Civilinė byla Nr. 3K-3-16/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1; 50.5; 114.11 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura humana“ ieškinį atsakovui I. R. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys 2005 m. lapkričio 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų biurui įrengti nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas (atsakovas) perdavė negyvenamąsias patalpas, nuomininkas (ieškovas) pagal nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą jas priėmė, sumokėjo 7200 Lt nuomos mokestį, tačiau, dar nepradėjus naudotis patalpomis, paaiškėjo, kad jos netinkamos naudoti pagal paskirtį, nes tvyrojo nemalonus kanalizacijai būdingas kvapas. Ieškovas kelis kartus žodžiu, o 2006 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti sudarytą nuomos sutartį ir grąžinti sumokėtą 7200 Lt nuomos mokestį, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas, remdamasis Civilinio kodekso normomis, prašė teismo nutraukti šalių 2005 m. lapkričio 17 d. sudarytą nuomos sutartį, priteisti iš atsakovo 7555,32 Lt nuostolių; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovo sumokėtą 7200 Lt nuomos mokestį ir priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, pažymėjo, kad ieškovo pateiktas 2006 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitiko CPK reikalavimų (konstatuojant faktines aplinkybes nedalyvavo pati antstolė, protokole nenurodyta, kad dalyvavo padėjėjas, nurodyta, jog jį surašė antstolė), todėl nelaikė jo tinkamu įrodymu šioje byloje. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas apgaulės būdu sudarė sandorį su ieškovu, sąmoningai klaidindamas jį dėl nuomojamų patalpų būklės, jog patalpos buvo netinkamos naudotis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patalpas priėmė, patalpų priėmimo–perdavimo metu nereiškė pretenzijų dėl jų būklės, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinusių, jog išnuomotas daiktas turėjo trūkumų, kurie visiškai ar iš dalies kliudė naudoti daiktą pagal paskirtį ir suteikė teisę ieškovui reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti ginčo nuomos sutartį. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą sugrąžinti sumokėtą 7200 Lt nuomos mokestį, motyvavo, kad šalių nuomos sutartis pasibaigė tik 2007 m. sausio 20 d., ieškovas neperdavė patalpų atsakovui, negrąžino raktų. Teismui nurodžius, kad ieškovas neįrodė, kokių konkrečiai nuostolių jis patyrė, taip pat netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 7555,32 Lt nuostolių. Be to, ieškovas, vykdydamas nuomos sutartį, nebendradarbiavo su atsakovu, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukęs sutarties su atsakovu, išsinuomojo kitas patalpas. Teismas, atmetęs ieškinį, netenkino ir ieškovo reikalavimo priteisti penkių procentų dydžio palūkanas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė nuo 2006 m. sausio 20 d. šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priteisė ieškovui iš atsakovo 7200 Lt nuomos mokesčio, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kolegija nurodė, kad, kilus ginčui dėl nuomininko teisės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas, teisiškai reikšmingi yra argumentai dėl išnuomotų patalpų trūkumų, kurie daro neįmanomą naudoti išnuomotą daiktą pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, todėl pripažino visuotinai suprantama aplinkybę, kad juridinis asmuo, siekiantis pelno, nuomodamasis patalpas, negali naudotis patalpomis, kuriose tvyro stiprus kanalizacijos kvapas, kuris yra nemalonus bet kokiam asmeniui. Kolegija pripažino tinkamu įrodymu byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pasirašytą antstolės ir nenuginčytą įstatyme nustatyta tvarka (tik ta aplinkybė, kad, surašant šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nedalyvavo atsakovas, nepaneigė šiame protokole nustatytų faktinių aplinkybių), rėmėsi jame nustatytomis aplinkybėmis ir nustatė, kad ginčo nuomos sutartimi išnuomotose patalpose tvyrojo gerai jaučiamas vienodo stiprumo nemalonus kvapas, būdingas kanalizacijos nuotekoms. Be to, 2006 m. kovo 10 d. internetiniame puslapyje įdėtas reklaminis skelbimas, siūlantis išsinuomoti ginčo patalpas, įrodė, kad atsakovas žinojo apie ieškovo pretenzijas dėl negalėjimo naudotis patalpomis ir siekė išnuomoti šias patalpas kitiems asmenims. Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčo patalpose tvyrojęs nemalonus kvapas, būdingas kanalizacijos nuotekoms, buvo išnuomotų patalpų esminis trūkumas, neleidęs nuomininkui naudotis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, todėl buvo teisinis pagrindas ieškovui reikalauti nutraukti patalpų nuomos sutartį nuo patalpų perdavimo momento, priteisiant iš nuomotojo šiam anksčiau sumokėtą 7200 Lt nuomos mokestį, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija, nurodžiusi, kad atsakovas nėra atsakingas dėl ieškovo vykdomos veiklos ir sudarytų kitų patalpų nuomos sutarčių nuomos kainos dydžių, konstatavo, jog atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui jo naujai išsinuomotų patalpų nuomos kainos skirtumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nuomotojo atsakomybę už daikto trūkumus reglamentuojančias materialinės teisės normas, neteisingai aiškino šioje normoje įtvirtintas sąvokas „daikto trūkumas“ ir „kliudymas naudoti“. Teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, nesiaiškinęs bylai svarbių aplinkybių, padarė neteisingą išvadą, kad daikto trūkumas buvo nustatytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o numanomas daikto trūkumas trukdė ieškovui naudotis daiktu pagal paskirtį. Kasatoriaus teigimu, Statybos įstatyme ir higieninių normų reikalavimus nustatančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis leistina pripažinti išsinuomotą daiktą turint trūkumų, kurie trukdo daiktą naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, kokių statybos–higienos normatyvinių reikalavimų neatitiko išnuomotos ginčo patalpos, rėmėsi tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau, kasatoriaus manymu, iš protokole esančių duomenų negalima nustatyti, ar patalpos atitinka statybos normų reikalavimus, ar turi trūkumų ir ar jie yra lemiantys tai, kad turtu negalima naudotis pagal paskirtį. Juolab kad kvapas patalpose, jei toks ir buvo, nėra kliūtis daiktu pagal paskirtį naudoti, nes jis nėra daikto pastovus trūkumas, o yra aplinkinių nepastovių ir greitai pakeičiamų įvykių pašalinama pasekmė. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2003 m. gruodžio 30 d. aktu pripažino ginčo patalpas tinkamomis naudotis; šis aktas yra didesnę įrodomąją gali turintis įrodymas ir įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nevertino ieškovo veiksmų vykdant sutartį, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neketino vykdyti sutarties, sudarė kitų patalpų nuomos sutartį, nekvietė nuomotojo atliekant ginčo patalpų apžiūrą, ginčą pradėjus spręsti teisme, negrąžino nuomotojui patalpų raktų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.485 straipsnio 5 dalies, atleidžiančios nuomotoją nuo atsakomybės, jeigu nuomininkas apie nuomos objekto trūkumus turėjo žinoti ar galėjo pastebėti, nevertino aplinkybių, įrodžiusių, kad nuomininkas daug kartų lankėsi ginčo patalpose prieš jas perduodant, todėl, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pastebėti neva tariamus ginčo nuomos objekto trūkumus.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypdamas nuo teismų praktikos dėl įrodymų įvertinimo, nepagrįstai pripažino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Kasatoriaus teigimu, teismas neįvertino prejudicinių faktų, nustatytų kitoje byloje, kurioje atsakovas skundė antstolės veiksmus, ir kurioje nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kai veiksmas atliekamas ne teismo pavedimu, nėra procesinis veiksmas ir laikomas paprastu rašytiniu įrodymu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 1 punktą, nepagrįstai visuotinai žinoma ir įrodinėjimo nereikalaujančia pripažino aplinkybę, kad juridinis asmuo, nuomodamasis patalpas, negali naudotis patalpomis, kuriose tvyro stiprus kanalizacijos kvapas, kuris yra nemalonus bet kokiam asmeniui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomotojo pareigą perduoti sutarties sąlygas, daikto paskirtį atitinkantį daiktą ir nuomotojo atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Atsakovo manymu, kasatoriaus nurodytas argumentas, kad daikto trūkumai nustatytini atsižvelgiant ir tik formaliai vertinant įstatymo reikalavimus, yra nepagrįstas, nes vertinant, ar daiktas turi trūkumų, turi būti atsižvelgta ir į specifines daikto savybes, susijusias su įprasta daikto naudojimo praktika ir konkrečia daikto paskirtimi. Vienas iš tokių reikalavimų biuro patalpoms būtų tai, kad jose būtų galima netrukdomai ir be jokių papildomų neįprastų reikalavimų vykdyti ūkinę veiklą. Dėl to daikto savininkas yra atsakingas už tinkamą patalpų būklę, jis privalėjo nedelsiant imtis priemonių trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus ir neužtikrinus daikto naudojimo tinkamumo, nuomininkas įgijo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai jį vertino kaip tinkamą įrodymą ir atsižvelgė į jame esančius duomenis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas neperžengė kasacinio skundo ribų ir patikrino apskustą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Bylos šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo aptarta išnuomotų patalpų atitiktis nuomos sutarties paskirčiai (biurui įkurti) ir išnuomoto daikto trūkumai bei atsakomybės už trūkumų ypatumai pagal šią konkrečią sutartį. Analizuojant sutartį kaip teisinį santykį, jo turinio negalima apibrėžti vien sutarties dokumento punktais. Jeigu kuri nuomos sutarties sąlyga nėra aptarta sutarties tekste, tai nereiškia, kad ši sąlyga neegzistuoja. Nuomą reglamentuojančių teisės normų dispozityviškumas pasireiškia jų veikimu, kai šalys nesusitaria kitaip. Šalys sudarė komercinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios tekste nėra kitokio susitarimo nei nustatyta CK 6.485 ir 6.483 straipsniuose dėl daikto perdavimo ir atsakomybės už daikto trūkumą, todėl teisėjų kolegija vertina kasatoriaus argumentus aiškindama šias teisės normas. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Skirtingai nei nurodo kasatorius, nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo nuomojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir panašiai, arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Nuomotojas atsako už trūkumus, atsiradusius iki sutarties sudarymo, o ne vėliau. Atsakomybė atsiranda, jeigu nuomotojas ir nežinojo apie trūkumus, tai reiškia, kad jis tokiu atveju atsako už daikto paslėptus trūkumus (atsakomybė be kaltės rizikos pagrindu). Nagrinėjamoje byloje kasatorius (nuomotojas) kelia klausimą dėl daikto trūkumų buvimo įrodytumo, jų reikšmės trukdymui naudoti daiktą pagal paskirtį ir teigia, kad jeigu trūkumų buvo, tai nuomininkas žinojo ar galėjo apie šiuos žinoti, nes buvo visos galimybės patikrinti patalpų būklę sutarties sudarymo ir patalpų priėmimo metu, tačiau nuomininkas trūkumų nepastebėjo dėl savo neatsargumo arba paprasčiausiai šių nebuvo. Kasacinis teismas pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, ir kitų įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Ieškovas prašė taikyti atsakomybę, todėl jam teko įrodyti, kad daikto būklė trukdė naudoti jį pagal paskirtį. Perduotų patalpų trūkumą t. y. pastovų, gerai jaučiamą kanalizacijos kvapą, ieškovas įrodinėjo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nustatytos CPK 176–185 straipsniuose ir kuriomis šalys gali naudotis teismo procese vykdydamos pareigą įrodinėti aplinkybes, pagrindžiančias jų reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė, nes įrodinėjo daikto trūkumą remdamasis antstolio konstatuotų faktinių aplinkybių protokolu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šiam įrodymui suteikė papildomą įrodomąją galią, nes faktines aplinkybes konstatavo antstolis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu teismai netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį ir 635 straipsnį. Didesnę įrodomąją galią antstolio nustatytas faktas įgyja tuo atveju, jeigu toks faktas nustatomas teismo pavedimu; kitais atvejais faktinių aplinkybių protokolas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m spalio26 d nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. J. Šokoladas“ v. UAB „Dzūkija“; bylos Nr. 3K-3-578/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo vertino antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip įrodymą, turintį didesnę įrodomąją galią, o pirmosios instancijos teismas jo nevertino kaip rašytinio įrodymo. Nuolat tvyrančio kvapo buvimą ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais, t. y. be jau analizuoto antstolio padėjėjo surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat dokumentais, pavirtinusiais, kad išnuomotose patalpose anksčiau buvo tualeto patalpos, kurios panaikintos, ir tai nurodomas kaip galimas kvapo šaltinis, bei liudytojų parodymais, kuriais ieškovas tvirtino negalimumą dirbti esant tokiam kvapui. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl įrodymų nepakankamumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą aiškino įrodymų pakankamumo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-114; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B., J. B. v. L. A., Z. K.; bylos Nr. 3K-3-194/2007). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimo taisykles, nustatė, kad nuomininkui perduotos patalpos turėjo trūkumų, t. y. patalpose tvyrojo kanalizacijai būdingas kvapas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo patalpų priėmimo metu ieškovas negalėjo tinkamai įvertinti šio trūkumo pastovumo ir intensyvumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad patalpose buvusį kvapą šalys, apžiūrėdamos ir priimdamos patalpas, priskyrė kvapui, likusiam po remonto ir turėjusiam išnykti po patalpų išvalymo. Šie faktai patvirtina, kad ieškovas galėjo klysti dėl kvapo pobūdžio intensyvumo ir galimybių tą kvapą pašalinti patalpų perdavimo metu, o kai paaiškėjo, kad kvapas tvyro nuolat, nuomotojas turėjo imtis priemonių jam pašalinti ir vykdyti CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tas faktas, kad patalpos buvo išvalytos, neatleidžia nuomotojo nuo pareigos užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti jas pagal paskirtį, jeigu po valymo kvapas vis tiek lieka ir dėl to nuomininkas reiškė pretenzijas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo įrodytas faktas, jog nemalonus kvapas neleido naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip to tikėjosi nuomininkas. Toks vertinimas turi subjektyvų pobūdį ir netraktuojamas kaip visuotinai žinoma aplinkybė, kurią nurodė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nuomotojas negali gintis tuo, kad kvapą nuomininkas gali šalinti atidarydamas langą, ar teigdamas, kad nepažeistos sanitarinės normos. Tokiais atvejais nuomotojas turi bendradarbiauti ir ieškoti būdų trukdžiams pašalinti. Kasatorius nebendradarbiavo su nuomininku, net kai šis norėjo dar kartą su antstoliu apžiūrėti patalpas, nuomininkas negalėjo patekti į jas, o nuomotojas paskelbė, jog patalpas išnuomoja kitiems. Nuomininkas savo pareigą sumokėti nuomos mokestį įvykdė, o nuomotojas pareigos perduoti tinkamas naudoti pagal paskirtį būklės patalpas ir garantuoti jų tinkamumą visą nuomos laikotarpį – ne. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomotojui atsakomybė už daikto trūkumus buvo pritaikyta pagrįstai ir tinkamai. Kasatoriaus argumentai dėl patalpų atitikties nekilnojamojo turto, kuris gali būti nuomos objektas, reikalavimams yra teisiškai nereikšmingi, nes tokie klausimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia aplinkybės, kad atitinkantis nekilnojamojo turtui keliamus reikalavimus daiktas gali turėti pakankamai specifinių trukdžių juo naudotis pagal nuomos sutartyje nustatytą paskirtį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
