Dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-64-210/2018

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02688-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ajuva“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (Telšių rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTg0LTk3MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-184-971/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-184-971/2017">e2-184-971/2017</a> pagal ieškovės BUAB „Telšių kuras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovei UAB „Ajuva“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Vytautui Rakickui, dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama UAB „Telšių kuras“ su UAB „Ajuva“ sudarytus anglies pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2014-04-07 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 065 ir brikečių pirkimo- pardavimo sandorį pagal 2014-04-08 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 066 pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, iš atsakovo priteisti dėl šių sandorių padarytą 17842,59 Eur turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtais sandoriais UAB „Telšių kuras“ pardavė visas sandėlyje turėtas akmens anglies ir brikečių atsargas, o gautas lėšos buvo panaudotos paskolų sutartims apmokėti, už kurias savo turtu laidavo įmonės vadovas ir jo sutuoktinė. Taip bendrovė neteko beveik visų apyvartinių lėšų, dėl to buvo nepajėgi sugeneruoti lėšų sandėlio atsargų papildymą, todėl akivaizdu, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, praktiškai sustabdę bendrovės veiklą. Sandorių sudarymo metu UAB „Ajuva“ direktoriumi dirbo R. R., kuris yra UAB „Telšių kuras“ direktoriaus V. R. sūnus. V. R. ryšius su UAB „Ajuva“ įrodo ir tai, kad nuo 2016-07-04 vienintelio akcininko sprendimu jis paskirtas UAB „Ajuva“ direktoriumi. Yra visos actio Pauliana tenkinimo sąlygos, be to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai UAB „Telšių kuras“ faktiškai jau buvo nemoki. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi bankroto administratorius su įmonės dokumentais susipažino tik 2016-09-26.

2. Atsakovė UAB „Ajuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą nurodydama, kad ieškovas nenurodė nė vieno konkretaus kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momento – ar nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, todėl, nesant tokių faktinių aplinkybių konstatavimo, nėra pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsakovas pagal keturis 2014-04-10 mokėjimo nurodymus visiškai atsiskaitė už pirktą produkciją, todėl po minėtų sandorių sudarymo UAB „Telšių kuras“ sąskaitoje buvo 240147,99 Lt daugiau negu iki 2014-04-10 ir ginčijami sandoriai jokiu būdu negalėjo sustabdyti UAB „Telšių kuras“ veiklos ir neturėjo įtakos įmonės mokumui. Atsakovo nuomone, nėra nustatyta, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises. Teigia, kad UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio mėn. susiklostė faktinės aplinkybės, dėl kurių jis privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, o būtent, kad galėtų atsiskaityti su didžiausiu savo kreditoriumi – kredito unija „Germanto lobis“. Atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, kurios kaip nors būtų ribojusios UAB „Telšių kuras“ teisę disponuoti savo turtu ir sudaryti ginčijamus sandorius. Be to, bankroto administratorius yra praleidęs vienų metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

3. Trečiasis asmuo V. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2017 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Telšių kuras“ ir UAB „Ajuva“ sudarytus akmens anglies pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2014-04-07 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 065, pagal kurį UAB „Telšių kuras“ pardavė, o UAB „Ajuva“ nupirko 320,63 tonų akmens anglies už 39465,87 Eur (136267,75 Lt), ir brikečių pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2014-04-08 PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 066, pagal kurį UAB „Telšių kuras“ pardavė, o UAB „Ajuva“ nupirko 410,595 tonų brikečių už 30085,88 Eur (103880,54 Lt). Priteisė iš atsakovės UAB „Ajuva“ 17842,59 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17842,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Telšių kuras“. Priteisė iš atsakovės UAB „Ajuva“ 401 Eur žyminio mokesčio ir 20,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 421,46 Eur valstybei.

5. Ieškinio senaties terminą teismas skaičiavo nuo 2016-09-26, t. y. bankroto administratoriui gavus Šiaulių apygardos teismo išduotą liudijimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais UAB „Telšių kuras“ dokumentais ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Ieškinys teisme gautas 2016-12-19, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienų metų ieškinio senaties termino, atsakovo ir trečiojo asmens prašymą taikyti ieškinio senatį pripažino nepagrįstu ir atmetė.

6. Pasisakydamas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės teismas vertino UAB „Telšių kuras“ turėtus pradelstus įsiskolinimus kreditoriams ir padarė išvadą, kad bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai (dalis jų) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo.

7. Teismas vertino tai, kad UAB „Telšių kuras“ pardavus atsakovei prekes už akivaizdžiai mažesnę kainą negu kitiems pirkėjams ir iš gautų lėšų atsiskaičius tik su vienu kreditoriumi, esant nepatenkinamai įmonės finansinei situacijai, kitų kreditorių galimybės atgauti skolas akivaizdžiai sumažėjo ir tokiu būdu pažeidė kreditorių teises.

8. Teismas pripažino, kad tiek V. R., veikdamas kaip UAB „Telšių kuras“ direktorius, tiek jo sūnus R. R., atstovaudamas UAB „Ajuva“, tiek R. B. veikė kryptingai ir dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su vienu iš UAB „Telšių kuras“ kreditorių. Ginčo sandorių sudarymo dieną atsiskaitymo terminas pagal minėtą paskolos sutartį nors ir artėjo į pabaigą, tačiau dar nebuvo suėjęs. Sprendimą bet kokia kaina – šiuo atveju nuostolingai parduodant įmonės prekių atsargas – atsiskaityti su kredito unija, nesvarstant ir neieškant kitų alternatyvų, nesistengiant paisyti visų įmonės kreditorių interesų, teismas vertino kaip nesuderinamą su ieškovės veiklos tikslais, jos siekiu gauti pajamų, pelningai vykdyti ūkinę veiklą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Telšių kuras“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

9. Nesant byloje ginčo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Telšių kuras“ ir UAB „Ajuva“ vadovai buvo šeimos nariai – tėvas ir sūnus, bei įvertinus pirmiau aptartus motyvus dėl kreditorių teisių pažeidimo, neprivalėjimo sudaryti sandorius, kryptingų ir suderintų veiksmų, nepaisant sunkios ieškovo finansinės situacijos, teismas padarė išvadą, kad įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, todėl konstatavo, kad sudarant ginčijamus sandorius abi šalys buvo nesąžiningos.

10. Įvertinęs įmonės veiklos tikslus gauti pajamų, pelningai vykdyti ūkinę veiklą, teismas sprendė, kad turtas turėjo būti parduodamas už ekonomiškai pagrįstą, o ne sumažintą kainą, todėl pripažinti sandorius teisėtais neturėjo pagrindo. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį ir UAB „Telšių kuras“ su UAB „Ajuva“ sudarytus anglies ir brikečių pirkimo-pardavimo sandorius pagal 2014-04-07 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 065 ir 2014-04-08 PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 066 pripažino negaliojančiais. Nors atsakovė nurodė, kad ir šiai dienai prekės (jų dalis) neparduotos, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, todėl pripažino, kad ginčo prekės (didžioji jų dalis) visgi buvo realizuotos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad šiuo atveju restitucija natūra negalima. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose TK Nr. 065 ir TK Nr. 066 nurodytą kainą atsakovė yra sumokėjusi, iš atsakovės teismas ieškovei priteisė nepagrįstai, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, pritaikytą nuolaidą (sumažintos kainos dalis), iš viso 17842,59 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ajuva“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, nes už įsigytą produkciją sumokėjo visą sutartą sumą, skolos sumos UAB „Telšių kuras“ neliko, todėl po sandorių sudarymo UAB „Telšių kuras“ disponavo 240147,99 Lt suma. Kokiam tikslui buvo panaudotos lėšos, gautos už parduotą produkciją, ir ar lėšos buvo panaudotos nepažeidžiant kitų kreditorių interesų – atsakovei nebuvo žinoma, nes ji UAB „Telšių kuras“ valdyme ir sprendimų priėmime nedalyvavo. Atsakovė yra įsitikinusi, kad tinkamai panaudotos lėšos už parduotą akmens anglį bei durpių briketes jokiu būdu negalėjo sustabdyti UAB „Telšių kuras“ veiklos ir juo labiau negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui.

11.2. Aplinkybės, kad akmens anglis ir durpių briketai atsakovei buvo parduoti už mažesnę kainą negu kitiems pirkėjams, apeliantė neginčijo, nes, pirma, UAB „Telšių kuras“ pardavė didžiulius akmens anglies ir brikečių kiekius, kurių nesugebėjo parduoti viso žiemos sezono metu, nes sandėliavimas iki kito sezono pradžios būtų buvęs nuostolingas dėl padidėjusios sandėlių nuomos kainos; antra, UAB „Telšių kuras“ nebuvo nusistačiusi jokios pardavimo kainos, nes pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (pardavimo lentelėse) pažymėtos kainos, kurios svyruoja priklausomai nuo pardavimo laiko bei parduoto kiekio; trečia, UAB „Telšių kuras“ neprivalėjo pardavinėti produkciją už jokią nustatytą kainą, nes tokio įsipareigojimo neturėjo.

11.3. Atsakovė bei trečiasis asmuo V. R. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prekės nebuvo parduotos pigiau nei savikaina. Ieškovė pateikė nepagrįstus prekių savikainos paskaičiavimas, o teismas juos įvertino kaip tinkamus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nes būtent tokių įrodymų trūksta.

11.4. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens V. R. paaiškinimus, kuriais jis nurodė, kad veiklos nuostoliai susidarė 2014 m. dėl bendrovei nuostolingų nuomos sandorių. Teismas neatsižvelgė ir į kitus trečiojo asmens V. R. paaiškinimus, kad UAB „Telšių kuras“ nupirko didelį kiekį nekokybiškos anglies ir briketų iš UAB „Dameta“. Pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra sustabdytas, tad šiuo metu nėra aišku, ar UAB „Telšių kuras“ vadovai ir (ar) dalyviai turėjo įtakos bankroto procedūros iškėlimui, ar ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti teisėtai, kokios sąlygos lėmė šių sandorių sudarymą.

11.5. Atsakovė mano, jog ieškinys teismui paduotas 2016 m. gruodžio 19 d. akivaizdžiai praleidus vienų metų ieškinio senatį, todėl apeliantė prašo ją taikyti.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Telšių kuras“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovės nuomone, produkcijos pardavimas 17842,59 Eur pigiau už jos pardavimo kainą įmonei, susijusiai su jos vadovu, gerokai sumažino bendrovės turtą ir visiškai apribojo galimybę apmokėti visus kreditorinius reikalavimus, taigi, tai tikrai pažeidžia kreditorių interesus. Teismas teisingai įvertino visų turimų akmens anglies ir durpių brikečių sandėlio atsargų pardavimą, dėl to įmonė nebegalėjo toliau vykdyti ūkinės veiklos. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti vieninteliu tikslu – išsaugoti įkeistą ieškovės vadovo sugyventinės turtą, įkeistą KU „Germanto lobis“, dėl to sandėlio atsargos buvo parduotos jo sūnaus vadovaujamai įmonei už žymiai mažesnę nei jos savikaina kainą, gautas lėšas panaudojant atsiskaityti su paskolos davėju, kartu panaikinant grėsmes, neapmokėjus paskolos kylančias įkeistam turtui.

12.2. Atkreipia dėmesį į tai, jog ŽŪB „Nerimdaičiai“ vadovas yra apeliantės direktorius V. R., šioje byloje esantis ir trečiasis asmuo, todėl apeliantė turėjo visas galimybes iš ŽŪB „Nerimdaičiai“ pateikti duomenis apie mokamą nuomos mokestį už sandėlių ir teritorijos nuomą 2011–2013 metais. Atsakovės teiginiai apie nekokybiškos anglies įsigijimą iš tiekėjo ir vos ne priverstinį jos įsigijimą buvo paneigti ieškovės pateiktais įrodymais – akmens anglies kokybės sertifikatais ir tiekėjo UAB „Dameta“ pateikta informacija.

12.3. Apeliaciniame skunde apeliantė pasisako apie teismui pateiktą pareiškimą dėl įmonės bankroto paskelbimo tyčiniu ir dėl civilinės bylos su kredito unija „Germanto lobis“, kurie nėra išspręsti, todėl šios bylos neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą, pripažįstant anglies ir brikečių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais bei priteisiant sumažintos kainos dalį.

14. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog už iš ieškovės įsigytą produkciją yra visiškai atsiskaityta, sąskaitoje buvo 240 148,29 Lt, todėl tai jokiu būdu negalėjo sustabdyti UAB „Telšių kuras“ veiklos ir juo labiau negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui.

16. CK 2.34 straipsnio 3 dalis nustato, kad privatūs juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Sąvoka „privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialiąją naudą (pelno dalies, turto prieaugio gavimą), kurią gauna ar siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigėjai, tiek juridinio asmens organų nariai. Pagrindinis ieškovės veiklos tikslas – pelno siekimas, vykdant ir plėtojant įstatymais nedraudžiamą veiklą. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs įmonės veiklos nuostolius, sprendė, kad ginčo sandoriai pagal sąskaitas faktūras TK065 ir TK066 UAB „Telšių kuras“ buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, t. y. praktiškai sustabdę įmonės veiklą.

17. Nors apeliantė nurodo, kad pagal keturis 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymus į UAB „Telšių kuras“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kredito unijoje „Germanto lobis“, atsakovė pervedė atitinkamai 80 000 Lt, 56 267,75 Lt, 100 000 Lt, 3 880,54 Lt ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė už pirktą produkciją, todėl sąskaitoje buvo 240 147,99 Lt daugiau negu iki 2014 m. balandžio 10 d., tačiau apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, kad tą pačią dieną, 2014-04-10, UAB „Telšių kuras“ pervedė 260000 Lt KU „Germanto lobis“ paskolai, suteiktos 2009-04-20 sutartimi Nr. 09-00078, dengti, o 2014-04-11 sumokėjo kredito unijai likusią paskolos sumą 31838,11 Lt (1 t., b. l. 21–26, 28, 31). Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad iš esmės ginčo sandoriai buvo sudaryti vien tam, kad būtų atsiskaityta su vienu iš UAB „Telšių kuras“ kreditorių – KU „Germanto lobis“.

18. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Telšių kuras“ nemokumą ginčo sandorių sudarymo metu patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma, jų nepaneigia ir apeliantės skunde dėstomi argumentai. Visų pirma, bankroto bylos UAB „Telšių kuras“ iškėlimo nutartyje, vertinant įmonės nemokumą, nurodyta, kad UAB „Telšių kuras“ 2013-12-31 turto turėjo 506 786 Lt vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 523 542 Lt. Taigi, pagal byloje esančius duomenis, ir vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, yra pagrindas konstatuoti, jog jau 2013-12-31 ieškovė buvo nemoki. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, kad UAB „Telšių kuras“ pardavimo pajamos 2014 m. sudarė 339567 Lt (be PVM), o veiklos nuostoliai –157955 Lt (be PVM), o bankroto administratoriaus ginčijami sandoriai sudarė daugiau nei pusę visų 2014 m. įmonės pardavimo pajamų (198469,66 Lt be PVM) (2 t., b. l. 44). Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad ginčo sandoriais UAB „Telšių kuras“ pardavė visas turėtas sandėlyje akmens anglies ir brikečių atsargas, o gautas lėšas panaudojo apmokėti paskolų sutartims, bendrovė neteko visų apyvartinių lėšų, dėl to nebuvo pajėgi generuoti lėšų produkcijos papildymui ir tęsti veiklą, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, praktiškai sustabdę UAB „Telšių kuras“ veiklą. Apeliantė teigia, kad ieškovė nėra pateikusi jokių UAB „Telšių kuras“ neūkiško tvarkymosi rezultatų, tačiau įmonės netinkamą tvarkymą aiškiai rodo jos teikiamos finansinės atskaitomybės dokumentai, vienas jų – pelno nuostolių ataskaita, kuri patvirtina nuostolingą įmonės veiklą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti siekiant išsaugoti įkeistą buvusio ieškovės vadovo ir jo sugyventinės turtą, įkeistą KU „Germanto lobis“, dėl to sandėlio atsargos buvo parduotos jo sūnaus vadovaujamai atsakovės įmonei už žymiai mažesnę nei jos savikaina kainą, o gautas lėšas panaudojant atsiskaityti su paskolos davėju, kartu panaikinant grėsmes, neapmokėjus paskolos kylančias įkeistam turtui. Apeliacinio skundo argumentams, kad veiklos nuostoliai susidarė 2014 m. dėl bendrovei nuostolingų nuomos sandorių ir kad UAB „Telšių kuras“ nupirko didelį kiekį nekokybiškos anglies ir briketų iš UAB „Dameta“, apeliantė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). ŽŪK „Nerimdaičiai“ vadovas yra pats V. R., šioje byloje esantis trečiasis asmuo, todėl nepaneigta apeliantės galimybė pateikti įrodymus dėl 2014 metais susidariusių nuostolių (3 t., 17 b. l.). Priešingai, nei teigia apeliantė, jos teiginiai apie nekokybiškos anglies įsigijimą iš tiekėjo ir vos ne priverstinį jos įsigijimą buvo paneigti ieškovės pateiktais įrodymais: akmens anglies kokybės sertifikatais ir tiekėjo UAB „Dameta“ pateikta informacija apie tai, jog pretenzijų dėl pateiktos produkcijos kokybės nėra pateikta (1 t., 114, 138–143 b. l.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamais sandoriai nebuvo pažeisti kreditorių interesai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas tuo, kad 2014 m. balandžio 8 d. UAB „Telšių kuras“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. TK 066 atsakovui pardavė 410,595 tonas brikečių už 103 880,54 Lt kainą, t. y. 1 tonos brikečių kaina 253 Lt (1 t., 20 b. l.). 2014 m. balandžio mėn. ataskaitoje apie paduotas prekes nurodyta, kad atsakovui pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TK066 buvo padaryta 17 339,86 Lt nuolaida (1 t., 7 b. l.). 2014 m. balandžio 7 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. TK 065 atsakovui buvo parduota 320,63 tonos akmens anglies už 136 267,75 Lt kainą, t. y. 1 tonos akmens anglies kaina buvo 425 Lt (1 t., 19 b. l.). 2014 m. balandžio mėnesio ataskaitoje apie parduotas prekes nurodyta, kad atsakovui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TK 066 padaryta 44267,05 Lt nuolaida (1 t., 7 b. l.). Taigi, pagal PVM sąskaitas faktūras Nr.TK 065 ir TK 066 atsakovui buvo padaryta 61 606,91 Lt (17 842,59 Eur) nuolaida, kurią ieškovė prašo priteisti kaip sumažintos kainos dalį. Teismo vertinimu, produkcijos pardavimas 17 842,59 Eur pigiau už jos pardavimo kainą tarp įmonių, susijusių giminystės ryšiais, labai sumažino bendrovės turtą, taip sumažinus galimybę atsiskaityti su kreditoriais, pažeidžia kreditorių interesus. Šiuos veiksmus apeliacinės instancijos teismas laiko nesąžiningais.

21. Apeliantės pozicija dėl jos sąžiningumo sudarant ginčo sandorius iš esmės grindžiama versija, kad prekės nebuvo parduotos pigiau nei savikaina, baigiantis sezonui buvo parduotas didžiulius akmens anglies ir brikečių kiekis, nes jų sandėliavimas iki kito sezono pradžios būtų buvęs nuostolingas dėl padidėjusios sandėlių nuomos kainos, todėl kainos svyruoja priklausomai nuo pardavimo laiko bei parduoto kiekio. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė šios pozicijos pagrįstumo įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Visų pirma, turtas buvo parduotas įmonei, užsiimančiai ta pačia veikla ir tuo pačiu tikslu – tolesniam prekių realizavimui, taigi, ir pastarąją, giminystės ryšiais susijusią įmonę, veikė kuro prekybos sezoniškumas, ir ši aplinkybė nesutrukdė sudaryti sandorių. Antra, apeliantė nepateikė jokio įrodymo apie sandėlių nuomos kainos kilimą (CPK 178 straipsnis). UAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio mėn. ataskaita apie parduotas prekes patvirtina, kad akmens anglies pardavimo kaina yra 563,06 Lt už toną, o brikečių – 295,23 Lt už toną, tačiau ginčijamais sandoriais apeliantė UAB „Ajuva“ akmens anglį pardavė po 425 Lt už toną ir briketes po 253 Lt už toną (1 t., b. l. 7). Iš ieškovės pateiktų duomenų apie UAB „Telšių kuras“ akmens anglies ir durpių briketų pardavimus akivaizdu, kad akmens anglis ir durpių briketai atsakovei buvo parduoti už itin mažesnę kainą negu kitiems pirkėjams (2 t., b. l. 45, 68–94). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Telšių kuras“, pardavusi atsakovei prekes už akivaizdžiai mažesnę kainą negu kitiems pirkėjams ir iš gautų lėšų atsiskaičiusi tik su vienu kreditoriumi, esant nepatenkinamai įmonės finansinei situacijai, sumažino kitų kreditorių galimybės atgauti skolas ir pažeidė kreditorių teises. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje numatytos taikymo sąlygos.

22. Apeliantė apeliaciniame skunde mini apie teismui pateiktą pareiškimą dėl įmonės bankroto paskelbimo tyčiniu ir civilinės bylos su kredito unija „Germanto lobis“ nagrinėjimą, kurie iki šiol nėra išspręsti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl ieškinio senaties

23. Ieškinys teismui paduotas 2016 m. gruodžio 19 d. akivaizdžiai praleidus vienų metų ieškinio senatį, todėl apeliantė prašo ją taikyti.

24. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiant sandorį. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties terminą pradėjęs skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., kuomet Šiaulių apygardos teismo buvo išduotas liudijimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais UAB „Telšių kuras“ dokumentais ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, ieškinio senaties eigos pradžios momentą identifikavo tinkamai ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ginčijamų sandorių atžvilgiu senaties terminas nėra praleistas, nes ieškinys buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė