M. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 72 str., 2811 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3423/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12180-2025-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. B. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 6 500 Eur.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo bei aktualios teismų praktikos nesilaikymo šis teismas neteisingai nustatė konfiskuotino turto (automobilio) vertę ir nepagrįstai nusprendė konfiskuoti visą jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi automobilio,,Renault Trafic“ vertinimo ataskaita, kurioje, nustatyta reali šio automobilio vertė – 13 000 Eur. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nustatyta vidutinė šio automobilio vertė 23 000 Eur. Šis teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo poziciją, nepagrįstai nurodė, kad automobilio,,Renault Trafic“ sugadinimas buvo M. B. nusikalstamos veikos padarinys. Ši aplinkybė kasatoriui nebuvo inkriminuota. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas, kodėl yra pagrindas remtis VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte, kuri buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose nustatytos kitokios aplinkybės nei šioje byloje.

Kasaciniame skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, kad turi būti remiamasi automobilio,,Renault Trafic“ vertinimo ataskaita, kurioje, nustatant apgadinto automobilio kainą, buvo taikomas individualizuotas vertinimas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, gerokai viršijančią realią automobilio vertę, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, prilygsta papildomai bausmei, o tai prieštarauja šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai. Taip buvo pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Tokios pinigų sumos konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Proporcingumo principas pažeistas ir dėl to, kad buvo nuspręsta konfiskuoti visą VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pusės konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (kuri buvo nustatyta mažesnė) išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik M. B. elgesį iš karto po eismo įvykio ir tai, kad jis ne kartą yra baustas administracine tvarka, bet neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į jo materialinę padėtį (išlaiko du mažamečius vaikus, tiek pats asmeniškai, tiek jo bendrovė turi kreditinių įsipareigojimų) bei paskirtą baudos dydį. 22 530 Eur sumos konfiskavimu, atsižvelgus į paskirtą 2 000 Eur baudą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones dvejus metus, kasatoriui sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, kurios nėra suderinamos su baudžiamojo poveikio priemonės tikslais ir principais. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka teismų praktikos. Kita vertus, pripažinus, kad šioje byloje konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma pagal vidutinę transporto priemonės vertę, buvusią iki eismo įvykio, kasatoriaus nuomone, teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų ne didesnės kaip 6 500 Eur sumos konfiskavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra žemesnės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagristai, ir (ar) jam tinkamai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, galutinai patikrina apeliacinės instancijos teismas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalies) taikymo klausimą sieja su netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu buvo nustatyta didesnė konfiskuotino turto (automobilio) vertė bei nuspręsta išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasatorius šiems teiginiams pagrįsti cituoja teismų praktiką bei pateikia savą konkrečių bylos įrodymų bei aplinkybių vertinimą, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai teisės aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamą klausimą. Formalus nesutikimas su nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, cituojant ir dažnu atveju savaip interpretuojant teismų praktiką, bei deklaratyviai išreikšta nuomonė apie netinkamą įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų taikant ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, vertinimą nelaikytina tinkamu kasacinio skundo argumentavimu. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alenas Piesliakas