Dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00055-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2;

3.3.4.2.9; 3.3.4.3.

(S)

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Slėnis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017,

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-l35-856/2017; atnaujinus procesą, bylą išnagrinėti ieškovės nurodyto reikalavimo ribose, t. y. išnagrinėti 2014 m. rugpjūčio 27 d. trišalės ginčo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, 6.394 straipsnio, 1.93 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas byla apeliacine tvarka (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYxOS05NDMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-619-943/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-619-943/2017">e2A-619-943/2017</a>), padarė esminį proceso normų pažeidimą ir netinkamai išnagrinėjo bylą, tai yra pagrindas procesui atnaujinti. Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką, taip pat išėjo už reikalavimų ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 straipsnis), nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad ieškinio dalyko nurodymas yra būtent ieškovo teisė ir pareiga, be to, dėl atitinkamo proceso teisės normos pažeidimo neatskleidė bylos esmės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ieškovė aiškiai apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą (t. y. nurodė, kad ginčija 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį). Nepaisant šios aplinkybės, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepaisė ieškovės ieškinio dalyko ir civilinę bylą išnagrinėjo bei sprendimą dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. sandorio pripažinimo niekiniu pagrindė 2014 m. rugpjūčio 1 d. sandorio nuostatomis, bei būtent 2014 m. rugpjūčio 1 d. sandorį laikė ginčo dalyku.

Iš atitinkamų teismo išvadų, ypač – nurodytųjų Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 29 p. akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir pasisakė ne dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. trišalės ginčo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytos jau esant pastatytam angarui), o dėl 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apskritai nėra šalių ginčo dalyku.

Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutarties galiojimo klausimo spręsti pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes bei atitinkamos (2014 m. rugpjūčio 1 d.) sutarties nuostatas, o atlikdamas atitinkamą vertinimą – pažeidė materialinės teisės normas, kadangi galiojančio bei ginčijamo sandorio galiojimo klausimą sprendė pagal negaliojančio ir pasibaigusio sandorio nuostatas bei jo sudarymo metu buvusias aplinkybes.

Lietuvos apeliacinis teismas, nenagrinėdamas bylos argumentų, susijusių su bylos dalyku, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutarties sudarymo aplinkybių, neatskleidė bylos esmės; atitinkama nutartis (kiek tai susiję su 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi) yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės nurodyto ieškinio dalyko, pats savo nuožiūra pasirinko, kas yra ieškinio dalykas, kas laikytina aiškia teisės taikymo klaida.

Atsižvelgiant į pagrindus, kuriais teikiamas pareiškimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įstatymo leidėjo numatytas tiems atvejams, kai atitinkamą teisės taikymo klaidą padaro pirmosios instancijos teismas ir byla nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju atitinkamą teisės taikymo klaidą padarė apeliacinės instancijos teismas.

Bylos procesas gali būti atnaujintas, jeigu konstatuojama, kad aukštesnių pakopų teismai padarė akivaizdžių ir esminių klaidų. Procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, procesas dėl aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) privalo būti atnaujinamas ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie dar kartą pakartojo pareiškimo argumentus. Taip pat ji pasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus atrankos komisijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties ir jos reikšmės proceso atnaujinimo klausimui (bylos Nr. 3P-1932/2017).

Atsakovė UAB „Ekoangarai“ prašo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti, remiasi šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas CPK nurodytais pagrindais (t. y. pagrindai nurodomi tik deklaratyviai), tačiau yra siekis apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, su kuria pareiškėja nesutinka, o jos kasacinis skundas nebuvo priimtas.

11.2. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra deklaratyvus ir ji iš tiesų siekia, kad dėl fakto ir teisės klausimų vertinimo būtų peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, t. y. siekia tolesnio bylos nagrinėjimo instancine (kasacine) tvarka. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.

11.3. Pareiškėja jau buvo pateikusi kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 nutarties, kuria Šiaulių apygardos teismo 2017-01-06 sprendimas atmesti pareiškėjos ieškinį paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2017-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1932/2018 atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, nurodydama, kad jo teiginiai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-03 nutartyje neatsižvelgė į ieškinio dalyką ir išėjo už reikalavimo ribų yra nepagrįsti – nesudaro kasacijos pagrindo ir nepagrindžia, jog sprendime būtų pažeistos teisės normos ar nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

11.4. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuris galėtų būti taikomas pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos tvarka, tačiau šiuo atveju pareiškėja nori peržiūrėti būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 nutartį, todėl jos prašymo tenkinimas grubiai pažeistų CPK 366 straipsnio nuostatas.

11.5. Pareiškėjos prašymas neatitinka būtinosios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygos, jog teisės taikymo klaida būtų padaryta pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismo sprendime. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra netgi išskirti tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimai, kurie nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka, o pareiškėja šiuo atveju apskritai prašo peržiūrėti net ne pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taigi taip pat neatitiktų įstatymo sąlygos, tačiau prašo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. Pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo praktika, priešingai nei teigia ji, aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, jog proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar karta pasibylinėti ir nėra niekaip pakeistos CPK numatytos 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygos.

11.6. Tiek teikto kasacinio skundo, tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindas yra tas pats – pareiškėjos nesutikimas su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Kadangi proceso atnaujinimas nėra galimybė dar kartą apskųsti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija 2017-12-12 nutartyje atsisakydama priimti pareiškėjos kasacinį skundą nurodė, kad pareiškėjos formuojamas pagrindas nepagrindžia ir nepatvirtinta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 sprendime būtų padaryta teisės taikymo arba aiškinimo klaida, jos prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindžia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime turi būti teisės aiškinimo klaida.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo šiais argumentais:

12.1. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.

12.2. Aptariamu atveju 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės (pareiškėjos) ir Inspekcijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-135-856/2017, priėmė nutartį civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYxOS05NDMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-619-943/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-619-943/2017">e2A-619-943/2017</a>, kuria Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, susijusius su ginčo objekto priskirtinumu kilnojamų daiktų kategorijai.

12.3. Ginčo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė esminę teisės normos taikymo klaidą, nėra. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinio teismo nutarties 2 pastraipoje nurodoma, kad nustatyta, jog buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2014 metų rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti ir teismų galėjo būti įvertinama, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

13. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

14. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

15. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos komisijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodoma, kad ieškovės paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką ir taip išėjo už reikalavimų ribų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sandorių galiojimo laike, taip pat netinkamai vertino įrodymus. Susipažinusi su kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas teisės normų aiškinimas bei taikymas, dėl kurio galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas byloje. Kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, tokių skundo teiginių taip pat nepatvirtina.

17. Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų kontrolės forma, galima tik esant įstatyme numatytiems kasacijos pagrindams, dėl kurių buvimo sprendžia kasacinio teismo atrankos kolegija. Tuo atveju, jei atrankos kolegija nenustato kasacijos pagrindų, kasacinį skundą atsisakoma priimti (CPK 350 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio skundo priėmimo procedūra neapsiriboja formaliu kasacinio skundo atitikties šiam procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams vertinimu – nutartimi, kuria atsisakoma priimti kasacinį skundą, iš esmės atsakoma į klausimą dėl kasatoriaus nurodyto kasacijos pagrindo konkrečioje byloje nebuvimo.

18. Prašymo dėl proceso atnaujinimo 3 punkte pareiškėja teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką, taip pat išėjo už reikalavimų ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad ieškinio dalyko nurodymas yra būtent ieškovo teisė ir pareiga, be to, dėl atitinkamo proceso teisės normos pažeidimo neatskleidė bylos esmės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas daro išvadą, kad elgdamasi nesąžiningai, pareiškėja bando naudotis proceso atnaujinimo galimybėmis, tačiau neįvertina, jog jos kasacinis skundas jau buvo analizuotas kasacinėje instancijoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės atnaujinti proceso byloje, kurioje neatsirado pagrindo tai daryti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

19. Kasacinio teismo atrankos kolegijai atsisakius priimti byloje pareiškėjos (ieškovės) kasacinį skundą dėl to, jog jos nurodomas materialinės teisės pažeidimas kasaciniame skunde nepagrįstas, pareiškėja (ieškovė) netenka teisės, remdamasis tapačiais argumentais, prašyti atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi šis klausimas laikytinas išspręstu kasacinio teismo, t. y. peržiūrėtu instancine tvarka. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad tapačiais argumentais, kaip nagrinėjamas prašymas, grindžiamą pareiškėjos kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijai sprendus, kad pareiškėjos nurodomi pažeidimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą šioje byloje negali būti tenkinamas jau vien dėl šios priežasties.

20. Atsakydamas į nutarties 6 punkte pareikštus pareiškėjos argumentus, teismas remiasi kasacinio teismo praktika. Joje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-450/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-450/2011">3K-3-450/2011</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017 pagal pareiškėjos UAB „Slėnis“ prašymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė