Kasacinio skundo Nr. DOK-3487/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42957-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo B. K. (B. K.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lieps 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nes procesas jo atžvilgiu pradėtas, nesant nukentėjusiosios skundo ar pareiškimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba 2) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl padarytų proceso kalbos taisyklių pažeidimo, arba 3) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3487/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42957-2021-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo B. K. (B. K.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lieps 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nes procesas jo atžvilgiu pradėtas, nesant nukentėjusiosios skundo ar pareiškimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba 2) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl padarytų proceso kalbos taisyklių pažeidimo, arba 3) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus procesinės teisės, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu B. K., nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo tinkamai užtikrintas vertimas į jo gimąją (albanų) kalbą. Tai, kad nuteistasis šiek tiek žino anglų kalbą, nereiškia, kad šios kalbos mokėjimo lygmuo yra pakankamas suprasti teisinę terminiją bei efektyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų, suprasti verčiamų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prasmę. Šioje byloje netiesioginis vertimas iš lietuvių kalbos, verčiant į anglų-albanų-anglų kalbą, neužtikrino nuteistojo teisės kokybiškai naudotis vertėjo paslaugomis. Dėl to, nebuvo užtikrinta ir nuteistojo teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą (BPK 7 straipsnis, 8 straipsnio 2, 3, 5 dalys, 44 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).
Be kita ko, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiosios pareiškimo ar skundo. Taip buvo pažeistos BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kasatorius pažymi, kad dėl to apeliacine tvarka nebuvo skųsta, nes apeliacinio skundo surašymo metu dar nebuvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu teisiškai reikšminga nutartis. Remiantis naujausia teismų praktika, bylą nagrinėję teismai be pagrindo netyrė ir nenustatė, ar pradedant ikiteisminį tyrimą kasatoriaus atžvilgiu, buvo laikytasi ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkos.
Kasatorius, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teigia, kad asmenų parodymai ir kiti bylos įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes selektyviai buvo vertinami tik nuteistąjį kaltinantys įrodymai. Liko neištirta dalis bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (nukentėjusiosios melagingi pranešimai policijai apie neva neteisėtus B. K. veiksmus), nenustatytas ir nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas.
Be to, kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė BK 37 straipsnį, nes nepripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką mažareikšme.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad vieną iš alternatyvių prašymų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nuteistais B. K. grindžia tuo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padarytas BPK 8 straipsnyje 3 dalies pažeidimas, nes jam, nemokančiam lietuvių kalbos, nebuvo tinkamai užtikrintas bendravimas per vertėją savo gimtąja albanų kalba. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šie teiginiai apeliacinės instancijos teismo buvo patikrinti ir motyvuotai paneigti (skundžiamos nutarties 6, 7 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylos nagrinėjimo metu būtų padarytas BPK 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas. Jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių teismo išvadų nepagrįstumą kasaciniame skunde nepateikta.
Kiti nuteistojo B. K. kasacinio skundo argumentai, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką bei šios veikos nepripažinimo mažareikšme (BK 37 straipsnis), grindžiami abiejų instancijų teismų atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde nuteistasis detaliai analizuoja bylos įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų parodymus ir kt.) ir pateikia nuomonę, kaip jie turėtų būti įvertinti ir kokios konkrečios aplinkybės turėtų būti nustatytos. Tačiau tokio turinio argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, netinkamo BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo bei nepagrįsto nusikalstamos veikos nepripažinimo mažareikšme iš esmės yra analogiški nuteistojo B. K. gynėjos apeliacinio skundo turiniui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu pripažindamas B. K. kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Deklaratyvūs teiginiai apie įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, teisės principų nesilaikymą, nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Todėl šie kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo B. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė