Civilinė byla Nr. 2VP-6438-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02126-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. liepos 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant E. B.,
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas K. V. K., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja antstolė A. K. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. liepos 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), skolininkas – K. V. K., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Antstolė nurodė, kad 2025 m. gegužės 22 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimas, kad Inspekcijos 2025 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Inspekcijos 2024 m. liepos 4 d. privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, ir prašoma tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, atsižvelgdama į prašymą, 2025 m. gegužės 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą dėl skolininko nubaudimo.
2. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkui periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną. Išieškotoja paaiškino, kad 2024 m. birželio 26 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. birželio 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis K. V. K. sklypą naudoja ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotas jo ribas – už šiaurės vakarinės žemės sklypo ribos, valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (ež. (duomenys neskelbtini)) savavališkai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengė 14,8 kv. m ploto medinį lieptą, taip savavališkai užimdamas ir naudodamas 14,8 kv. m ploto valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio teritoriją. Inspekcija 2024 m. liepos 4 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą 14,8 kv. m ploto valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio (ež. (duomenys neskelbtini)) teritoriją, esančią už šiaurės vakarinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos – pašalinti savavališkai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengtą 14,8 kv. m ploto medinį lieptą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 20 d. Inspekcija 2024 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl 2024 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo. Skolininkas jokių duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Inspekcijai nepateikė.
3. Skolininkas K. V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
4. Teismo posėdyje antstolė ir išieškotojos atstovas nedalyvavo, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
5. Skolininkas K. V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Jo manymu, lieptas, kuris įrengtas ne mažiau kaip prieš 40 metų, kai tokių statinių statyba nebuvo reglamentuota, negali būti vertinamas kaip savavališkas statinys. Skolininkas paaiškino, kad Privalomojo nurodymo neskundė, nes tikėjosi lieptą įteisinti. Tačiau tuo metu keitėsi prašymų nagrinėjimo tvarka, anksčiau sutikimus duodavo Nacionalinė žemės tarnyba, pasikeitus teisiniam reglamentavimui – savivaldybė. Todėl teko ne kartą kreiptis į skirtingas institucijas, be to, savivaldybei tai yra naujos funkcijos, todėl jos nėra vykdomos sklandžiai, prašymų nagrinėjimas užtrunka. Kadangi ežeras yra regioninio parko teritorijoje, skolininkas turėjo kreiptis ir į regioninio parko direkciją, ką yra padaręs net tris kartus. K. V. K. įsitikinimu, statyba nėra savavališka (lieptas pastatytas dar jo močiutės), tiesiog per tą laiką pasikeitė įstatymų nustatyta tvarka. Neginčijo, kad lieptą reikia įteisinti. Pažymėjo, kad sudėtinga atlikti teisinius veiksmus per nustatytą terminą, esant besikeičiančiam reglamentavimui. Jo manymu, jis daro viską, ką gali, ir negali prisiimti atsakomybės už savivaldybės darbuotojus. Mano, kad jam turi būti leista įteisinti statinį, o ne tik įpareigoti griauti.
Pareiškimas tenkintinas.
6. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
7. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
8. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė A. K. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 4 d. išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas K. V. K. įpareigotas atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą 14,8 kv. m ploto valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio (ež. (duomenys neskelbtini)) teritoriją, esančią už šiaurės vakarinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos – pašalinti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (ež. (duomenys neskelbtini)) savavališkai įengtą 14.8 kv. m ploto medinį lieptą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 20 d. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės 2025 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Antstolė A. K. 2025 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo išieškotoją pranešti, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Inspekcija, 2025 m. gegužės 20 d. atlikusi patikrinimą vietovėje, 2025 m. gegužės 21 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad ež. (duomenys neskelbtini) pakrantėje įrengtas medinis lieptas nepašalintas, privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolė 2025 m. gegužės 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkas K. V. K. neįvykdė privalomojo nurodymo atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinės reikšmės vandens telkinio (ež. (duomenys neskelbtini)) 4,80 kv. m plotą ir nepašalino įrengto medinio liepto.
10. 2024 m. liepos 4 d. Privalomojo nurodymo skolininkas neskundė, taigi jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Skolininkas taip pat neprašė teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris suėjo 2024 m. lapkričio 20 d. Ginčo, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, byloje nėra. Teismo posėdžio metu skolininkas teigė, kad jis siekia lieptą įteisinti, ir nors tvirtino, kad lieptas, kuris, jo teigimu, yra pastatytas prieš daugybę metų, kai jo statyba nebuvo reglamentuojama, negali būti vertinamas kaip savavališkas statinys, kita vertus, sutiko, kad jis turi pareigą imtis veiksmų liepto statybą įteisinti.
11. Teismas pažymi, kad skolininko atsikirtimai, susiję su liepto statybos teisėtumu (tiksliau, neteisėtumo nebuvimu), nagrinėjamoje byloje nėra pagrįsti įrodymais, t. y. duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis lieptas buvo įrengtas, byloje nėra. Kaip minėta, Privalomuoju nurodymu yra konstatuota, kad lieptas įrengtas savavališkai, skolininkas Privalomojo nurodymo neskundė, taigi jam Privalomuoju nurodymu nustatytas įpareigojimas yra pripažintinas teisėtu ir galiojančiu.
12. Skolininkas taip pat nurodė, kad jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad įteisintų liepto statybą, tačiau ne dėl jo kaltės procesas užtruko ilgiau nei nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Vertinant šių skolininko argumentų pagrįstumą, atsižvelgtina į byloje nustatytas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai:
12.1. 2021 m. kovo 23 d. M. T., K. V. K. ir J. M. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją, prašydami suderinti liepto projektą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktame 2021 m. UAB „A.“ parengtame nesudėtingo statinio – liepto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vietoje seno liepto statomas nesudėtingas statinys – lieptas, kurio užimamas plotas – 20,88 kv. m, sklypas valdomas privačios nuosavybės teise bendraturčių J. M. J., K. V. K. ir M. T. Atsakydama į šį prašymą, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad projekto sprendiniams neprieštarauja. Rašte taip pat nurodyta, kad sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko (duomenys neskelbtini) urbanistinį draustinį, kuris yra valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė, todėl statybai privalomas leidimas.
12.2. Iš Inspekcijos į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nustatytas valstybinio vandens telkinio savavališkas užėmimas pastatant lieptą. Patikrinimo metu žemės sklypo bendraturčiai J. M. J., M. T. ir K. V. K. nedalyvavo. Tačiau šio patikrinimo pagrindu 2024 m. kovo 13 d., dalyvaujant K. V. K., buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo K. V. K. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
12.3. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. birželio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. birželio 17 d. gavo K. V. K. prašymą išduoti sutikimą statyti lieptą (duomenys neskelbtini) ežere, besiribojančiame su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinė žemės tarnyba šiuo raštu informavo, kad valstybinės žemės patikėtinis miestų ir miestelių teritorijose yra savivaldybė, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į (duomenys neskelbtini) miestelio teritoriją, prašymą dėl liepto įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere K. V. K. turi teikti atitinkamai savivaldybės administracijai.
12.4. Iš 2024 m. birželio 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. birželio 26 d. buvo atliktas planinis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir nustatyta, kad žemės sklypo bendraturtis K. V. K. šį žemės sklypą naudoja ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotas žemės sklypo ribas – už šiaurės vakarinės sklypo ribos, valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (ež. (duomenys neskelbtini)) savavališkai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengė 14,8 kv. m ploto medinį lieptą, taip savavališkai užimdamas ir naudodamas 14,8 kv. m ploto valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio teritoriją. Šio patikrinimo pagrindu priimtas 2024 m. liepos 7 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 20 d.
12.5. 2025 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, susipažinusi su K. V. K. prašymu suderinti nesudėtingo statinio (liepto) įrengimą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nesudėtingo statinio (liepto) įrengimas vandens telkinyje, besiribojančiame su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja (duomenys neskelbtini) regioninio parko nuostatams.
12.6. 2025 m. birželio 25 d. matininkas M. N., veikdamas pagal 2025 m. kovo 31 d. K. V. K. išduotą įgaliojimą, pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei dėl pritarimo-neprieštaravimo liepto statybai (duomenys neskelbtini) ežere pagal pateiktą supaprastintą statinio projektą. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektuojamas 14,99 kv. m ploto lieptas. Duomenų apie atsakymą į šį prašymą byloje nėra. Teismo posėdžio metu skolininkas teigė, kad atsakymas turėjo būti gautas iki 2025 m. liepos 15 d., tačiau gavo pranešimą telefonu, jog reikia pataisyti prašymą, tą padarė 2025 m. liepos 16 d. Pataisyto prašymo skolininkas į bylą nepateikė.
12.7. 2025 m. liepos 14 d. skolininkas pateikė dar vieną prašymą dėl liepto projekto suderinimo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos (duomenys neskelbtini) regioninio parko grupei.
13. Iš šių byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių matyti, kad skolininkui K. V. K. vėliausiai 2021 metais jau buvo žinoma, kad liepto statyba nėra teisėta, tą rodo jo ir bendraturčių pradėti veiksmai siekiant gauti institucijų pritarimą liepto projektui, taip pat (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2021 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas paaiškinimas. 2024 m. kovo 13 d. K. V. K. buvo taikyta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, kurio turinys iš esmės yra tapatus nagrinėjamoje byloje sprendžiamam pažeidimui, taigi K. V. K. turėjo suprasti savo daromo pažeidimo esmę ir imtis veiksmų jam pašalinti – arba nugriauti neteisėtą statinį, arba jį įteisinti.
14. Iš pirmiau nurodytų įrodymų taip pat matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. skolininkas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas duoti sutikimą liepto statybai, tačiau gavęs atsakymą, kad dėl tokio sutikimo turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, tą padarė tik 2025 m. birželio 25 d. Privalomasis nurodymas skolininkui surašytas 2024 m. liepos 4 d., jo įvykdymo terminas nustatytas 2024 m. lapkričio 20 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad per šį laikotarpį skolininkas atliko kokius nors veiksmus siekdamas arba pašalinti statinį, arba įteisinti jo statybą. Tik 2025 m. balandžio 1 d. skolininkas kreipėsi į Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją ir, kaip minėta, tik 2025 m. birželio 25 d. – į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas skolininko paaiškinimas, kad liepto projekto derinimo procesas institucijose trunka ilgai, taip pat jo teiginiai, kad teisės aktų pasikeitimai iš esmės apsunkino statybos įteisinimo procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad pats skolininkas nebuvo aktyvus ir nesiėmė veiksmų Inspekcijos nustatytam pažeidimui pašalinti per nustatytą terminą.
15. Skolininkas taip pat laikėsi pozicijos, kad turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti statybą, o ne iškart taikomas įpareigojimas nugriauti statinį. Tačiau teismas nesutinka, kad šiuo atveju skolininkui nebuvo leista įteisinti statinį. Privalomasis nurodymas skolininkui surašytas 2024 m. liepos 4 d., jame nurodytas įvykdymo terminas – 2024 m. lapkričio 20 d., taigi skolininkas turėjo daugiau kaip keturis mėnesius privalomajam nurodymui įvykdyti. Be to, jis turėjo teisę kreiptis į Inspekciją arba į teismą prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Tokiomis aplinkybėmis teigti, kad skolininkas buvo įpareigotas pašalinti pažeidimą per trumpesnį terminą, nei tai yra objektyviai įmanoma, taip pat kad pažeidimo pašalinimas užtruko dėl institucijų delsimo, joms priskirtų naujų funkcijų įsisavinimo ar teisės aktų kaitos, nėra teisinio pagrindo, byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, esant nenuginčytiems ir galiojantiems tiek Privalomajam nurodymui, kuriuo skolininkas įpareigotas pašalinti statinį (medinį lieptą), tiek Inspekcijos 2025 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad medinis lieptas nėra pašalintas, darytina išvada, kad Privalomasis nurodymas nei per jame nustatytą terminą, nei iki bylos nagrinėjimo teisme nėra įvykdytas, o neįvykdymo priežasčių, nepriklausiusių nuo skolininko valios, byloje nenustatyta.
17. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismas nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindą skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTQxNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-415/2015">3K-3-3-415/2015</a>, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401-916/2016). Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
18. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (ar atitinkamai privalomojo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-199-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-199-248/2017">3K-7-199-248/2017</a>).
19. Nagrinėjamu atveju antstolė reiškia prašymą skirti skolininkui baudą teismo nuožiūra, Inspekcija prašo skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad skolininkas iki šiol Privalomojo nurodymo neįvykdė, įrodymų, pateisinančių Privalomojo nurodymo neįvykdymą, nepateikė, todėl jam skirtina bauda, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
21. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUtNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315-684/2019">3K-3-315-684/2019</a>). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių Privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą jo įvykdymo terminą. Skolininkas K. V. S., kaip minėta, nepagrindė savo teiginio, kad neturėjo galimybės laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą, byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkas dėjo visas pastangas Privalomajam nurodymui įvykdyti arba liepto statybai įteisinti, skolininkas nesikreipė dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas pripažįsta, jog ne viską yra padaręs, taip pat pripažįsta savo pareigą imtis veiksmų liepto statybai įteisinti, yra kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją, tik tai darė su nepateisinamu delsimu.
23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą.
24. Pažymėtina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2009">3K-3-454/2009</a>; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2012">3K-3-513/2012</a>; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a>).
25. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, kad nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2024 m. lapkričio 20 d.) yra praėję daugiau kaip aštuoni mėnesiai, įvertinęs baudos skyrimo tikslus ir tai, kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skiriama pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad 5 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną baudos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės pareiškimas tenkintinas ir skolininkui skirtina periodinė 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną 2024 m. liepos 4 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininkui K. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.
Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6826.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
