Baudžiamoji byla Nr. 2K-83-719/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00036-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.2.2; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. gynėjų advokatų Raimundo Jurkos ir Sigito Židonio kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 27 d. 7 val. 20 min. iki 2019 m. vasario 28 d. 19 val. 35 min. (2 paros), ir G. R. paskirta galutinė bausmė – 796 MGL (39 800 Eur) dydžio bauda.
G. R. dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Sigito Židonio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 7.57 val. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 8.33 val. susitikimų, vykusių D. Z. advokato kontoros patalpose, (duomenys neskelbtini), metu G. R., veikdamas A. A., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-211/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir T. U., nuteisto tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 22 000 Eur – D. Z., siekdamas, kad D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui K. J., savo naudai tiesiogiai pažadėjęs ir susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 22 000 Eur, paveiktų K. J., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-373-396/2018, būdamas teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, tenkintų nuteistųjų A. A., T. U. apeliacinius skundus, panaikintų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, o T. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir A. A. bei T. U. išteisintų.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. R. gynėjas advokatas S. Židonis prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl G. R. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, patvirtinančių šios veikos pavojingumą ir realumą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į prekyba poveikiu nusikalstamos veikos sudėties platų ir sudėtingą turinį, būtina išvengti pernelyg formalizuoto jos aiškinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Be to, šis nusikaltimas laikomas baigtu nustačius ne tik vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių (pasiūlymą, pažadą, susitarimą), bet ir kyšio gavėjo pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Nors žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo kaltę iš esmės grindė 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 3 d. G. R. ir D. Z. susitikimų metu vykusiais pokalbiais, tačiau nė viename iš šių pokalbių nėra užfiksuota, kad kyšio gavėjas (tarpininkas) D. Z. būtų konkrečiai žadėjęs G. R. paveikti teisėją K. J. taip, kad jis tikrai priimtų G. R. ginamajam A. A. palankų sprendimą jo baudžiamojoje byloje. Kasatoriaus nuomone, abstraktus pažadas pasikalbėti su teisėju dėl bylos nėra tolygus pažadui jį paveikti ar sudaryti įspūdį, kad kyšio gavėjas tikrai paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai.
2.3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje subjektyviai atmetė kaip visiškai nereikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nevertino tai, kad G. R. pokalbių su D. Z. metu nedisponavo kaltinime inkriminuota pinigų suma, ar tai, kad apie vykusius pokalbius nebuvo informavęs savo kliento A. A. ir aptaręs su juo pinigų kyšiui skyrimo klausimo ir pan. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai G. R. kaltę grindė ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, kurių metu šis visiškai pripažino kaltę tik siekdamas išvengti kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo.
2.4. Kasatorius skunde kelia abejones dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo vertinant įrodymus (liudytojo D. Z. parodymų patikimumą ir teisėtumą), inkriminuojant baudžiamąjį įstatymą G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad šios teisėjų kolegijos du nariai, nagrinėję iš esmės analogišką situaciją kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-579/2023, prekybos poveikiu veikų realumą vertino vadovaudamiesi visiškai kitais kriterijais nei šioje nagrinėjamoje byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir gynybos pateiktų papildomų duomenų, susijusių su liudytojo D. Z. parodymų teisėtumu ir patikimumu. Nurodoma, kad kitose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose (išskirtose iš pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18) liudytojas D. Z. teisiamųjų posėdžių metu iš esmės neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors, pagal BK 391 straipsnio sąlygas, jis negali teisme duoti prieštaringų parodymų, palyginti su duotais ikiteisminiame tyrime, nes priešingu atveju jam priimti atitinkami procesiniai sprendimai gali būti panaikinti. Be to, D. Z. teisiamųjų posėdžių metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas kaltę prieš tai buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 04-7-00007-18, nors Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte nurodoma, kad D. Z. ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta susipažinti, nes tokio prašymo jis nepateikė. Kasatoriaus nuomone, pasitvirtinus faktui, kad D. Z. prieš duodant parodymus ir pripažįstant kaltę buvo leista neteisėtai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtų nustatytas akivaizdus BPK nuostatų pažeidimas, susijęs su D. Z. parodymų patikimumu ir teisėtumu.
2.5. Kasatoriaus nuomone, nors pagal bylos duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad G. R. žodžiu leido D. Z. sužinoti apie savo ketinimą ateityje galimai imtis neteisėtų veiksmų, t. y. atliko veiksmus, kurie baudžiamosios teisės teorijoje įvardijami kaip tyčios iškėlimas aikštėn, tačiau realių veiksmų, dėl kurių jam inkriminuota veika, jis dar nebuvo atlikęs, dėl to negalėjo būti ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. R. gynėjas advokatas R. Jurka prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, patvirtinančių šios veikos pavojingumą ir realumą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 158 straipsnio, BPK 162 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies bei in dubio pro reo principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai (t. y. nepašalino apeliantų iškeltų abejonių dėl D. Z. parodymų patikimumo ir prieštaringumo kitai bylos medžiagai; nevertino liudytojo K. J. parodymų) ir tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (t. y. papildomai neapklausė kaip liudytojų R. V., V. M., Z. J., L. Ž., A. K., A. K., ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jį kontroliavusio prokuroro G. Norkūno).
3.3. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro G. Norkūno šališkumo (t. y. slėpė savo sesers teisėjos V. N., kuri pagrindinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00007-18 buvo apklausta kaip liudytoja, duomenis; neteisėtai leido D. Z. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nesudarė galimybių apskųsti jo priimtus procesinius sprendimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo nutraukimu kitiems asmenims; prieš atliekant kratas G. R. namuose, automobilyje, advokatų kontoroje, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kt.) ir teigiama, kad nuteistojo G. R. kaltė buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais neteisėtais duomenimis.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad nors baudžiamasis D. Z. persekiojimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau pagal šią nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo atleidžiamas tik tuo atveju, kai jis įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas, matyti, kad D. Z. šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas neteisėtai, nes G. R. inkriminuota nusikalstama veika padaryta ne organizuota grupe. Dėl šios priežasties, vadovaudamiesi D. Z. parodymais, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad analogiška situacija buvo sprendžiama ir kasacinės instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-495/2023, o priimta nutartis yra precedentas šiai bylai.
3.5. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos BPK 158 straipsnio nuostatos, nes ikiteisminio tyrimo metu D. Z. darbo kabinete slapta garso įrašymo įranga buvo įrengta neteisėtai, t. y. neturint leidimo atlikti tokį veiksmą, nes Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nebuvo nurodytas leidimas įrengti vaizdo ir (arba) garsą fiksuojančias technines priemones D. Z. darbo kabinete. Kasatorius skunde kritikuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punkte išdėstytus argumentus (t. y. kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą, nes slaptai klausomų pokalbių kontroliavimas ar fiksavimas be tinkamos aparatūros įrengimo yra neįmanomas) ir teigia, kad leidimas naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones nėra tapatus (ir jo neapima) leidimui įrengti slaptą vaizdo ir (ar) garso įrašymo įrangą.
3.6. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18 slaptais tyrimo veiksmais (sankcionuotais pagal Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d. nutartį) gauti duomenys šioje nagrinėjamoje byloje (atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00036-20) buvo panaudoti neteisėtai ir pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas, nes G. R. tuo metu nebuvo nei sekimo objektas, nei įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, nei D. Z. bendrininkas ar kitaip su juo susijęs. Be to, byloje po prokuroro 2020 m. gegužės 18 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus nebuvo priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas, leidžiantis vienoje ikiteisminio tyrimo byloje gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimą panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime. Kasatoriaus nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai nesilaikyta kasacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 suformuluotos taisyklės.
3.7. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiomis principinėmis nuostatomis siekiama saugoti iš kliento patikėtą ir taip profesinę tapusią paslaptį. Pažymima, kad nuteistojo kaltė grindžiama G. R. ir D. Z. 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. susitikimų metu užfiksuotais pokalbiais, nors tuo metu G. R. veikė kaip kliento A. A. advokatas ir tuo metu nebuvo įtariamas ar kaltinamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo įvertinta, ar tuo metu, kai prieš D. Z. buvo atliekami slapti procesiniai tyrimo veiksmai, G. R. profesinė veikla teisėtai ir nepažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatų buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų.
3.8. Kasatorius skunde cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-677/2016, 2K-140-788/2017, 2K-7-162-303/2019, 2K-96-788/2021, 2K-270-654/2022, 2K-111-976/2023, 2K-7-228-648/2023 ir kt.) ir pažymi, kad žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose nuteistojo G. R. veiką inkriminuodami pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į teismų praktiką ir tinkamai neįvertino, ar G. R. ir D. Z. 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 3 d. susitikimų metu vykę pokalbiai apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, apie galimą teisėjo K. J. papirkimą, apie galimą kyšio sumą (dydį) ir jo paskirstymą atitinka prekybos poveikiu alternatyvių veikų – kyšio siūlymo, žadėjimo duoti kyšį ir susitarimo tai daryti – realumo požymį. Atkreipiamas dėmesys, kad pasiūlymo ir pažado duoti kyšį realumas prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti nustatyta vien prielaidomis. Be to, tokio pobūdžio bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio realaus veikimo (skundžiamuose sprendimuose taip pat nebuvo atskleistas ir aprašytas konkrečiais duomenimis), o tai, kad G. R. su D. Z. pokalbių metu aptaria galimybes vienaip ar kitaip elgtis, akivaizdžiai nepatvirtina nuteistojo kaltės pagal BK 226 straipsnio 3 dalį. Pažymima, kad toks G. R. elgesys (t. y. kai vykusių pokalbių metu jis atskleidė D. Z. savo sumanymą dėl galimo teisėjo papirkimo ir pan.) atitinka tyčios iškėlimą aikštėn, kuris neužtraukia jokios baudžiamosios atsakomybės.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
4.1. Kasacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.
4.2. Žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę, teismų išvados dėl nustatytų G. R. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, taip pat atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato S. Židonio apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu, patikimumu ir pakankamumu, šie argumentai motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos, todėl baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.
4.3. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai dėl prokuroro G. Norkūno ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią baudžiamąją bylą, šališkumo. Nesutikimas su prokuroro procesiniais veiksmais ar jo priimtais procesiniais sprendimais nėra pagrindas daryti išvadą, kad prokuroras G. Norkūnas buvo šališkas, pažeidė BPK reikalavimus ar prieš G. R. atliko neteisėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Be to, BPK nėra nustatyta, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiant jam ikiteisminį tyrimą, tam turi neprieštarauti kitas įtariamasis ar kad toks atleidimas turėtų būti su juo suderintas ir pan. Nuteistojo G. R. gynėjo S. Židonio kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo taip pat grindžiami tik netinkamu įrodymų vertinimu ir nuteistajam priimtu nepalankiu sprendimu.
4.4. Priešingai nei nurodoma kasatoriaus R. Jurkos kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose vertindami byloje pateiktus duomenis, gautus taikant procesines prievartos priemones, itin išsamiai patikrino taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą ir dėl to pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas. Dėl to kasatoriaus skundo argumentai, kad G. R. kaltė buvo grindžiama neteisėtai surinktais ir neleistinais duomenimis, yra nepagrįsti ir atmestini.
4.5. Atmestini kasacinių skundų argumentai, kad žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo G. R. kaltę grindė neteisėtais ir nepatikimais liudytojo D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymais, nes liudytojui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant BK 391 straipsnyje nustatytų pagrindų (t. y. šioje byloje nebuvo inkriminuota organizuota grupė). Atkreipiamas dėmesys, kad Generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. kovo 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Z. teisėtumas buvo patikrintas teismų, dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad D. Z. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo nepagrįstas, o jo parodymai dėl to tapo neteisėti. Be to, D. Z. veiksmų teisinis vertinimas, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumas, prokuroro nuomone, nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, o ir BK 391 straipsnio nuostatos nenurodo, kad asmuo pagal šį straipsnį gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos veikiant organizuota grupe.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo G. R. gynėjų advokatų R. Jurkos ir S. Židonio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-386-746/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022, 2K-7-117-697/2023 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-53-489/2023 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).
7. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad nors kasatoriai nesutinka su G. R. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, tačiau didelė dalis juose dėstomų argumentų iš esmės pakartoja atmestų apeliacinių skundų argumentus ir skirta įrodymų vertinimui, vien iš savo gynybinės pozicijos ginčijant nuteistojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymus, 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. spalio 3 d. vykusių susitikimų metu slaptai užfiksuotų pokalbių turinį, rašytinius bylos duomenis bei teismų atliktos įrodymų analizės pakankamumą ir patikimumą, taip pat teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti bei naujoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, taip pat nurodant, kuriais įrodymais (pavyzdžiui, liudytojo K. J. parodymais; liudytojo D. Z. kitose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose (išskirtose iš pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18) teisiamųjų posėdžių metu duotais parodymais) teismai turėjo vadovautis ir kaip juos vertinti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to kasacinių skundų teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nesutikimu su liudytojo D. Z. parodymų, slaptai užfiksuotų susitikimų metu vykusių pokalbių bei atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, paliekami nenagrinėti.
8. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo G. R. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde keliami klausimai dėl ikiteisminio tyrimo metu D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat tai, ar G. R. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusių susitikimų su D. Z. metu galimai neveikė kaip kliento A. A. advokatas pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebuvo nurodyti apeliaciniuose skunduose, taip pat šie klausimai nebuvo tiesiogiai kelti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dėl to šie kasacinio skundo teiginiai paliekami nenagrinėti, nes nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo bei ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro G. Norkūno šališkumo
9. Iš nuteistojo G. R. gynėjo S. Židonio kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus skundo argumentas dėl galimo teismo šališkumo yra susijęs su tuo, jog šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos du nariai taip pat nagrinėjo iš esmės analogišką situaciją kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-597/2023, kuri buvo atskirta iš pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18, tačiau, vertindami prekybos poveikiu veikos realumą, jie vadovavosi visiškai kitais kriterijais nei šioje nagrinėjamoje byloje. Tai, kasatoriaus nuomone, sudaro pagrindą svarstyti, ar bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, BPK 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.).
11. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018, 2K-181-648/2019). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Taigi, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020, 2K-44-489/2024).
12. Pažymėtina, kad, apeliacine žodinio proceso tvarka pradėjus nagrinėti šią baudžiamąją bylą, 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė J. Jakubonienė, vadovaudamasi nešališkumo principo reikalavimais, informavo proceso dalyvius, jog šios teisėjų kolegijos du nariai yra nagrinėję kitą baudžiamąją bylą Nr. 1A-28-597/2023, kuri taip pat buvo atskirta iš pagrindinio ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18, kad šie galėtų pareikšti nuomones dėl to, ar jiems nekyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad niekam iš proceso dalyvių nekilo pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir niekas nušalinimų nepareiškė, o ir patys teisėjai nemanė, kad yra pagrindas nusišalinti.
13. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokiais apeliacinės instancijos teismo veiksmais buvo tinkamai įgyvendinta teisėjų pareiga pranešti apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios proceso dalyvių apsisprendimui dėl nušalinimo. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių procesui nagrinėjamoje byloje organizuoti taip, kad proceso dalyviams negalėtų susidaryti įspūdis, jog teismas galėtų būti tendencingas, vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi ir pan. Ši situacija atitiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią objektyviojo nešališkumo reikalavimas reiškia, kad teisingumas ne tik buvo vykdomas, bet ir buvo matoma, kad jis vykdomas (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, 73–78 punktai; 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Denisov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 76639/11, 61 ir 63 punktai).
14. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisėjai nebūtų galėję nagrinėti šios bylos ar kurios leistų pagrįstai abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu.
15. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-28-597/2023 ir ši nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Todėl vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariai, nagrinėję baudžiamąsias bylas, atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 ir priėmę sprendimus jose, skirtingai sprendė dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo šališkumas iš esmės siejamas su, kasatoriaus nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu, neišsamiu bylos aplinkybių ištyrimu, nepagrįstu gynybos prašymų netenkinimu bei priimtu gynybai nepalankiu sprendimu, tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį apeliacinės instancijos teismą šališku. Kita vertus, šiuos kasatoriaus argumentus dėl įvairių procesinių pažeidimų paneigia kasacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiaga bei teismų sprendimų turinys.
16. Iš nuteistojo G. R. gynėjo R. Jurkos kasacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamos abejonės dėl ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro G. Norkūno šališkumo. Kasatoriaus nuomone, prokuroras buvo šališkas dėl to, kad slėpė savo sesers teisėjos V. N., kuri pagrindinėje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00007-18 buvo apklausta kaip liudytoja, duomenis; neteisėtai leido D. Z. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nesudarė galimybių apskųsti jo priimtus procesinius sprendimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo nutraukimu kitiems asmenims; prieš atliekant kratas G. R. namuose, automobilyje, advokatų kontoroje, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kt. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
17. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad joje aptarti kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prokuroro G. Norkūno šališkumo klausimas. Teismas palygino prokurorui keliamus nešališkumo standartus su keliamais teismui, išdėstė Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus nušalinimo pagrindus ir juos aptarė. Taip pat akcentavo ne tik konkrečius įstatyme, t. y. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatytus nušalinimo pagrindus, bet ir proceso dalyvių teisę motyvuotai nurodyti kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (28, 29, 30–33, 36–39, 40 punktuose) argumentuotai ir išsamiai atsakė į visus šiuos kasaciniame skunde keliamus argumentus, susijusius su kasatoriaus nuomone, neteisėtais ir šališkais prokuroro G. Norkūno ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais. Teismo nutartyje išdėstyti išsamūs minėtų argumentų atmetimo motyvai, o gynėjo kasaciniame skunde nėra nurodyta kitų pagrindų, kodėl apeliacinės instancijos teismo vertinimas aptariamais klausimais yra ydingas ir leistų abejoti prokuroro G. Norkūno nešališkumu.
20. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant nuteistojo G. R. veiksmus pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, kasatoriaus argumentai, susiję su liudytojos V. N. statusu ir duotais parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00007-18, G. R. namuose, automobilyje, advokatų kontoroje atliktomis kratomis, nėra teisiškai reikšmingi šios veikos kvalifikavimui, nes nuteistojo G. R. kaltumas šiais duomenimis nebuvo grindžiamas.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra tokių duomenų, dėl ko būtų galima abejoti apeliacinės instancijos teismo ar ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro G. Norkūno nešališkumu.
Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo
22. Nuteistojo G. R. gynėjo R. Jurkos kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos BPK 158 straipsnio nuostatos, nes ikiteisminio tyrimo metu D. Z. darbo kabinete slapta garso įrašymo įranga buvo įrengta neteisėtai, t. y. neturint leidimo atlikti tokį veiksmą, nes Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nebuvo nurodytas leidimas įrengti vaizdo ir (ar) garsą fiksuojančias technines priemones D. Z. darbo kabinete.
23. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BPK 158 straipsnio nuostatų pažeidimų, t. y. kad D. Z. darbo kabinete slapta garso įrašymo įranga buvo įrengta neteisėtai, nepagrįsti. Pažymėtina, kad analogiški argumentai buvo formuluojami ir apeliaciniuose skunduose, dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė skundžiamoje nutartyje.
24. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties (18–19 punktai), teismas tinkamai patikrino ir įvertino slaptų tyrimo veiksmų teisinio ir faktinio pagrindo teisėtumą, taip pat išsamiai išanalizavo Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 26 d. nutarties turinį, šioje nutartyje, vadovaujantis BPK 158 straipsniu, pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. birželio 19 d. prašymą „Dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės“ leista nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (šis terminas vėliau buvo pratęstas nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi) įvardytiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, ne daugiau nei dvidešimt kartų slapta patekti į D. Z. naudojamas darbo (advokato kontoros) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teise patalpos priklausančios P. T.) bei jo naudojamą automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti jų slaptą apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir (ar) garso) naudojimą, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamoje nutartyje yra aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti atliekami, kas galėjo tuos veiksmus atlikti ir kokiu būdu tie veiksmai ir jų rezultatai turėjo būti užfiksuoti, dėl to slapti tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti, laikantis BPK 158 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), kad nors Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodomas tik vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimas, o įrengimas konkrečiai nėra įvardytas (tai vertintina kaip trūkumas), tačiau iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti tiek į patalpas, tiek į automobilį, natūraliai daroma išvada, jog minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą, nes slaptai klausomų pokalbių kontroliavimas ar fiksavimas be tinkamos aparatūros įrengimo yra neįmanomas.
25. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad procesinės prievartos priemonės pagal BK 158 straipsnio nuostatas šioje byloje buvo taikytos teisėtai, o jų metu gauti duomenys yra tinkami įrodymai (BPK 20 straipsnio 1 dalis), kurie teismų grindžiant nuteistojo G. R. kaltę buvo vertinami kaip vieni iš byloje esančių įrodymų.
26. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus gynėjo R. Jurkos skundo argumentais, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18 slaptais tyrimo veiksmais (sankcionuotais pagal Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2018 m. birželio 26 d. nutartį) gauti duomenys šioje nagrinėjamoje byloje buvo panaudoti neteisėtai ir pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas, nes G. R. tuo metu nebuvo nei sekimo objektas, nei įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, ar tuo, kad po prokuroro 2020 m. gegužės 18 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus nebuvo priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas, leidžiantis vienoje ikiteisminio tyrimo byloje gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimą panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime. Šie argumentai buvo išsamiai apsvarstyti ir motyvuotai paneigti kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendimuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti išsamius apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo ir jų metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais.
Dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymų vertinimo
27. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nurodydami skirtingus argumentus, ginčija atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymų patikimumą.
28. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Nors BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas, parodymams ir jų vertinimui, kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuluojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant tokių asmenų parodymus. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-171-1073/2018, 2K-78-648/2020, 2K-167-303/2022 ir kt.); teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9-976/2020). Pažymėtina, kad šioje byloje teismai, vertindami liudytojo D. Z. parodymus, pirmiau nurodytus kasacinės instancijos teismo praktikoje ir apeliacinės instancijos teismo sprendime aptartoje, nagrinėjamai bylai aktualioje EŽTT jurisprudencijoje suformuluotus kriterijus taikė tinkamai.
29. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas išsamiai išanalizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo D. Z. parodymus, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir rėmėsi jais tiek, kiek jie atitiko šiais įrodymais nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kai kurie neesminiai šių parodymų netikslumai (t. y. kai 2019 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklausiamas D. Z., komentuodamas veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turinį ir garso įrašus, paminėjo 30 000 Eur kyšio sumą ir nurodė netikslią teismo posėdžio datą, o vėliau tos pačios apklausos metu patikslino) gali būti paaiškinami tuo, jog nuo įvykio buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, duodamas parodymus apie savo ir nuteistojo G. R. padarytą nusikalstamą veiką, liudytojas prieš tai buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar buvo suinteresuotas apkalbėti G. R. Tuo labiau kad liudytojo D. Z. parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistojo G. R. kaltę. Skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai nurodoma, kad liudytojo D. Z., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus apie šios nuteistajam G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 226 straipsnio 3 dalį veiksmus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. paties nuteistojo G. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2019 m. kovo 12 d. protokolų, kuriuose užfiksuoti D. Z. ir G. R. susitikimai ir pokalbiai, vykę 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 3 d., turinys, taip pat D. Z. rankraštinis įrašas, kuris buvo užfiksuotas jo darbo kabinete.
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, tirdami, tikrindami ir vertindami viso baudžiamojo proceso metu duotus D. Z. parodymus, tinkamai patikrino jų patikimumą ir taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas asmens parodymų vertinimo ypatumus ir, grįsdami jais skundžiamus sprendimus, BPK nuostatų nepažeidė.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
31. Kasaciniuose skunduose kasatoriai, ginčydami nuteistajam G. R. pagal BK 226 straipsnio 3 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su netinkamu žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatorių nuomone, skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį, taip pat nepašalino byloje kilusių abejonių ir prieštaravimų bei padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Taip pat nuteistojo G. R. gynėjas R. Jurka kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.
32. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023 ir kt.).
33. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniuose skunduose nurodytus pagrindus ir argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
34. Pažymėtina, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistojo G. R. kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltumo, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistojo iškeltos versijos atmetamos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek teisėtumo, nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, o keltos gynybos versijos motyvuotai paneigtos ir atmestos. Todėl teigti, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra netinkamas ar prieštaringas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje rungtyniško proceso metu buvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą.
35. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundų argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo G. R. parodymus; atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymus; liudytojų K. J., R. P., J. Č., A. A. parodymus; Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2019 m. kovo 12 d. protokolų, kuriuose užfiksuoti D. Z. ir G. R. susitikimai ir pokalbiai, vykę 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 3 d., turinius; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2760(21), kurio išvados patvirtino G. R. ir D. Z. užfiksuotų pokalbių garso įrašų autentiškumą (t. y. garso įrašai yra ištisiniai, nesumontuoti ir neredaguoti originalių fonogramų fragmentai), o stenogramos patikslino 2019 m. kovo 12 d. protokolų turinio teisingumą; D. Z. užrašus ir juose esančius rankraštinius įrašus, susijusius su 20 000 Eur kyšiu „A. A. ir T. U. byloje“; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, teisėtumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versijas, kad nuteistasis G. R. susitikimų ir vykusių pokalbių su D. Z. metu nesiūlė, nežadėjo ir nesitarė jam perduoti 22 000 Eur kyšio, siekdamas, kad D. Z. paveiktų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją K. J., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo G. R. kaltę. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.
36. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo G. R. kaltės, taip pat išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus tiek dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo, tiek dėl veikos kvalifikavimo tinkamumo. Todėl kasatorių skundų argumentai dėl įstatymais garantuotų nuteistojo teisių suvaržymo, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su šių teismų išvadomis. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023).
37. Priešingai nei teigiama nuteistojo G. R. gynėjo R. Jurkos skunde, tai, kad apeliacinės instancijos teismas papildomai neapklausė kaip liudytojų R. V., V. M., Z. J., L. Ž., A. K., A. K., ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jį kontroliavusio prokuroro G. Norkūno, nereiškia, jog teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų ar taip suvaržė nuteistojo G. R. procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą.
38. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautus apeliacinius skundus tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018 ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018, 2K-214-976/2023 ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti.
39. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis G. R. ir jo gynėjas advokatas S. Židonis prašė atlikti įrodymų tyrimą (apklausti kaip liudytojus R. V., V. M., Z. J., L. Ž., A. K., A. K., prokurorą G. Norkūną; pateikti bylai kitose nagrinėjamose bylose teisiamųjų posėdžių protokolus su liudytojo D. Z. parodymais; išreikalauti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo D. Z. apklausų protokolus ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 16 d. protokoline nutartimi apeliantų prašymus atlikti įrodymų tyrimą tenkino iš dalies ir, siekdama pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, nutarė prie bylos medžiagos pridėti 2020 m. balandžio 17 d. liudytojo D. Z. apklausos protokolą, 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 21 d., 2020 m. vasario 20 d. įtariamojo D. Z. apklausų protokolus; Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2021 m. liepos 20 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. lapkričio 22 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. vasario 25 d. nutarimus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. nutartis; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį; taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1A-190-579/2023 2023 m. balandžio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolą (kuriame užfiksuoti liudytojo D. Z. parodymai ir apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė savarankiškai, o ne pagal prokuroro pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą). O apeliantų prašymus apklausti kaip liudytojus R. V., V. M., Z. J., L. Ž., A. K., A. K., prokurorą G. Norkūną, išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis, susijusius su liudytoja V. N., apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir nurodė išsamius tokio sprendimo argumentus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
40. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog G. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniuose skunduose.
Dėl BK 226 straipsnio 3 dalies taikymo
41. Kasatorių nuomone, teismai, kvalifikuodami nuteistojo G. R. veiką pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, tinkamai neįvertino šia veika jam inkriminuotų sudėties požymių (t. y. pasiūlymo, pažadėjimo ir susitarimo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį) realumo, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė. Be to, kasatorių teigimu, tai, kad G. R. vykusių susitikimų su D. Z. metu jam atskleidė savo sumanymą dėl galimo teisėjo K. J. papirkimo, akivaizdžiai nereiškia, kad buvo atlikti nusikalstamą sumanymą realizuojantys veiksmai. Tačiau šie kasatorių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
42. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Pažymėtina, kad prekyba poveikiu reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
43. Taigi, BK 226 straipsnyje uždraustos prekybos poveikiu esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-976/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-96-788/2021, 2K-7-228-648/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad prekyba poveikiu yra baigta, kai kaltininkas pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), ir pažada, susitaria už tai priimti arba priima kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019, 2K-168-594/2023 ir kt.). Be to, veika kvalifikuotina kaip baigta prekyba poveikiu nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas tesėjo duotą pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), ar tokio pažado netesėjo. Pakanka, kad tokį pažadą kaltininkas davė.
44. Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-260-303/2016, 2K-242-699/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019). Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-162-303/2019, 2K-7-228-648/2023). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis.
45. Teismai, skundžiamuose sprendimuose ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatė šias reikšmingas aplinkybes: G. R. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusių susitikimų su D. Z. metu tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė perduoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 22 000 Eur – D. Z., siekdamas, kad D. Z., pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, paveiktų Lietuvos apeliacinio teismo teisėją K. J., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-396/2018 priimtų G. R. pageidautiną sprendimą, t. y. tenkintų nuteistųjų A. A. ir T. U. apeliacinius skundus ir priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Nustatyta ir tai, kad D. Z. su šiuo G. R. pasiūlymu (t. y. paveikti teisėją K. J.) sutiko ir pažadėjo priimti siūlomą 22 000 Eur kyšį, iš kurio 20 000 Eur būtų perduota teisėjui K. J., jam sutikus priimti pageidautiną G. R. sprendimą. Be to, žemesnės instancijos teismų įvertintais bylos duomenimis nustatytos ir aiškiai išdėstytos aplinkybės pagrindžia tiek G. R. pasiūlymo ir pažado duoti, tiek D. Z. sutikimo priimti kyšį realumą. Pažymėtina, kad šios teismų aplinkybės, pagrindžiančios nuteistojo kaltę, nustatytos remiantis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, taip pat atskleidžiant jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodant motyvus, kurie iš jų yra patikimi ir pagrindžia vieni kitus, o kurie atmestini. Taigi, pripažįstant G. R. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, buvo atskleisti visi būtinieji BK 226 straipsnio 3 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, išsamiai aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas ir jo realumas, o išvados pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, G. R. kaltė pagal BK 226 straipsnio 3 dalį įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų. Nustačius, kad nuteistojo G. R. veika kvalifikuotina pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, kasacinių skundų argumentai dėl G. R. elgesio, atitinkančio tyčios iškėlimą aikštėn ir dėl to neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės, nesvarstytini.
47. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. R. veikos teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas nuteistajam taikytas teisingai.
48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniuose skunduose nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. R. gynėjų advokatų Raimundo Jurkos ir Sigito Židonio kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Danutė Jočienė
Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
