Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-162-569/2018

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01596-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams V. U. ir A. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovas A. Č. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovų V. U. ir A. U. solidariai priteisti: 8 688,60 Eur skolos; 5 213,16 Eur mėnesinių palūkanų, kurių norma 5 procentai, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d., t. y. nuo paskolos paėmimo dienos iki paskolos grąžinimo termino dienos; 3 620,25 Eur metinių palūkanų, kurių norma 5 proc., paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., t. y. nuo praleisto termino grąžinti skolą dienos, iki kreipimosi į teismą dienos; 29 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovai V. U. ir A. U. 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovams paskolino 8 688,60 Eur (30000 Lt), o atsakovai įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008 m. gruodžio 30 d. kartu su 5 proc. dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Paskolos sutarties pasirašymo dieną 8 688,60 Eur sumą ieškovas pervedė į atsakovo A. U. sąskaitą, tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovai paskolos negrąžino.

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų V. U. ir A. U. ieškovui A. Č.: 8 688,60 Eur skolos; 5 213,16 Eur mėnesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.; 3 598,03 Eur metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.; 0,08 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 499,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui A. Č. iš atsakovų V. U. ir A. U. priteisė po 196,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovai būtų susitarę dėl palūkanų skaičiavimo, skolininkams pažeidus prievolės įvykdymo terminą, todėl atsakovai privalo mokėti palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismas nesutiko su ieškovo paskaičiuota palūkanų suma ir ją sumažino iki 3 598,03 Eur sumos.

5. Teismas nesutiko su ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų norma. Vertino, kad šalys paskolos sutarties 7 punkte numatė, jog negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas (atsakovai) moka 0,08 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo. Dėl to, atsižvelgęs į paskolos sutarties 7 punkto sąlygą, iš atsakovų ieškovui priteisė 0,08 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 9 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas vertino, jog patenkintina 99,87 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovui priteisė 99,87 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 393,49 Eur, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 196,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo: panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių dalį, kurioje teismas priteisė 0,08 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 499,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017m. birželio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 0,08 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo; pakeisti sprendime už akių nurodytą kreipimosi į teismą datą, t. y. vietoje teismo nurodytos 2017-06-09, parašyti 2017-04-10, t. y. tą datą, kada ieškovas kreipėsi su pareiškimu į teismą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nenurodė motyvų, kodėl nesutinka su ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų norma. Kodėl teismas, remdamasi paskolos sutarties 7 punktu, vietoje 0,08 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną priteisė 0,08 proc. metinių palūkanų, ieškovui nėra aišku. Tai, kad teismas priteisė 0,08 proc. metinių palūkanų jau savaime prieštarauja CK 6.37 straipsniui. Neaišku, kodėl teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kuri yra taikoma verslininkams ir privatiems juridiniams asmenims. Šiuo atveju paskola buvo teikiama fizinio asmens fiziniams asmenims.

7.2. Teismas neteisingai nurodė datą, nuo kada skaičiuojamos teismo priteistos procesinės palūkanos, t.y. nuo 2017-06-09. Ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2017-04-10, todėl priteistos procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2017-04-10.

8. Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikti.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovams paskolino 8688,60 Eur (30000 Lt), o atsakovai įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008 m. gruodžio 30 d. kartu su 5 proc. dydžio mėnesio palūkanomis. Be to, sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog ieškovui negrąžinus paskolos nustatytu terminu arba nemokant sutartų palūkanų kas mėnesį, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir už visą pradelstą laikotarpį reikalauti po 0,2 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną dieną nuo likusios negražintos paskolos sumos. Sutarties 7 punkte šalys numatė, kad negrąžinus paskolos gavėjas moka 0,08 procento dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo. Sutarties 7 punkte numatytas palūkanas tiek ieškovas, tiek teismas vertino kaip procesines palūkanas.

12. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų 0,08 procentų metinių palūkanų, nors nustatė, kad šalys susitarė dėl 0,08 procentų dydžio palūkanų už kiekvieną dieną. Ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs reikalavimą dėl 29 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo priteisti jam 0,08 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos skolos sumokėjimo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas prašo priteisti ne metines palūkanas, o palūkanas už kiekvieną dieną, jo pareikštas reikalavimas nelaikytinas nauju, nes iš esmės ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis lieka toks pat, tik vietoj paskaičiuotų pagal sutartį metinių palūkanų (29 proc.) ieškovas prašo priteisti palūkanas už kiekvieną dieną (0,08 proc.), jas aritmetiškai perskaičiuodamas ir pakeisdamas reikalavimo formuluotę.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

14. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

15. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Mažinant palūkanas taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovo prašomas priteisti procesines palūkanas, nenurodė jokių motyvų, kodėl jas sumažino nuo 29 procentų metinių palūkanų iki 0,08 procentų metinių palūkanų, nors sprendime pažymėjo, kad šalys susitarė dėl 0,08 procentų palūkanų nuo skolos sumos už kiekvieną dieną.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, sumažindamas prašomą priteisti palūkanų dydį netinkamai atliko formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, neįsitikino bylos įrodymų turinio pakankamumu priimti tokiam sprendimui, kokį teismas priėmė, todėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra pagrindo vertinti pagrįstu ir teisėtu. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimas taip pat turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl procesinių palūkanų sumažinimo yra be motyvų, skundžiamos bylos dalies nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi byla dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų su šiuo ieškinio reikalavimu susijusių skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių dalį dėl 0,08 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Lina Muchtarovienė