Civilinė byla Nr. 3K-3-302/2008
Procesinio sprendimo kategorija
30.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V., V. V., R. V., A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., V. V., R. V., A. V. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybės priežiūros skyriui, Kauno apskrities pedagoginiam muziejui, AB „Global Economical Consulting Corporation“, VĮ „Santakos butų ūkis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. V., V. V., R. V., A. V. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalį dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpų perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
Ieškovai nurodė, kad nuo 1985 m. spalio mėn. gyveno 32-osios profesinės technikos mokyklos (dabartinis pavadinimas – Kauno mechanikos mokykla) direktoriaus leidimu savo jėgomis ir lėšomis įsirengtame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 m. vyko susirašinėjimai tarp ieškovų bei Kauno m. savivaldybės dėl buto įteisinimo. Kauno apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija 2006 m. spalio 31 d. pripažino šį butą tinkamu naudotis ir suteikė teisę įregistruoti savo vardu, tačiau paaiškėjo, kad 2003 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities viršininkas ieškovų įrengtą butą perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Ieškovai teigia, kad 2003 m. gruodžio 10 d. perdavimo – priėmimo aktas pažeidžia jų teises, nes trukdo įsiteisinti ieškovų lėšomis ir jėgomis įsirengtas patalpas, todėl jis naikintinas. Apie 2003 m. gruodžio 10 d. perdavimo – priėmimo aktą ieškovai teigia sužinoję tik 2006 m. lapkričio 26 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleidę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - panaikino 2003 m. gruodžio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalį dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų nuo 4-1 iki 4-6 perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.
Teismas konstatavo, kad ginčo patalpos įrengtos ne už valstybės lėšas ir Kauno miesto savivaldybei faktiškai nebuvo perduotos, t. y. nepriimtos į SĮ „Santakos butų ūkis“ balansą. 2003 m. gruodžio 10 d. perdavimo – priėmimo aktas ieškovams trukdo įteisinti jų lėšomis ir jėgomis įsirengtas patalpas ir pažeidžia ieškovų teises, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.138 straipsnio 2 punktu, šį aktą panaikino.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė.
Kolegija nurodė, kad valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai nustatytais atvejais ir būdais. Mokymo įstaigos administracija negalėjo duoti ieškovui leidimo įsirengti mokyklos pastate butą, nes tai nebuvo priskirta jos kompetencijai. Mokyklos pastatas (valstybės turtas) buvo perduotas 32-osios profesinės technikos mokyklai operatyviam tvarkymui, o nuo 1994 m. mokykla valdė ir naudojo bei disponavo pastatu (turtu) patikėjimo teisėmis. Ieškovai neturėjo projekto ir nustatyto leidimo statyti, todėl jokių teisių į neteisėtai įrengtą patalpą neturi ir negali reikalauti tokias teises apginti. Faktas, kad ginčo patalpos pripažintos tinkamomis naudotis ir inventorizuotos, šių patalpų teisinio statuso nepakeitė. Ginčo patalpos iki 2003 m. gruodžio 10 d. buvo valdomos ir naudojamos valstybės nuosavybės teise, o vėliau perduotas savivaldybės nuosavybėn. Kolegija konstatavo, kad šis nuosavybės valdymo faktas nenuginčytas, todėl, ieškovui nepateikus rašytinių įrodymų, kad jis teisėtu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į konkrečią patalpą, šioje byloje turi būti ginamas valstybės, o ne ieškovo valdymas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai A. V., V. V., R. V., A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl ginčo patalpų įrengimo, jų valdymo, naudojimosi bei priklausomybės. Ginčo butas niekada nebuvo nei valdomas, nei naudojamas valstybės ar savivaldybės. Kolegija nevertino SĮ „Santakos butų ūkis“ rašto dėl ginčo patalpos nepriklausymo.
2. Kadangi ginčo patalpų patikėjimo teise savivaldybė niekada nevaldė, tai nebuvo teisinio pagrindo perduoti patalpas vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsniu. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.106 straipsnio nuostatas.
3. Kadangi ginčo patalpos nebuvo įregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės vardu, tai jas savo lėšomis įrengę ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, nes šia nutartimi išspręstos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 32-oji profesinė technikos mokykla valdė, naudojo ir disponavo pastatu, kuriame yra ginčo patalpos, ir kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpas įsirengė teisėtai, savo jėgomis ir lėšomis, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neturi jokių teisių į įrengtą patalpą.
2. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybių nuosavybėn perduodamos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ginčo butas 2003 m. gruodžio 10 d. aktu buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Kadangi ieškovai jokių teisių į jų įrengtą patalpą neturi, tai šis aktas jų teisių nepažeidžia.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, siekdamas ginti jam priklausančią ir, jo nuomone, pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, kad jis turi pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (CK 1.136 straipsnis). Teigdamas, kad pažeidžiama jo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, asmuo privalo pagrįsti savo teiginius, pateikdamas nuosavybės teisės įgijimą pagal įstatymo reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis). Šiame įstatyme išvardytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis; 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ieškovai, įrengę patalpas, nesilaikydami įstatymo reikalavimų, t. y. neturėdami reikiamai patvirtinto projekto ir nustatyto leidimo statyti, būtinų pagal galiojusias ir šuo metu galiojančias teisės normas (1964 m. CK 114 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 4.103 straipsnis), neįgijo nuosavybės teisės į jas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog ginčo patalpos atitinkamos komisijos pripažintos tinkamomis naudotis ir inventorizuotos, nepatvirtina kasatorių nuosavybės teisių į šias patalpas.
Byloje nekonstatuota įstatyme nustatytų pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovų (kasatorių) įrengtos patalpos priklauso jiems nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad Vyriausybės įgalioto Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 10 d. aktu dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn (kuriame nurodytos ir ginčo patalpos), negali būti pažeidžiamos ieškovų (kasatorių) nuosavybės teisės į šias patalpas, nes ieškovai (kasatoriai), minėta, neturi nuosavybės teisių į patalpas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, ginčijamu aktu perdavus valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovų teisės pažeidžiamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pasirinktą teisių gynimo būdą remiantis aptartais argumentais ieškovų (kasatorių) teisės negali būti ginamos. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatorių argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai taikė materialinės teisės normas, byloje surinkti faktai įvertinti nepažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus nurodyta kasacinio teismo nutartimi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, nes valstybės ir savivaldybės nuosavybė gali būti perleidžiama tik įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Algis Norkūnas