Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-519/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31495-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.9.1.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,
gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
nuteistajam A. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir skirtas 60 parų areštas.
Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką A. D. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. birželio 23 d. 23 val. 40 min. iki 2017 m. birželio 24 d. 12 val. 30 min., t. y. viena para.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
1. A. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 23 d. apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą savininko G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir valdytojos S. D. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims.
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio (iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas 2017 m. lapkričio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis) dalį ir paskirti A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje 10 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. D. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1170 Eur. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti valdytojai S. D.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai pripažino A. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau neteisingai paskyrė bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, jog teismas teisingai nurodė pagrindus kuriais jis turi vadovautis skiriant bausmę kaltinamajam, tačiau neteisingai vertino (pats sau prieštaraudamas) kaltinamojo asmenybę.
2.1.1. Nurodo, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo. A. D. prieš nusikaltimo įvykdymą teistas 10 kartų už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Neišnykus teistumui jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis už tyčinius nusikaltimus nuo (duomenys neskelbtini) metų nuteisiamas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (terminuotu laisvės atėmimu). Paskutinį kartą taip pat už tyčinį nusikaltimą nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Po bausmės atlikimo, praėjus tik vieneriems metams, vėl įvykdo tyčinį nusikaltimą. Pažymi, jog net ir realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės nepadarė jokio poveikio kaltinamajam A. D., jos neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teigia, kad nesuprantama teismo pozicija, kaip švelnesnė bausmė – areštas gali užtikrinti bausmės tikslus, jei jos neužtikrino griežtesnė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nurodo, kad A. D. yra nedirbantis, nebe jauno amžiaus, su kriminaline patirtimi. Teismas nenustatė jokios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prokuroro nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad A. D. turėjo būti skiriama pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis turėtų būti didesnis, nei numatytas sankcijoje vidurkis, t. y. 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.
2.2. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 ir 72 straipsniuose, taikymo.
2.2.1. Teigia, kad šiuo atveju A. D. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio. Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės A. D. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis turi būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymi, kad nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu būtų nuosavybės teise priklausiusi nuteistajam A. D., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Šioje situacijoje, minėto automobilio tikrasis savininkas yra nepilnametis S. D. globotinis G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pažymi, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klausimas dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nėra išspręstas. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis saugojimui buvo perduotas valdytojai S. D.. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnametis savininkas ir automobilio valdytoja būtų žinoję kad A. D. naudosis automobiliu būdamas neblaivus, todėl mano, kad susidarius tokiai situacijai, galima vertinti tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą.
2.2.2. Nurodo, kad iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo matyti, jog automobilio „(duomenys nekslebtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1170 Eur, todėl ši suma išieškotina iš nuteistojo A. D.. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, išieškant konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvertino įrodymų visumos ir priėmė neobjektyvų ir šališką nuosprendį. Teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neneigė fakto, jog vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pažymi, kad policijos pareigūnai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo pateikti svarių įrodymų įrodančių jo kaltę. Nurodo, jog nebuvo pateikta nei vaizdo, nei garso registratorių medžiaga, kuri patvirtintų, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo žmonos S. D., ūkininko parodymus, jog iš šių parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių, buvo galima nustatyti laiką, kada į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Pažymi, kad policijos pareigūnų nurodytas 3–4 sekundžių laiko tarpas, kada jie prisivijo automobilį, pasak apelianto, yra nerealus. Nurodo, kad nebuvo pateikti teismui jokie duomenys patvirtinantys pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad jie yra gavę daug pranešimų apie tai, kad apeliantas dažnai vairuoja automobilį neblaivus.
4. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. D. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde nurodė tik tas jo asmenybės puses, kurios jį charakterizuoja neigiamai, kas rodo, jog prokuroras yra šališkas ir neobjektyvus. Teigia, kad iš pataisos namų buvo išleistas prieš 1 metus 8 mėnesius, iki šio įvykio. Pažymi, kad prokuroras neatsižvelgė į tai, jog gyvenamosios vietos seniūnija neturi jokių nusiskundimų jo elgesiu. Jis padeda žmonai auginti jos globojamus vaikus, o jo amžius turi įtakos darbo rinkoje. Nesutinka su prašoma priteisti automobilio vertę atitinkančia pinigų suma. Nurodo, jog automobilis buvo įsigytas tik už 700 Eur. Automobilis sugadintas ir nevažiuojantis. Nesutinka ir su prokuroro prašoma jam skirti bausme. Mano, kad tik kraštutiniu atveju žmogų galima izoliuoti nuo visuomenės.
5. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
7. Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo
7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad A. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs apeliantas, prašydamas jį išteisinti. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas šališkai vertino įrodymus, kad nebuvo surinkta A. D. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
7.1.1. Pats apeliantas apklaustas teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog vairavo automobilį ir (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo nuo kelio, tačiau teigė, kad automobilį vairavo blaivus. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai Ž. S. ir E. P.. Jie paaiškino, jog po gauto pranešimo, kad (duomenys neskelbtini) kaime važinėja galimai neblaivus vairuotojas, pastebėjo po kelią vinguriuojantį automobilį. Norėdami sustabdyti automobilį, įsijungė šviesos ir garso signalą. Netrukus automobilis nuvažiavo nuo kelio sankasos, jie prie jo privažiavo labai greitai. Automobilis, jiems iš akiračio nebuvo dingęs. Liudytojai patvirtino, kad automobilyje sėdėjo vienas asmuo, jog tai buvo A. D.. Vairuotoją išlaipino iš automobilio, ištraukė automobilio raktelius. Vairuotoją nusivedė į tarnybinį automobilį, kur buvo patikrintas vairuotojo neblaivumas. A. D. alkotesteriu buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas. Po to vairuotojas buvo pristatytas į ligoninę dėl kraujo tyrimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs liudytojų parodymuose jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų, taip pat nesant pagrindo manyti, kad liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, pagrįstai jų paaiškinimus laikė vienu iš įrodymų nustatant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
7.1.2. Tai, kad A. D. įvykio metu buvo nustatytas girtumas, patvirtina alkotesterio parodymai (1 t. 63 b. l.), iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. 23.57 val. A. D. nustatytas 1,68 promilės neblaivumo laipsnis bei specialisto išvada, iš kurios matyti, jog A. D. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 24 d., 00.56 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio (1 t. 67 b. l.). Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje yra aptarti, įvertinti, į juos priimant nuosprendį atsižvelgta.
7.2. Dėl apelianto skundo argumentų, kad nebuvo atsižvelgta į jo žmonos S. D., ūkininko parodymus, jog iš jų parodymų, telefoninių pokalbių išklotinių, buvo galima nustatyti laiką, kada į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, pažymima, kad anksčiau aptartais liudytojų Ž. S. ir E. P. parodymais nustatyta, jog A. D. automobiliui nuvažiavus nuo kelio sankasos, liudytojai prie jo privažiavo labai greitai, jog A. D. vairuojamas automobilis jiems iš akiračio nebuvo dingęs. Kaip jau ir buvo minėta, abejoti minėtais liudytojų parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
7.3. Taigi nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nekyla. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. D. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir A. D. išteisinti nėra pagrindo.
8. Dėl prokuroro apeliacinio skundo
8.1. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. D. paskyrė savo rūšimi per švelnią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas.).
8.1.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdami bausmes teismai turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra individualus, todėl konkrečią bausmę konkrečiam asmeniui lemia tos aplinkybės, kurios apibūdina to asmens padarytą veiką, jį patį ir pan.
8.1.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. D. arešto bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, anksčiau teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių nuobaudų, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei skyrė A. D. arešto bausmę.
8.1.3. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skirdamas A. D. bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Nuteistajam paskirta arešto bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.
8.1.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. 10 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nes šios teisės nėra įgijęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.
8.1.5. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam A. D. paskirta arešto bausmė yra per švelni ir kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, A. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o ne prokuroro apeliaciniu skundu prašomas skirti laisvės atėmimo bausmės dydis, atitiks A. D. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
8.2. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo A. D., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
8.2.1. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).
8.2.2. Kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šie tikslai įgyvendinami, taikant transporto priemonių, kurias vairuojant buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimą. Turto konfiskavimą reglamentuoja BK 72 straipsnio nuostatos, pagal kurias turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
8.2.3. Transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus A. D., yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimą, tačiau nustatęs, kad A. D. vairuotas automobilis priklauso G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir valdytojai S. D., t. y. trečiam asmeniui, jo nekonfiskavo.
8.2.4. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos.
8.2.5. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog konfiskuotina transporto priemonė A. D. nepriklauso, kad automobilio valdytoja A. D. sutuoktinė nežinojo, jog A. D. paėmė automobilį ir vairavo būdamas neblaivus, tam leidimo nedavė, visiškai nevertino BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo galimumo. Kaip numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8.2.6. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) DI“, kurio variklio darbinis tūris 1753 kub. cm, variklio galia 66 kW/89 AG, gamybos periodas 1998 – 2002 metai, pasirinkti metai 2000, vidutinė kaina Lietuvoje yra 967 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), su PVM – automobilio kaina – 1170 Eur (2 t. 31 b. l.). Pažymima, kad viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių kainas, nurodoma, kad vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi, pagal šios sistemos duomenis prokuroro apeliaciniame skunde pateikta vidutinė analogiško automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas nuosavybės teise priklausantis G. R. ir valdytojai S. D., ir A. D. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš daiktų apžiūros protokolo (1 t. 16–35 b. l.), byloje esančio transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – perdavimo akto, kuriuose užfiksuota informacija apie automobilio techninę būklę, matyti, kad automobilis turėjo techninių trūkumų – aplankstytas priekinis bamperis, nuplėštas radiatorius, buferio vidurinėje dalyje dažų nubrėžimai, sulūžusi ir įspausta į vidų bagažinės spyna, kairės pusės šoninė kėbulo dalis pasidengusi rūdžių sluoksniu, atsilupusi sparno dalis (1 t. 16–17 b. l.). Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2017 m. kovo 8 d. sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas už 250 Eur (1 t. 42 b. l.) Taip pat A. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos raštelis, kuriame nurodyta, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti remonto darbai, kurių kaina 150 Eur (1 t. 54 b. l.).
8.2.7. Teisėjų kolegija, įvertinusi viešai skelbtinus duomenis apie analogiškų automobilių kainas bei aptartą transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, įsigijimo, atlikto automobilio remonto kainą, nuteistojo A. D. atsiliepime nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra ne 1170 Eur, o 500 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš A. D. valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti:
A. D. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo A. D. išieškoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 (penkis šimtus) Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus
Virginija Žindulienė
