R. J. pagal BK 132 str., 129 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3454/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15414-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios R. J. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji R. J. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: pripažinti ją kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį arba pagal 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatorės vertinimu, bylos įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą jos padarytą veiką kvalifikuoti kaip gyvybės atėmimą dėl neatsargumo. Nuteistoji nužudyti nukentėjusįjį nenorėjo, tokios tyčios neturėjo. Viskas įvyko jai turint rankoje peilį ir prie stalo pjaustant užkandą. Kokiu momentu ir kaip įdūrė peiliu E. P., ji nurodyti negali. Tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis buvo smarkiai apgirtę, todėl, tikėtina, kad emocionaliai bendraudama, dėl sunkaus girtumo praradusi koordinaciją, kasatorė kažkuriuo momentu galėjo įdurti rankoje laikytu peiliu nukentėjusiajam į koją (šlaunį), pati to nenorėdama ir nesuprasdama. Nė vienas iš liudytojų paties įvykio momento nematė ir nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. J. galėjo elgtis E. P. atžvilgiu agresyviai. Priešingai, išgertuvių dalyviai parodė, kad nuteistoji buvo draugiška, su visais elgėsi korektiškai.

Kasatorės nuomone, iš įvykio bei lavono apžiūros metu užfiksuotų duomenų taip pat negalima spręsti, kad sužalojimas peiliu buvo padarytas tyčia. Ekspertai teisme aptarė aplinkybes, kurios neleidžia kategoriškai atmesti nuteistosios versijos. Smūgis, tam, kad peilis įsmigtų į nukentėjusiojo kūną į 2–3 cm gylį, nebūtinai turėjo būti stiprus ir tikslingas. Tokio smūgio buvimą nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad buvo durtą statmenai į koją be pjovimo požymių. Neatmestina, kad galėjo būti įdurta ne tik nuteistosios rankos judesiu, bet ir nukentėjusiajam dėl girtumo nekoordinuotai judan pakišus šlaunį. Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad smūgis buvo vienmomentiškas, patvirtina nuteistosios veiksmų neatsargumą. Tyčios nebuvimą patvirtina ir vėlesni jos veiksmai – pagalbos nukentėjusiajam teikimas, greitosios medicinos pagalbos kvietimas. Kartu kasaciniame skunde akcentuojami ekspertės E. Usavičienės teismui duoti paaiškinimai, kad dėl žmogaus šlaunies morfologinės sandaros pažeisti per ją einančias kraujagysles, duriant peiliu į šlaunies priekį, iš esmės neįmanoma ir yra labiau atsitiktinumas. Tai, kasatorės nuomone, patvirtina, kad ji negalėjo numatyti tokių veikos padarinių, t. y. kad bus pažeistos šlaunies kraujagysles, o sužalotasis nukraujuos ir mirs.

Taip pat kasatorė nesutinka su teismų pozicija, kad nukentėjusysis prilygsta šeimos nariui. Iki aptariamo nusikaltimo padarymo jie kartų gyveno tik apie metus ar pusantrų metų, bendro ūkio nevedė, jokių bendrų tikslų, kurių turėjimas skiria šeimos narius arba partnerius nuo tiesiog kartu gyvenančių žmonių, neturėjo. Taigi, šiuo atveju net ir pripažinus padarytą veiką tyčine, jos veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o pagal 129 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kasatorė nuteistoji R. J., kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad ji padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nuteistoji pateikia savą įvykio situacijos bei įrodymų vertinimą ir teigia, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo arba kaip tyčinis nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes nužudytasis negali būti prilygintas šeimos nariui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios R. J. ir jos gynėjo apeliacinį skundą, šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. J. kaltumo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, būtų padaręs teisės taikymo klaidą. R. J. kasaciniame skunde nepateikta jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė