Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2A-160-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07851-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMzYtMjUxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-236-251/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-236-251/2017">2-236-251/2017</a> pagal ieškovų K. J. ir A. S. ieškinį atsakovei I. N. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. N. priešieškinį ieškovams K. J. ir A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovais už atliktus darbus ir užsakovės teisės reikalauti žalos atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų.

Ieškovai K. J. ir A. S. prašė priteisti iš atsakovės I. N. 2 658 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atmesti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad šalys sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Šalys susitarė dėl apytikslės darbų dainos – 4 000 Eur – ir darbų termino, t. y. darbus atlikti per 2–3 mėnesius. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. birželio 15 d. ieškovai atliko remonto darbus, kuriuos prižiūrėjo pati atsakovė, ji nuolat lankėsi bute, teikė savo pageidavimus, todėl ieškovai atliko dar ir papildomus darbus, dėl kurių iš anksto nebuvo tartasi, pavyzdžiui, LED šviestuvo montavimas. Ieškovai pirko statybines medžiagas, atliko statybos darbus, kurių bendra vertė 4 658,80 Eur. Įpusėjus darbams atsakovė sumokėjo 2 000 Eur avansą, tačiau likusios dalies atsakovė nesumokėjo motyvuodama, kad darbai atlikti nekokybiškai. Pabrėžė, kad tuo pačiu metu bute buvo atliekami santechnikos darbai, užsakinėjami baldai, todėl ieškovų atliekamų darbų terminai priklausė nuo kitų asmenų. Nors ieškovai ragino atsakovę atsiskaityti už darbus ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė iki šiol už darbus neatsiskaitė ir liko skolinga 2 658 Eur. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad darbai atlikti nekokybiškai. Paaiškino, kad laminato rūšį išsirinko pati atsakovė, jie tik išklojo pagal instrukciją, todėl atsakovė neturi pagrindo reikšti pretenzijų dėl laminato kokybės. Šviestuvai buvo montuojami lazerio pagalba, todėl nebuvo galimybės nukrypti nuo ašies, jų angos padarytos normalios. Sienų sandūros teptos ne hermetiku, o specialiu silikonu. Su atsakove buvo susitarta, kad statant duris angokraščiai bus paslėpti po durų staktų apvadais, todėl angokraščiai nebuvo užlyginti. Kadangi durys yra per mažos, todėl susidarė plyšiai. Sienos ir lubos buvo nuglaistytos bei nudažytos tolygiai, jos nebuvo lyginamos, nes šalys dėl to nesitarė. Kai ieškovai atliko visus darbus, visos plytelės buvo sveikos. Mano, kad plytelės suskilo dėl kitų asmenų kaltės (baldininkų, santechnikų, vonios restauratorių), kurie dirbo po jų. Tarpai tarp vonios ir plytelių nebuvo hermetizuojami, nes hermetizavimas atliekamas tik po to, kai vonia restauruota ir paprastai hermetizavimo darbus atlieka vonių restauratoriai. Grindjuostės buvo prisuktos tinkamai ir kokybiškai, išskyrus galus prie durų, kurie nebuvo užbaigti, nes nebuvo įstatytos durys. Ant balkono durų slenksčio buvo uždėtas laminatas pagal atsakovės pageidavimą ir nemokamai. Pripažino, kad liko šiek tiek statybinių medžiagų, tačiau ne tiek daug kaip teigia atsakovė (1 t., b. l. 1–4; 111–116).

Atsakovė I. N. nesutiko su ieškiniu, todėl pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 4 901,19 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines bei bylinėjimosi išlaidas. Pripažino, kad 2016 m. kovo pradžioje šalys sudarė žodinę rangos sutartį. Ieškovai įsipareigojo per 2 mėnesius, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 14 d. atlikti viso buto remonto darbus, išskyrus santechnikos, darbų kaina 4 000 Eur už remonto darbus. Ieškovai pradėjo remonto darbus vėliau nei sutarta, t. y. 2016 m. kovo 19 d., ir iki 2016 m. gegužės 14 d. jų nebuvo baigę. Be to, ieškovai remonto darbus atliko nekokybiškai, o būtent: iki galo neišgriovė vonios sienos, todėl netilpo vonios tualeto mechanizmas, unitazas yra atsikišęs beveik iki durų, vonios sienų karkasas surinktas kreivai, dėl ko buvo sunku pritaikyti vonios baldus; kreivos sienos; koridoriuje, ten kur turi būti priėjimas prie vamzdynų, buvo sutarta, jog ieškovai darys dideles duris, kad būtų galima laisvai patekti prie vamzdžių, tačiau jie padarė tik nedidelę angą su mažomis aliuminio durelėmis ir uždėjo gipso kartono plokštę, dėl ko santechnikai, neišgriovę sienos, neturės galimybės pakeisti pagrindinio vamzdyno; ieškovai nelygiai išpjovė angas šviestuvams, per plačiai, vingiuotai, dėl ko matosi skylės, pačios lubos dėmėtos, nelygiai sudėtas grindų laminatas; sienos nudažytos nelygiai, matosi dėmės, skiriasi spalvų tonai, matosi anksčiau buvusi spalva, sienų kampai šviečia balta spalva; durų staktos paliktos neuždažytos, nelygintos, tinkas nubiręs, lubų kampai bei linijos netiesios, banguotos; virtuvėje ieškovai išpjovė rozetes visai ne ten, kur buvo nurodę baldininkai, dabar yra sudėtinga pajungti numatytą buitinę techniką, viena virtuvės siena iš viso liko nesutvarkyta, su plyšiais, neišlyginta; neįdėjo durų; skiriasi koridoriaus sienų spalva; neremontavo balkono; vamzdžiai ir palangės nudažyti tik iš vienos pusės; netinkamai pajungta LED juosta. Be to, ieškovai sugadino medžiagas bei daiktus, t. y. supjaustė laminatą, aptaškė jį dažais, įskėlė vonios bei virtuvės plyteles, apdaužė šaldytuvo paviršių, sudaužė šviestuvą. Prekių pirkimo kvitai patvirtina, jog ieškovai nupirko statybinių medžiagų už 3 382,54 Eur, tačiau tiek daug statybinių medžiagų nereikėjo, nes liko 5 gipso kartono plokštės, 7 lapai akmens vatos, rulonas gofruoto elektros laido, daug naujų, nepraimtų betono maišų. Dėl užsitęsusių remonto darbų atsakovei kartu su nepilnamečiais vaikais nepagrįstai ilgai teko gyventi užmiestyje, vežioti vaikus į mokyklą, neapšiltintame sodo namelyje, jos senyvo amžiaus motina gyveno slaugos namuose, atsakovė negalėjo išvykti pas artimuosius į Norvegiją, patyrė stresą, įtampą, todėl pablogėjo atsakovės sveikata, teko vartoti širdies veiklą gerinančius vaistus (1 t., b. l. 20–25, 50–55).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams K. J. ir A. S. iš atsakovės I. N. 2 658 Eur skolą. Priteisė atsakovei I. N. solidariai iš ieškovų K. J. ir A. S. 874,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įskaitė ieškovų iš atsakovės priešpriešines prievoles ir priteisė ieškovams K. J. ir A. S. iš atsakovės I. N. 1 583,50 Eur įsiskolinimą, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą (1 583,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovams K. J. ir A. S. iš atsakovės I. N. 80 Eur žyminį mokestį, 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė atsakovei I. N. iš ieškovų K. J. ir A. S. po 144,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 27–45).

Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo mėnesį šalys sudarė žodinę rangos sutartį dėl atsakovės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų, todėl teismas kvalifikavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl statybos darbų atlikimo termino: pasak ieškovų darbai turėjo būti atlikti per 2–3 mėn., o ieškovės teigimu – 2 mėn. Įvertinęs aplinkybių visumą, kad ieškovai padėjo atsakovei išsirinkti statybines medžiagas ir laminatą, kad atsakovė 2 mėn. laikė statybines medžiagas parduotuvėje ir nereiškė pretenzijų ieškovams dėl darbų atlikimo termino, kad tuo pačiu metu atsakovės bute darbus atliko ir kiti asmenys (baldininkai, santechnikai), kad ieškovai turėjo derinti atliekamus darbus su šiais asmenimis, kad atsakovės prašymu ieškovai atliko ir papildomus darbus bute, kad šalys nuolat tarėsi dėl darbų (atsakovė vedė ieškovus pas kaimynus ir rodė, kokio nori darbų rezultato), kad atsakovės paaiškinimai dėl darbų terminų yra prieštaringi, todėl teismas pripažino, kad labiau tikėtina, kad šalys tikslaus termino apdailos darbams atlikti nenustatė, protingas terminas apdailos darbams atlikti yra 2–3 mėn.

Teismas pripažino, kad ieškovai atliko šiuos statybos darbus: naujų gipso kartono plokščių ir senų gelžbetonio konstrukcijų paviršių viso ploto glaistymas, gruntavimas ir šlifavimas bei dažymas visose patalpose, įskaitant ir dažymo aliuminių kampų montavimą, bei sandūrų kampų apdirbimą hermetiku; grindų ir sienų hidroizoliacija, plytelių klijavimas, siūlių glaistymas (vonios sienos ir grindys, virtuvės dvi sienos); plytelių kampų šlifavimas (vonios – tualeto patalpoje sienų išorinių kampų plytelės suleistos 45° kampu); gelžbetoninių pertvarų tarp vonios ir koridoriaus bei virtuvės griovimas, išgriauto betono išnešimas; pertvarų tarp vonios ir koridoriaus, ir virtuvės iš metalinio karkaso bei gipso kartono plokščių montavimas, įskaitant unitazo bakelio bei vonios apačios aptaisymą gipso kartonu, lubų aptaisymas gipso kartono plokšte koridoriuje, vonioje ir kambaryje; senų medžio plaušo plokščių grindų dangos ardymas visose patalpose, nelygių vietų išdaužymas; virtuvėje ir vonioje demontavus plyteles ir prieš užklijuojant naujas plyteles ant senų paviršių sienų taisymas tinko sluoksniu; išardytų ypatingai nelygių grindų vietoje betonavimas įprastu betonu, ant viršaus liejant plonasluoksnį betoną, o visą plotą lyginant savaime išsilyginančiu mišiniu (visose patalpose); visose patalpose (išskyrus vonią) plaukiojančiu būdu sumontuotos medžio lentų imitacijos laminuotos medžio plaušo plokštės. Sumontuota dalis plastikinių grindjuosčių, prie durų jos nemontuotos; visame bute pravesti nauji laidai sienose ir lubose padarant naujas vagas nuo skydelio iki prietaisų. Iš laiptinės iki skydelio atvestas įvadinis kabelis. Pravesta ir silpnųjų srovių el. instaliacija-televizijos ir interneto kabeliai iki kištukinių lizdų kiekvienoje patalpoje; koridoriuje, vonioje, virtuvėje ir kambaryje 64-6 sumontuoti įleidžiami į gipso kartono lubas LED šviestuvai. Išpjautos skylės gipso kartono lubose ir įstatyti šviestuvai, kurie prispausti spyruoklinėmis auselėmis iš vidinės gipso kartono pusės. Kambaryje 64-6 virš pakabinamų lubų plokštės sumontuota LED juosta; visose patalpose sumontuoti kištukiniai lizdai po vieną arba po kelis rėmelyje, sumontuoti jungikliai, interneto ir televizijos kištukiniai lizdai; gipso kartono paviršiuose: koridoriaus lubose, sienoje ir vonios apačios pertvarėlėje, sumontuotos įvairių matmenų metalinės revizinės durelės. Įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 2 punktą teismas pripažino, kad ieškovai atliko apdailos darbus.

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, eksperto T. M. pastabas, padarė išvadą, kad šalys nesitarė dėl vidaus durų įstatymo ir durų angokraščių sutvarkymo, lubų ir sienų išlyginimo, tarpo tarp vonios ir plytelių hermetizavimo, kad balkono apdailos darbus atsakovė patikėjo atlikti kitiems asmenims, o ne ieškovams.

Teismas pastebėjo, kad ieškovai uždavė klausimus ekspertui apie apdailos darbo – vamzdžių dažymo – kainą, todėl pripažino, kad ieškovai tarėsi su atsakove dėl vamzdžių dažymo.

Teismo vertinimu, šalys telefonu susitarė dėl preliminarios darbų kainos (4 000 Eur), nes neapžiūrėjus buto, sunku nustatyti darbų apimtį bei tikslią darbų kainą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodyta suma už atliktus apdailos darbus (4 558 Eur) neviršija ieškovės pateiktame ekspertizės akte nurodytos 2016 m. kovo – birželio mėn. buvusios analogiškų darbų kainos (5 456,68 Eur be PVM, jei darbus būtų atlikę fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla ir nesantys PVM mokėtojai), be to, ieškovų nurodyti apdailos darbų įkainiai iš esmės nesiskiria nuo www.hemsta.lt nurodytų įkainių. Atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys susitarė dėl kitokios apdailos darbų sumos ar kitokių įkainių teismas nusprendė, kad šalys susitarė dėl tokios darbų kainos, kurią nurodė ieškovai. Teismo vertinimu, darbų įkainiai ir paskaičiuota atliktų apdailos darbų suma, yra protinga ir pagrįsta.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, statybinių medžiagų pirkimo dokumentus, teismas konstatavo, kad ieškovai sutartus darbus baigė ne anksčiau nei 2016 m. birželio 15 d.

Teismas nurodė, kad ieškovams baigus darbus liko statybinių medžiagų, tačiau atsakovei nereiškiant reikalavimo dėl kompensacijos už likusias statybines medžiagas, teismas plačiau nepasisakė dėl šių aplinkybių.

Teismas nustatė, kad teismo paskirtas ekspertas T. M., atlikęs tyrimą, pateikė teismui statybos ekspertizės aktą, kuriame išsamiai nurodė ieškovų atliktų darbų trūkumus, jų atsiradimo mechanizmą, pašalinimo galimybes, pateikė išsamius atliktų darbų bei trūkumų šalinimo paskaičiavimus, kad ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, tyrimas atliktas išsamiai, detaliai motyvuojant išvadas, kurios neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl pripažino, kad nėra pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis, be to, ieškovai nepaneigė ekspertizės akte nurodytų išvadų, todėl nusprendė vadovautis ekspertizės aktu ir eksperto paaiškinimais nustatant darbų trūkumus ir jų pašalinimo išlaidas.

Teismas pripažino, kad ekspertizės akto 3 lentelėje užfiksuoti statybos darbų trūkumai, t. y.: netaisyklinga grindų lentų kryptis, per mažas grindų ir sienų deformacinis tarpas, ne pagal plokščių gamintojo reikalavimus įrengta gipso kartono lubų ir sienų jungtis, nes panaudotas hermetikas, sienų ir lubų kampuose spalvų pakitimai dėl panaudoto hermetiko sąveikos su dažais, nelygi grindų plokštuma, nelygi pertvaros plokštuma aptaisyta keraminėmis plytelėmis, san. mazgo patalpos pertvaroje su koridoriumi ir virtuve neužtaisytas sienų sandoros tarpas, sutrūkinėjusios, suskilinėjusios siūlės aplink langus, balkono duris ir palanges, nėra stataus kampo tarp pertvarų, unitazo bakelis per daug atitrauktas nuo sienos, vonios aptaisymo gipso kartonu karkasas neturi viduriniųjų statramsčių, panaudotos drėgmei neatsparios gipso kartono plokštės san. mazge ir vonioje, po vonia betoninis grindų sluoksnis be hidroizoliacijos, pro vonios ir sienos sandūros plyšį nematyti hidroizoliacijos, prie durų ant sienos nematyti hidroizoliacijos užleidimo, grindų plytelės skilimas, san. mazgo sienos plytelėje ir virtuvės sienos plytelėje glazūros nuskėlimas prie siūlės, san. mazgo plytelių siūlių skilimai kampuose ir su sienomis bei grindimis, san. mazgo grindų plytelių paviršiaus įpjovimas, san. mazgo sienų plytelių pjaustymo simetrijos nebuvimas, nepatikimai įrengtas balkono durų slenksčio aptaisymas laminato lenta, neišneštos šiukšlės, nekokybiškai sumontuota LED juosta, virtuvėje nesumontuotas kompiuterinių lizdų (RJ45) blokas. Kitų atsakovės nurodytų defektų ekspertas nepatvirtino. Beveik visi eksperto nurodyti defektai atsirado darbų atlikimo metu, išskyrus dažų spalvos pasikeitimą ties sienų ir lubų kampais dėl panaudoto hermetiko, siūlėse tarp langų, balkono durų rėmo ir angokraščių sienų suskilinėjimą, san. mazgo grindų plytelės ir plytelių siūlių glaistas skilo eksploatuojant. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad kompleksinio defektų taisymo metu kai kurie darbai „persidengia“, todėl kompleksinis defektų ištaisymas yra ekonomiškesnis nei taisant kiekvieną defektą atskirai.

Teismas atsižvelgė į tai, kad likusių grindjuosčių sumontuoti ieškovai negalėjo, nes durys nebuvo įstatytos, jas įstatyti ir vonios sandūrą su siena užsandarinti hermetiku privalėjo kiti asmenys, todėl teismas šių darbų nevertina kaip neatliktus darbus, atitinkamai ekspertizės akte nurodytos pinigų sumos šiems darbams atlikti nepripažino atsakovės nuostoliais.

Teismas pažymėjo, kad darbų priėmimo – perdavimo akto nesurašymas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti; vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo – priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Aplinkybė, jog rangovų atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Teismas nurodė, kad atsakovė naudojasi butu pagal paskirtį (jame gyvena), byloje nenustatyta, kad ieškovų atliktų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

Įvertinęs šalių sutartą kainą, kad darbų trūkumai nėra esminiai ir nepašalinami, teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti už atliktus darbus, taip pažeisdama sudarytą vartojimo rangos sutartį bei sutarčių ir prievolių vykdymo principus, todėl sprendė, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovams iš atsakovės priteistina 2 658 Eur skola. Teismas pastebėjo, kad atsakovė nereikalavo ieškovų sumažinti darbų kainą, vengė bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tik tuo metu, kai ieškovai inicijavo šią civilinę bylą.

Teismas konstatavo, kad atsakovė turi teisę reikalauti nuostolių – būsimų trūkumų šalinimo išlaidų – atlyginimo, nes darbai atlikti su trūkumais.

Teismas įvertinęs ekspertizės akte nurodytą defektų ištaisymo kainą (4 590,89 Eur), kad atsakovė nereiškė reikalavimų dėl vonios aptaisymo gipso kartono statramsčiais (ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo kaina 67,20 Eur), hidroizoliacijos trūkumo (ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo kaina 1 024,41 Eur) ir sienų plytelių nesimetriškumo (ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo kaina 304,51 Eur), todėl pripažino, kad šių darbų rezultatas atsakovę tenkino ir apskaičiuojant atlygintinų nuostolių sumą, į ją neįtraukiamos šių ekspertizės akte numatytų defektų šalinimo išlaidos. Atsakovė taip pat nereiškė reikalavimų dėl grindų išlyginimo, nėra įrodymų, kad grindų nuokrypis yra aiškiai matomas ir/ar juntamas, kad sukelia atsakovei nepatogumus naudojant daiktą pagal paskirtį, kad atsakovė pageidauja pakeisti įskilusią grindų plytelę, teismas nusprendė, kad, priteisus atsakovei iš ieškovų grindų išlyginimo nuostolius, nurodytus ekspertizės akte (ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo kaina 2 112,63 Eur), būtų pažeisti proporcingumo ir sutarties šalių pusiausvyros principai. Ieškovai neįrengė stataus kampo tarp pertvarų, tačiau atsakovė nenustatė ieškovams termino darbų trūkumams pašalinti, jį užsakė baldus, todėl teismas padarė išvadą, kad šio trūkumo pašalinimas atsakovei nėra aktualus, ji neketina pašalinti jo. Nors dėl to atsakovė iš naujo turėjo patikslinti baldų užsakymą, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė turėjo papildomų nuostolių dėl to, kad tikslino baldų išmatavimus, byloje nėra, todėl atsakovei priteisus iš ieškovų pertvarų kampo ištaisymo nuostolius (ekspertizės akte nurodyta trūkumų šalinimo kaina 207,64 Eur), būtų pažeisti proporcingumo ir sutarties šalių pusiausvyros principai. Teismas konstatavo, kad atsakovei atlygintinų nuostolių suma yra 874,50 Eur (4 590,89 Eur – 67,20 Eur – 1 024,41 Eur – 304,51 Eur – 2 112,63 Eur – 207,64 Eur = 874,50 Eur).

Teismas pripažino, kad darbų defektai atsirado ieškovams atliekant apdailos darbus atsakovės bute arba iškart po jų atlikimo, eksploatuojant butą, tik dėl ieškovų neteisėtų veiksmų atsirado nurodyti darbų defektai, kurių šalinimo išlaidos yra 874,50 Eur, todėl priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovų solidariai 874,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad atsakovė pati pasirinko darbų atlikimo metu gyventi sodo namelyje, todėl bet kuriuo atveju, net jei darbai būtų buvę atlikti tinkamai, jai būtų tekę gyventi nešildomame sodo namelyje, vežti vaikus į mokyklą, todėl konstatavo, kad ieškovai nėra tiesiogiai atsakingi už šiuos nepatogumus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apdailos darbų atlikimo metu ji savo mamą paguldė į slaugos namus, kur kas mėnesį už teikiamas paslaugas sumokėjo 600,00 Eur. Nors atsakovė pateikė specialiųjų poreikių nustatymo pažymą išduotą S. B., tačiau nesant duomenų apie S. B. giminystės ryšį su atsakove, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, kad ji turėjo savo garbaus amžiaus motiną apgyvendinti slaugos namuose, kol ieškovai atliko remonto darbus. Teismas sutiko kad atsakovė išgyveno neigiamas emocijas dėl netinkamai atliktų remonto darbų, nes tarp šalių kilo konfliktas, todėl pripažino, kad atsakovė patyrė 200 Eur neturtinės žalos.

Teismas pripažino, kad šalys turi priešpriešinius reikalavimus viena kitai, todėl teismas taikė įskaitymą ir ieškovams iš atsakovės priteisė 1 583,50 Eur (2 658 Eur – 874,50 Eur - 200 Eur = 1 583,50 Eur).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi tenkino ieškovų reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė I. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį visiškai (2 t., b. l. 51–67). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtos Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai), neįvertino, kad atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji šalis, kad statybos rangos darbai atlikti su trūkumais, kad ieškovė turi teisę bet kada nutraukti rangos sutartį ir reikalauti žalos atlyginimo.

26.2. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai – ieškovų naudai. Nepagrįstai rėmėsi vien ieškovų paaiškinimais ir neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl darbų kainos. Šalys susitarė, kad buto remonto darbai bus atlikti už 4 000 Eur sumą, tačiau ieškovai šią sumą viršijo ir išleido 4 658 Eur bei darbus atliko vėliau nei buvo sutarta.

26.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tuo pačiu metu, kai buvo atliekami statybos darbai jos bute, ieškovas taip pat atliko jam priklausančio buto remonto darbus, todėl galimai dalis statybinių medžiagų, už kurias prašoma, kad atsakovė sumokėtų, buvo panaudotos ne ieškovės buto remontui.

26.4. Ekspertizės akte, kuris turi didesnę įrodomąją reikšmę, konstatuoti ieškovų atliktų darbų trūkumai, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad šie trūkumai nėra esminiai, vien dėl to, kad atsakovė galėjo naudotis patalpomis, jose gyveno. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad defektų tvarkymas kainuotų 4 590,89 Eur, tačiau vis tiek įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovams ieškinyje nurodytą pinigų sumą už atliktus nekokybiškus darbus ir jai priteisė 6 kartus mažesnį žalos atlyginimą, nei nurodyta ekspertizės akte. Žalos atlyginimo suma yra tokia maža, kad ji neatitiko atsakovės teisėtų lūkesčių.

26.5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nusprendė ginti savo kaip užsakovės teises tik po to, kai ieškovai pareiškė ieškinį, kad iki tol ji naudojosi butu ir ją tenkino darbų kokybė. Atsakovė nėra teisininkė, statybininkė, todėl turėjo kreiptis į specialistus, todėl aplinkybė, kad ieškinys pareikštas pirmiau, tai savaime nereiškia, kad ji neturėjo pretenzijų dėl darbų kokybės. Tik gavusi ieškinį ji suprato, kad nepavyks šalims ginčo išspręsti taikiai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai K. J. ir A. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 73?78). Atsiliepimas į apeliacinį skundą šiais argumentais:

27.1. Skundo argumentai deklaratyvūs, atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo sprendimo teisėtumu. Teismas priėmė sprendimą įvertinęs ne tik ieškovų žodinius paaiškinimus, o įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, todėl nepagrįsti skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymu vertinimu.

27.2. Atsakovė pripažino, kad teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė netinkamai suvokia „sutarties aiškinimo vartotojo naudai“ esmę. Sutartis aiškinama silpnesniosios šalies naudai, kai negalima nustatyti tikslaus jos turinio ir kai tarp šalių kyla ginčas dėl jos aiškinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad buvo sudaryta rašytinė darbų sąmata, kurioje detalizuojami darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovai, tačiau atsakovė šių dokumentų teismui nepateikė motyvuodama, kad šį dokumentą prarado.

27.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl darbų kainos buvo susitarta bendraujant telefonu. Apžiūrėjus patalpas buvo aiškiai raštu nurodyta darbų apimtis, jų kaina, atsakovei sutikus buvo pradėti darbai.

27.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad šalys nesitarė dėl konkretaus darbų atlikimo termino, kad protingas terminas tokiems darbams atlikti yra 2–3 mėn., nes tuo pačiu metu bute dirbo ne tik ieškovai, bet ir kiti asmenys: santechnikas, kiti asmenys remontavo balkoną, buvo užsakinėjamos durys.

27.5. Atsakovė neturėjo pretenzijų dėl darbų kokybės, tačiau tik iš dalies atsiskaitė už atliktus darbus, t. y. sumokėjo 2 000 Eur avansą. Atsakovė siekia išvengti pareigos atsiskaityti už darbus. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio suma (5 901,19 Eur) didesnė nei ieškovų statybos rangų darbų kaina, ieškovai mano, kad atsakovė tokiu būdu siekia susiremontuoti butą neišleisdama ne cento.

27.6. Apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė, kad dalis statybinių medžiagų galimai galėjo būti panaudotos remontuojant ne atsakovės butą, o ieškovui atliekant savo buto remonto darbus. Ši aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė jos nebuvo nurodžiusi.

27.7. Priešieškinėje atsakovė smulkiai išdėstė, kokie darbai, jos vertinimu, atlikti su trūkumais. Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl kitų darbų kokybės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė žalos atlyginimo už tuos darbų trūkumus, kurie nurodyti ekspertizės akte, tačiau dėl kurių ieškovė neturėjo pretenzijų.

27.9. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą teikdama, kad ieškovai telefonu vienašališkai nutraukė sutartį ir pasišalino iš buto, negrąžino atsakovei raktų, grasino jai, nes būtent atsakovės brolis liepė ieškovams išeiti iš buto, paėmė raktus, nors ieškovai nebuvo baigę visų darbų. Ieškovai negalėjo tinkamai priduoti darbų, nes atsakovė vengė bendrauti su jais. Ieškovai neatsisakė pašalinti darbų trūkumų, tačiau atsakovei daugiau nei 4 mėnesius nepareiškiant pretenzijos dėl darbų kokybės ir vengiant atsiskaityti už darbus, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad galimai ieškovai nupirko daugiau statybinių medžiagų, nei buvo būtina darbams atlikti. Mano, kad dalis šių medžiagų buvo panaudotos ieškovui atliekant savo gyvenamojo būsto remonto darbus (nutarties 28.3 punktas). Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tai yra naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė negali jomis remtis (nutarties 29.6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą, kad galimai ieškovai nupirko daugiau statybinių medžiagų nei reikia, kad galimai dalis jų galėjo būti panaudotos atliekant kitus darbus (ne atsakovės bute), neturi pagrindo vertinti, kad apeliaciniame skunde atsakovė nurodė naujas faktines aplinkybes (2017 m. sausio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Vien tai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nekonkretizavo, kur galėjo būti panaudotos šios statybinės medžiagos, tai savaime nereiškia, kad skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, nes aplinkybę, kad panašiu metu ieškovas atliko savo buto remonto darbus pripažino pats ieškovas.

Dėl teisminio precedento taikymo

Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (iš lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>). Pažymėtina, kad precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais teigiama, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtos apžvalgos, Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai). Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad šalių santykiai kvalifikuojami kai vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir šio gynimo būdo taikymo galimybė nėra nulemta daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu teismas ištyręs ir įvertinęs visumą įrodymų atsižvelgė į šalių sutartinius tarpusavio santykius, į užsakovės kaip vartotojos teisinę padėtį, įstatymo nuostatas bei teismų praktiką.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo.

Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovai (rangovai) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovei) priklausančio buto remonto darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. kovo mėnesį tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, taigi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Šalys žodžiu susitarė, jog ieškovai 2016 m. kovo 14 d. pradės atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Tarp šalių kilo ginčas dėl statybos darbų atlikimo termino (2 mėnesiai ar 2-3 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 straipsniai) šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2012">3K-3-247/2012</a>).

Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalims nesudarius rašytinės sutarties tai sukelia neigiamus padarinius, įrodinėjimo procesas yra sunkesnis. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl sutarties sąlygų, susijusių su darbų kaina ir terminu. Siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas rėmėsi bylos dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik ieškovų, bei ir atsakovės bei liudytojos O. B. paaiškinimus teismo posėdyje, jų nuoseklumą, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl preliminarios 4 000 Eur darbų kainos, kuri galėjo kisti priklausomai nuo atliktų papildomų darbų ir medžiagų kainos. Todėl nepagrįstai apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas darbų kainą nustatė remdamasis vien ieškovų parodymais. Aplinkybė, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Papildomai pabrėžtina ir tai, kad ieškovai ant popieriaus lapo raštu nurodė savo darbo įkainius, kad šis lapas buvo perduotas atsakovei, kad ji galėtų įvertini galimas statybos darbų kainas, tačiau atsakovė jo neišsaugojo, be to, baigiant darbus ieškovai ir vėl raštu detalizavo darbų kainas, tačiau ir šio dokumento atsakovė neišsaugojo, be to, ji nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad šalys susitarė dėl kitos darbų kainos nei nurodė ieškovai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus darbų atlikimo trukmės. Šalių elgesys sutarties vykdymo metu (šalys tarėsi dėl medžiagų įsigijimo, derino darbus, užsakovė neskubėjo atsiimti užsakyto laminato, nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų), leidžia manyti, kad darbų baigimas 2016 m. birželio 15 d. atitiko abiejų šalių suderintą valią. Atsakovė pripažino, kad maždaug 2016 m. birželio mėn. ji kartu su broliu pareikalavo, kad ieškovai grąžintų jai buto raktus, tarėsi su ieškovais, kad galutinai su jais atsiskaitys tik po to, kai specialistas įvertins darbų kokybę. Ieškovas K. J. nurodė, kad ne kartą skambino atsakovės broliui Z. B., siekiant suderinti datą, kada bus apžiūrėti atlikti darbai. Galiausiai atsakovės brolis pareiškė, kad atsakovė jiems nesumokės, nes darbai nekokybiški, todėl jie pareiškė pretenziją, reikalaudami iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sumokėti likusią 2 658 Eur darbų kainą (1 t., b. l. 6), o jos nesumokėjus? kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Dėl rangovo darbų trūkumų

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>).

Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.676 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų, Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-679/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-679/2013">3K-3-679/2013</a>). Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinio darbų perdavimo – priėmimo akto, kuriame būtų detalizuojami atlikti darbai bei užsakovės pastabos dėl darbų kokybės. Atsakovė priešieškinyje aiškiai nurodė darbų trūkumus, kurie jos netenkina, nors ieškovai nesutiko su priešieškiniu, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad darbų vykdymo metu atsakovė reiškė pretenzijas dėl tam tikrų darbų trūkumų, pavyzdžiui, sienų spalvos, tačiau jie dar kartą perdažė sienas, dėl išsikišusio vamzdžio, kurį gali nupjauti santechnikas, dėl suskilusios plytelės, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovams dėl atliktų darbų kokybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2009">3K-3-128/2009</a>). Atsakovė, siekdama įrodyti, kad buto remonto darbai atlikti su trūkumus pateikė nuotraukas (1 t., b. l. 39), statybos inžinieriaus S. I. parengtą Atliktų statybos – remonto darbų defektų įvertinimą (1 t., b. l. 74–98), o ieškovai įrodinėdami tinkamai atliktus darbus pateikė V. K. parengtą Buto apžiūros aktą (1 t., b. l. 155–162). Atsižvelgiant į tai, kad išvados prieštaringos, siekiant nustatyti, ar statybos (remonto) darbai atsakovės bute buvo atlikti tinkamai, ar yra darbų trūkumų, kokia šių trūkumų pašalinimo kaina, todėl atsakovės prašymu teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė statybos (remonto) darbų kokybei ir trūkumams nustatyti (1 t., b. l. 170–171, 175, 177–182). 2017 m. birželio 10 d. ekspertizės akte konstatuota, kad statybos (remonto) darbų trūkumais, jų atsiradimo priežastys ir momentas, kokiais būdais gali būti pašalinami trūkumai, defektų šalinimo kaina (1 t., b. l. 203).

Teismo eksperto T. M. 2017 m. birželio 10 d. ekspertizės akte nustatyti šie darbų trūkumai: netaisyklinga grindų lentų kryptis, laminato lentos suklotos ne lygiagrečiai, o statmenai šviesos kritimo krypčiai. Tarpas tarp laminuotų grindų dangos ir sienos galėjo pakisti, grindis eksploatuojant, tačiau tokiu atveju turėjo pakisti vienodai, visoms vienodo ilgio lentelėms, pokytis apie 0,8 mm vienam lentelių ilgio metrui. Šiuo atveju dviejų viena šalia kitos esančių lentelių tarpai nuo sienos žymiai skiriasi, todėl tai lentelių supjovimo defektas, o ne savaiminis plėtimasis. Grindų ir sienų deformacinis tarpas per mažas, gipso kartono lubų ir sienų jungtis įrengta ne pagal plokščių gamintojo reikalavimus, sienų ir lubų kampuose ryškūs spalvos skirtumai, nelygios grindys (viršija 2 mm nuokrypį), nelygi pertvaros plokštuma aptaisyta keraminėmis plytelėmis, neužtaisytas sienų sandūros tarpas, panaudota drėgmei neatspari gipso kartono plokštė, sutrūkinėjusios, suskilinėjusios siūlės aplink langus, balkono duris ir palanges, nėra stataus kampo tarp pertvarų, unitazo bakelis per daug atitrauktas nuo sienos, vonios aptaisymo GKP statramsčių per mažai hidroizoliacijos trūkumas, grindų plytelės kampo skilimas, virtuvės ir san. mazgo plytelės glazūros nuskėlimas prie siūlės, vonios plytelių siūlių skilimai kampuose su sienomis ir su sienomis bei grindimis, vonios grindų plytelių paviršiaus įpjovimas, pjaunant sienų plyteles ilgiai parinkti nesimetriškai; balkono durų slenksčio aptaisymas laminato lenta įrengtas nepatikimai, nes balkono durų slenkstis aptaisytas per daug nuo atramos krašto išlindusia laminato plokšte, kas sudaro jos lūžimo bei paslydimo užlipus riziką. Šiukšlių neišnešimas, liko skiedinio, betono gabalai po vonia, kurios turėjo būti išneštos. LED juosta sumontuota nekokybiškai, todėl krintanti šviesa yra netolygiai pasiskirsčiusi, kompiuterinių lizdų (RJ45) bloko nesumontavimas virtuvėje. Sienų ir lubų kampų spalva galėjo pakisti naudojant hermetiką Penosil painters silicone, nes gamintojas gaminio instrukcijoje rekomenduoja atlikti medžiagų reakcijos testą. Minėtus kampus perdažyti nepažeidžiant sienų dažų galima, tačiau tik dažant visas lubas. Nurodė, kad visos grindjuostės nededamos jei nėra sudėtos durys; šviestuvai yra sumontuoti pagal tokio tipo šviestuvų montavimo taisykles, šviestuvams išpjautos skylės nėra per didelės; jei vonia atsakovės pageidavimu yra restauruojama, užhermetizuoti vonios ir plytelių sandūrą yra geriau po restauravimo. Visi bute nustatyti statybos (remonto) darbų defektai atsirado darbų atlikimo, t. y. 2016 m. kovo – birželio mėn. metu, išskyrus sienų ir lubų, angokraščių ir langų rėmų plokštumų susikirtimo vietų skilimus, bei grindų plytelės skilimą, plytelių siūlių skilimus, kurie galėjo atsirasti vėliau, po darbų atlikimo. Objektyviai atsakyti, kada atsirado dėmės lubų ir sienų kampuose dėl hermetiko ir dažų reakcijos, nėra galimybių. monolitinė siena, prie kurios pritvirtinti vandentiekio magistraliniai vamzdžiai, negalėjo būti nugriauta santechnikams neatkabinus vamzdžių nuo griaunamos sienos, tačiau ši aplinkybė negali būti racionalus paaiškinimas dėl per arti durų sumontuoto unitazo: yra kitų būdų kaip pritvirtinti vamzdžius prie negriaunamos sienos, atlaisvinant griaunamą sieną. Mikroįtrūkimai tarp langų angokraščių ir langų galėjo atsirasti dėl netaisyklingai suformuotos ir įrengtos deformacinės siūlės tarp angokraščio ir lango (durų) rėmo. Įstiklinto balkono lango ir durų į kambarį, kurios nepatiria didelių temperatūrinių pokyčių ir vėjo apkrovų, siūlė taip pat sutrūkinėjusi, todėl tikėtina, kad įtrūkimai galėjo atsirasti dėl nekokybiškų langų ar prastai juos sumontavus yra labai maža. Ekspertizės akte nurodoma, kad visų darbų trūkumų ištaisymo kaina 4 590,89 Eur (4 132,61 Eur + 458,28 Eur) be PVM.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek ir atsakovė neneigia ekspertizės akte nustatytų darbų trūkumų, tačiau, atsakovės vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos trūkumus vertino kaip neesminius. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2012">3K-3-212/2012</a>). Įvertinus teismo eksperto nustatytų darbų trūkumų skaičių ir jų mastą (trūkumai nustatyti visuose kambariuose, nuo grindų iki sienų, t. y. netaisyklingai sudėtas laminatas, lubų ir sienų spalvos deformacijos, nesuformuoti kampai), kad kai kurie trūkumai yra ne tik estetiniai, tačiau ir keliantys gal ne pavojų bet nepatogumą pavojų (pavyzdžiui, slenkstis prie balkono), kai kurie matomi plika akimi (pavyzdžiui įrengtas LED apšvietimas), sutiktina su atsakove, kad ieškovų atlikti darbai iš dalies turi trūkumų, nes neatitinka užsakovės pagrįstų lūkesčių.

Dėl užsakovo teisių gynimo būdų, rangovui pažeidus rangos sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Šis atsakovės reikalavimas teismo sprendimu buvo pripažintas iš dalies pagrįstu ir patenkintas, tik priteista nuostolių atlyginimo suma sumažinta iki sumos, kuri ekspertizės akto išvadose nustatyta kaip reikalinga ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje užsakovė, prašydama netenkinti ieškovų ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, įgyvendino savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Be to, priešieškiniu ji reikalavo atlyginti statybų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad užsakovė pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą (jos nemokėjimą) – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovų atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2011">3K-3-321/2011</a>). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o atsakovė turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 6 kartus sumažino jai priteistiną sumą statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, rėmėsi teismo eksperto išvada, pabrėždamas, kad teismo paskirtas ekspertas ne tik apžiūrėjo butą, atliko tam tikrus matavimus, pats tiesiogiai nustatė darbų trūkumus, įvertino jų pašalinimo būdus bei galimus kaštus, buvo apklaustas teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, todėl pagrįstai teismas darbų trūkumų šalinimo dydį nustatė pagal ekspertizės akto išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-679/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-679/2013">3K-3-679/2013</a>). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš teismo paskirtos statybos darbų kokybės ekspertizės akto išvados ir joje pateiktos informacijos apie defektų šalinimo išlaidas (lentelė Nr. 7) matyti, kad į ją įtraukti tam tikri darbai, dėl kurių atsakovė nereiškė pretenzijų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino atlygintinos žalos dydį iki 874,50 Eur, t. y. pinigų sumos, kurios reikėtų atsakovės įvardytiems darbų trūkumams pašalinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė tik dalį neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovė patyrė daug nepatogumų dėl nekokybiškai atliktų darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Be to, pastarojo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256/2009">3K-3-256/2009</a>), todėl būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476/2013">3K-3-476/2013</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-687/2016">e3K-3-332-687/2016</a>). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė laisva valia pasirinko darbų atlikimo pradžią, nusprendė remonto metu gyventi sodyboje užmiestyje, todėl ieškovai neatsakingi už nepatogumus, susijusius su patalpų šildymu, vaikų vežimu į mokyklą. Atsakovė neįrodė, kad ji apgyvendino savo motiną slaugos namuose, kad dėl darbų defektų ji negalėjo parsivežti motinos namo, nors pati kartu su nepilnamečiais globotiniais ten gyvena. Sutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė tam tikrus nepatogumus dėl nekokybiškai atliktų darbų, t. y. nerimą, stresą, jos vertinimu gėdą pasikvieti draugus į svečius, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad šie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami 1 000 Eur suma. Vien tai, kad atsakovė patyrė nepatogumų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nesudaro pagrindo priteisti didesnės nei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>, nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Be to pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde plačiai pasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, plačiai analizavo teismo argumentus, ir kita, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi, kaip minėta pareigos atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai atmestini, tuo pačiu pažymi, kad iš esmės sutinka su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2013">3K-3-547/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a>). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 500 Eur advokato išlaidų (2 t., b. l. 68), o ieškovai sumokėjo 300 Eur advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 79). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, spręstinas bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.

Narinėjamu atveju ieškovai iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos pateikė rašytinius duomenis pagrindžiančius nurodytos 300 Eur sumos sumokėjimą jų interesus atstovaujančiam advokatui V. B.. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 300 Eur advokatui sumokėjo ieškovas A. S. (2 t., b. l. 79, 80). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai, t. y. pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 850,80 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuriame numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Taigi Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesti advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 106,04 Eur (850,80 Eur × 1,3 = 1 106,04 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėta 300 Eur suma, įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 145 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki procesinio sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 70–71), todėl ieškovė įpareigotina sumokėti 145 Eur žyminį mokestį.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą,

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė