Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-22-648/2024

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00055-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.5.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės (toliau – Institucija, Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13747-2023 T. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams atėmimu ir draudimu 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad 2023 m. birželio 25 d. 10.54 val. Kaišiadorių rajono sav. rajoninio kelio Kruonis–Anglininkai–Apsuona 3-iajame kilometre vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caddy Life“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skundą, Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimas pakeistas, panaikinta T. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams atėmimas ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis palikta nepakeista ir Institucijos apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi Institucijos prašymas atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

5. Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimą; netenkinus šio prašymo, panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, paskiriant T. B. administracinio poveikio priemonę, kuri atitiktų proporcingumo reikalavimus ir kuria būtų pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai. Institucija prašyme nurodo:

5.1. Apylinkės teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o bylą pagal Institucijos apeliacinį skundą nagrinėjęs apygardos teismas šio pažeidimo neištaisė. Abu žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusižengimą.

5.2. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei nusprendė žemesnės instancijos teismai, nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų T. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Net ir nustačius tokias aplinkybes, teismo sprendimas asmeniui už vairavimą neblaiviam neskirti jokios administracinio poveikio priemonės nesuderinamas su teismų praktika analogiškose bylose, neatitinka proporcingumo reikalavimo, taip pat nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę vairuotojams už vairavimą esant neblaiviems, su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

5.3. T. B. nurodytas gyvenimiškas aplinkybes, kurių pagrindu apylinkės teismas taikė pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokios kategorijos bylose nurodo didžioji dalis asmenų, tačiau teismai jų nepripažįsta išskirtinėmis ir paminėtų administracinę nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) leidžiančių sušvelninti (panaikinti) nuostatų netaiko. Tai suponuoja išvadą, kad šioje byloje yra pabrėžiamas administracinį nusižengimą padariusio asmens išskirtinumas prieš kitus analogiškas veikas padariusius ir analogiškas aplinkybes nurodžiusius asmenis, be to, tai formuoja ydingą praktiką kitiems vairavusiems neblaiviems asmenims, kaip išvengti teisės vairuoti transporto priemones praradimo ir, tik sumokėjus baudą, vėl sėsti prie transporto priemonės vairo.

5.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

5.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021, kurioje nustatytos aplinkybės artimos nagrinėjamoje byloje nustatytoms, pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-7254/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-79-626/2017, AN2-32-935/2022; Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-636-593/2021, eAN2-20-594/2022, AN2-27-397/2022, AN2-35-485/2022; Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-26-309/2022, AN2-30-300/2022; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-400-606/2021, AN2-50-557/2022 ir kt.).

5.6. T. B. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (pirmu pūtimu, pritaikius paklaidą, nustatytas 0,48 promilės, antru pūtimu, pritaikius paklaidą, – 0,41 promilės girtumas), t. y. tokiu savo elgesiu jis sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo, policijos pareigūnams suspėjus laiku nutraukti daromą administracinį nusižengimą, jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažeidėjo motyvas – sėsti prie automobilio vairo nuvykti į parduotuvę nusipirkti sodos užpuolusioms skruzdėms – nebuvo toks svarbus ir būtinas, žinant, kad jis iš vakaro vartojo alkoholį ir organizmas dėl senėjimo proceso jį gali sunkiau skaidyti. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, sustabdžius T. B. vairuojamą transporto priemonę, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tai tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir suprasti, jog vairuodamas tokios būklės automobilį daro nusižengimą, jis savo veiksmų nenutraukė, nes, tikėtina, naiviai tikėjosi, kad nebus sustabdytas policijos pareigūnų. T. B. nekreipė dėmesio į tai, kad vis dar gali būti neblaivus, ir, nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir jį charakterizuoja labiau neigiamai.

5.7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – asmeniui skiriama nepriklausomai nuo žalos padarymo (nusižengimo sudėtis formalioji), eismo intensyvumo, paros meto, važiavimo trukmės ar kitų panašių aplinkybių. Vien tai, kad dėl laimingo atsitiktinumo niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. Į paminėtas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad praeityje T. B. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, nagrinėjamu atveju jam nustatytas neblaivumas nežymiai nutolęs nuo leistinos normos ribos, gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą pagal sankcijos ribas, tai Institucija ir padarė, tačiau jos savaime nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5.8. Išvados, kad Institucija T. B. administracinio poveikio priemonę paskyrė neproporcingai, neleidžia daryti ir aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darbdavio charakterizuojamas teigiamai, užsiima bitininkyste ir ją puoselėja, šviesdamas žmones, nėra dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, sumokėjo jam didžiule finansine našta tapusią 800 Eur dydžio baudą. Nuobauda yra natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė. T. B., turėdamas didelę vairavimo patirtį, būdamas brandi ir nemažą gyvenimišką patirtį sukaupusi asmenybė, turėjo itin atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių. Be kita to, pažeidėjo einamos pareigos nereikalauja specialiosios teisės turėjimo, jis gyvena Kauno mieste, kur gerai išvystytas visuomeninis transportas, yra kitų alternatyvių galimybių nuvykti į norimą vietą, pasinaudojant taksi, pavežėjo paslaugomis arba paprašant pažįstamų, artimųjų. Teisė vairuoti transporto priemones T. B. sustabdyta nuo 2023 m. birželio 25 d., tačiau duomenų, kad per šį specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį jis būtų patyręs neproporcingų pasekmių (pvz., netekęs darbo), bylos medžiagoje nepateikta. Akivaizdu, kad, nors ir apsunkintai (prarasdamas atitinkamus patogumus), asmuo gali atlikti savo kasdienius darbus (nuvykti į darbą, pas garbaus amžiaus sergančią motiną ar kt.).

5.9. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad, individualizuojant administracinę nuobaudą, buvo įvertinti žodiniame bylos nagrinėjime administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti prašymai ir nurodytos aplinkybės, taip pat buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Todėl keisti Institucijos nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti T. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę nebuvo pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. Gudelytės prašymas netenkintinas.

Dėl administracinę atsakomybę švelninančių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, jo padarymo aplinkybių. Institucija nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų sprendimais, juose padarytomis išvadomis dėl administracinio poveikio priemonių administracinėn atsakomybėn patrauktam T. B. (ne)taikymo. Teigia, kad teismai, pažeidėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą netaikydami administracinio poveikio priemonės (-ių), netinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ir juos detalizuojantiems prašyme išdėstytiems argumentams.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).

9. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).

10. Įstatymų leidėjas, laikydamasis Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančioje Konstitucinio Teismo, inter alia, paminėtoje jurisprudencijoje apibrėžtų reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.

12. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

13. Nagrinėjamoje byloje T. B. Institucijos nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas minimalia 800 Eur bauda ir specialiosios teisės minimaliam šešių mėnesių terminui atėmimu bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam dvylikos mėnesių terminui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucijos nutarimą pakeitė ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nutarė netaikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemonių. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas įvertino tiek T. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, tiek jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek ir jo elgesį po nusižengimo padarymo. Šis teismas nustatė, kad kai T. B. vairavo automobilį, jam buvo nustatytas 0,43 promilės (su paklaida 0,41 promilės) neblaivumas, t. y. nežymiai viršijantis ribą, kai dar galima vairuoti transporto priemones; padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, vairuotojas, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po alkoholinių gėrimų vartojimo, apsiriko netinkamai įvertindamas situaciją ir savo organizmo galimybes; nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi, itin neigiamai vertina savo neapgalvotus veiksmus; turi ilgą (25 metų) vairavimo patirtį, anksčiau už šiurkščių, be kita ko, ir tokio pobūdžio, pažeidimų padarymą nėra baustas; pagal byloje esančius duomenis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai (darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, be pagrindinio darbo, papildomai užsiima bitininkystės veikla, taip pat švietėjiška veikla apie bitininkystę). Įvertinęs kompleksiškai ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonių taikymas administracinį nusižengimą padariusiam T. B. būtų neproporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonių. Pažeidėjas buvo nubaustas teisinga ir proporcinga nuobauda, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pasiekė savo tikslą nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir užkardyti jo priešingą teisei elgesį ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pagal Institucijos apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pateikti tie patys argumentai, kaip ir prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, patikrinęs apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai pritarė žemesnės instancijos teismo išvadoms. Šis teismas papildomai pažymėjo, kad, sprendžiant, be kita ko, dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Be nustatyto nereikšmingai leistiną ribą viršijančio neblaivumo laipsnio, apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir tai, kad pažeidėjas alkoholį vartojo prieš 13 valandų iki vairavimo, sėsdamas prie vairo jautėsi gerai, net neįtarė, kad galėtų būti neblaivus; iš burnos sklindantis alkoholio kvapas buvo nustatytas bekontakčiu alkoholio detektoriumi; vertinant asmens bendrą būklę sustabdymo metu nustatyta, kad eiti tiesia linija jis galėjo, taip pat atsimerkęs ir užsimerkęs pataikė į nosies galą, nenustatyta neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai ar nerišli kalba; byloje nėra duomenų, kad T. B. vairuota transporto priemonė būtų buvusi sustabdyta dėl netinkamų vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo neblaivumo; automobilis buvo vairuojamas rajoniniame kelyje, šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms. Vertindamas byloje esančius T. B. charakterizuojančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens piktnaudžiavimą alkoholiu, tiek už šį padarytą administracinį nusižengimą, tiek už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas jis yra sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kartu su kitomis aplinkybėmis (susijusiomis su pažeidėjo darbu, papildoma veikla, jo paties ir motinos sveikatos būkle, teikiama materialine pagalba dukteriai ir kt.), konstatavo, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas T. B. taikė įvertinęs visą kompleksą byloje esančių reikšmingų aplinkybių, ir tai leido teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti T. B. administracinio poveikio priemonių.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų sprendimų turinį, Institucijos prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo šioje konkrečioje byloje daryti kitokias išvadas ir kartu pripažinti, kad teismai netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų nerenka ir nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018 ir kt.). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nevertina ir aplinkybių, reikšmingų skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. ANK įtvirtintas administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo institutas nėra galimybė dar kartą ginčyti faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, pareiškėjui nesutinkant su žemesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais. Todėl Institucijos prašyme nurodytos aplinkybės, kurių analize remiantis teigiama, kad jos sudaro pagrindą netaikyti T. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, iš esmės reiškia prašymą iš naujo vertinti faktines aplinkybes, o tai peržengia ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas.

17. Be to, Institucijos prašyme nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės situacijos (dėl blaivumo suvokimo, nustatyto neblaivumo laipsnio, asmenį charakterizuojančių aplinkybių), ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės yra kitokios, todėl vadovautis paminėtoje kitoje byloje priimtu sprendimu kaip precedentu nėra pagrindo.

18. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, nenustatė, kad teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą ar netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis