų pobūdžio teiginiais, o tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime tarpusavyje prieštaraujančių teiginių dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto, nėra galimybės spręsti ir dėl B. J. bei S. A. L. kaltės formos ir rūšies.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, ne tik veika, bet ir padariniai bei priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtini nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas veikos mechanizmą šioje byloje, padarė neteisingą išvadą, jog nelaimingą atsitikimą su žmonėmis visų pirma lėmė ne techninės krano virtimo priežastys, o darbų saugos reikalavimų atliekant krano montavimą nesilaikymas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad krano strėlė buvo keliama kranu, ant kurio buvo kiti žmonės, montavimo projekto nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai savo procesiniame sprendime nepasisakė dėl techninių krano virtimo priežasčių. Tik išanalizavus, pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, technines krano virtimo priežastis ir jas nustačius, galima daryti išvadas, kurie pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais ir kas dėl kilusių padarinių kaltas.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Esant byloje prieštaringų duomenų apie vieną ir tą pačią aplinkybę, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, privalo visus įrodymus įvertinti kaip visumą, nurodyti, kuriais iš jų grindžia procesinį sprendimą, taip pat motyvus, kodėl atmeta kitus įrodymus. Iš kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad B. J. ir S. A. L. kaltė dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grįsta 2010 m. sausio 26 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, taip pat vieno iš nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašiusių komisijos narių darbų saugos vyriausiojo inspektoriaus E. Gustainio, apklausto apeliacinės instancijos teisme, parodymais, šiems įrodymams teikiant prioritetinę reikšmę, išsamiai atskleidžiant jų turinį, kai tuo tarpu kiti įrodymai byloje aptarti neatskleidžiant jų turinio, nelyginant tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismui savo procesiniame sprendime pripažinus byloje esančių ekspertų išvadų prieštaringumą, o ekspertų teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus grįstus prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, liudytojų parodymų prieštaringumą, neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių B. J. ir S. A. L. argumentus dėl netinkamo pokraninio kelio, kuriam statyti buvo naudojama netinkama medžiaga, nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo motyvų, priimdamas priešingą procesinį sprendimą, nepaneigė. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
Albinas Sirvydis
