Dėl santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-12/2008

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

2008 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams po 850 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir 61 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus.

Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) padalyti santuokos metu su ieškove bendrosios nuosavybės teise įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant šalims po ½ dalį buto; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus T. B. gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą T. B. turtu, priteisiant jam 17/100 dalių atsakovui asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteistos ½ dalies buto (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikams M. B. ir T. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo 2001 m. liepos 1 d. iki jų pilnametystės; 2) nustatė nepilnamečio T. B. gyvenamąją vietą su motina (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto – buto (duomenys neskelbtini) padalijimo ir jo ½ dalies priteisimo; iš atsakovo priteisė 577,44 Lt žyminio mokesčio valstybei, 1168 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą: sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto – buto padalijimo ir jo ½ dalies priteisimo, panaikino ir reikalavimą dėl buto padalijimo perdavė nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) padalyti santuokoje su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą 35,76 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui ir ieškovei po ½ dalį buto; 2) kadangi reikalaujamas padalyti turtas yra faktiškai nedalus, atsakovas prašė butą natūra asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 30 000 Lt kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu atsakovo patikslintą priešieškinį patenkino: 1) padalijo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą – butą (duomenys neskelbtini), kiekvienai šaliai priteisdamas po ½ dalį šio buto; 2) priteisė šį butą ieškovei, nes natūra šio turto padalyti negalima, ir įpareigojo ieškovę kompensuoti atsakovui jo turto dalį, sumokant jam 30 000 Lt; 3) priteisė iš ieškovės 13,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas konstatavo, kad negalima skaičiuoti senaties termino priešieškiniui pareikšti nuo 1995 m., kai buvo nutraukta šalių santuoka. Šis terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Byloje nėra įrodymų apie šio turto pasidalijimą. Butas yra vieno kambario ir jo padalyti natūra nėra galimybės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo padalytas turtas, esantis ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, pakeitė ir padalijo šį turtą – 35,76 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: ieškovei – 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį buto; 2) sprendimo dalį, kuria butas buvo natūra priteistas ieškovei, ir iš ieškovės valstybei priteista 13,50 Lt pašto išlaidų, paliko nepakeistą; 3) sprendimo dalį, kuria ieškovė buvo įpareigota kompensuoti atsakovui jo turto dalį, sumokant jam 30 000 Lt, pakeitė: įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui 11 667 Lt; 4) priteisė iš atsakovo ieškovei 549,99 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo nurodyta ginčo buto rinkos vertė – 60 000 Lt – nepagrįsta rašytiniais įrodymais ir rėmėsi ieškovės pateikta ginčo buto vertės nustatymo ataskaita. Teisėjų kolegija nurodė, kad buto vidutinė rinkos kaina yra 35 000 Lt. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalimi ir 3.123 straipsniu, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija nurodė, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas – sūnus T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovei 2/3 dalis buto.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Nutartyje nurodyti nenuoseklūs teiginiai dėl materialinės teisės normų taikymo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 3.123 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

2. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktus duomenis ir kitus įrodymus, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės pateikta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buto vertės nustatymo ataskaita.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne tik priėmė naujus įrodymus – ieškovės pateiktą buto vertės nustatymo pažymą, bet ir ja vadovavosi, nors ieškovė turėjo visas galimybes buto vertę ginčyti ir nustatinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė atsiliepime neginčija atsakovo patikslintame ieškinyje nurodytos ginčo buto vidutinės rinkos kainos – 60 000 Lt.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius neteisingai interpretavo CK 3.123 straipsnio taikymo pagrindus, iš esmės nekėlė klausimo dėl šios normos aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, šias aplinkybes įvertino kaip patvirtinančias vaiko interesus. Kasatorius netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006. Nurodytos bylos aplinkybės nepanašios į šios bylos aplinkybes.

2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119 straipsnio ir CPK 314 straipsnio normas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė dalijamo turto vertę. Nauji įrodymai buvo priimti, nes tik taip teismas galėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas motyvuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas dalijamo buto vertę ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neteisingai taikė įstatymus. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį tikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

1. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šioje įstatymo normoje nereglamentuojama, kaip turi būti nustatoma rinkos kaina. Taigi buto rinkos kaina nustatoma remiantis CPK reglamentuojamu įrodinėjimo procesu.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – dalijamo buto vertę rinkos kainomis.

Atsakovo kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles. Vertinant kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šioje įstatymo normoje nenustatyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas turi suformuoti savo įsitikinimą.

CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši CPK norma yra bendro pobūdžio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. Pagal šią įstatymo normą negali būti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu ta įrodinėjimo priemonė nustatyta atitinkamoje įstatymo normoje. Tokių įrodinėjimo priemonių taikymo konkretūs atvejai įtvirtinti atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Pavyzdžiui, pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada; bylose dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo registruotiniems daiktams būtini duomenys iš viešojo registro (CPK 420 straipsnio 3 punktas); CK 2.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma eksperto išvada akcijų (dalių, pajų) kainai nustatyti, patenkinus ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo; 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2 straipsnio 8 dalyje ir 1999 m. gruodžio 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-211 redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas darbingumo netekimo nustatymas, kurį atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt. Šiais ir kitais įstatymų išvardytais atvejais būtinai turi būti naudojama įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Procesinių ir kitų įstatymų normų, reglamentuojančių buto vertės pagal rinkos kainą nustatymą, nėra. Taigi buto vertė pagal rinkos kainą gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-251/2006). Turto vertė taip pat gali būti nustatoma paskiriant ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

Atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad buto vertė pagal rinkos kainas yra 60 000 Lt. Tokie atsakovo paaiškinimai gali būti įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Būtent jais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Vertindamas atsakovo paaiškinimus šis teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo įvardytos buto vertės. Tačiau ieškovė teigė, kad atsakovas jai paliko butą ir šis negali būti dalijamas. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jo pagrindą, ieškovei tuo metu nebuvo aktuali buto vertė. Tai, kad ieškovė neginčijo buto vertės, negalima aiškinti kaip atsakovo nurodytos buto vertės pripažinimo. Tik teismui priteisus iš ieškovės piniginę kompensaciją atsakovui, ieškovei tapo aktuali buto vertė, nes nuo jos priklauso priteistinos piniginės kompensacijos dydis. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė turto vertintojo turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad buto vertė rinkos kainomis yra 35 000 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas, kuris pagrįstas turto vertės nustatymo specialisto skaičiavimu ir vertinimu. Ši ataskaita pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kai dalijamas sutuoktinių bendras turtas, gali būti įrodymu nustatant to turto vertę pagal rinkos kainas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė naują įrodymą – turto vertintojo turto vertės nustatymo ataskaitą. Joje nustatyta buto vertė yra didesnė negu nurodyta valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. sausio 6 d. pažymoje (T. 2, b. l. 32), kuri pagal teismų formuojamą praktiką taip pat laikytina dalijamo buto vertės įrodymu. Pirmosios instancijos teismas neaiškino ieškovės pozicijos dėl atsakovo nurodytos buto vertės, todėl jo vertės nustatymo klausimas ieškovei iškilo ir buvo aktualus po to, kai iš jos buvo priteista piniginė kompensacija atsakovui, t. y. apeliacinės instancijos teisme. Taigi pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę priimti naują įrodymą, o jo pagrindu padaryti kitokią išvadą dėl buto vertės, negu padarė pirmosios instancijos teismas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje – kad nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Pagal CK 123 straipsnį galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, jeigu yra jame nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko interesus. Šis nukrypimas pagrįstas CK 123 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu. Dalijamas butas įgytas šalims esant santuokoje, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas turi nepilnamečių vaikų su kita žmona, dalijant kitoje šeimoje sutuoktinių įgytą turtą, neturi teisinės reikšmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šioje byloje yra svarbi įstatyminė aplinkybė, kuri leidžia teismui nukrypti nuo lygių dalių principo – ginant tiek vieno, tiek kelių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-435/2004; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-538/2006) Kolegija konstatuoja, kad nukrypdamas nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą.

2. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas 2007 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo advokatei 1180 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime ieškovė prašo juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl ieškovės prašoma suma priteistina iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. V. B. 1180 (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt ieškovei R. B. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis