Administracinė byla Nr. eII-53-922/2026
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00076-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos :
1.5.3.; 16.9.4.; 21.8.1.; 21.10.4.; 21.11.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. B., nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-05 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025-10-07 13.37 val., Varėnos r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 54 km, vairuodamas automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kur Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
J. B. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti priimtą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje, administracinio poveikio priemonės iš vis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skunde nurodoma, kad savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. Prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y., administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, t. y., kad lenkė kitą, ženkliai mažesniu greičiu važiuojantį, automobilį neleistinoje lenkimui vietoje (kelio ženklo Nr. 108 galiojimo zonoje), tačiau savo veiksmais nesukėlė neigiamų pasekmių kitoms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Lenkimo vietoje, išskyrus jo ir lenkiamą transporto priemonę, kitų, nei važiuojančių ta pačia kryptimi, nei atvažiuojančių priešpriešais, automobilių nebuvo, šioje kelio atkarpoje nebuvo ir kitų eismo dalyvių, t. y., pėsčiųjų, dviratininkų ir pan. Matomumas buvo geras, todėl galėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją. Lenkimo manevrą pradėjo iki kelio ženklo Nr.108, tačiau jau, pradėjęs lenkimą, neturėjo galimybių sugrįžti į savo eismo juostą (staiga stabdant automobilį, ar didinant viršijant leistiną greitį) iki kelio ženklo galiojimo zonos pradžios. Pažymi, kad tokiu atveju (staigiai stabdydamas ar staigiai didindamas greitį), galėjo realiai sukelti neigiamų pasekmių mano lenkiamam automobiliui arba net gi ir avarinę situaciją. Tuo tarpu, tęsdamas ir baigdamas lenkimo manevrą leistinu greičiu ir neatlikdamas staigaus stabdymo ar kitokių staigių manevrų (staigaus greičio padidinimo ir staigaus grįžimo į savo eismo juostą) savo lenkimu nesukėlė jokių nepatogumų nei lenkiamam automobiliui, nei kitiems eismo dalyviams, lenkimo metu leistino greičio neviršijo. Šios aplinkybės jo padarytą ir administracinį nusižengimą leidžia vertinti, kaip nedidelio pavojingumo, ar net gi mažareikšmiu ir jokiu šiurkščiu (vertinant faktinę situaciją), kaip yra nurodoma skundžiamame nutarime. Be to, jis nebuvo baustas už sunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos galėjo būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kas patvirtina, kad J. B. nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir šis pažeidimas yra išskirtinai atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Jis vykdo individualią veiklą (statybos baigiamieji ir apdailos darbai), jo darbo objektai yra visoje Lietuvoje, todėl transporto priemonės vairavimas pagal darbo pobūdį yra neatsiejama jo darbo dalis, dėl ko jam paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, negalėtų tinkamai vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų. Be aukščiau nurodytų aplinkybių prašo atsižvelgti ir į jo šeimines aplinkybes, kurių nevertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi pareigūnė. Jo žmona laukiasi, ji periodiškai privalo lankytis gydymo įstaigoje. Be to, ji turi didelių sveikatos problemų (jai metams, t. y., nuo 2025-02-19 iki 2026-02-18 numatytas nedarbingumas), dėl kurių ji nuolat turi lankytis Kauno klinikose. Būtent į šią gydymo įstaigą ji turi atvykti reguliariems sveikatos būklės patikrinimams, o pati automobilio nevairuoja, todėl ją visuomet vežioja jis. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, į Kauno klinikas ji privalėtų važinėti visuomeniniu transportu, kas būtų akivaizdžiai nesaugu tiek jai pačiai dėl bendros sunkios sveikatos būklės, tiek laukiamam kūdikiui. Šeimoje augina mažametę dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu gyvena dukra F. ir sūnus A., kurie, nors yra pilnamečiai, tačiau vis dar mokosi mokymosi įstaigose dieniniame skyriuje, todėl yra už juos atsakingi. Vaikus taip pat yra reikalinga nuvežti tiek į gydymo įstaigas, tiek į įvairius užsiėmimus. Jaučia didelę atsakomybę prieš šeimą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir įsipareigoja ateityje būti dar atidesnis ir nusižengimų nedaryti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.
Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį. Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad kaltės forma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia tiek dėl neatsargumo. Vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo būti atidus, sekti kelio ženklus ir jais vadovautis, įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET reikalavimų. Šiuo atveju J. B. lenkdamas transporto priemonę sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdamas galimybę ir pareigą vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo, o šio pažeidimo padarymas jokių kilimo padarinių nereikalauja. Tuo atveju jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, pažeidėjui kiltų ir papildomos teisinės pasekmės. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad J. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Individualiai įvertinus J. B. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, pažeidimas vertinamas kaip ypatingai šiurkštus. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Nagrinėjamu atveju J. B. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Pažymėtina, kad J. B. anksčiau yra teistas, dirba pagal individualią veiklą, darbo objektai išsidėstę skirtingose Lietuvos vietovėse. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad asmuo administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors jam paskirtas baudas sumoka, tačiau administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (ANK 415 straipsnyje numatyti nusižengimai), kas ne itin teigiamai charakterizuoja vairuotojo asmenybę. J. B. padarytas nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti teisės normų reikalavimų, todėl pastarojo padaryto administracinio nusižengimo negalima laikyti atsitiktiniu. Tai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Be to, nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų, padarytas dienos metu, judriame kelio ruože. Pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija mano, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta, todėl mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirtina minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, būtų per griežtos. Nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į J. B. darbo pobūdį, šeimines aplinkybes, jam yra būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkins padėtį, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti J. B. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei darbu. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir J. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Mano, kad nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama, o tokių duomenų J. B. byloje nėra. Prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundo netenkinti, priimtą nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Institucijos Nutarimas pakeičiamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025-10-07 13.37 val., Varėnos r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 54 km, vairuodamas automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kur Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pareiškėjas turi galiojančią administracinę nuobaudą. J. B. neteistas.
Skundu pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM0LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-34-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-34-507/2015">2AT-34-507/2015</a>, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-47-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-47-976/2022">2AT-47-976/2022</a>).
Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 450 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti administracinio poveikio priemonės ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t. y., privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant administracinio poveikio priemonės rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama. Individualizuotos administracinio poveikio priemonės skyrimu pakanka, kad būtų pasiektas administracinio poveikio priemonės prevencinis tikslas atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
J. B. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali sankcijoje nustatyta nuobauda – 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam, ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytam, 3 mėnesių terminui.
Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad paties lenkimo fakto sankryžoje pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, kad kelio ženklo nematė, norėjo pabaigti lenkimo manevrą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė padarinių, nebuvo padaryta turtinė žala. Jis pats nuo administracinės teisenos pradžios pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Ši aplinkybė yra jo atsakomybę švelninanti. Pareiškėjas dirba pagal individualią veiklą, važinėja po objektus (statybos darbai), todėl vykdant darbines funkcijas, pareiškėjas turi vykti į įvairius Lietuvos miestus. Išsaugoti darbą pareiškėjui yra labai svarbu ir dėl to, kad netekęs darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, negalėtų padėti finansiškai savo šeimai, nes augina tris vaikus, sutuoktinė laukiasi, jai reikia važiuoti į gydymo įstaigas, ją reikia dažnai vežti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klinikas, nes ji automobilio nevairuoja. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad turi pasirūpinti šeima, nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes šiuo atveju negalima teigti, kad praradus teisę vairuoti, nebus kitų asmenų, kurie galėtų (turėtų objektyvią galimybę) pareiškėją pavaduoti ar pakeisti atliekant šias funkcijas, kadangi byloje nėra tokių įrodymų.
Šioje byloje nustatyta, kad J. B. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, J. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą, penkių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka tris kartus, paskirtos piniginės baudos sumokėtos laiku, neteistas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į pareiškėjo asmenybę, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui paskyrus švelnesnę, nei ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijose numatyta minimali administracinio poveikio priemonę, o ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, pažeidėjo asmenybei, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės administracinio poveikio priemonės tikslų, todėl yra pagrindas J. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje iš dalies keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pakeistinas, nustatant, kad J. B. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, J. B. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio.
Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
