K. Š. ir M. M. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 25 str., 199 str., 22 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3514/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-5-00003-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. Š. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą K. Š. nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7, 10 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo K. Š. teisės į veiksmingą gynybą, teisingą teismą ir kurie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, teismai išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių ir įrodymų, pažeisdami in dubio pro reo principą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. K. Š. kaltė grįsta netiesioginiais įrodymais, kurie yra vieninteliai įrodymai byloje, ir nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pažeidžiant rungimosi principą nebuvo apklausti gynybos liudytojai. Teismų išvados dėl K. Š. kaltumo yra klaidingos, grįstos hipotetinio pobūdžio teiginiais, prielaidomis, samprotavimais bei subjektyviu įsitikinimu, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu. Kasatoriaus nuomone, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų nepakako K. Š. kaltei pagrįsti, o priešingai – byloje surinktų įrodymų visuma K. Š. pareikštus kaltinimus paneigia.

Kasatoriaus vertinimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir nenustatė subjektyviųjų šių veikų požymių. Nėra įrodytas nė vienas K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas. K. Š. neveikė organizuotoje grupėje, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Jis, vykdydamas tarnybą, pareigas atliko sąžiningai, griežtai laikydamasis įstatymų, su kolegomis jokių nusikalstamų veikų neplanavo ir nevykdė. Kriminalinės žvalgybos slapto sekimo metu užfiksuoti pokalbiai nėra susiję su pareikštais kaltinimais, tai tik ištraukos iš bendro pokalbio konteksto, pokalbis atviras, nėra jokių susitarimų dėl nusikalstamų veikų planavimo. Todėl nepagrįstai teismai vertino užfiksuotus pokalbius kaip K. Š. kaltės įrodymus. K. Š. ir kitų nuteistųjų nuoseklūs parodymai nepaneigti. Teismai neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo ar kitaip prisidėjo darant nusikalstamas veikas. Teismai iš esmės tik atkartojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pareigūnų duotus parodymus, bet nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais grindė savo išvadas. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių K. Š. tiesioginės tyčios turinį, t. y., kad jam buvo žinoma, jog kontrabandos būdu bus gabenamos cigaretės. Nors K. Š. viso bylos proceso metu nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, teismai nepatikrino jo (ir kitų nuteistųjų) parodymų teisingumo ir besąlygiškai vadovavosi BPK nustatyta tvarka nepatikrintais duomenimis.

Pasak kasatoriaus, teismai negalėjo vadovautis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, jie turi būti pripažinti neleistinais įrodymais. Taip pat negalima vadovautis pareigūno M. M. kaip liudytojo parodymais, nes jo teikti paaiškinimai dėl girdėtų pokalbių yra tik paties pareigūno padarytos subjektyvios prielaidos.

Teismai, pripažindami, kad K. Š. ir kitų nuteistųjų susitarimą veikti organizuota grupe patvirtina 2020 m. lapkričio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti rugsėjo 21 d., spalio 5 d., spalio 6 d. pokalbiai, peržengė kaltinimo ribas (BPK 255 straipsnio pažeidimas). Negalėjo būti konstatuotas organizuotos grupės požymis K. Š., remiantis kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios kaltinimas jam nepareikštas, aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistųjų kaltumo nurodė tik lakoniškus motyvus, apibendrindamas bylos duomenis ir įrodymus, nepateikė jokios analizės, realaus ir konkretaus vertinimo, tik teorinį, bendro pobūdžio apibendrinimą, prielaidas, kurios negali būti vertinamos kaip tinkamas nuosprendžio motyvavimas ir išsamus bei nešališkas bylos aplinkybių ištyrimas. Priimtas nuosprendis stokoja logiškumo ir nuoseklumo, yra nesistemiškas. Taip šis teismas iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies 332 straipsnio 5, 7 dalių reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo K. Š. gynėjas tik formaliai nurodo kasacijos pagrindus – netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Iš tiesų kasatorius, nesutikdamas su savo ginamojo nuteisimu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina K. Š. nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo K. Š. gynėjo apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. Š. dėl ginčijamų nusikalstamų veikų, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (kurie iš esmės atitinka kasacinio skundo argumentus) yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Subjektyviu įrodymų vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo normų, rungtyniškumo ir in dubio po reo principų pažeidimus, nuteistojo K. Š. procesinių teisių suvaržymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė