T. M. ir V. V. pagal BK 182 str., 222 str., 300 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1254/2026

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00055-2014-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinio skundo dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl T. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį) ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, be to, dar pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatorių, apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka jo turiniui ir formai keliamų BPK reikalavimų, nes tinkamai nemotyvuotas, jame pateiktas selektyvus įrodymų vertinimas, T. M. teisinantys įrodymai tiesiog atmesti, padarytos išvados neatitinka bylos įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė įrodymų vertinimo išsamumo ir nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, vadovaujantis įstatymu, reikalavimų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir bylą išsprendė netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikos. Šio teismo nuosprendis yra prieštaringas, paremtas prielaidomis, interpretacijomis ir spėlionėmis. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta paviršutiniškai, neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, nevertinti byloje esantys telefono pokalbių įrašai bei gynybos patektos finansinio tyrimo išvados.

Kasatorių nuomone, deklaratyviai konstatuota, kad T. M. veikė bendrininkų grupe. Bendrininkavimo požymiai (susitarimas ir tyčios bendrumas) nenustatyti. Byloje nėra duomenų, kad T. M. su kitais nuteistaisiais planavo bei vykdė sukčiavimo ir dokumentų klastojimo veiksmus, siekdami apgaule panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Onyx BMT“ ar UAB „Smart Mix LT“ turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). T. M. nelaikė savęs bendrininku, jis, kaip ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad daro kokią nors nusikalstamą veiką. Kaltinimas T. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį grįstas prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Darant išvadą, kad prekės ir paslaugos UAB „Onyx BMT“ ar UAB „Smart Mix LT“ nebuvo parduotos, nesiremta įrodymais, kurie patvirtina, jog prekės ir paslaugos buvo realios ir suteiktos. T. M. vadovaujama UAB „Ananta“ vykdė teisėtą tarpininkavimo verslą. Teismai nepagrįstai netyrė visos PVM mokėjimo grandinės, tik atskirus sandorius tarp dviejų atskirų įmonių – UAB „Ananta“ ir UAB „Onyx BMT“ bei UAB „Ananta“ ir UAB „Smart Mix LT“. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, koks buvo T. M. tyčios kryptingumas – panaikinti turtinę prievolę ar įgyti turtą. Šios veikos yra alternatyvios, o ne tapačios. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio prieštaringumo buvo pažeista T. M. teisė į gynybą. Iš T. M. atliktų veiksmų matyti, kad jis neveikė tiesiogine tyčia. Be to, kasatorių nuomone, nepasitvirtino specialistų išvadose konstatuota valstybės biudžetui padaryta žala. Visi specialistai pateikė sąlygines išvadas, kurias kaltinimas ir teismai šališkai laikė neabejotinomis ir jomis remdamiesi nustatė, kad T. M. kartu su kitais nuteistaisiais padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai nepatikrino specialisto išvadų pagal sąsajumo, leistinumo kriterijus ir neatliko išvadų turinio bei jomis nustatytos informacijos pagrįstumo bei patikimumo vertinimo. Ikiteisminio tyrimo metu specialistams nebuvo pateikta tikrai nustatytų neteisėtos veiklos duomenų, o jų vertinimui buvo pateikta tik dalis atskirų bendrovių finansinės ūkinės veiklos dokumentų, kurie nevisiškai atspindėjo tikrinamų bendrovių ir nuteistųjų veiklą. Sąlyginėmis ir nepagrįstomis specialistų išvadomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Specialistų išvados, kurios grindžiamos ne tik objektyviais buhalteriniais ir kitais ūkinės komercinės veiklos dokumentais, bet ir subjektyviais asmenų parodymais apie ūkio subjekto vykdytą veiklą, yra netinkamas įrodymų šaltinis. Tokia tyrimo metodika nėra teisinga.

Kasaciniame skunde teigiama, kad T. M. kaltinimas dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo yra nekonkretus ir ydingas. T. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Apie V. V. atliekamus veiksmus (dokumentų klastojimo organizavimą) T. M. nežinojo ir pareigos bei galimybės juos tikrinti neturėjo. T. M. nežinojo, kad iš UAB „Siberijus“ ir UAB „Stateda“ gautos sąskaitos faktūros yra suklastotos, todėl jas ir pateikė, kad jos būtų įtrauktos į UAB „Ananta“ buhalterinę apskaitą. Taigi T. M. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Be kita ko, šis kaltinimas grindžiamas nepatikimais liudytojų parodymais.

T. M. atsakomybė negalima ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nenustatyti visi apgaulingos apskaitos sudėties požymiai. Byloje iš viso nėra specialisto išvados dėl UAB „Ananta“, todėl objektyviai nenustatyti pavojingi padariniai Visus duomenis apie UAB „Ananta“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą specialistė nustatė iš UAB „Ananta“ apskaitos dokumentų, kurie buvo pateikti. Taigi nebuvo kliūčių tiksliai apskaičiuoti tariamų finansinių pažeidimų parametrus ir juos atkurti administracinėmis teisinėmis, o ne baudžiamosios teisės priemonėmis.

Kasatoriai nesutinka su priteistais ieškiniais. T. M. vadovaujama UAB „Ananta“ visus privalomus sumokėti pridėtinės vertės mokesčius sumokėjo, todėl turtinė žala valstybei iš jo priteista nepagrįstai ir neteisėtai. Teismai nepagrįstai netenkino prašymo paskirti kompleksinę finansinę buhalterinę ekspertizę visai PVM mokėjimo grandinei ištirti, siekiant nustatyti, ar valstybei buvo padaryta žala, ar PVM buvo sumokėtas, nes, iki šioje byloje specialistų išvadų pateikimo, jokių pretenzijų Valstybinė mokesčių inspekcija bendrovėms neturėjo. Konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo yra ekonomiškai nepagrįsti. Tačiau teismai šia konsultacine išvada nesivadovavo, nustatytų prieštaravimų specialistų išvadose nepašalino.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, taip pat bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami abiejų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl T. M. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje pareikštų civilinių ieškinių išsprendimu. Kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (tarp jų ir dėl civilinių ieškinių pagrįstumo bei poreikio skirti ekspertizę). Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas T. M. būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ir padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo bei pareikštų civilinių ieškinių yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-976/2022, 2K-162-654/2025, 2K-38-495/2026 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas