Dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir mokestinės permokos grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-31/2008

Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ prašymą kreditorei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir mokestinės permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ bankroto administratorius prašė teismo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. sprendimus, kuriais pareiškėjo 7665,99 Lt mokesčių permokos pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą įskaitytos mokesčių nepriemokoms padengti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 69-173, kuriuo patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai, taip pat įpareigoti kreditorių grąžinti pareiškėjui 7665,99 Lt mokesčių permoką.

Byloje ginčas yra dėl to, ar įmonei iškėlus bankroto bylą gali būti įskaitomi šios įmonės ir kreditorių tarpusavio reikalavimai, kreditorių reikalavimų neperduodant tenkinti bendra visų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ prašymas tenkintas ir nuspręsta: panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. sprendimus Nr. 10-R-92, Nr. 10-R-93, Nr. 10-R-94, Nr. 10-R-95 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 69-173; įpareigoti kreditorių Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti bankrutuojančiai UAB,,Edisa“ 7665,99 Lt mokestinę permoką.

Sprendime teismas nurodė, kad bankroto byla UAB,,Edisa“ iškelta 2004 m. balandžio 5 d. (b. l. 5). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 8 d. pranešime apie mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą nurodyta, kad 7665,99 Lt permoka įskaityta į kitas mokestines nepriemokas, tai kreditorius patvirtino skundžiamuose sprendimuose (T. 1, b. l. 43, 95-98). Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, pagal kurią draudžiama vykdyti finansines prievoles, įskaitant mokesčių mokėjimą, po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vieno iš kreditorių ir skolininko bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra negalimas. Visų kreditorių reikalavimai tenkinami pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir tvarką. Dėl to teismas pripažino neteisėtais kreditoriaus atliktą bankrutuojančios įmonės mokesčių permokos įskaitymą nepriemokoms padengti ir įpareigojo grąžinti mokestinę permoką.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi kreditorės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta: pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria kreditorė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota grąžinti bankrutuojančiai UAB,,Edisa“ 7665,99 Lt mokestinę permoką, sumažinant grąžintiną permoką iki 390,16 Lt; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartyje teismas nurodė, kad 2005 m. birželio 16 d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 dalimi vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų yra turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti, likusi mokesčio permokos dalis grąžinama mokesčių mokėtojui jo prašymu. Kadangi bankroto byloje teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1, 5 dalys), permokos įskaitymas ne ginčo tvarka kreditoriaus sprendimais negalėjo būti padarytas. Įskaitymu buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų eiliškumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje apskaičiavo kitokį grąžintinų mokesčių permokų bankrutuojančiai įmonei dydį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą, kurio nustatomojoje dalyje nustatyta bankrutuojančios UAB,,Edisa“ fizinių asmenų pajamų mokesčio permoka už 1999 m. ir 2001 m. yra 390,16 Lt, tačiau šio akto išvadose apie permoką nekalbama (T. 1, b. l. 115-151, 152-155). Šios bankrutuojančios įmonės apskaitos kortelėje nurodytas mokesčių permokų dydis – iš viso 7665,99 Lt – yra nepagrįstas, nes, kreditoriui atlikus patikrinimą, nebuvo nustatyta tokio dydžio mokesčių permokų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas bankrutuojanti UAB,,Edisa“, atstovaujama bankroto administratoriaus Giedriaus Adomavičiaus, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria pakeistas pareiškėjui grąžintinos sumos dydis į 390,16 Lt, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišsprendė kreditoriaus įskaitymu faktiškai atliktų permokų grąžinimo klausimo, dėl to nutarties motyvai neatitinka rezoliucinės dalies (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai, kad mokestinės permokos buvo įskaitytos mokestinėms nepriemokoms padengti, patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Raseinių skyriaus 2006 m. vasario 15 d. raštas (T. 1, b. l. 50).

2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cvilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutarties BUAB,,Argovegas“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-484/2004 išaiškinimams, pagal kuriuos negalimas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus mokestinę nepriemoką sudarančių reikalavimų ir bankrutuojančios įmonės mokestinę permoką sudarančių reikalavimų tarpusavio įskaitymas, atliktas po bankroto bylos iškėlimo.

3. Sprendžiant bankrutuojančios įmonės turimos permokos įskaitymo ir grąžinimo klausimą reikia vadovautis specialiosiomis mokesčius reglamentuojančių įstatymų atžvilgiu Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Kadangi Įmonių bankroto įstatyme draudžiama vykdyti iki įmonės bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas mokestines prievoles, tai byloje kreditorius ne tik teisiškai nepagrįstai mokesčių permoką įskaitė mokestinėms nepriemokoms padengti, bet ir nepagrįstai negrąžino permokų pareiškėjui.

Atsiliepimu į pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ kasacinį skundą kreditorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Kreditorius, atlikęs pareiškėjo patikrinimą už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. balandžio 5 d., 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte nustatė, kad mokesčių nepriemokų suma yra 1 313 768,67 Lt, mokesčių permokų nenustatyta. Mokesčių permokų realiai nebuvo, nes jos buvo klaidingai fiksuotos tik pagal pateiktas neteisingas mokesčių deklaracijas. Nurodyto patikrinimo akto mokesčių mokėtojas neskundė Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į pareiškėjo bankrutuojančios UAB,,Edisa“ kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnį mokesčių mokėtojui gali būti grąžinamos tik tos permokėtų mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti. Šio įstatymo 87 straipsnio 6 dalimi suteikiama teisė mokesčių administratoriui patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokestinę permoką pagrįstumą. UAB,,Edisa“ 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktu apskaičiuota tik mokesčių nepriemoka, dėl to šios bendrovės prašymas grąžinti mokestinę permoką nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bankroto byla UAB,,Edisa“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi (T. 1, b. l. 5). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akto nustatomojoje dalyje nustatyta bankrutuojančios UAB,,Edisa“ fizinių asmenų pajamų mokesčio permoka už 1999 m. ir 2001 m. yra 390,16 Lt, tačiau šio akto išvadoje (T. 1, b. l. 150) nurodyta ne mokestinė permoka, o 1 313 768,67 Lt mokestinė nepriemoka.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde pareiškėjas bankrutuojanti UAB,,Edisa“ skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad teismas nutartyje nepriteisė sugrąžinti pareiškėjui visos jo prašomos mokestinės permokos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta mažesnė, nei pareiškėjo prašoma mokestinė permoka. Šios permokos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, tačiau tai nėra kasacijos dalykas. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tikrindamas skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, kasacinis teismas įvertina, ar peržiūrimoje nutartyje tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, ar nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu išsprendė šalių ginčą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos įrodymai ir juose esantys faktiniai duomenys apeliacinės instancijos teismo buvo tiriami, analizuojami, iš jų turinio padarytos pagrįstos faktinės išvados, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad CPK 185 straipsnio nuostatos pažeistos.

Įmonės bankroto procedūrų vykdymą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, galiojusios įmonės bankroto bylos iškėlimo teismo sprendimu dieną (ĮBĮ 37 straipsnio 2 dalis). Kadangi bankroto byla UAB,,Edisa“ iškelta 2004 m. balandžio 5 d., tai taikomos nurodytos dienos redakcijos ĮBĮ. Pagal 2001 m. kovo 20 d. ĮBĮ (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1711) 1 straipsnio 2 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nustatyta šio įstatymo teisės normų pirmenybė kitų įstatymų, tarp jų ir Mokesčių administravimo įstatymo, reglamentuojančio mokesčių išieškojimą ir jų administravimą, atžvilgiu, dėl to nagrinėjamos bylos atveju bankrutuojančios įmonės mokesčių permokų įskaitymo į nepriemokas teisiniam ginčui spręsti taikytinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Ta apimtimi, kuria ĮBĮ nuostatos nereglamentuoja ginčo santykio, gali būti taikomos kitų teisės aktų nuostatos. Kadangi byloje ginčas yra dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, mokesčių permokų įskaitymo į nepriemokas negalimumo ir tokių įskaitytų permokų grąžinimo, tai kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl šio ginčo teisinio įvertinimo.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ši taisyklė reiškia ir tai, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis Lietuvos bankas v. AB,,Tauro bankas“ byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis BUAB,,Alytaus vija“ v. A. Žemaitienės IĮ byloje Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis LAB,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-484/2004). Aiškinama teisės norma skirta iškėlus bankroto bylą įmonei sustabdyti bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymą tam, kad būtų apsaugoti visų kreditorių interesai, vėlesnėje bankroto procedūrų stadijoje jiems proporcingai reikalavimų dydžiams paskirstant bankrutuojančios įmonės turtą pagal įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą. Vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo sustabdymas yra specialioji norma Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio dalies normos, nustatančios mokesčių administratoriaus teisę mokesčių mokėtojo permokėtą mokesčių sumą įskaityti mokestinei nepriemokai padengti, atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje LAB,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškinta, kad,,pripažįstant mokesčio administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, tokios teisės vykdymas yra sustabdomas iki bus išnagrinėta įmonės bankroto byla teismine tvarka“.

Byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aplinkybes apie tai, kad kreditorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įskaitė bankrutuojančios UAB,,Edisa“ mokesčio permoką šios įmonės mokestinei nepriemokai padengti po to, kai buvo iškelta bankroto byla, visiškai pagrįstai nutartyje pripažino tokį įskaitymą neteisėtu ir įpareigojo kreditorių grąžinti įskaitytą mokesčio permokos sumą bankrutuojančiai UAB,,Edisa“. Ši nutarties išvada atitinka nurodytų ginčo santykį reglamentuojančių įstatymų teisės normų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad grąžintina mokestinė permoka turi būti įtraukta į bankrutuojančios įmonės turtą, skirtą šios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nenustačius teisinio pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius