Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-628/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36422-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.1; 1.2.4.1.2.7; 1.2.4.1.2.10; 1.2.4.2; 1.2.22.1.2; 2.1.7.5; 2.1.15.1.2; 2.3.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio (patikslinto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutartimi).
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. V. įpareigotas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti prekybos centre „Rimi“, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat artintis prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu; neturėti, nenaudoti, neįsigyti ginklų ir šaudmenų (taip, kaip šios sąvokos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme); atlyginti civiliniams ieškovams priteistą žalą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija), 68 straipsniu, D. V. penkeriems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Iš D. V. priteista nukentėjusiajam N. D. 5000 Eur neturtinei žalai ir 62,10 Eur turtinei žalai atlyginti; Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 8127,11 Eur turtinei žalai atlyginti ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendis pakeistas: D. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus ir D. V. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams; D. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir D. V. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams; iš D. V. nukentėjusiajam N. D. priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 20 000 Eur; nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 20 d. nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant: „panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus už tai, kad kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (nusikalstamos veikos aplinkybės detaliai aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 42.1–42.3 papunkčiuose):
1.1. D. V. 2021 m. spalio 19 d., žinodamas, kad galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo, įpareigojančio prekybos vietose besilankančius asmenis dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (kaukes, respiratorius, skydelius, medžiagines kaukes ar panašiai), būdamas parduotuvėje „Rimi“, šių taisyklių nesilaikė, t. y. nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios priemonės, taip pažeisdamas visuomenės sveikatos srities teisės aktui prilyginamą sprendimą, ir žinodamas, kad toks elgesys užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas N. D. turi teisę neleisti į saugomus objektus asmenų, nesilaikančių nustatytų patekimo į saugomą objektą taisyklių, taip pat išvesdinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius tvarką ar nesilaikančius objekto savininko ar valdytojo nustatytų patekimo ir buvimo saugomame objekte taisyklių (Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas), melagingai N. D. nurodė, kad turi teisę minėtų vidaus prekybos vietoje nustatytų taisyklių nesilaikyti dėl sveikatos problemų, tačiau, paprašius parodyti tai patvirtinantį dokumentą (Asmens ir turto saugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas), to nepadarė.
1.2. N. D. pradėjus vykdyti pareigą, nustatytą Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., įtariant daromą administracinį nusižengimą, pradėjus skambinti policijai, tai pamatęs D. V. siekė pasišalinti iš parduotuvės, tačiau eidamas susidūrė su jį, kaip įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą (Asmens ir turto saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), sulaikyti bandančiu nukentėjusiuoju N. D., po to D. V. pasipriešino ir judėjo link išėjimo iš parduotuvės, o N. D., rankoje laikydamas ašarinių dujų balionėlį, panaudojo jį prieš D. V., tada D. V. kumščiu sudavė smūgius apsaugos darbuotojui į galvos sritį ir po suduotų smūgių išbėgo iš parduotuvės patalpų.
1.3. D. V., būdamas viešoje vietoje prie prekybos centro „Rimi“ įėjimo, nukentėjusiajam N. D. vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V/2012114/34 patvirtintų Apsaugos darbuotojo pareiginių nuostatų 10.3 papunkčio reikalavimus sulaikyti pažeidimą padariusį asmenį ir perduoti teisėsaugos pareigūnams, išsitraukė iš po striuke esančios apkabos su savimi turimą šaunamąjį ginklą „Glock 22“ Nr. MLC 725 ir, vengdamas būti sulaikytas, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia šovė N. D. į kojas, taip padarė nukentėjusiajam abiejų blauzdų šautines žaizdas su atviru kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu bei atviru dešinio šeivikaulio lūžiu. Sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. Taip pat D. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje laikė didelį kiekį – 101 – šaudmenų, kurie nėra skirti (netinka).40-o kalibro pistoletui „Glock 22“ Nr. MLC725, kol 2021 m. spalio 21 d. kratos metu šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų (nusikalstamos veikos aplinkybės detaliai aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 58 punkte).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo padaryta išvada, kad D. V. nusikalstamai veikė staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo neteisėto veikimo, viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat faktinių bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada, kad nukentėjusysis N. D. viršijo jam kaip apsaugos darbuotojui suteiktus įgaliojimus, parduotuvės viduje prieš nuteistąjį D. V. panaudojo ašarinių dujų balionėlį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis D. V. nusikalstamus veiksmus atliko nebūdamas staigaus didelio susijaudinimo būsenos, taip pat nesant būtinosios ginties sąlygų, todėl perkvalifikavo nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką iš BK 136 straipsnio pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, nes sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, kvalifikuodamas D. V. padarytą veiką dėl neteisėto didelio kiekio šaudmenų įgijimo ir laikymo, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl perkvalifikavo D. V. veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 136 straipsnį, ir, pritaikius BK 28 straipsnį, dėl šios veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį, kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; 3) nusprendus netaikyti BK 28 straipsnio, palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes įrodymus byloje įvertino neobjektyviai ir šališkai, neišsamiai ir formaliai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, jų neaiškino nuteistojo D. V. naudai, taip pažeisdamas iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančius reikalavimus. Padaryti pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip pat nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą perkvalifikavus D. V. nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus ir BK 253 straipsnio 2 dalį. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų ir neišteisino D. V. dėl prieš nukentėjusįjį N. D. padarytos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino nukentėjusiajam N. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 3081 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes netinkamai ištaisė skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino nukentėjusįjį N. D. charakterizuojančių duomenų ir paties nukentėjusiojo atliktų veiksmų, nors šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl tinkamo nuteistojo D. V. veikos teisinio įvertinimo pagal BK 136 straipsnį kaip veikos, padarytos esant staigaus didelio susijaudinimo būklės, kurią sukėlė paties nukentėjusiojo N. D. elgesys ir veiksmai.
4.3. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis N. D. yra konfliktiškas, buvusių darbdavių apibūdinamas kaip impulsyvus, ne pirmą kartą viršijo savo kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimus, jo darbo metodais ir elgesiu nebuvo patenkinti tiek darbdaviai, tiek klientai, nukentėjusysis dažnai keitė darbovietes. N. D. buvo teistas dar 2013 metais, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl jo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis N. D. elgėsi agresyviai prieš nuteistąjį D. V..
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neanalizavo nukentėjusiojo N. D. veiksmų, nevertino, kaip jie atitinka teisės aktų, kuriuose nustatytos nukentėjusiojo, kaip apsaugos darbuotojo, teisės ir pareigos, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis N. D. viršijo savo, kaip apsaugos darbuotojo, įgaliojimus, nes panaudojo dujų balionėlį prieš nuteistąjį D. V. parduotuvės viduje, nors tokios teisės neturėjo, neįspėjo nuteistojo apie ketinamas panaudoti specialiąsias priemones (nagrinėjamu atveju – dujų balionėlį), be to, tokios priemonės naudojamos tik kai sulaikomas asmuo priešinasi, naudoja fizinę jėgą, o to nagrinėjamu atveju nebuvo, taip pat nukentėjusysis N. D. improvizavo kovinio sulaikymo veiksmus ir spyrė iš parduotuvės išėjusiam nuteistajam D. V. į nugarą.
4.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis N. D. nepanaudojo dujų balionėlio prieš nuteistąjį D. V. parduotuvės viduje, neatitinka bylos medžiagos. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis N. D. ne tik išsitraukė ir demonstravo dujų balionėlį, bet ir jį panaudojo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Paties N. D. parodymai dėl dujų balionėlio panaudojimo yra prieštaringi, nors jis teigė, kad neturėjo teisės naudoti dujų balionėlio parduotuvės viduje, bet kartu tvirtino, jog tokią teisę turėjo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 58–59 lapuose išsamiai išanalizavo visus su šiuo klausimu susijusius bylos duomenis, o apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
4.6. Byloje apklausti liudytojai A. L., L. S., J. Š., J. A., K. A., V. P. teigiamai atsiliepė apie nuteistąjį, apibūdino jį kaip ramų, inteligentišką ir nekonfliktišką asmenį. Svarbu ir tai, kad D. V. nepasišalino iš įvykio vietos, suteikė skubią pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Nuteistojo charakteristika ir charakterio bruožai leidžia pagrįstai teigti, kad D. V. poelgį panaudoti šaunamąjį ginklą išprovokavo būtent paties nukentėjusiojo nederamas, provokacinis ir impulsyvus elgesys (agresyvus elgesys, ašarinių dujų balionėlio naudojimas, improvizuoti koviniai veiksmai, grasinimas nužudyti).
4.7. Apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai įvertino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, rėmėsi tik ekspertizės akto išvadomis, bet neatsižvelgė į akto motyvuojamojoje dalyje nurodytas itin reikšmingas aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant klausimą, pagal kurį BK straipsnį kvalifikuoti nuteistojo veiką. Ekspertizės akte nurodyta (cituojami ekspertizės akto 46, 48 lapai), kad D. V. jautė realią grėsmę savo sveikatai dėl nukentėjusiojo veiksmų ir būtent nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo D. V. vėlesnius veiksmus; kaip tvirtino D. V. savo paaiškinimuose, susidariusi situacija jam kėlė nerimą, baimę ir išgąstį dėl galimo pavojaus savo sveikatai, tai nulėmė siekį apsiginti nuo nukentėjusiojo puolimo. Tačiau ekspertizės akto išvados, kad nėra nustatyta didelio susijaudinimo būsena, prieštarauja minėtoms ekspertizės akte nurodytoms aplinkybėms. Šių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas neaptarė. Apie D. V. susijaudinimą po įvykio nurodė ir pagal iškvietimą atvykusios greitosios medicinos pagalbos medikės, davusios nuteistajam tiek raminamųjų vaistų, tiek vaistų, palengvinančių kvėpavimą.
4.8. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo N. D. elgesį išprovokavo pats D. V.. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad šaunamąjį ginklą D. V. panaudojo išprovokuotas nukentėjusiojo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje D. V., parodęs šaunamąjį ginklą nukentėjusiajam kaip perspėjimo ir gynybos priemonę ir nebenorėdamas toliau plėtoti konflikto, ketino atsitraukti nuo nukentėjusiojo, nusisuko ir ketino nueiti, kai nukentėjusysis vėl pradėjo pulti D. V. iš nugaros. Vertinant šaunamojo ginklo panaudojimo situaciją, reikšminga ir tai, kad dar parduotuvės viduje nukentėjusysis pradėjo eskaluoti konfliktą, viršydamas įgaliojimus, be jokio perspėjimo parduotuvės viduje panaudojo prieš D. V. ašarines dujas, o D. V. išeinant iš parduotuvės, improvizavo kovinius veiksmus ir įsibėgėjęs spyrė D. V. į nugarą. Šios aplinkybės parodo, kad buvo kilęs realus pavojus D. V. sveikatai, o D. V. pagrįstai išsigando ir išgyveno dėl to, kad jis gali būti sužalotas.
4.9. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, visiškai neanalizavęs D. V. emocinės ir fizinės būsenos, nukentėjusiojo N. D. neteisėtų veiksmų, nepagrįstai perkvalifikavo D. V. veiką iš BK 136 straipsnio pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus.
4.10. BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis inkriminuojamas tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas sunkiai sužaloti ar susargdinti nukentėjusįjį, panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo sunkiai sutrikdyti sveikatą žmogaus, bet ir dar bent vieno kito žmogaus gyvybei, ir tokia grėsmė turi būti reali. Vien aplinkybė, kad sužalojant nukentėjusįjį buvo panaudotas šaunamasis ginklas, nėra pakankama šiam požymiui inkriminuoti, taip pat turi būti atsižvelgta į kitas įvykio aplinkybes (nusikaltimo padarymo vietą, joje buvusių žmonių skaičių, ginklo savybes, ginklo panaudojimo aplinkybes ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė tik tai, kad įvykis, kurio metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas, įvyko viešoje vietoje, dienos metu, kai aplinkui buvo kitų žmonių, tačiau nevertino tokių reikšmingų aplinkybių, kad D. V. šaunamąjį ginklą panaudojo gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, buvo atliktas vienas šūvis į žemę iš artimo atstumo, o šalia nukentėjusiojo jokių kitų asmenų nebuvo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismų praktika analogiškoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-622/2007), darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog D. V. panaudojo šaunamąjį ginklą sukeldamas pavojų kitiems žmonėms.
4.11. BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis inkriminuojamas tada, kai nusikalstama veika padaroma kaltininkui kerštaujant dėl tarnybinės ar pilietinės pareigos vykdymo. Kvalifikuojant veiką pagal šį požymį, turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis tik teisėtais veiksmais vykdė savo tarnybines ar pilietines pareigas, o kaltininkas suvokė, jog sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą tik dėl to, kad pastarasis teisėtai vykdė, vykdo ar ketina ateityje vykdyti tarnybines ar pilietines pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusysis N. D. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, nes neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo, panaudojo ašarines dujas parduotuvės viduje ir improvizuotus kovinius veiksmus (įsibėgėjęs spyrė į nugarą iš parduotuvės išeinančiam D. V.), bandė sužaloti D. V. vien dėl to, kad šis parduotuvėje nebuvo užsidėjęs medicininės kaukės, nors D. V. turėjo pagrindą nedėvėti kaukės dėl savo sveikatos būklės. Tokie nukentėjusiojo N. D. veiksmai buvo pertekliniai, neproporcingi ir neatitiko susidariusios situacijos, iš esmės nukentėjusysis siekė ne sulaikyti galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, o atkeršyti D. V. dėl kilusio konflikto. Be to, nukentėjusysis, kaip apsaugos darbuotojas, savo funkcijas privalėjo vykdyti parduotuvės patalpose (remiamasi Asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi), o jau už parduotuvės patalpų ribų (ant laiptų ir automobilių stovėjimo aikštelėje) atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip viršijantys jam suteiktus įgaliojimus. Taip pat, pagal Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apsaugos darbuotojas turi tik teisę sulaikyti įtariamą asmenį, bet neprivalo to daryti, taigi, asmens sulaikymas turi būti vykdomas tik įvertinus visas faktines aplinkybes, pavyzdžiui, ar apsaugos darbuotojui negresia pavojus ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusiojo N. D. veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, kaip tai nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
4.12. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų. Nuteistasis D. V. gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo N. D. elgesio, nukentėjusysis prieš D. V. panaudojo ašarinių dujų balionėlį ir improvizuotus kovinius veiksmus, taip pat grasino nužudyti. Tokie nukentėjusiojo N. D. aiškiai išreikšti veiksmai akivaizdžiai pagrindžia būtinosios ginties sąlygas. Minėta, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, jog įvykio metu susidariusi situacija D. V. sukėlė nerimą, baimę ir išgąstį dėl galimo pavojaus jo sveikatai. Nuteistojo veiksmai buvo atsakas į susidariusią situaciją ir nukentėjusiojo veiksmus, siekiant nuo jų apsiginti. Šios aplinkybės atitinka BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, todėl žemesnės instancijos teismai turėjo išteisinti D. V. dėl prieš nukentėjusįjį N. D. padarytos veikos. Tačiau, nenustačius pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. V. buvo nuteistas pagal BK 136 straipsnį.
4.13. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctNDg5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-489/2022">2K-77-489/2022</a>). Apeliacinės instancijos teismas D. V. padarytą veiką vertino tik pagal kiekybinį kriterijų, o būtent kratos metu rastų šaudmenų kiekį (101 vnt.), tačiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti būtina atsižvelgti ir į tokias aplinkybes kaip šaudmenų paskirtis, kalibras, smogiamoji, griaunamoji galia, šaudmenų įgijimo ir laikymo aplinkybės ir kita. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad kratos metu rastus šaudmenis D. V. įgijo dar 2008 metais dirbdamas ginklų parduotuvėje kolekcionavimo tikslais ir visą laiką laikė pas save namuose, kratos metu rastų apie 20 skirtingų rūšių šaudmenų D. V. negalėjo panaudoti pagal paskirtį, nes neturėjo tokio ginklo, iš kurio būtų galima šiais šaudmenimis šaudyti. Byloje nėra duomenų, kad D. V. būtų ketinęs ir galėjęs šiuos šaudmenis panaudoti, taip sukeldamas pavojų visuomenei. Be to, D. V. turėjo išduotą ir galiojantį prekybos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis tarpininkavimo registravimo pažymėjimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistojo D. V. veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, nuo kurio taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. padaryta veika yra labiau formalaus pobūdžio.
4.14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 3081 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pagal nurodytą normą, teismas gali ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ne 2025 m. spalio 20 d. priimtu skundžiamu nuosprendžiu, o 2025 m. spalio 24 d. priimta skundžiama nutartimi neva siekdamas ištaisyti rašymo apsirikimą panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio esmę.
4.15. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino nukentėjusiajam N. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 5000 Eur iki 20 000 Eur. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgus į tai, kad būtent nukentėjusysis N. D. savo neteisėtais veiksmais (agresyviu elgesiu, ašarinių dujų balionėlio panaudojimu, improvizuotais koviniais veiksmais, grasinimu nužudyti) išprovokavo nuteistąjį D. V.. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vilius Paulauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatoriaus nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi BPK reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais ir jų analize. Byloje nėra duomenų, kad teismai įrodymus būtų vertinę ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
5.2. Didelė dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su nukentėjusiojo N. D. veiksmų vertinimu. Dalimi kasacinio skundo argumentų yra ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, savaip interpretuojami byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tokio pobūdžio argumentais nėra keliami teisės taikymo klausimai, todėl jie nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad įvykio metu nukentėjusysis N. D. elgėsi neteisėtai ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, motyvuotai paneigė nuteistojo D. V. teiginius, kad nukentėjusysis N. D. parduotuvės viduje panaudojo dujų balionėlį. Dujų balionėlio išsitraukimas ir demonstravimas, kai D. V. nesutiko laukti policijos pareigūnų ir aktyviais veiksmais bandė pasišalinti iš parduotuvės, nelaikytinas nukentėjusiajam kaip apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų viršijimu. Be to, dar Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad N. D. veiksmuose nėra ir BK 228 ir 294 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymių.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo išvados, jog D. V. buvo staigiai kilusio didelio susijaudinimo būsenos. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino paskyręs atlikti teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę.
5.4. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija (BK 28 straipsnis). Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu nebuvo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į nuteistojo D. V. gyvybę ar sveikatą.
5.5. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes ir, atsižvelgęs tiek į rastų šaudmenų kiekį, tiek į šaudmenų įgijimo ir laikymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, pagrįstai nusprendė, kad D. V. padarytos veikos pavojingumas atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo pavojingumą.
5.6. Tačiau kasatorius iš dalies teisingai nurodo, kad buvo pažeistos BPK 3081 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad naikinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo. Priimdamas 2025 m. spalio 24 d. nutartį apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip rašymo apsirikimo klaidą ir ją priimta nutartimi ištaisė. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl klaidos ištaisymo, vadovavosi BPK 3081 straipsnio nuostatomis. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nepakeitė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmės, tačiau ši norma taikytina siekiant ištaisyti padarytas klaidas neįsiteisėjusiame nuosprendyje, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto po jo paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl padarytos klaidos ištaisymo, turėjo vadovautis BPK 361 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarką. Vis dėlto rėmimasis netinkama teisės norma nekeičia priimtos nutarties esmės, todėl padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo D. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).
8. Iš nuteistojo D. V. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo byloje atliktą įrodymų vertinimą ir šio vertinimo pagrindu nustatytas bylos aplinkybes – cituoja atrinktas nukentėjusiojo N. D., atskirų liudytojų (parduotuvės darbuotojų, į įvykio vietą atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, buvusių nukentėjusiojo darbdavių) parodymų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto dalis, remiasi atskirais vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas įvykis, fragmentais, pateikia savą įrodymų vertinimo versiją ir nurodo, kokias aplinkybes neva jie patvirtina (dėl nukentėjusiojo kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimų viršijimo panaudojus dujų balionėlį parduotuvės viduje, perteklinės fizinės prievartos veiksmų panaudojimo siekiant sulaikyti nuteistąjį, dėl to kilusios didelio susijaudinimo būsenos ir sąlygų būtinosios ginties situacijai kilti). Tokie kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nustatant nukentėjusiojo N. D. sužalojimo aplinkybes
9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo D. V. prieš nukentėjusįjį N. D. padarytą nusikalstamą veiką, nes nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pat netinkamai įvertino bylos įrodymus, motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis D. V. konflikto su parduotuvės apsaugos darbuotoju N. D. metu panaudojo šaunamąjį ginklą (pistoletą), vieną kartą šovė nukentėjusiajam į kojas ir padarė kaltinime nurodytus abiejų kojų sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino atskiras įvykio aplinkybes ir padarė skirtingas išvadas dėl teisinio nuteistojo D. V. veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad nukentėjusysis N. D. viršijo savo kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimus, elgėsi neadekvačiai nagrinėjamai situacijai, naudojo perteklines prievartos priemones, neteisėtai panaudojo prieš D. V. dujų balionėlį parduotuvės viduje, po to konfliktui tęsiantis, išėjus iš parduotuvės, nuteistasis D. V., būdamas didelio susijaudinimo būsenos dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, panaudojo šaunamąjį ginklą ir sunkiai sutrikdė N. D. sveikatą, todėl D. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 136 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nukentėjusysis N. D. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, taip pat tai, kad parduotuvės viduje naudojo dujų balionėlį, ir pripažino, kad nukentėjusiojo veiksmai, siekiant sulaikyti D. V., buvo proporcingi bei būtini nagrinėjamoje situacijoje, o D. V. nebuvo didelio susijaudinimo būsenos, todėl perkvalifikavo nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė kasatoriaus nurodytų BPK pažeidimų.
12. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-976/2023">2K-214-976/2023</a>). Papildomai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomi duomenys apie apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu ginčijamos aplinkybės ir skundo esmė, motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo (BPK 331 straipsnio 1–4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-204-719/2023).
13. Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika turi baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).
14. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų patikimumą, pakankamumą, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Be kita ko, siekdamas patikrinti nuteistojo D. V. parodymų ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl didelio susijaudinimo būsenos pagrįstumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą – paskyrė nuteistajam D. V. atlikti teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, šios ekspertizės metu buvo įvertinti duomenys apie D. V. emocinę būseną ir elgesį iki byloje nagrinėjamų įvykių, jų metu ir po jų. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas įrodymų turinys, bet ir nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir jų teisinio vertinimo, taip pat motyvuotai paneigti nuteistojo D. V. ir jo gynėjo argumentai bei atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. V. veikimo staiga labai susijaudinus, dėl nukentėjusiojo neteisėto veikimo, viršijus jam suteiktus įgaliojimus (nuosprendžio 10–43 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais D. V. ir nukentėjusiojo N. D. parodymais, kaip liudytojų apklaustų tiesiogiai konfliktą parduotuvės viduje mačiusių kasininkės V. T., savitarnos kasose, prie kurių įvyko konfliktas, apsipirkusių K. D., R. Š., V. S. parodymais, vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas konfliktas tiek parduotuvės viduje, tiek išėjus iš parduotuvės, liudytojų S. Š. ir D. B. parodymais apie konflikto eigą lauke, pagal iškvietimą atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų N. S. ir N. D1. parodymais apie nuteistojo D. V. būseną po konflikto, įvykio vietoje nebuvusių, bet taip pat bylai reikšmingų aplinkybių nurodžiusių parduotuvės darbuotojų J. Š., L. J., K. A., J. A. parodymais, nukentėjusiojo darbdavio atstovų R. K., E. R., Ž. B. parodymais, kiek jie susiję su šiems asmenims žinomomis konflikto aplinkybėmis, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam N. D. padarytų sužalojimų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu dėl nuteistojo D. V. psichikos būklės įvertinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo konflikto tarp nuteistojo D. V. ir nukentėjusiojo N. D. aplinkybes, jo priežastis, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo atliktus veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl konflikto pradžios parduotuvėje (nuosprendžio 18, 18.3 punktai), motyvuotai paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nukentėjusysis N. D. parduotuvės viduje, neleisdamas išeiti iš parduotuvės kaukės nedėvinčiam ir tai daryti leidžiančios gydytojo pažymos neparodžiusiam D. V., panaudojo dujų balionėlį ir papurškė nuteistajam dujų į veidą (nuosprendžio 18.4, 18.6, 24, 25 punktai), išsamiai išanalizuota, kokius veiksmus atliko kiekvienas iš konflikto dalyvių D. V. išėjus iš parduotuvės ir nukentėjusiajam N. D. nusivijus nuteistąjį bei bandant jį sulaikyti (nuosprendžio 19.2, 26 punktai), įvertintas nuteistojo D. V. elgesys po konflikto parduotuvės viduje (nuosprendžio 21 punktas), motyvuotai paneigta gynybos versija dėl labai didelio susijaudinimo būsenos (nuosprendžio 32–33 punktai), išdėstytos išvados dėl sąlygų kilti būtinosios ginties situacijai nebuvimo ir nuteistojo tyčios (nuosprendžio 40 punktas), nusikaltimą kvalifikuojančių požymių (nuosprendžio 43 punktas).
17. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017, 2K-91-891/2025). Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino buvusių nukentėjusiojo N. D. darbdavių parodymų apie nukentėjusiojo darbo kitose saugos tarnybose aplinkybes, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės nėra susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu ir nepatvirtina ar nepaneigia bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu.
18. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, skundžiamame nuosprendyje įrodymai įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, pateikti logiški ir įtikinami įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl įrodytais pripažintų D. V. atliktų veiksmų yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu bei nešališku įrodymų vertinimu, pats apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatyme jam keliamus turinio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-243-387/2023, 2K-71-976/2025 ir kt.).
Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktų ir 136 straipsnio, BK 28 straipsnio taikymo
19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai D. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 136 straipsnio kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus į tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, taip pat žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų ir nepripažino, kad D. V. nukentėjusįjį sužalojo esant būtinosios ginties sąlygoms.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nepagrįsti.
21. BK 135 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ar kilę kiti padariniai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai nusikaltimas padaromas, be kita ko, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (7 punktas) ir dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (10 punktas). Aptariamas nusikaltimas padaromas tyčia, t. y. kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia).
22. BK 136 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, turi būti nustatytos visos šio straipsnio dispozicijoje nurodytos sąlygos: 1) susijaudinimą neteisėtais savo veiksmais – smurtu (fiziniu, psichiniu) ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusysis; 2) susijaudinta turi būti staiga; 3) susijaudinta turi būti labai.
23. Žemesnės instancijos teismai byloje nustatė, kad nuteistasis D. V., galiojant reikalavimui uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, atėjo į parduotuvę be kaukės, nevykdė nei kasininkės, nei apsaugos darbuotojo (nukentėjusiojo N. D.) prašymų (reikalavimų) užsidėti kaukę ar parodyti gydytojo pažymą, leidžiančią kaukės nedėvėti, todėl pagal galiojančią tvarką kasininkė atsisakė aptarnauti D. V., o nukentėjusysis N. D. nutarė iškviesti policiją. Kai nukentėjusysis N. D. skambino Bendrajam pagalbos centrui, nuteistasis D. V. nusprendė nelaukti policijos ir siekė pasišalinti iš parduotuvės. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad, ketindamas pasišalinti iš parduotuvės, D. V. nustūmė į šalį jį sustabdyti norinčio N. D. ranką, tada nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį ir ištiesęs ranką laikė jį prieš D. V. veidą (bet dujų nepurškė), D. V. iš karto sudavė smūgius kumščiais N. D. į galvos sritį, nuo šių nukentėjusysis suklupo, pametė rankoje laikytą telefoną, o D. V. išėjo iš parduotuvės. Nukentėjusysis N. D. nusivijo D. V., siekdamas jį sulaikyti, bandė sugriebti D. V. iš nugaros už striukės. Atsisukęs D. V. iš karto išsitraukė šaunamąjį ginklą (pistoletą) ir jį nukreipė į nukentėjusįjį, tik tada N. D. panaudojo rankoje laikomą dujų balionėlį, per atstumą papurkšdamas dujų į nuteistąjį. Dėl panaudotų dujų poveikio D. V. nusisukus, N. D. vėl bandė sugriebti D. V. iš nugaros pusės už striukės, bet, įvykus grumtynėms, D. V. iššovė vieną šūvį ir pataikė nukentėjusiajam į kojas, taip padarė abiejų blauzdų šautines žaizdas su atviru kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu bei atviru dešinio šeivikaulio lūžiu, kvalifikuojamu kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
24. Priešingai nei teigia kasatorius, pagal byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnį, o ne BK 136 straipsnį. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bylos įrodymus, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nustatė, kad nukentėjusysis N. D. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir įgaliojimų neviršijo, parduotuvės viduje dujų balionėlio nenaudojo ir nepurškė dujų nuteistajam D. V. į veidą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutiki su tokiomis išvadomis. Nukentėjusiojo N. D. veiksmai tiek bandant neleisti D. V. pasišalinti iš parduotuvės, tiek vėliau lauke bandant sulaikyti D. V., prievartos priemonių (tiek fizinės jėgos, tiek dujų balionėlio) panaudojimas atitiko susiklosčiusią situaciją. Nuteistojo D. V. veiksmai, kai jis sudavė smūgius N. D. į galvą ir pasišalino iš parduotuvės, suteikė pagrindą nukentėjusiajam jį vytis ir sulaikyti, taip pat panaudoti dujų balionėlį, ypač tuomet, kai D. V. išsitraukė šaunamąjį ginklą ir laikė jį nukreipęs į nukentėjusįjį N. D.. Byloje nebuvo nustatyta, kad D. V. įvykio metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ar kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto ar kitos stipraus emocinio susijaudinimo būsenos, kuri galėjo turėti esminę įtaką jo sąmonei ir veiklai. Taigi, byloje nėra nustatytos sąlygos nuteistojo D. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. V. šaunamąjį ginklą panaudojo viešoje vietoje, iš karto išėjus iš parduotuvės, netoli automobilių stovėjimo aikštelės. Nors konflikto metu D. V. iššovė tik vieną šūvį nukentėjusiajam į kojas, tačiau prie parduotuvės įėjimo buvo ir kitų žmonių, šalia konflikto vietos įvairius produktus pardavinėjo liudytoja D. B.. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nusikaltimas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nes šaudant buvo sukeltas realus pavojus gyvybei ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems šalia įvykio vietos buvusiems asmenims.
26. D. V. pagrįstai nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Šis sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis parodo kaltininko turimą specialų tikslą, t. y. siekiama sunkiai sutrikdyti sveikatą dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje, nepriklausomai nuo to, ar sunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis vykdė ar jau nebevykdė tarnybinę ar pilietinę pareigą. Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-942/2016">2K-172-942/2016</a>). Byloje nustatyta, kad N. D. veikė kaip parduotuvės apsaugos darbuotojas, įvykio metu vykdė savo funkcijas, į kurias įėjo ir pareiga kontroliuoti, kad parduotuvės viduje asmenys dėvėtų nosį ir burną dengiančias priemones, jam suteiktų įgaliojimų N. D. neviršijo. Atsižvelgta tai, kad nukentėjusiojo apranga buvo su skiriamaisiais apsaugos paslaugas teikiančios įmonės ženklais. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis D. V. tyčia sunkiai sutrikdė tarnybines pareigas atlikusio nukentėjusiojo N. D. sveikatą.
27. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, kad D. V. nusikalstama veika padaryta esant būtinosios ginties situacijai. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (BK 28 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jokio realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į nuteistojo D. V. gyvybę ar sveikatą nebuvo. Nukentėjusysis N. D. vykdė savo kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimus, norėjo neleisti galimai administracinį nusižengimą padariusiam D. V. pasišalinti iš parduotuvės, iki atvyks policijos pareigūnai. Priešingai nei teigia kasatorius, N. D. savo įgaliojimų neviršijo, parduotuvės viduje dujų balionėlio nepanaudojo, vėlesnius nukentėjusiojo N. D. veiksmus (fizinės jėgos ir dujų balionėlio panaudojimą) nulėmė paties nuteistojo D. V. veiksmai sudavus smūgius į galvą nukentėjusiajam ir pasišalinus iš parduotuvės.
28. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus.
29. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų. Pirma, skundžiamame nuosprendyje skirtingai nurodyta, kokia tyčia veikė nuteistasis D. V.: vienoje vietoje nurodoma, kad D. V. veikė netiesiogine tyčia (nuosprendžio 40 punktas), kitoje – kad tiesiogine tyčia (nuosprendžio 67 punktas). Iš byloje nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis D. V. veikė tikslingai, siekdamas išvengti sulaikymo, ir dėl to sąmoningai panaudojo šaunamąjį ginklą. Taigi konstatuotina, kad D. V. ne tik suvokė savo veiksmų pavojingumą ir padarinius, kurie gali kilti panaudojus šaunamąjį ginklą, bet, iššaudamas į nukentėjusįjį, tokių padarinių ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad nukentėjusysis N. D. elgėsi teisėtai, neviršijo savo įgaliojimų ir parduotuvės viduje dujų balionėlio nepanaudojo, vis dėlto, išdėstydamas įrodytomis pripažintas aplinkybes, jis tiesiog perkėlė į savo nuosprendį kaltinamajame akte nurodytą D. V. nusikalstamos veikos aprašymą, kuriame nurodyta tai, kad nukentėjusysis N. D. panaudojo dujų balionėlį parduotuvės viduje (nuosprendžio 42.2 papunktis).
30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti skundžiamo nuosprendžio surašymo netikslumai nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl ko būtina naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo
31. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu perkvalifikuoti nuteistojo D. V. nusikalstamą veiką dėl neteisėto šaudmenų įgijimo ir laikymo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus teigimu, būtent pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
32. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nustatančią kvalifikuotą BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas neturint tam leidimo. Taigi, BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika nuo veikos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama nusikalstamos veikos dalyku – disponuojamų šaunamųjų ginklų kiekio, sprogstamųjų medžiagų galios bei vertinamuoju didelio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekio požymiais. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).
33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis D. V. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė šaudmenis – iš viso 101 vnt. įvairių šovinių (nuo vieno iki kelių ar net 60 tos pačios rūšies, įvairaus kalibro), kurie skirti lygiavamzdžiams ir graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tačiau nė vienas jų nėra skirtas (netinkami) naudoti pistoletui, kurį laikyti nuteistasis turėjo leidimą. Kratos metu rastus šovinius D. V. įgijo įvairiais būdais: tiek pasiimdavo likusius po šaudymo pratybų, kai dirbo ginklų parduotuvėje, tiek rado poligonuose, dalį gavo iš brolio.
34. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pripažino, kad neteisėtai laikytas šovinių kiekis (101 vnt.) savaime yra didelis, bet teismų veikos pavojingumo vertinimas išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien laikytų šaudmenų kiekis savaime veikos pavojingumo nepatvirtina, ir atsižvelgė į tai, kad šaudmenys įgyti kolekcionavimo tikslais, laikyti saugiai D. V. gyvenamojoje vietoje, kur pašaliniai žmonės lankytis negalėjo, nuteistasis šaudmenų panaudoti negalėjo, nes neturėjo ginklo, kuriam jie būtų skirti, todėl neteisėtas disponavimas šaudmenimis niekam nekėlė realaus pavojaus. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl formalaus pažeidimo, pažymėjo, kad nors D. V. ir turėjo leidimą laikyti ginklą, bet neteisėtai laikyti šaudmenys nebuvo skirti šiam ginklui, teisėtai laikytas ginklas buvo panaudotas pažeidžiant jo panaudojimo sąlygas ir padarant nusikalstamą veiką, kratos metu rasti šaudmenys laikyti neužtikrinant saugaus jų laikymo sąlygų (nuosprendžio 51–54 punktai).
35. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisingai įvertino apeliacinės instancijos teismas. Pirma, pas D. V. buvo rastas 101 vnt. įvairių šaudmenų. Toks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Nusikalstamos veikos pavojingumą nagrinėjamu atveju patvirtina ir tai, kad nuteistasis D. V., anksčiau dirbęs ginklų parduotuvėje, neabejotinai žinojo sąlygas, kuriomis galima disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, todėl nuteistojo paaiškinimai apie šaudmenų laikymą kolekcionavimo tikslu atsakomybės dėl neteisėto disponavimo dideliu šaudmenų kiekiu nešalina ir nešvelnina. Tuo labiau kad visi aptariami šaudmenys D. V. gyvenamojoje vietoje buvo laikomi ne seife (kuriame buvo laikomas šaunamasis ginklas, kuriam laikyti leidimą nuteistasis turėjo, ir šiam ginklui skirti šaudmenys), o laisvai prieinamoje vietoje – spintelės stalčiuose. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad D. V. teisėtai laikytą šaunamąjį ginklą panaudojo padarydamas nusikalstamą veiką, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. D. sveikata. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo D. V. nusikalstamos veikos pavojingumas yra pakankamas jai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip teismo precedentu rėmėsi kasacine tvarka išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2011">2K-405/2011</a>, kurioje asmuo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už 73 vnt. šaudmenų neteisėtą įgijimą ir laikymą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje baudžiamojoje byloje laikytas šaudmenų kiekis yra ženkliai mažesnis už nagrinėjamoje byloje D. V. neteisėtai laikytą šaudmenų kiekį. Be to, skiriasi ir sąlygos, kuriomis buvo laikomi šaudmenys, – minėtoje byloje policijos pareigūnas šaudmenis laikė tarnybinio kabineto seife. Kitoje pirmosios instancijos teismo kaip precedentas nurodytoje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>) nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį. Tai padaryta atsižvelgus į 100 vnt. šaudmenų charakteristiką, jų paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, o būtent į tai, kad 9 mm kalibro „Luger“ tipo šovinių šūvio nuotolis nedidelis, pramušamasis efektas mažas, be to, šie šoviniai tiko nuteistajam, kaip pareigūnui, leidžiamam nešioti tarnybiniam ginklui, šioje byloje šoviniai laikyti saugiai – ginklams ir šaudmenims saugoti tinkamame seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis.
37. Pažymėtina ir tai, kad kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose asmenys buvo nuteisti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už panašaus ar net mažesnio kiekio neteisėtą šaudmenų laikymą. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141/2007">2K-141/2007</a> asmuo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio šaudmenų – 96 vnt. 9 mm kalibro ir 14 vnt. 7,62 mm kalibro tinkamų šaudyti šovinių – laikymą. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a> kasacinės instancijos teismas, be kita ko, pripažino, kad, iš 60 vnt. pašalinus 6 vnt. šovinių, tai nekeičia išvados dėl didelio kiekio šaudmenų laikymo. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-895/2019">2K-234-895/2019</a> kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad, iš kaltinimo pašalinus imitacinius šaudmenis, likęs neteisėtai laikytų šaudmenų kiekis – 60 vnt. – yra didelis.
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamos D. V. nusikalstamos veikos pavojingumo ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
39. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu padidinti nukentėjusiajam N. D. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 20 000 Eur.
40. Pažymėtina, kad vien priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydis yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
41. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitą neturtinę žalą, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a>, 2K-132-942/2021).
42. Byloje nėra ginčo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam N. D. buvo padaryta dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis daugiau nei mėnesį buvo gydomas ligoninėje, iš viso buvo operuotas penkis kartus, po operacijų viena koja liko trumpesnė, tai atsiliepia tiek įprastam judėjimui, tiek galimybei dirbti įvairius darbus. Abiejų instancijų teismai vienodai vertino ir nuteistojo D. V. turtinę padėtį (turi nuosavą būstą, dirba, gauna nuolatines pajamas), šios padėties nevertino kaip sunkios, todėl nusprendė, kad nuteistasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydį nustatė vertindamas tai, kad pats nukentėjusysis N. D. elgėsi neatsargiai, viršijo savo kaip apsaugos darbuotojo įgaliojimus, atliko neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė konfliktą su nuteistuoju D. V., šio konflikto metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas ir nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, be to, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. V. nusikaltimą padarė būdamas staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas nuo 5000 Eur iki 20 000 Eur padidinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi tuo, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, D. V. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į sunkesnę, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, buvo paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados apie neteisėtus, įgaliojimus viršijančius nukentėjusiojo N. D. veiksmus, dėl kurių nuteistasis D. V. neva staiga labai susijaudino ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (nuosprendžio 67 punktas).
43. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintas pagrįstai. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis N. D. veikė neteisėtai, viršydamas įgaliojimus, tuo tarpu nuteistasis D. V. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, tikslingai siekdamas išvengti sulaikymo. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusysis N. D. pats veikė neatsargiai ir neteisėtai, panaudojo perteklinę prievartą (fizinę jėgą ir dujų balionėlį) prieš nuteistąjį, nepasitvirtino. Kitų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti apie netinkamai nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, kasatorius nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
44. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, jokių pažeidimų nepadarė, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl BPK 3081 straipsnio pažeidimo
45. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 3081 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes pakeitė nuosprendžio esmę.
46. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 136 straipsnį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, už šias veikas jam paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams be intensyvios priežiūros paskyrus nuteistajam D. V. atskirus įpareigojimus.
47. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas: D. V. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos atitinkamai iš BK 136 straipsnio pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, iš BK 253 straipsnio 1 dalies pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), už šias nusikalstamas veikas paskirtos naujos bausmės, jos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
48. 2025 m. spalio 24 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 3081 straipsniu, nutarė ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad panaikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo.
49. BPK 3081 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nors kasatorius neginčija to, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis BPK 3081 straipsniu ištaisydamas rašymo apsirikimo klaidą, tačiau pažymėtina, kad aptariama teisės norma yra BPK V dalies, reglamentuojančios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, XXIII skyriuje, reglamentuojančiame pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą. Be to, pačioje normoje įtvirtinta, kad, vadovaujantis BPK 3081 straipsniu, rašymo apsirikimai taisytini tik neįsiteisėjusiame nuosprendyje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis).
50. Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti rašymo apsirikimo klaidos priimtame nuosprendyje (nutartyje) vadovaudamasis BPK 3081 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje, kurie įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos, taip pat įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) padarytos rašymo apsirikimo klaidos taisytinos jau nuosprendžių (nutarčių) vykdymo metu esant BPK 361 straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 361 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.
51. Kita vertus, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, rėmėsi ne tuo BPK straipsniu, savaime nereiškia, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos nuteistojo D. V. įstatymų garantuotos teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, tinkamai sprendus klaidos nuosprendyje ištaisymo klausimą BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nuteistasis būtų galėjęs pasinaudoti teise apskųsti tokį sprendimą aukštesniajam teismui (BPK 364 straipsnio tvarka). Nuteistasis D. V. paduotame kasaciniame skunde išdėsto argumentus, kodėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 24 d. priimta nutartimi, prašo ją panaikinti, taip iš esmės įgyvendindamas jam suteiktą teisę apskųsti nuosprendžio vykdymo metu priimtą nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo nuosprendyje.
52. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimo klaidą, pakeitė nuosprendžio esmę. Su tuo nėra pagrindo sutikti. Sprendžiant, ar minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė savo priimto nuosprendžio esmę, pažymėtina, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. V. buvo paskirta nauja subendrinta laisvės atėmimo bausmė (griežtesnė, nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu), atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, norėdamas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turėjo iš naujo spręsti šį klausimą, įvertindamas visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nesprendė, priešingai, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Be to, skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, t. y. už labai sunkų nusikaltimą, o pagal BK 75 straipsnį už labai sunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidedamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio taikymo nesvarstė ir nuteistajam D. V. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo, todėl 2025 m. spalio 24 d. priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmės nepakeitė.
53. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti esminiai BPK pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryti, baudžiamasis įstatymas byloje buvo pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius, taip pat apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. V. kasacinį skundą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Darius Kantaravičius
Sigita Jokimaitė
