Civilinė byla Nr. e2-2445-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00531-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 29 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokato padėjėjai Brigitai Jankauskienei,
atsakovo E. U. atstovui advokato padėjėjui Augustui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. U. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė R. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir padidinti vaiko išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 390 Eur, bei priteisti iš atsakovo E. U. (toliau – atsakovas) ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu nutraukė santuoką ir patvirtino tarpusavyje sudarytą (duomenys neskelbtini) pasekmių sutartį, kurios 2 punkte susitarė, kad vaiko tėvas mokės vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės 200 Eur išlaikymą, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka. Pagrindas padidinti išlaikymą yra, nes per 6 metus pasikeitė vaiko poreikiai, dukra užaugo, pirminio sprendimo metu jai buvo vos 2 metai, šiuo metu dukrai sukaks 8 metai. Vaiko augimas lemia ir jo padidėjusius poreikius, nes akivaizdu, kad 2 metų vaikui poreikiai mažesni nei 8 metų vaikui, vaikas jau yra mokyklinio amžiaus, jam reikia daugiau maisto, drabužių, mokyklos priemonių ir kitų papildomų išlaidų atsirandančių dėl jo gyvenimo naujo etapų. Dukra neįgalumą nuo (duomenys neskelbtini), kuriam tenka ir papildomos išlaidos. Vaiko poreikiai yra iš viso 772,50 Eur. Šiuo metu minimalus išlaikymas vaikui rekomendacinio dydžio yra apie 388,5 Eur, tačiau vaikas turi specialiųjų poreikių, todėl prašo priteisti 390 Eur dydžio išlaikymą. Už vaiką ieškovė gauna 197 Eur invalidumo išmoką ir apie 153 Eur vaiko pinigus. Atsakovo turtinė padėtis, sveikatos būklė, gyvenimo būdas, darbingumas, patirtis, išsilavinimas, leidžia jam turėti pakankamų pajamų, kad jų užtektų vaiko išlaikymui, ši našta neturi tekti vienai mamai, kuri neturi galimybių dirbti augindama vaikus. Atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingas, turi žmoną, turėjo įmonę (duomenys neskelbtini). Daug keliauja, iš socialinių tinklų informacijos matyti, kad vairuoja automobilius, yra nusipirkęs būstą. Ieškovė nedirba, nes augina kitą vaiką, už jį motinystės išmokos negauna, nes neturi sukaupusi darbo stažo (failas 1, e. b. l. 1-6).
3. Ieškovė R. L. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad dukros poreikiai nuo 2019 m. smarkiai pasikeitė, nes dukra paaugo, be to jai buvo nustatytas neįgalumas, todėl nori, kad atsakovas prisidėtų prie išlaikymo daugiau. Dukra serga imunitiniu artritu, kuris pažeidžia daug sąnarių, šiai dienai yra pažeisti septyni sąnariai ir akys, todėl tenka daug važinėti į Santaros klinikas, reabilitacijas, į sanatorijas vyksta du kartus per metus, tenka pirkti daugiau vitaminų. Dukros imunitetas labai silpnas, ji dažnai serga peršalimo ligomis. Kai dukra pradėjo lankyti darželį (į darželį pradėjo eiti nuo 3 m.), ieškovei du metus nebuvo galimybės dirbti, nes dukra labai sirgo ir ji negalėjo nuolat imti nedarbingumo, todėl nusprendė neuždirbti pinigų, bet slaugyti dukrą. Ieškovė buvo įsidarbinusi keliose vietose, dirbo paslaugų teikime, tačiau neilgą laiką, nes dukra labai sirgo ir jai reikėjo pasirinkti arba darbas, arba vaikas, nes gaudavo minimalų darbo užmokestį ir negalėjo samdytis auklės. Dukrą tuo metu padėjo išlaikyti ieškovės tėvai, nes po skyrybų su atsakovu, apie metus laiko ji gyveno su tėvais. Po to, ieškovės gyvenime atsirado sūnaus tėvas, kuris iki šiol padeda finansiškai. Su atsakovu buvo tartasi, kad galbūt per pusę gali tartis slaugyti dukrą, tačiau atsakovas nei karto nesutiko. Šiuo metu už dukrą gauna 248 Eur neįgalumo išmoką ir 174 Eur išmoka vaikui. Santuokoje su atsakovu, jie gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini). Akinius mergaitei keitė 2024 m. rugpjūčio 31 d., tačiau valstybė kompensavo tik mažą dalį apie 50 Eur. Akinius dukrai keičia kas metus laiko, nes dukrai silpnėja regėjimas. Mergaitė mėgsta piešti, lankytis muziejuose, domisi apie praeitį, keliauti, todėl daug laiko investuoja į keliones, kad pažintų Lietuvą. Kadangi reikia koreguoti laikyseną, todėl gydytoja rekomendavo dažniau lankytis baseinuose. Dukrai duoda kišenpinigius, už kuriuos ji perka ledus, saldumyną, gerti. Telefoną dukrai nupirko atsakovas. Ji su dukra gyvena sugyventinio brolio bute, nuomos nemoka, tačiau moka komunalinius mokesčius (2025 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas:10 min. 58 s. – 28 min. 54 s.).
4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nuo 2019 m. padidėjo vaiko poreikiai ir pagrindiniai argumentai yra tai, kad 2019 m. vaikui buvo 2 metai, dabar jau 8 metai, dabar vaikas eina į mokyklą. Atsirado papildomi padidėję poreikiai, tokie kaip rūbams, higienai, mokyklai, maistui, kišenpinigiams, ekskursijoms, mokyklos reikmenims, pramogoms. Atsirado ir specialieji poreikiai, nes nuo (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatytas neįgalumas, kuris padidino vaiko poreikius, nes atsirado didesnis poreikis vaistams, vitaminams, vaiko priežiūrai, kurui, nes ieškovė dukrą veža reguliariai į (duomenys neskelbtini), taip pat ir telefono poreikis. Ieškovė gauna išmokas – vaiko neįgalumo išmoką ir vaiko pinigus, tačiau remiantis teismų praktika, valstybė neturi dengti už tėvus jų pareigos išlaikyti vaikus, nes tai papildoma pagalba, todėl jeigu tėvų pajamos leidžia išlaikyti vaiką tenkinant būtinuosius minimaliuosius poreikius, tai jie tą ir turėtų daryti patys, o valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams patenkinti, bet ne tėvų pareigos skirti išlaikymą kompensuoti. Ieškovė neturi stabilių pajamų, ji yra vaiko priežiūros atostogose, nes yra gimęs antras vaikas, išmokų už vaiką negauna, nes nėra sukaupusi reikiamo darbo stažo. Šiuo metu ieškovei dukrą padeda išlaikyti jos tėvai ir sugyventinis. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, turi automobilį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turi žmoną, kitų išlaikytinių neturi, įsipareigojimų neturi, išskyrus vykdomą išieškojimą. Kaip matosi iš socialinių tinklų yra daug keliaujantis, vairuoja automobilį, (duomenys neskelbtini) persikėlė į (duomenys neskelbtini) būstą. Atsakovas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pateikė įrodymus, kad siunčiasi prekes, tačiau tokie įrodymai nepagrindžia, kad jis ten gyvena. Iš pateiktų socialiniuose tinkluose nuotraukų matyti, kad yra (duomenys neskelbtini) būstas, kuriame atsakovas šventė Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus, be to iš komentarų matyti, kad atsakovas iš tikrųjų persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo turimas mažas darbo stažas nėra priežastis mokėti mažesnį išlaikymą vaikui. Atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, automobilių mechaniko išsilavinimą bei turi apskaitininko kasininko kvalifikaciją, jis turi įvairių sričių žinias ir gali jas panaudoti, todėl ne vaiko problema, kad jis nesinaudoja turimomis žiniomis, kad pasididintų gaunamas pajamas. Atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, o tai vertinama kaip papildoma kvalifikacija. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad viena iš akcininkių yra atsakovo sutuoktinės giminaitė. Tai, kad atsakovas šiuo metu gauna 600 Eur, nėra laikytina, kad jis deda pastangas ir vaikas neturi laukti kol įmonė suklestės. Ne vaiko problema, kad atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų ir kodėl jis nesinaudoja savo turimais išsilavinimais ir kvalifikacijomis, gauti didesnį atlyginimą. (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 28 s. – 1 val. 01 min. 19 s.).
II. Atsakovo argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiai dienai pagal indeksavimą teikia 273 Eur dydžio išlaikymą, kuris atsižvelgiant į nepilnametės dukros poreikius ir itin sunkią atsakovo finansinę būklę yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Iki (duomenys neskelbtini) atsakovas valdė (duomenys neskelbtini), kuri buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Bendrovei susidūrus su ilgalaikiais finansinei sunkumais, (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-392-856/2024 bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavus įmonei atsakovas ne tik neteko vienintelio turėto savo pajamų šaltinio, tačiau papildomai bendrovė atsakovui liko skolinga 3 771,97 Eur darbo užmokesčio. Bankrutavus įmonei, atsakovui teko pareiga grąžinti ir bendrovės skolas už kurias jis kartu su įmone buvo subsidiariai atsakingas, dėl ko šiuo metu iš atsakovo turto yra vykdomas daugiau kaip 45 000 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus UAB „Finansų bitė naudai“. Atsakovas siekdamas, kaip įmanoma greičiau, atstatyti stabilią finansinę būklę nuo (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu eina direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), kuri yra naujai įsteigtas ūkio subjektas (bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini)), todėl jo darbo užmokestis yra vos 1 100 Eur neatskaičius mokesčių, kas nesiekia netgi 800 Eur į rankas. Iš atsakovo darbo užmokesčio yra priverstinai nuskaitomos lėšos, turimiems įsiskolinimams padengti. Kitų pajamų atsakovas neturi, jokio kilnojamojo ir nekilnojamo turto taip pat neturi. Atsakovas gyvena pas dabartinės sutuoktinės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra registruota jo gyvenamoji vieta. Atsakovas išlaikymą dukrai moka laiku, įsiskolinimo nėra. Atsakovas pagal turimas galimybe nuolat vaikui nuperka rūbelių, žaislų, kitų vaiko emocinei būklei gerinti būtinų prekių, prieš du metus atsakovas dukrai yra nupirkęs mobilųjį telefoną XIOMI Redmi 9T. Taip pat atsakovas dukros vardu yra sudaręs investicinio draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas yra atlikęs 2 000 Eur dydžio pradinę įmoką bei kas mėnesį moka po 30 Eur mėnesines įmokas, kas neabejotinai parodo, jo kaip tėvo siekį ir norą maksimaliai prisidėti prie savo vienintelės dukros gyvenimo gerovės, neatsižvelgiant į tai, jog šiuo metu pačiam atsakovui sunku pragyventi. Prieš nustatant tėvų teikiamo išlaikymo dalis reikia visą išlaikymui nurodytą dydį sumažinti valstybės mokomomis išmokomis: 772,50 (ieškovės nurodomi vaiko poreikiai) – 350,00 Eur (valstybės gaunamos išmokos) = 422,50 Eur. Vadovaujantis bendruoju principu, jog abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo daroma išvada, jog vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis šiai dienai yra 221,25 Eur (422,5 Eur / 2). Tad šiuo atveju atsakovas moka netgi 57 Eur didesnę išlaikymo sumą dukrai, todėl atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra daugiau nei pakankamas esminiams dukros poreikiams tenkinti (failas 1, e. b. l. 42-48).
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiai bei gera atsakovo finansine padėtimi. Atsakovas ne tik moka periodinėmis išmokomis išlaikymą, įsiskolinimo nėra, bet atsakovas savo iniciatyva atlieka papildomus veiksmus, t. y. dukrai nupirko mobilių telefoną, yra sudaręs investicinio draudimo sutartį dukros vardu, yra atlikęs 2 000 Eur įmoką ir pas mėnesį moka kasmėnesines įmokas po 30 Eur. Atsakovas šiai dienai moka po 279 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai. Pati ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams reikalinga 775,50 Eur suma, bet nei viena pateikiamų išlaidų poreikių suma nėra įrodyta. Maisto mokyklai ir kišenpinigiams skiriama 70 Eur, tačiau mergaitė gauna nemokamą maitinimą, todėl neaišku kam skiriami 70 Eur suma nurodyta vaiko poreikių lentelėje. Įrodymų apie patiriamas kuro išlaidas taip pat nepateikiama. Mokyklos priemonėms pagrįsti taip pat nepateikti įrodymai, nors ieškovė turi teisę į paramą mokinio reikmėms įsigyti. Pati ieškovė siekia paneigti savo naštą išlaikyti dukrą, ją permesdama tik atsakovui. Ieškovės gaunama suma už vaiko neįgalumą ir vaiko pinigai turėtų būti išskaičiuojami iš nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos, kas reiškia, kad iš ieškovės nurodomos sumos minusavus už vaiką gaunamas sumas, tėvams liekanti išlaikymo suma yra 366 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų būtų po 183 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovas moka 279 Eur, todėl ieškovei tenkanti išlaikymo suma yra mažiau nei 100 Eur. Ieškovė siekdama pasinaudoti sunkia atsakovo finansine padėtimi, siekia padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą dukrai ir savo išlaikymo dalį ne tik sumažinti, bet ir perkelti atsakovui. Tokie reikalavimai reiškiami neatsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę būklę, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo ar kito registruojamojo turto. Atsakovas su savo sutuoktine gyvena pas giminaičius, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Pateiktos paštų siuntos buvo siunčiamos dar iki bylos nagrinėjimo, todėl visi įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo iškeltas bankroto byla, todėl atsakovas prarado vienintelį pajamų šaltinį, tačiau ir įgijo papildomą finansinę naštą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė naują darbo sutartį ir įsidarbino (duomenys neskelbtini), kuri niekada atsakovui nepriklausė. Atsakovas šiuo metu gauna 692,32 Eur darbo užmokestį, iš kurio atskaičiuojamos finansinės lėšos kreditoriui padengti po 83,50 Eur, iš jis dar kiekvieną mėnesį sumoka po 279 Eur dukros išlaikymui bei po 30 Eur investiciniams draudimui, todėl pačiam atsakovui lieka 382,32 Eur. Patenkinus ieškovės reikalavimą pilnai, atsakovui liktų vos 272 Eur, o ieškovei tenkanti išlaikymo suma būtų sumažinta iki 0 Eur. Atsakovas deda pastangas padidinti gaunamas finansines pajamas, nes vos įmonė bankrutavo, atsakovas iškarto susirado kitą darbą. Tai pati ieškovė nededa jokių pastangų padidinti gaunamas finansines pajamas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad aplamai ieškovė būtų dirbusi, nors ieškovė yra 32 metų, sveika, tačiau darbo stažo neturi sukaupusi. Ieškovė nuodo, kad augina mažametį vaiką tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad naujagimis nėra priežastis paneigianti pareigą išlaikyti kitus savo vaikus. Ieškovė siekia išlaikymo pareigą perkelti atsakovui, nors pati nedėjo pastangų įsidarbinti ir dirbti, kad gautų pajamas gimus vaikui. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), o ieškovės pateiktos nuotraukos iš socialinių tinklų, yra tai, kad atsakovas šventė šventes (duomenys neskelbtini), o ne turi įsigijęs būstą (duomenys neskelbtini) (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 37 s. – 2 val. 07 min.17 s.).
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis informuotas tinkamai.
III. Išvadą teikiančios institucijos išvada
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį visumą, vaikų amžių, poreikius ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais nuspręs, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą, ar panašią sumą vaikų išlaikymui, tai toks išlaikymo dydis atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (failas 1, e. b. l. 99-102).
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą J. U., gimusią (duomenys neskelbtini) (failas 1, e. b. l. 10). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir patvirtino šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė, kad dėl nepilnamečio vaiko J. U. išlaikymo, t. y. šalys susitarė, kad vaiko tėvas mokės vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės 200 Eur išlaikymą, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (failas 1, e. b. l. 24-28).
10. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
11. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
12. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>, 27 punktas).
13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzctNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-37-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-37-687/2018">e3K-3-37-687/2018</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Ieškovė ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia išaugusiais vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad nuo priteisto išlaikymo dydžio praėjo beveik 6 metai, dukrai šiuo metu yra 8 metai, todėl atsirado padidėję poreikiai rūbams, higienai, mokyklai, maistui, kišenpinigiams, ekskursijoms, pramogoms. Be to, atsirado ir specialieji poreikiai, nes nuo (duomenys neskelbtini) šalių dukrai buvo nustatytas neįgalumas, kuris padidino vaiko poreikius, nes atsirado didesnis poreikis vaistams, vitaminams, vaiko priežiūrai, kurui, telefono išlaidoms, todėl vaiko poreikiai ieškinio padavimo dienai yra 772,50 Eur.
15. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>).
18. Ieškovės nurodymu dabartinius šalių nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro: 50 Eur vaistai (nekompensuojami), 70 Eur apranga, 20 Eur higienos priemonės, 50 Eur išlaidos maistui, 37,50 Eur mokyklos priemonės, 13 Eur ekskursijos, 21 Eur akiniai, 250 Eur maistas namuose, 105 Eur laisvalaikis, hobiai, pramogos, kelionės, 50 Eur komunaliniai mokesčiai, 20 Eur kišenpinigiai, 50 Eur degalai automobiliui, 16 Eur telefono sąskaitos papildymas. Taigi, ieškovės teigimu, bendrai nepilnametei dukrai turi būti skiriama apie 772,50 Eur išlaikymo suma per mėnesį, o atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, prašo iš atsakovo priteisti 390 Eur.
19. Pažymėtina tai, kad nuo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019, kuriuo buvo patvirtina šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurio 2 punkte šalys susitarė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina R. U., bei susitarė, kad nepilnamečio vaiko tėvas E. U. nepilnamečio vaiko J. U. išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokės po 200 Eur, periodinėmis įmokomis kas mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo nustatyto išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio priėmimo iki ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo praėjo beveik 5,5 metai, per šį laikotarpį vaikui paaugus ir pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, neabejotinai padidėjo ir jo poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, kasdieniais poreikiais, laisvalaikiu ir pan. Be to, šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi bendra ekonominė situacija šalyje, ženkliai išaugęs pragyvenimo lygis, žymiai padidėję įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (tokių kaip, pvz., sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.) kainos. Šios aplinkybės laikytinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnis). Be kita ko, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, kuris Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo priėmimo metu buvo 427,34 atskaičius mokesčius, kai nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, pažymėtina ir tai, kad po 2019 m. spalio 15 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo atsirado šalių dukrai specialieji poreikiai, t. y. (duomenys neskelbtini) mergaitei buvo nustatytas neįgalumas. Neįgalumas J. U. nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visos ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikių lentelėje yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikams reikalingos lavinimo priemonės, pramogos ir kt. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas ne su visomis ieškovės nurodytomis nepilnamečio vaikui skirtomis sumomis sutiko, t. y. nesutiko su ieškovės nurodoma 50 Eur skiriama suma mokyklos maistui, motyvuodamas tuo, kad mergaitė gauna nemokamą maitinimą mokykloje, tačiau posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos dukra mėgsta mokykloje nusipirkti sau maisto, pusryčius (bandelę ir arbatą dažniausiai valgo mokykloje), namuose retai pusryčiauja. Pietūs būna 10 val., kuriuos gauna nemokamai mokykloje, tada valgo iš užkandžių dėžutės iš namų apie 11-11:30 val., o kai būna būrelis iki 14:30 val., tame tarpe dar suvalgo užkandį. Tad šiuo atveju normalu, kad vaikas net ir gaudamas nemokamą maitinimą mokykloje, perkasi sau patinkantį maistą ar užkandžius mokykloje. Ieškovės poreikių lentelėje nurodoma kišenpinigių suma, kurią ieškovė skiria dukrai per mėnesį yra 20 Eur. Ieškovė nurodė, kad už šią sumą dukra ji perka ledus, saldumyną, gerti. Ieškovės dukrai skiriama kišenpinigių suma nėra neprotingai didelę, todėl ją mažinti teismas neturi pagrindo. Nors ne visas poreikių lentelėje nurodomas sumas ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, o mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>). Šalių dukrai yra 8 metai, todėl akivaizdu, jog jos vystymasis yra spartus, vaikas greitai išauga aprangą bei avalynę. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Padidėję vaiko poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta išlaikymo suma (772,50 Eur) skirta nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalinga, kad ji visaverčiai augtų, būtų lavinama, dėl to teismas pripažįsta, ši suma iš esmės atitinka mergaitės amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė.
20. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>; kt.). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pateiktų byloje duomenų nustatyta, jog ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), išmokų negauna, nes nėra sukaupusi reikiamo darbo stažo. Ieškovė už nepilnametę dukrai J. U. gauna 248 Eur neįgalumo išmoką ir 174 Eur vaiko pinigu, bei atsakovas dukros išlaikymui moka 279 Eur išlaikymą atsižvelgiant į infliaciją (failas 1, e. b. l. 130, 135, 139-154).
22. Atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (failas 1, e. b. l. 164). Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas tai pat nėra įregistravęs turimų ir valdomų kelių transporto priemonių (failas 1, e. b. l. 88). Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu eina direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini). Jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir kreditorinius įsipareigojimus yra 692,32 Eur (failas 1, e. b. l. 65-78, 81-82, failas 2, e. b. l. 4-25, 42-52). Iki (duomenys neskelbtini) atsakovas valdė (duomenys neskelbtini), kuriai 2024 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-392-856/2024 iškelta bankroto byla. Bankrutavus įmonei, atsakovui tenka pareiga grąžinti bendrovės skolas už kurias jis kartu su įmone yra subsidiariai atsakingas, dėl ko šiuo metu iš atsakovo turto yra vykdomas daugiau kaip 45 000 Eur dydžio išieškojimas kreditoriaus UAB „Finansų bitė naudai“ (failas 1, e. b. l. 49-55, 62-64, failas 2, e. b. l. 4-25, 42-52). Atsakovas yra įgijęs automobilio mechaniko ir apskaitininko – kasininko specialybes, tačiau kaip nurodė posėdžio metu atsakovo atstovas, atsakovas neturi įgijęs kvalifikacijos dirbti, nes niekada nėra dirbęs pagal įgytas specialybes (failas 1, e. b. l. 108-111). Atsakovas savo dukros J. U. vardu yra sudaręs investicinio draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu yra atlikęs 2 000 Eur dydžio pradinę įmoką bei kas mėnesį moka po 30 Eur mėnesines įmokas (nuo (duomenys neskelbtini) iki pat dabar) (failas 1, e. b. l. 56-61). Kaip nurodė atsakovas, jis supranta, kad šios įmokos nėra įskaičiuojamos į periodines sprendimo pagrindu mokamas įmokas, tačiau teismo vertinimu, vaiko investicinis draudimas iš esmės sudarytas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus nelaimės atveju. Taigi, nors tiesiogiai investicinio draudimo išlaidos nėra būtinos vaikui išlaikyti, tačiau toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246-378/2016">3K-3-246-378/2016</a>).
23. Posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei nurodo atsakovas, nurodydama, kad iš socialinių tinklų informacijos matyti, kad atsakovas vairuoja automobilius, daug keliauja, turi nusipirkęs būstą (duomenys neskelbtini). Tačiau iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad tai, kad atsakovas įsikelia į socialinius tinklus nuotrauką su nurodyta vieta – (duomenys neskelbtini), nepagrindžia, kad atsakovas turi nuosavybės teise jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nes kai minėta byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevaldo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (t. y. nei automobilių, nei gyvenamųjų namų ar butų, ar kitokio pobūdžio patalpų). Atsakovas gyvena pas savo dabartinės žmonos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra registruota jo gyvenamoji vieta (failas 1, e. b. l. 13-14). Atsakovas šiems įrodymams pagrįsti pateikė jo sutuoktinės užsakomas siuntas (failas 2, e. b. l. 31-41). Tai, kad atsakovas su dabartine sutuoktine yra sudaręs povedybinę sutartį, taip pat nepatvirtina, kad atsakovas siekia visomis priemonėmis pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikė teismui (duomenys neskelbtini), o atsakovo ir jos sutuoktinės povedybinė sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) (failas 2, e. b. l. 26-30). Be to, tai, kad viena iš (duomenys neskelbtini) akcininkių yra atsakovo sutuoktinės giminaitė, nepatvirtina, kad būtent atsakovas yra ar buvo (duomenys neskelbtini) savininkas (failas 1, e. b. l. 159). Teismo vertinimu vien tik ieškovės atstovei deklaratyvūs teiginiai apie atsakovą kaip vengiantį teikti išlaikymą vaikui, kuris piktybiškai blogina savo finansinę padėtį, ją slepia perleisdamas įmonę artimiesiems, gyvena geriau nei teigia teismui, yra pagrįsti tik ieškovės subjektiniu vertinimu apie labai gerą atsakovo turtinę padėtį ir jo slėpimą, todėl atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad atsakovas nevengia teikti išlaikymo savo dukrai, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, tą posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė.
24. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>).
25. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė išskaičiuoti iš nustatyto vaikui reikalingo išlaikymo dydžio valstybės mokamas vaikui išmokas, t. y. 284 Eur vaikui mokamą neįgalumo išmoką ir 174 Eur išmoką vaikui.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 46 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra dėl jos sveikatos būklės turi specialiųjų poreikių, t. y. J. U. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas neįgalumas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neįgalumas mergaitei nustatytas terminuotai, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pagal Šalpos pensijų įstatymą bei Šalpos išmokymų skyrimo ir mokėjimo nuostatas šiuo metu J. U. yra mokama 248 Eur šalpos neįgalumo pensija (failas 1, e. b. l. 131-132, 147). Taip pat, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ieškovei iš valstybės biudžeto už dukrą kas mėnesį mokama 174 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai), mokama didesnė išmoka, atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nustatytas neįgalumas.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a>). Kartu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>, 50 punktas).
29. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma siekia ne daugiau nei šiuo metu teismų priteisiamo minimalaus išlaikymo dydžio. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Kaip nurodyta aukščiau, šalių nepilnametė dukra dėl jos sveikatos būklės turi specialiųjų poreikių, t. y. J. U. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas neįgalumas, kuris Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas ir nustatytas terminuotai, iki (duomenys neskelbtini). Pagal Šalpos pensijų įstatymą bei Šalpos išmokymų skyrimo ir mokėjimo nuostatas šiuo metu J. U. yra mokama 248 Eur šalpos neįgalumo pensija (failas 1, e. b. l. 131-132, 147). Taip pat, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ieškovei iš valstybės biudžeto už dukrą kas mėnesį mokama 174 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai), mokama didesnė išmoka, atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nustatytas neįgalumas. Tad šiuo atveju Sodros išmoka bei didesnė nei įprastai skiriama universali išmoka vaikų pinigų suma ginčo šalių nepilnametei dukrai iš esmės skirta dėl ypatingų (specifinių) vaiko poreikių, kuriomis iš esmės siekiama kompensuoti (patenkinti) išaugusius vaiko poreikius, sąlygotus jo sveikatos būklės. Valstybė, teikdama šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti. Tačiau tai nereiškia, kad nurodytos lėšos turėtų būti naudojamos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Minėta, kad šiai dienai atsižvelgiant į infliaciją, atsakovas nepilnametei dukrai moka 279 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad teikti 279 Eur išlaikymą dukrai atsakovas gali ir sutinka, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytus šalių dukros poreikius, kasacinio teismo praktiką, šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnamete dukra gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko, kad pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti iš dalies – pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir padidinti J. U. išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 279 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
30. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
32. Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
34. Ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-27334) nurodydama, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 430 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Iš pateiktų mokėjimo išrašų matyti, kad advokato padėjėjos išlaidas sudaro: 500 Eur už ieškinio paruošimą; 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 150 Eur už atstovimą (duomenys neskelbtini) posėdyje; 110 Eur papildomą prašymą teismui; 260 Eur už (duomenys neskelbtini) teismo posėdį ir papildomus įrodymus; 260 Eur atstovimą ir papildomus įrodymus 2025 m. liepos 10 d.
35. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-37330), nurodydamas, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 105,40 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimų matyti, jog advokato padėjėjo išlaidas sudaro: 726 Eur atsiliepimo parengimas ir pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui; 435,60 Eur atstovavimas kliento interesams byloje ir papildomų rašytinių įrodymų pateikimas; 217,80 Eur atstovavimas kliento interesus civilinėje byloje, 726 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui, baigiamosios kalbos parengimo darbai ir kliento interesų atstovavimas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje
36. Teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, tiek ieškovės atstovės, tik atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. ieškinio, atsiliepimo į ieškinį paregimą, papildomų įrodymų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad tiek ieškovės atstovės, tiek atsakovo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).
37. Ieškovės ieškinys šiuo atveju yra patenkintas 41,58 proc. (79 Eur (išlaikymas padidintas tokia suma) × 100 proc. : 190 Eur (suma, kuria ieškinyje prašoma padidinti išlaikymą). Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 594,59 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 430 x 41,58 proc.). Atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 58,42 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 1 229,97 Eur (2 105,40 x 58,42 proc.).
38. Pritaikius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 635,38 Eur (1 229,97 Eur – 594,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
39. Ieškovė kreipdamasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo už šį ieškinio reikalavimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, priteistas po 279 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnametei dukrai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 21 Eur dydžio žyminis mokestis (12 mėn. × 79 Eur × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
40. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6009-979/2019 patvirtintų sutarties dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų „Nepilnamečių vaikų išlaikymas“ 2.1 punktą ir priteisti iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 635,38 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vien eurą) žyminį mokestį (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
