Civilinė byla Nr. 3K-3-289/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.7, 50.11.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei A. R. dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės A. R. priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, trečiasis asmuo DNSB,,Puriena”.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Ši gyvenamoji patalpa buvo išnuomota S. J. Po buto nuomininkės mirties Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-401 minėto buto nuomininke buvo pripažinta S. J. duktė J. J., su kuria 2004 m. vasario 23 d. buvo sudaryta nuomos sutartis. 2004 m. gegužės 2 d. buto nuomininkei J. J. mirus, bute savavališkai, t. y. be Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, apsigyveno J. J. senelė A. R. Ieškinyje teigiama, kad teismo sprendimu atsakovė nebuvo pripažinta J. J. šeimos nare, be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė į ieškovės raginimus geruoju išsikelti iš ginčo gyvenamosios patalpos nereaguoja, tai ieškovė prašo iškeldinti atsakovę iš ginčo gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti 4176,89 Lt žalos atlyginimo – 1804,49 Lt nesumokėtų mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas ir 2372,40 Lt negauto nuomos mokesčio už naudojimąsi ginčo gyvenamąja patalpa.
Atsakovės pareikštu priešieškiniu prašoma įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakove rašytinę ginčo buto nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. Pareikštas reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė yra vienintelė J. J. įpėdinė. Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6243-609/2006. Atsakovė teigia, kad ji paveldėjo J. J. priklausiusią teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa. Remiantis CK 6.494 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, mirus nuomininkui, kuris buvo išsinuomojęs nekilnojamąjį daiktą, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, o nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniui perimti nuomininko teisių ir pareigų likusiam nuomos terminui. Kadangi su J. J. buvo sudaryta neterminuota ginčo buto nuomos sutartis, tai atsakovė prašo įpareigoti ieškovę sudaryti nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui. Priešieškinyje pažymima ir tai, kad atsakovė po J. J. mirties ir toliau naudojasi ginčo gyvenamąja patalpa, ir šių faktinių nuomos santykių ieškovė neginčija.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – iškeldino atsakovę iš savavališkai užimtos ginčo gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei iš atsakovės 1804,49 Lt turtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančio buto, nustatęs, kad atsakovė šiame bute gyvena be teisėto pagrindo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ta aplinkybe, kad ieškovė, kaip buto savininkė, nedavė atsakovei leidimo apsigyventi ginčo bute. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1804,49 Lt už atsakovei gyvenimo ginčo bute laikotarpiu suteiktas komunalines paslaugas, kuriuos ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui DNSB,,Puriena”. Ieškinio dalis dėl 2372,40 Lt priteisimo už naudojimąsi gyvenamąja patalpa buvo atmesta, kaip neįrodyta. Priešieškinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismui nustačius, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę su atsakove sudaryti ginčo buto nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę į socialinį būsta, nes jai nuo 1992 m. rugsėjo 11 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, savivaldybės butų fondo nuomos teisė nėra paveldėjimo teisės objektas. Nuomininkui mirus, nuomos sutartis pasibaigia – ji nepasibaigia tik tada, kai yra teisinė galimybė nuomos sutarties sąlygas pakeisti, kaip tai numatyta CK 6.602 straipsnyje.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nurodydama, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, ji nepripažinta ankstesnės buto nuomininkės J. J. šeimos nare. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė neturi pagrindo išnuomoti ginčo buto atsakovei, todėl pareikštas reikalavimas iškeldinti yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi gyvendama savavališkai užimtose gyvenamosiose patalpose atsakovė naudojosi komunaliniais patarnavimais ir už juos neatsiskaitė, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 1804,49 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti priešieškinio, pažymėdamas, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 8 punkto nuostatas gyventi patalpose turi teisę tik nuomininkas ir jo šeimos nariai, pakeisti nuomos sutarties taip pat nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė, kaip buto savininkė, nenuomojo buto atsakovei ir negalima pripažinti, kad tarp šalių būtų susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė butą užėmė savavališkai, tai teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovė iš buto turi būti iškeldinta (CK 6.612 straipsnis). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nėra pagrindo taikyti paveldėjimo teisinių santykių savivaldybės nuomojamiems butams, nes buvusios buto nuomininkės neturėjo nuosavybės teisės į ginčo butą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė, remdamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir patenkinta ieškinio dalis dėl iškeldinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinio dalį dėl iškeldinimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl ieškinio tenkinimo pagrįstumo, visiškai nepasisakydamas dėl priešieškinio atmetimo pagrįstumo. Kasatorė akcentuoja tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, nurodyta, kad tuo atveju, kai byloje nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinis, teismas privalo pasisakyti ir dėl ieškovo reikalavimo, ir dėl atsakovo priešinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nesiaiškindamas priešieškinio atmetimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklių.
2. Teismai, nuspręsdami, kad savivaldybės butų fondo nuomos teisė nėra paveldėjimo objektas, pažeidė materialinės teisės normas. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis nepaveldimų dalykų sąrašas, kuriame neįvardyta, kad savivaldybių butų fondo nuomos teisė nėra paveldima. Kasatorės manymu, nuomos teisė yra turtinė teisė, kuri yra paveldėjimo objektas. CK 6.494 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mirus nuomininkui jo teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Kadangi nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, kad mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkui, nuomos teisė įpėdiniams nepereina, tai darytina išvada, kad ši teisė yra paveldima.
Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog mirus nuomininkui gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pasibaigia, išskyrus tuos atvejus, kai ją galima pakeisti CK 6.602 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Kasatorė teigia, kad CK 6.602 straipsnis skirtas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo klausimų tarp nuomininko šeimos narių teisiniam reglamentavimui. Įstatymuose nenustatyta, kad mirus nuomininkui nuomos sutartis pasibaigtų. Nuomos sutartis pasibaigia tik tuo atveju, jei ją nutraukia įpėdiniai (CK 6.494 straipsnio 3-4 dalys). Remdamasi išdėstytais argumentais, kasatorė teigia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo butu kasatorė naudojasi neturėdama teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde pažymima, kad ieškovė įpareigotina sudaryti rašytinės formos ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atsižvelgiant į CK 6.577 straipsnio 1 dalies ir 6.579 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, kurių kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:
Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė pagrindų, kuriais remiantis, buvo nuspręsta atmesti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė neturi teisės į socialinio būsto nuomą, todėl, ieškovės manymu, tai, kad priešieškinis dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį negali būti tenkinamas, yra akivaizdu.
Spręsdami klausimą dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos teisės, kaip paveldėjimo objekto, teismai nepažeidė materialinės teisės normų. CK 6.494 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuomininkui mirus jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tokiais atvejais nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniams perimti nuomininko teisių ir pareigų likusiam nuomos terminui, išskyrus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmeninių savybių. Ieškovės teigimu, remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių specialiųjų teisės normų analize, negalima daryti išvados, kad atsakovė turėtų teisę tapti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininke.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami teismo sprendimo motyvų išsamumo ir savivaldybės butų fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisės paveldėjimo klausimai.
Pirmuoju klausimu kasatorė nurodo, kad apeliacinis teismas, pažeisdamas galiojančią teismų praktiką, nutartyje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau nepasisakė dėl priešieškinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo teiginys prieštarauja procesinių bylos dokumentų turiniui – apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kad atsakovės priešieškinis sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį negali būti patenkintas dėl to, kad ji nebuvo pripažinta nuomininkės šeimos nare, nuomos sutartyje nėra sąlygų, suteikiančių atsakovei teisę į buto nuomą, pakeisti nuomos sutarties nėra pagrindo.
Pagrindinis kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai dėl savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisės paveldėjimo.
Paveldėjimo samprata ir paveldimų teisių sąrašas apibrėžti CK 5.1 straipsnyje: paveldėjimo dalyku gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus.
Kasatorė savo poziciją grindžia CK 6.494 straipsnio 4 dalies norma, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas – fizinis asmuo, išsinuomojęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita; šiais atvejais nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniui perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, išskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmeninių savybių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra specialiosios. Pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles specialiosios teisės normos turi prioritetą prieš bendrąsias, bendrosios teisės normos teisinių santykių reguliavimui taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios teisės normos. Savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką savo ruožtu nustato specialus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija). Taigi, CK 6.494 straipsnio 4 dalies norma dėl nuomininko teisių perėjimo įpėdiniui savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutarčiai galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu aptarti specialūs įstatymai šio klausimo nereglamentuotų kitaip.
Pažymėtina, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – jis yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) vienų metų (12 paskutinių mėnesių) turtas ir pajamos prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesnės už turtą ir pajamas, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 1, 8 straipsniai). Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis būstas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytas atskirų kategorijų asmenų eiles (Įstatymo 11 straipsnis).
CK XXXI skyriaus (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“) normų nustatyta, kad, be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa turi jo šeimos nariai (asmenys, atitinkantys CK 6.588 straipsnyje nustatytus kriterijus), buvę šeimos nariai (CK 6.589, 6.590 straipsniai).
Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys.
Sisteminio aptartų teisės normų vertinimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadas, kad pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą įgyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai - asmenys, kuriems Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą; mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalimi buvusiam nuomininkui kartu gyvenę šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išsaugo savo turėtas teises į gyvenamąją patalpą; mirusio nuomininko teises perimti (tapti nuomos sutarties šalimi) gali tik kartu gyvenęs šeimos narys ar buvęs šeimos narys laikydamasis CK 6.602 straipsnyje nustatytos tvarkos. Savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisė nepaveldima.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo butas priklauso savivaldybei, ieškovė nebuvo šio buto nuomininkės šeimos narė, ji apsigyveno ginčo bute po nuomininkės mirties, turi nuosavą dviejų kambarių butą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms bylą nagrinėję teismai teisingai pritaikė įstatymą ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi įstatyminės teisės į ginčo buto nuomą.
Nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų apskųstiems teismų sprendimams pakeisti, kasacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys
