Dėl prievolės įvykdymo ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-18/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 104.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“ ieškinį atsakovei Ž. G. dėl prievolės įvykdymo ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškinio pareiškime nurodyta, kad UAB „Privati valda“ 2006 m. vasario 15 d. sudarė su atsakove pavedimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo surasti jai pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Ieškovo teigimu, jis surado pirkėją, paėmė iš jo avansą už perkamą turtą ir atsakovės vardu sudarė avansinio įmokėjimo sutartį, t. y. įvykdė sutartį, tačiau, apie tai informavus atsakovę, ji nemotyvuotai atsisakė parduoti turtą ieškovo surastam pirkėjui, taip pat atsisakė atvykti į notarų biurą ir sudaryti pardavimo sutartį, nors ieškovas nebuvo gavęs iš atsakovės jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovui tinkamai įvykdžius pavedimo sutartį, jis pagal sutarties 3.2 punktą įgijo teisę į sutartą 7000 Lt atlyginimą; be to, atsakovei neįvykdžius sutarties sąlygų ir atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su surastu pirkėju, ji pagal sutarties 10 punktą privalėjo sumokėti ieškovui 10 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto kainos. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 7000 Lt atlyginimą už atliktą darbą ir 16 700 Lt baudą už sutarties nevykdymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 7000 Lt atlyginimą, 3000 Lt baudą, kitus reikalavimus atmetė. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, nustatė, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus per sutartyje nustatytą terminą, laiku surado pirkėją, apie tai pranešė atsakovei tiek telefonu, tiek 2006 m. balandžio 14 d. pareiškimu registruotu paštu per notarę, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.758, 6.761 straipsniais, padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti šalių susitarto 7000 Lt atlyginimo už atliktą darbą, o atsakovei neperdavus nekilnojamojo turto ieškovo surastam pirkėjui, kilo pareiga sumokėti baudą. Teismas, įvertinęs sutartyje nurodytą baudos dydį, konstatavo, kad ji per didelė, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinusių jos dydžio pagrįstumą, todėl sumažino ją iki 3000 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi AB Lietuvos pašto filialo Kauno apskrities centrinio pašto 2007 m. balandžio 18 d. raštą, nustatė, kad registruotas laiškas iš Kauno apskrities centrinio pašto atsakovei buvo siųstas 2006 m. balandžio 12 d. pavedimo sutartyje nurodytu adresu, 2006 m. balandžio 13 d. gautas laiškas buvo nuneštas atsakovei pristatyti, tačiau, jos neradus namuose, gaunamųjų laiškų dėžutėje buvo paliktas pranešimas; 2006 m. gegužės 13 d. pasibaigus saugojimo laikui, laiškas buvo grąžintas siuntėjui ir 2006 m. gegužės 15 d. įteiktas UAB „Privati valda“ administratorei; taip pat 2006 m. balandžio 14 d. registruotas laiškas su įteikimu buvo siunčiamas ir iš notarės biuro, bet jis 2006 m. gegužės 15 d. buvo grąžintas notarės biurui, nes nebuvo įteiktas atsakovei. Kolegija, vertindama ieškovo argumentus apie tai, kad jis pranešė atsakovei ir telefonu, nesivadovavo telefonų skambučių išklotinėmis, liudytojos parodymais, nes byloje nebuvo tiesioginių įrodymų, patvirtinusių šiuos ieškovo teiginius. Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, remdamasi CK 6.760 straipsnio 4 dalimi, pripažino, kad ieškovas tinkamai nepranešė atsakovei apie surastą jos turto pirkėją, todėl pagal CK 6.200 straipsnį pažeidė sutarties vykdymo reikalavimus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 7000 Lt atlyginimą ir 7000 Lt baudą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos už sutarties nevykdymą dydį, nes, kasatoriaus manymu, atsakovė, o ne bendrovė pažeidė sutartį, todėl būtent atsakovė privalėjo mokėti 10 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto kainos. Kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netesybų suma yra per didelė, tačiau nesutinka su teismo priteista suma ir teigia, jog patyrė 7000 Lt nuotolių, todėl iš atsakovės priteistini dar 4000 Lt netesybų. Be to, ieškovo surastas pirkėjas sutiko mokėti didesnę nei pavedimo sutartyje šalių sulygtą turto pardavimo kainą, todėl pagal sutarties 7 punktą tokiu atveju atsakovė įsipareigojo mokėti papildomą 7000 Lt atlyginimą, tačiau jo nesumokėjo, atsisakiusi vykdyti sutartį.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovei buvo siųsti registruoti laiškai apie surastą pirkėją, tačiau nepagrįstai pripažino, jog ieškovas netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus, įtvirtinusius pranešimo atsakovei apie surastą pirkėją tvarką. Kasatoriaus teigimu, Kauno apskrities centrinio pašto 2007 m. balandžio 18 d. raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, patvirtinusiu aplinkybę, kad atsakovei buvo palikti pranešimai apie jos vardu gautus ieškovo siųstus registruotus laiškus, tačiau ji per vieną mėnesį jų neatsiėmė. Be to, pavedimo sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, kokia forma atsakovei turėjo būti pranešta apie pirkėją, tačiau iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos ieškovas bendravo su atsakove telefonu ir siuntė laiškus tuo adresu, kuriuo atsakovė gyveno iki pat sodo sklypo pardavimo dienos. Atsakovė taip pat pripažino, kad ji sodo name gyveno visą laiką.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias dokumentų, pranešimų įteikimo tvarką, nes ir pagal CPK 117 straipsnį dokumentai registruotu laišku privalo būti ne išsiųsti, o įteikti. Atsakovės teigimu, nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl nuostolių atlyginimo, nes, jos manymu, ieškovas nevykdė sutarties, neturėjo jokių išlaidų ar nuostolių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas UAB „Privati valda“ 2006 m. vasario 15 d. sudarė su atsakove pavedimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo surasti jai pirkėją, norintį nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus: per sutartyje nustatytą terminą, laiku surado pirkėją, apie tai pranešė atsakovei tiek telefonu, tiek registruotu laišku, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai nepranešė atsakovei apie surastą jos turto pirkėją, todėl ieškinį atmetė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasatorius kelia klausimus dėl įrodinėjimo tikslo, apibrėžto CPK 176 straipsnyje, pasiekimo ir įrodymų įvertinimo šioje byloje (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, ir kurie patvirtino, kad ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus per sutarties terminą, t.y. surado pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu, o atsakovė be svarbių priežasčių atsisakė vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus sumokėti ieškovui atlyginimą už pavedimo įvykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų, susijusių su ieškovo kaip įgaliotinio pareigos tuojau pat pranešti įgaliotojui apie pavedimo įvykdymą, atlikimu (CK 6.760 straipsnio 4 dalis), sprendžia, kad ieškovas tinkamai įvykdė šią pareigą, nes ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei apie pirkėjo suradimą pranešti, o atsakovė nevykdė CK 6.761 straipsnio 1 dalyje įgaliotojui nustatytos pareigos bendradarbiauti su įgaliotiniu, kai šis vykdo pavedimą. Pareiga sutarties šalims bendradarbiauti įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje. Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek ir kreditorius; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, vykdydama pareigą bendradarbiauti, turėjo galimybę ir, būdama sąžininga, privalėjo iki sutarties pasibaigimo dienos pasidomėti, ar ieškovas neįvykdė savo kaip įgaliotinio pareigos. Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos šioje byloje turint tikslą nustatyti, ar atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovas iki sutarties termino pasibaigimo įvykdė pareigą surasti pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu, išnagrinėjimu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovė žinojo apie šios pareigos įvykdymą iš ieškovo darbuotojų pranešimų telefonu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tik tuo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei telefonu buvo pranešta apie pirkėją, nepagrįstai nesivadovavo telefoninių skambučių išklotinėmis, ieškovo darbuotojos liudytojos B. S., kuri papildomai buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, parodymais, jog atsakovei telefonu buvo pranešta apie surastą pirkėją. Minėta, jog teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ne tik pagal tiesioginius įrodymus, kurių civilinėse bylose dažnai neįmanoma surinkti, bet ir ištyręs įrodymų visumą bei įvertinęs jų sąsajumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė neteisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias dokumentų, pranešimų įteikimo tvarką, nes ir pagal CPK 117 straipsnį dokumentai registruotu laišku privalo būti ne išsiųsti, o įteikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovo pranešimo atsakovui apie sutarties įvykdymą, CPK 117 straipsnis netaikytinas, nes šis straipsnis, kaip ir kiti CPK XI skyriaus antrojo skirsnio straipsniai (117-132 straipsniai), reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis)

Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, tačiau netinkamai aiškino atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš pavedimo sutarties, nevykdymą reglamentuojančias normas, todėl netiksliai kvalifikavo neigiamas turtines pasekmes, kurias turi patirti atsakovė dėl prievolės nevykdymo, taip pat netiksliai nustatė priteistiną ieškovui iš atsakovo pinigų sumą.

2006 m. vasario 15 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties, kurios įvykdymą ginčija atsakovė, 1 punktu ir 14 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas, veikdamas kaip atsakovės įgaliotinis, iki 2006 m. balandžio 15 d. suras pirkėją, norintį už ne mažesnę kaip 167 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Ieškovui, kaip įgaliotiniui, įvykdžius šiuos įsipareigojimus, atsakovas, kaip įgaliotojas, įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti jam 7000 Lt atlyginimą (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 7 punktu šalys taip pat susitarė, kad, įgaliotiniui suradus pirkėją, kuris sutinka už sutartyje nurodytą turtą mokėti didesnę kainą, nei nurodyta šios sutarties 1 punkte, kainų skirtumas tenka įgaliotiniui. Vadinasi, 3.1 ir 7 sutarties punktais šalys susitarė, kad tinkamas atlyginimas įgaliotiniui už pirkėjo, kuris pirks sutartyje nurodytą įgaliotojo turtą už didesnę nei 167 000 Lt kainą, yra 7000 Lt nekintantis atlyginimas ir dar papildomai suma, kurią sudaro parduodamo turto kainų skirtumas. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad ieškovas surado pirkėją, norintį už 174 000 Lt kainą nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį sodo pastatą su žemės sklypu. Taigi darytina išvada, kad ieškovas įgijo teisę dar į papildomą 7000 Lt (174 000 - 167 000) atlyginimą. Iš viso atsakovas įgijo teisę į 14 000 Lt atlyginimą iš atsakovės už pavedimo sutarties įvykdymą. Šią sumą, remiantis sutarties 3.1 punktu, atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t.y. ieškovas turėjo gauti šią sumą, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį. Pavedimo sutartyje (10 punktas) šalys buvo numačiusios ir pasekmes, kurios turėjo atsirasti, jeigu įgaliotojas atsisakytų vykdyti pavedimo sutartį ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su įgaliotinio surastu pirkėju. Tokiu atveju įgaliotojas, t. y. atsakovė, įsipareigojo sumokėti įgaliotiniui, t. y. ieškovui, 10 procentų dydžio baudą nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios sutarties 1 punkte, t. y. susitarė dėl 16 700 Lt netesybų.

CK 6.761 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė, o šio straipsnio

5 dalyje – kad įgaliotojas turi pareigą atlyginti įgaliotiniui šio patirtą vykdant pavedimą žalą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už jį atsakingi asmenys. Vertinant šias normas, darytina išvada, kad pagal atlygintinę pavedimo sutartį tinkamai įvykdęs pavedimą įgaliotinis turi teisę gauti iš įgaliotojo atlyginimą, o tais atvejais, kai vykdydamas pavedimą įgaliotinis patyrė žalą, jis turi teisę gauti iš įgaliotojo ir šios žalos atlyginimą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už ją atsakingi asmenys. Įgaliotojo sumokėjimas įgaliotiniui atlyginimo už tinkamą pavedimo įvykdymą yra įgaliotojo prievolės įvykdymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles nustatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsakovei kaip įgaliotojui atsisakius vykdyti 2006 m. vasario 15 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą pavedimo sutartį, pagal šios sutarties 10 punktą, kuris atitiko CK 6.73 straipsnio 1 dalį, nes sutarties nevykdymo atveju numatė tik netesybas, bet ne netesybas ir realų sutarties vykdymą, t.y. atlyginimo sumokėjimą, ieškovas įgijo teisę tik į netesybas. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į apeliaciniame ir kasaciniame skunduose ieškovo prašomas priteisti sumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytoje pavedimo sutartyje numatytos 16 700 Lt netesybos buvo aiškiai per didelės, todėl jos mažintinos iki nuostolių, ieškovo patirtų dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. Ši sumažinta suma yra 14 000 Lt, nes būtent tokią sumą ieškovas turėjo teisę gauti iš atsakovės, jeigu ji būtų įvykdžiusi prievolę sumokėti ieškovui atlyginimą už pavedimo sutarties įvykdymą.

Patenkinus kasatoriaus skundą dėl baudos priteisimo, taip pat tenkintinas jo prašymas priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 120 Lt, o už kasacinį skundą – 420 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovės. Taip pat byloje nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas turėjo 450 Lt, pateikdamas atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – 250 Lt, o pateikdamas kasacinį skundą – 400 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šiuos procesinius dokumentus. Ieškovui prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, šios sumos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinių dokumentų surašymą, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, remiantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.10, 8.11, 8.13 punktuose nurodytais rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kurį pakeisti taip: sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo priteista ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 7000 Lt (septyni tūkstančiai litų) atlyginimas ir 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) bauda, panaikinti ir priteisti iš atsakovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 14 000 Lt (keturiolika tūkstančių litų) baudą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Privati valda“, įm. k. 300058469, 540 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) už advokato teisinę pagalbą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algirdas Taminskas

Pranas Žeimys