Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-651/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12069-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1;

1.2.23.2.1; 1.1.8.1.1; 2.1.14.2; 2.4.6.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,

išteisintajam E. L. ir jo gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo

E. L. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. L. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, ją neteisėtai atgabeno į praėjimo tunelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po to tęsdamas nusikalstamą veiką platino neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – karfentanilį, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 20.00 val., praėjimo tunelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. V. padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose, suleido V. V. narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/l). Tokiu būdu V. V. platino neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – karfentanilį.

2. Be to, E. L. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 20.00 val., praėjimo tunelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. V., buvusiam sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatyta kraujyje 3,00 prom. etilo alkoholio), padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose, suleido narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/l), tai sukėlė V. V. ūmų apsinuodijimą karfentaniliu, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, nuo ko V. V. mirė. Tokiu būdu E. L. dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Valdas Grabauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti E. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį E. L. skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 132 straipsnio 1 dalį jam skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

3.1. Skunde nurodoma, kad E. L. kaltė buvo įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad E. L. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad E. L. kaltė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas platinti bei platinimo byloje neįrodyta. Taip pat nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, kad byloje neįrodyta E. L. kaltė, jog jis įgijo ir atgabeno į įvykio vietą ne tik sau pačiam, bet ir nukentėjusiajam V. V. skirtą narkotinę medžiagą.

3.2. Skunde teigiama, kad iš viso proceso metu duotų E. L. parodymų matyti, kad jie baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir keičiami, taip siekiant kaltę dėl nukentėjusiojo V. V. mirties perkelti pačiam nukentėjusiajam, t. y. V. V.. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė, kad 2024 m. kovo 30 d. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančio praėjimo tunelio atsitiktinai susitiko savo pažįstamą A. B. (A. B.), apie telefoninius pokalbius su A. B. nieko nežino. Apklausiamas teisme E. L. jau parodė, kad A. B. jam skambino ir prašė gauti narkotikų. E. L. teigė, jog nedalyvavo paruošiant narkotikus vartoti, tačiau, kaip jau buvo anksčiau nurodyta, tai objektyviai paneigia byloje esanti vaizdo medžiaga, kurioje akivaizdžiai matyti narkotinių medžiagų paruošimo vartoti veiksmai. E. L. parodymų kaita ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jų nenuoseklumas vertintina kaip jo gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

3.2.1. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad eidamas sustojo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančio praėjimo tunelio, kur norėjo susileisti su savimi turėtą fentanilio dozę. Ten sutiko pažįstamą asmenį, kurio vardo nepamena, kuris buvo su dar vienu jaunesniu už save asmeniu, kurio nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Jo pažįstamas paprašė, kad padėtų ir jo draugui, t. y. kad ir jam suleistų į jo rankos veną narkotinių medžiagų, kadangi jis pats sau nepataiko. Kokių narkotinių medžiagų jo paprašė suleisti, nežino, galimai fentanilio, nes, jo žiniomis, Klaipėdos mieste tik toks parduodamas. Savo pažįstamam atsakė, kad gali padėti, jei tik tam jo pažįstamam matyti venos. Pirmiausia turimą narkotinių medžiagų dozę susileido pats sau į koją. Po to kažkuris iš jų padavė jau pripildytą švirkštą, kuriame buvo kažkokia narkotinė medžiaga, ją E. L. suleido V. V.. V. V. pastovėjo, jis jau norėjo eiti, tačiau V. V. jo paprašė palaukti ir suleisti dar kartą. Neatsimena, ar jam tas vyriškis padavė pripildytą švirkštą, ar jį jo paduotos narkotinės medžiagos pripildė pats, tačiau po kiek laiko tam vyriškiui suleido į kažkurios rankos linkį dar vieną dozę jo turėtos narkotinės medžiagos. Kiek ir kokios narkotinės medžiagos tame švirkšte buvo, nurodyti negali, neatsimena. Po to, kai tam vyriškiui suleido antrą dozę, jis girdėjo kaip sakė: „O, dabar jau jaučiu.“ E. L. pasakė: „Gerai, vsio, davai, aš einu, manęs čia nebuvo.“ Nueidinėdamas pamatė, kaip tas vyriškis, kuriam jo paties prašymu du kartus suleido jo paties turėtos narkotinės medžiagos, krenta ant žemės. Papildomos apklausos metu E. L. parodė, kad neatsimena, ar jam 2024 m. kovo 30 d. vakare asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) (A. B.) skambino telefonu. Asmenį pravarde (duomenys neskelbtini) (A. B.) su jo draugu sutiko tiesiog atsitiktinai praėjimo tunelyje, adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtame tunelyje pasirodė atsitiktinai, kadangi, kaip ir buvo minėjęs savo apklausos metu, ieškojo vietos, kur pats sau galėtų susileisti įsigytų narkotinių medžiagų. E. L. parodė, jog pirmą kartą tam asmeniui suleido narkotinės medžiagos, nei anksčiau, nei po įvykio niekam leidęs jokių narkotinių medžiagų nebuvo ir niekada to nedarys, kadangi po to kyla tokios pasekmės. Jam žinoma, kad girtam asmeniui suleidus dvi dozes narkotikų gali ištikti mirtis. Jam tas asmuo neatrodė girtas, jis nesvirduliavo, kalbėjo rišliai, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, taip pat jokio alkoholio šalia jų nematė. Jis tikrai žino, kad pavojinga „ant alkoholio“ leisti narkotikus, bet jis su jais nebuvo, ėjo pro šalį ir tikrai nežinojo, kad jis girtas, jis jam nesakė. E. L. parodė, jog prieš ateidamas įsigijo pats sau asmeniškai narkotinės medžiagos – fentanilio savo reikmėms, šią medžiagą susileido pats sau dar pirmiau praėjimo tunelyje, adresu (duomenys neskelbtini).

3.2.2. Iš telefoninių įvykių išklotines matyti, kad 2024 m. kovo 30 d. vakare iki įvykio vyksta aktyvus liudytojo A. B. bei E. L. bendravimas telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė, jog su A. B. atsitiktinai susitiko praėjimo tunelyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Parodė, kad apie telefoninį pokalbį su A. B. neprisimena. Apklausiamas teisme E. L. parodė, kad jam paskambino A. ir klausė, ar gali padėti gauti narkotikų. Paklausė A., kur jis yra, A. atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“, jis irgi buvo netoli, todėl pasakė, kad ateis pakalbėti, ir nuėjo ten. Turėjo sau nusipirkęs narkotikų. Nuėjęs pasakė, kad nieko nežino, nurodė, kad visi patys žino, kur yra čigonynas, ir pasakė eiti ir ieškoti patiems, jeigu nori. Pasakė, kad jis tik sau turi. V. paklausė jo, ar jis jam padės suleisti narkotikus. Jis jam atsakė, kad nupirktų vandens. Tuo metu pasidarė narkotikus sau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nepataikė sau įsidurti, todėl nuėjo į devynaukštį, nes ten buvo mažai šviesos, buvo tamsu. Nuėjęs į devynaukštį, sau susileido, grįžo ir V. jau buvo pasidaręs sau narkotikus. V. jam neminėjo, iš kur gavo tų narkotinių medžiagų.

3.2.3. Iš 2024 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše iš kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog 19.38 val. (Kamera 11, 9) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atėjus E. L. prasideda aktyvūs veiksmai ruošiant narkotines medžiagas intraveniniam suleidimui. Stovėdamas E. L. 19.59 val. stovinčiam V. V. į apnuogintos iki alkūnės kairės rankos dilbį sušvirkščia galimai narkotines medžiagas. Suleidęs E. L. vėl atsisėda, o V. V. stovi sulenkęs kairę ranką per alkūnę ir prilaikydamas ją dešine. 20.01 val. E. L. su A. B. vėl susigūžę vienas į kitą kažką daro (galimai narkotinių medžiagų injekciją). Tuo tarpu V. V. analogiškai apnuogina dešinę ranką ir svirduliuodamas stovi prie jų. Stovėdamas E. L. 20.02 val. stovinčiam V. V. į apnuogintos iki alkūnės dešinės rankos dilbį sušvirkščia galimai narkotines medžiagas ir atsisėda. V. V. stovi sulenkęs dešinę ranką per alkūnę svirduliuodamas pirmyn atgal, pasvyra ant A. B., šis rankomis jį prilaiko ir V. V. griūva kairėn ant betoninių plytelių grindinio (akimirkai peršoka vaizdas). V. V. guli ant žemės ant dešinio šono pusiau susirietęs, galva į vakarus. Kelias sekundes drebina rankomis ir netrukus nustoja judėti. 20.03 val. E. L. atsistoja ir nueina (duomenys neskelbtini) gatvės link. Nors apylinkės teismas nurodė, jog peržiūrėjus byloje pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad kamera 9 užfiksuotame vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. L. suleidžia nukentėjusiajam V. V. narkotines medžiagas į abi rankas ir po to nukentėjusysis miršta, tačiau, be šių aplinkybių, minėtame vaizdo įraše yra užfiksuotos ir narkotinių medžiagų paruošimo vartoti aplinkybės, iš kurių matyti, kad kaltinamasis E. L., nukentėjusysis V. V. ir liudytojas A. B. (visi trys) kažką veikia, t. y. E. L. su A. B. kažką išpakuoja, naudoja vandenį, kažką krato, plaka. Po kurio laiko pas juos grįžta E. L., jis prieš suleisdamas narkotikus V. V. atlieka dar kažkokius kratymo veiksmus, jo teigimu, jis tada praplovė savo paties panaudotą švirkštą, jokių veiksmų su V. V. švirkštu neatliko, jam tik suleido narkotikus, kurie jau buvo paruošti. E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš suleisdamas V. V. narkotikus jis narkotinių medžiagų paruošime nedalyvavo ir jokių veiksmų su švirkštu neatliko. Tačiau tokius E. L. parodymus paneigia jau minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Įdėmiau ir lėčiau peržiūrėjus (kamera 9, nuo 19.43 val.) vaizdo įrašą matyti E. L. rankoje laikomas švirkštas (19.54.20 val., 19.55.15 val., 20.01.22 val.) ir narkotinių medžiagų paruošimo vartoti aplinkybės.

3.2.4. 2024 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog mirusiojo V. V. mobiliojo ryšio telefone „Redmi“ duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą, jų įsigijimą ar platinimą nėra. 2024 m. gegužės 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas iš mirusiojo V. V., vidinės atminties duomenų peržiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 30 d. nuo 18.06 val. iki 19.59 val. V. V. telefonas jungėsi prie celių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių veikimo zonoje yra tiriamo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Per tą laikotarpį 18.06 val. užfiksuotas vienintelis išeinantis 46 sek. balso skambutis pusbroliui A. J.. Be to, įvykio dieną dar užfiksuotas telefoninis bendravimas su minėtu pusbroliu 10.43 val. Daugiau įvykio dieną telefoninių įvykių neužfiksuota.

3.2.5. Kitų objektų apžiūros protokole (E. L. telefono vidinė atmintis) nurodoma, jog matyti likusi A. B. 2024 m. kovo 30 d. 16.24.47 val. siųsta žinutė su tekstu „Cia (duomenys neskelbtini)“.

3.2.6. Pažymima, kad nors E. L. nurodo, kad V. V. pats turėjo narkotinių medžiagų, tačiau peržiūrėjus vaizdo medžiagą (iki 19.38 val.) matyti, kad jokių veiksmų, kurie būtų panašūs į narkotinių medžiagų ruošimą, V. V. bei A. B. neatlieka. Tokie veiksmai prasideda tik atvykus E. L.. Ž. V. nurodė, jog apie 18.00 val. sūnus V. V. trumpam sugrįžo ir vėl išėjo. A. B. turėjo narkotinių medžiagų vartojimo patirties, todėl jei būtų turėję narkotinių medžiagų, jie (A. B. ir V. V.) patys būtų galėję pasidaryti narkotikų mišinį, nelaukę E. L., taip pat ir pasidaryti narkotikų injekcijas, tuo metu buvo dar šviesus paros metas. Be to, A. B. tvirtino, jog V. V. visą laiką įkyriai prašė gauti narkotikų, todėl jis skambino E. L.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą SMS žinutę E. L. iš A. B. gavo 2024 m. kovo 30 d., 16.24 val., skambučiai prasidėjo 18.25val., pats E. L. pasirodė tik 19.38 val., todėl neįtikima, kad V. V. gavo narkotinių medžiagų iki atvykstant E. L., nes, kaip jau ir minėta, nuo pirmos žinutės iki atvyko E. L. praėjo 3 valandos. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog tik E. L. atvykus į įvykio vietą prasideda aktyvūs veiksmai: V. V. pasiunčiamas į parduotuvę mineralinio vandens, kuris, kaip nurodė pats E. L., yra reikalingas skiesti narkotikams; nuo 19.43 val. atliekamas narkotinių medžiagų paruošimas. 19.59.35 val. E. L. suleidžia V. V. pirmą narkotikų dozę, 20.02.05 val. E. L. suleidžia V. V. antrą narkotikų dozę.

3.2.7. Teigiama, jog, vertinant E. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, t. y. „visi patys žinote, kur čigonynas yra, eikit ir ieškokit, jeigu norite“, ir lyginant su vaizdo medžiaga (kamera 9, laikas nuo 19.38 val.), darytina išvada, jog iki atvykstant E. L. V. V. neturėjo narkotikų. Vaizdo medžiagoje (kamera 9, laikas 19.52 val.) matyti, kaip sugrįžta E. L., kuris kaip parodė, kad savo turimus narkotikus susileido, nuėjęs į devynaukštį. Tęsiant vaizdo medžiagos peržiūrą, matyti, kad E. L. sėdasi šalia A. B. ir ruošia narkotines medžiagas vartoti. Iš vaizdo medžiagos (kamera 9, laikas nuo 19.47 val. iki 19.52 val.) matyti, kad kol E. L. buvo išėjęs, V. V. bei A. B. pašaliniai asmenys nieko neperdavė, todėl darytina išvada, jog narkotines medžiagas į įvykio vietą atnešė E. L., čia jas paruošė vartoti ir suleido V. V..

3.3. Skunde nurodoma, kad liudytojo A. B. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie kito. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad V. V. tunelyje su kažkuo telefonu pradėjo derinti narkotinių medžiagų įsigijimą ir po kelių minučių į praėjimo tunelį prie V. atėjo jam nepažįstamas vyriškis. A. B. nurodė, kad asmens, kuris V. atnešė ir jo paties prašymu suleido kažkokios narkotinės medžiagos, atpažinti negalėtų. Papildomai apklausiamas A. B. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. jis skambino E. L. ir prašė padėti gauti narkotikų, o E. L. jam atsakė, kad narkotinių medžiagų su savimi neturi, bet bandys padėti. A. B. nurodė, kad matė tik tą faktą, kaip E. L. užtaiso dozę V.. Nurodo, jog pats užtaisyti narkotikų tikrai nepadėjo, galėjo tik išpakuoti ir palaikyti švirkštą. A. B. nurodė, kad, jo manymu, E. L. atnešė V. narkotikų, kuriuos po to ir suleido, nes E. L. žadėjo padėti, bet tvirtinti, kad tikrai taip buvo, negali. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. B. jau nurodė, kad nežino, kas padarė narkotikų dozę, kuri buvo suleista. Nurodė, kad kai V. atėjo į tą tunelį, jis su savimi neturėjo narkotikų, tačiau jis pradėjo ieškoti, nuėjo namo, pasiėmė pinigų. Neigė padėjęs paruošti narkotinę medžiagą vartoti, teigė galbūt palaikęs ar padavęs švirkštą. Tokius liudytojo A. B. parodymus paneigia vaizdo medžiaga, kurioje matyti A. B. dalyvavimas paruošiant narkotines medžiagas vartoti. Įvertinus aptartus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus A. B. parodymus bei esamą bylos medžiagos visumą matyti, jog vadovautis liudytojo A. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kaip patikimais, nėra pagrindo ne tik dėl to, kad liudytojo A. B. parodymai baudžiamojo proceso metu kito, bet dar ir todėl, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo rezultatų akivaizdu, kad E. L. ir A. B. derinosi tarpusavyje, kokius parodymus turėtų duoti apklausų metu.

3.4. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog E. L. neturėjo objektyvios galimybės numatyti galimų savo veiksmų, t. y. narkotinės medžiagos suleidimo V. V. padarinių, t. y. nukentėjusiojo mirties. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog narkotinių medžiagų vartojimas yra nelegalus ir šių medžiagų ilgalaikis vartojimas yra potencialiai pavojingas sveikatai, be to, net ir vienkartinis per didelio narkotinės medžiagos kiekio suvartojimas gali būti pavojingas sveikatai ir net sukelti mirtį. Tačiau padaryta neteisinga išvada, kad ne tik kaltinamojo atlikti veiksmai, jam suleidžiant narkotinę medžiagą nukentėjusiajam, bet ir paties nukentėjusiojo atlikti veiksmai, kai narkotinę medžiagą jis vartojo žinodamas, kad yra suvartojęs didelį kiekį alkoholio, priežastiniu ryšiu yra susiję su byloje kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo mirtimi, nes tokiam vertinimui reikalingos specialios medicininės žinios. Ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme kaltinamasis E. L. nurodė, jog nežinojo, kad nukentėjusysis yra išgėręs ar girtas, jeigu tai būtų žinojęs, būtų to nedaręs. Tokius E. L. parodymus paneigia nukentėjusioji Ž. V., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. V. yra jos sūnus. Jos žiniomis, V. jokių narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nevartodavo. 2024 m. kovo 30 d., apie 18.00 val., V.s sugrįžo namo, nuėjo į tualetą ir nieko nesakęs išėjo. Iš jo judesių matė, kad jis galbūt buvo šiek tiek buvo pavartojęs alkoholio. Be to, iš vaizdo medžiagos (kamera 10, laikas 18.50.27 val.) matyti, jog V. V. išeidamas iš parduotuvės dėl girtumo tarpduryje vos nenukrenta. Įdėmiai peržiūrėjus visą byloje esančią vaizdo medžiagą matyti akivaizdžių V. V. stipraus apsvaigimo nuo alkoholio požymių. Sunku patikėti, jog, esant objektyviai specialisto išvada nustatytam nukentėjusiojo 3 promilių girtumui, E. L. nematė akivaizdžių V. V. neblaivumo požymių. Be to, E. L. nepasidomėjo, kiek yra išgėręs V. V., nei paties nukentėjusiojo, nei šalia buvusio A. B., neklausė, kada paskutinį kartą V. V. vartojo narkotines medžiagas. Svarbi aplinkybė yra ta, jog E. L. nukentėjusiojo V. V. net nepažinojo, jį pirmą kartą pamatė tik 2024 m. kovo 30 d. prieš įvykį, tai jis patvirtino teisme. E. L. nežinojo ir nesidomėjo, ar V. V. vartoja narkotines medžiagas ir kiek laiko vartoja. Pažymima, kad E. L. parodė, jog turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties ir žino, jog, esant labai sunkiam girtumui, tai labai paaštrina narkotikų poveikį. E. L. parodė, kad jeigu būtų žinojęs, kad nukentėjusysis ilgą laiką yra nevartojęs narkotikų ir yra girtas, būtų neleidęs jam narkotinių medžiagų. E. L. atvykęs į įvykio vietą matė, jog V. V. iš plastikinio butelio gėrė alų. E. L. du kartus intraveniniu būdu suleisdamas narkotines medžiagas V. V. į abi rankas matė, kad daugiau injekcijų žymių abiejų rankų linkiuose nėra, t. y. asmuo retai intraveniniu būdu vartoja narkotines medžiagas. E. L. nepasidomėjo, kodėl pats V. V. negali susileisti narkotinių medžiagų. E. L. parodė, kad jis pats vartoja ir turi nemažą intraveninių narkotikų vartojimo stažą, jam teko ir žinoti, ir matyti visokių perdozavimo atvejų. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, jog prieš ateidamas įsigijo pats sau asmeniškai narkotinės medžiagos – fentanilio, kurią susileido pats sau dar pirmiau praėjimo tunelyje, adresu (duomenys neskelbtini). E. L. taip pat parodė, kad V. padavė jam du kartus po švirkštą, V. dozės nedarė, nežino, kiek jis narkotikų įsidėjo. Antrą dozę suleido, nes nežinojo, kokią jis dozę yra pasidaręs, pagal vandenį negali spręsti, kiek jis ten tų miltelių įsidėjęs. Taigi iš paties E. L. parodymų analizės darytina išvada, kad jam buvo visiškai nesvarbu, koks narkotinių medžiagų kiekis yra švirkšte ir kiek kartų reikės suleisti, ir tai matyti iš E. L. veiksmų iš karto po įvykio. Pažymima, kad nors E. L. nurodė, jog nedalyvavo narkotinių medžiagų paruošime, tačiau tai objektyviai paneigia jau anksčiau minėta bylos medžiagoje esanti vaizdo medžiaga (kamera 9, laikas nuo 19.43 val.). E. L. teigia, jog nežinodamas, koks narkotinės medžiagos kiekis buvo švirkšte, vis tiek du kartus intraveniniu būdu suleido narkotikus, nes V. V. tai prašė padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. V. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir nukentėjusysis galėjo neadekvačiai suvokti jam kylantį pavojų dėl narkotikų suleidimo. E. L. pats pripažino, kad iš savo gyvenimiškos patirties žino, jog vartojant narkotines medžiagas kartu su alkoholiu perdozavimo rizika yra didesnė nei vartojant tik narkotines medžiagas, todėl galėjo numatyti, jog per trumpą laiko tarpą intraveniniu būdu du kartus suleidus narkotinių medžiagų gali įvykti narkotikų perdozavimas, nuo kurio žmogus gali mirti. 19.59.35 val. E. L. suleidžia pirmą narkotikų dozę, 20.02.05 val. suleidžia antrą narkotikų dozę, laiko tarpas tik apie 2,5 min. Taigi, daroma išvada, kad E. L. veikoje yra visi BK 132 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tarp jų ir kaltė – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis) ir priežastinis ryšys tarp E. L. veikos ir kilusių padarinių, t. y. jis padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose suleido V. V. narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/1), tai sukėlė V. V. ūmų apsinuodijimą karfentaniliu, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, nuo ko V. V. mirė.

3.5. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja tyrimo metu nustatytoms ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintoms faktinėms aplinkybėms. Dėl to buvo padaryta loginė klaida. Kitos loginės išvados dėl minimos situacijos padaryti negalima. E. L. parodymai turėjo būti vertinami atsargiai, kritiškai, juos gretinant su kitais bylos duomenims. Teismo besąlygiškas tikėjimas kaltinamojo parodymais nesant jokios rimtesnės argumentacijos, vertinant juos izoliuotai nuo likusių duomenų, vėlgi sudaro pagrindą manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Esant tokiai situacijai, dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų, kai, pažeidus BPK 20 straipsnyje minimas nuostatas, automatiškai buvo pažeistos ir BPK 305 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos, toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes ši byla nebuvo išsamiai bei nešališkai išnagrinėta, todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą procesinį sprendimą, todėl jis privalo būti panaikintas. Pažymima, kad tik įvertinus bylos duomenis jų patikimumo aspektu galima pereiti prie įrodymų vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų duomenų visumos jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Pirmosios instancijos teismas pateikė tik abstrakčias bendro pobūdžio išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų atmetimo ir aplinkybių, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrindė E. L. išteisinimą. Todėl minėti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nustatyti E. L. kaltę ir paneigti jo gynybinę versiją, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė. Išvados dėl E. L. kaltės ir veikų kvalifikavimo, priešingai, nei teigia kaltinamasis bei pirmosios instancijos teismas, yra pagrįstos ne prielaidomis ir spėjimais, o įrodymais.

3.6. Teigiama, kad E. L. veikų padarymo metu buvo neteistas, yra kaltinamas tyčinių nusikaltimų, priskiriamų sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, todėl manytina, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, bausmės tikslai bus pasiekti E. L. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

4. Teismo posėdyje prokuroras Valdas Grabauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. išteisinamąjį nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti E. L. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio l dalyje.

5. Teismo posėdyje išteisintasis E. L. ir jo gynėjas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

7. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl E. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį ir prašo priimti priešingą procesinį sprendimą – jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje esant paankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokuroro teigimu, E. L. veiksmuose egzistuoja visi BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl E. L. kaltės. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, nustatė, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, ją neteisėtai atgabeno į praėjimo tunelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po to tęsdamas nusikalstamą veiką platino neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – karfentanilį, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 20.00 val., praėjimo tunelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. V. padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose, suleido V. V. narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/l). Tokiais veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2006">2K-286/2006</a>, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K- 350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-719/2022">2K-131-719/2022</a>). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131-719/2022">2K-131-719/2022</a>, 2K-167-303/2022, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293-697/2015">2K-293-697/2015</a>, 2K-52-942/2022, 2K-71-976/2025).

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų, kad E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad, pagal galiojančią teismų praktiką, nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) visuma patvirtina E. L. kaltę platinus narkotines medžiagas.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikšto kaltinimo formuluotė patvirtina, kad tikslas platinti narkotines medžiagas yra grindžiamas narkotinės medžiagos – karfentanilio suleidimu nukentėjusiajam V. V., ir pažymėjo, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir įrodyti ne tik narkotinės medžiagos suleidimo kitam asmeniui faktą, bet ir faktą, kad kaltinamas asmuo ne tik suleido narkotinę medžiagą ją turėjusiam ir siekusiam suvartoti asmeniui, bet prieš atlikdamas suleidimo veiksmą dar atliko ir kitus veiksmus, patvirtinančius narkotinės medžiagos perdavimo (platinimo) kitam asmeniui faktą. Apylinkės teismas konstatavo, kad būdas, kuriuo E. L. galėjo perduoti narkotinę medžiagą V. V., yra nenustatytas ir E. L. iš esmės kaltinamas tik narkotinės medžiagos įsigijimu ir gabenimu, tačiau ne jos pardavimu ar kokiu nors kitu perdavimu V. V., kuris, pagal teismų praktiką, pripažįstamas narkotinių medžiagų platinimu, todėl padarė išvadą, kad neįrodžius paties narkotinės medžiagos platinimo fakto ir kaltinamojo veiksmai, susiję su nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos įsigijimu ir jos atgabenimu į įvykio vietą, kurioje, pagal bylos duomenis, pats kaltinamasis turėjo tikslą vartoti savo paties atgabentą narkotinę medžiagą, nevertintini kaip atlikti turint tikslą ją platinti. Tačiau apygardos teismas su šiuo vertinimu sutikti negali.

13. Išteisintasis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad dėl narkotinių medžiagų platinimo neprisipažįsta, pripažįsta tik tai, kad nukentėjusiajam suleido narkotines medžiagas, kad netyčia atėmė gyvybę. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. vakare ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ esančio „čigonyno“, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio iš vieno čigono (vyro) už 20 Eur įsigijo narkotinės medžiagos – fentanilio. Kadangi lauke jau buvo pakankamai tamsu, ieškojo vietos, kur galėtų sau susileisti dozę, todėl ėjo pro šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvusį praėjimo tunelį, kuriame buvo šviesa. Atėjęs į tą praėjimo tunelį stabtelėjo prie šviesos, norėdamas sau susileisti su savimi turėtą fentanilio dozę. Stabtelėjęs sutiko vieną savo pažįstamą, kuris buvo su dar vienu jaunesniu už save asmeniu, kurio nepažįsta ir jį matė pirmą kartą. Tas jo pažįstamas jį susistabdė ir paprašė, kad padėtų ir jo draugui, t. y. kad ir jam suleistų į jo rankos veną narkotinių medžiagų, kadangi jis pats sau nepataiko. Kokių narkotinių medžiagų jo paprašė suleisti, nežino, galimai fentanilio, nes, jo žiniomis, Klaipėdos mieste tik toks parduodamas (t. 3, b. l. 107–110). Nors išteisintasis E. L. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas išteisintojo parodymus atmeta ir vertina kaip gynybinę versiją, pasirinktą siekiant išvengti atsakomybės ir gresiančios bausmės. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

14. Iš 2024 m. gegužės 3 d. / 2024 m. gegužės 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kaip vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 18.36 val. A. B. (duomenys neskelbtini) gatve ateina prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir PC) įėjimo prieigų, prieina prie ten stovinčių dviejų tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyrų ir su jais bendrauja. 18.42 val. prie jų prieina V. V. ir stovi šalia. 18.43 val. V. V. su A. B. pėsčiųjų taku nueina palei PC vakarinę sieną pietų kryptimi iki vidurio, kur A. B. atsisėda ant betoninio bortelio, o V. V. stovi priešais jį, abu bendrauja. Netrukus prie jų sustoja pro šalį į parduotuvę ėjęs tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyras su maišeliu, prisėda šalia, pabendrauja apie 1 minutę ir nueina pietų kryptimi. 18.49 val. V. V. užeina į PC ir už 1 minutės išeina tuščiomis, vėl grįžta pas A. B.. 18.55 val. A. B. nueina (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir užeina už kadro. Už 4 minučių grįžta, vėl atsisėda šalia V. V., bendrauja. 19.00 val. prie jų sustoja pro šalį ėjęs vyras, vilkintis pusilgę striukę su gobtuvu su kailiuku, kurio tapatybė nenustatyta, pabendrauja ir po 1 minutės nueina, užeina į PC. 19.02 val. V. V. atsisėda šalia A. B.. 19.04 val. minėtas vyras, vilkintis pusilgę striukę, išeina iš PC, sustoja prie jų vėl, duoda A. B. plastikinį butelį, galimai alaus. A. B. atsigeria, grąžina vyrui. Pastarasis taip pat atsigeria iš to butelio, įsideda į maišelį ir užsirūko. Bendrauja. 19.11 val. visi trys atsistoja, paspaudžia rankas ir vyras nueina pietų kryptimi, o A. B. su V. V. nueina (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir užeina už kadro. 19.13 val. abu grįžta į tą pačią vietą. A. B. atsisėda, V. V. stovi šalia. 19.17 val. V. V. nueina (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir užeina už kadro. 19.25 val. V. V. grįžta, iš galinės džinsų kišenės kažką smulkaus paduoda A. B. ir kažką gestikuliuodamas pasakoja. 19.29 val. V. V. atsisėda šalia A. B.. 19.37 val. A. B. atsistoja, nueina prie PC kampo ties įėjimu ir lūkuriuoja žiūrėdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę rytų kryptimi. 19.38 val. pamatęs nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateinant E. L., grįžta pas V. V.. Tuo tarpu E. L. iš karto prieina prie V. V. ir paduoda jam galimai pinigų, ranka parodo į PC. Pats atsigeria iš atsinešto plastikinio butelio. Tuo tarpu V. V. atsistoja ir 19.39 val. užeina į PC. Prie stovinčio E. L. prieina A. B. ir abu nueina toliau nuo vietos, kur buvo anksčiau, tolėliau pietų kryptimi, beveik iki PC vakarinės sienos galo, A. B. atsisėda ant bortelio. 19.43 val. V. V. išeina iš PC ir nešinas plastikiniu buteliu su skaidriu skysčiu nueina pas E. L. ir A. B.. 19.43 val. V. V. minėtą butelį paduoda A. B., pats stovi šalia jų. Tuo tarpu E. L., sėdėdamas susilenkęs, ir A. B., sėdėdamas šalia jo, galimai ruošia narkotines medžiagas vartoti. Kažką duoda palaikyti V. V.. 19.46 val. E. L. sau į dešinės kojos pėdą susileidžia galimai narkotinių medžiagų. Netrukus prie jų prieina nenustatytos tapatybės vyras, kuris sėdėjo netoliese ant bortelio, rūkė ir juos stebėjo. Vyras prieina prie jų ir galimai jiems moralizuoja už netinkamą elgesį, kažką jiems šneka. 19.47 val. E. L. atsistoja, nueina už kadro pietų kryptimi, o minėtas vyras netrukus nueina (duomenys neskelbtini) gatvės link. Likę A. B. su V. V. slapstydamiesi nuo praeivių galimai toliau ruošia narkotines medžiagas vartoti (Pastaba: vaizdo įrašas prašoka 3 minutes). 19.52 val. grįžta E. L., sėdasi šalia ir taip pat slapstydamasis nuo praeivių galimai ruošia narkotines medžiagas vartoti (numeta ant žemės porą popiergalių). Jam padeda V. V. paduodamas anksčiau minėtą plastikinį buteliuką su skaidriu skysčiu (Pastaba: 19.55 val. vaizdas prašoka 2 minutes). 19.57 val. A. B. duoda kažką nedidelio į delnus laikyti V. V., o tas tą turinį slepia nuo praeivių atsukdamas nugarą. Tuo metu E. L. sėdėdamas baigia išgerti iš plastikinio butelio galimai savo atsineštą alų, o A. B. atsistoja. E. L. taip pat atsistoja, apsižvalgo, stovėdamas nugara užstoja sėdintį A. B., kuris kažką daro rankomis. Netrukus vėl atsisėda šalia A. B.. V. V. jiems paduoda tai, ką laikė rankose, o tiedu kažką daro (galimai į švirkštą leidžia narkotines medžiagas) (Pastaba: įrašas peršoka 1 minutę). 19.59 val. E. L. stovėdamas stovinčiam V. V. į apnuogintos iki alkūnės kairės rankos dilbį sušvirkščia galimai narkotines medžiagas. Netoliese link jų ateinanti praeivė su vaiku sustoja ir galimai uždengia vaikui akis, netrukus vėl eina pro vyriškių kompaniją pietų kryptimi. Suleidęs E. L. vėl atsisėda, o V. V. stovi sulenkęs kairę ranką per alkūnę ir prilaikydamas ją dešine (Pastaba: vaizdas peršoka 1 minutę). 20.00 val. V. V. stovi rankas laikydamas kišenėse, o tiedu sėdi. Vyrai kažką kalbasi. 20.01 val. E. L. su A. B. vėl susigūžę vienas į kitą kažką daro (galimai narkotinių medžiagų injekciją). V. V. analogiškai apnuogina dešinę ranką ir svirduliuodamas stovi prie jų (Pastaba: vaizdas peršoka 1 minutę). 20.02 val. E. L. stovėdamas stovinčiam V. V. į apnuogintos iki alkūnės dešinės rankos dilbį sušvirkščia galimai narkotines medžiagas ir atsisėda. V. V. svirduliuodamas pirmyn atgal stovi sulenkęs dešinę ranką per alkūnę, pasvyra ant A. B., šis rankomis jį prilaiko ir V. V. griūva kairėn ant betoninių plytelių grindinio (akimirkai peršoka vaizdas). V. V. guli ant žemės ant dešinio šono pusiau susirietęs, galva į vakarus. Kelias sekundes drebina rankomis ir netrukus nustoja judėti. 20.03 val. E. L. atsistoja ir nueina (duomenys neskelbtini) gatvės link. Prieš nueidamas kažką smulkaus paduoda likusiam sėdėti A. B. (t. 1, b. l. 169–173). Nors E. L. neigia platinęs narkotines medžiagas, tačiau vaizdo medžiaga patvirtina, kad veiksmų, kurie būtų panašūs į narkotinių medžiagų ruošimą, V. V. ir A. B. iki E. L. atvykimo neatliko.

15. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, be jo paties parodymų, rėmėsi liudytojo A. B. parodymais. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į miestą, susitiko su V., vėliau susitiko su I. Pasiėmė degtinės ir nuėjo pas I. į rūsį. Ten gėrė ilgai, gal iki 18.00 val. vakaro. Vėliau jis su V. išvažiavo namo. Visą laiką V. prašė narkotikų. Jis ir I. atsisakė jam padėti. Važiuojant namo V. paprašė su juo išlipti „Riporte“, prašė su juo pabūti. Jie kartu išlipo, V. paėmė alaus, kartu sėdėjo ir daugiau nieko neveikė. V. vėl pradėjo kalbėti apie narkotikus. Tada jis pats paskambino I. P. ir paprašė E. L. telefono numerio. Tada paskambino E. ir paklausė, ar jis gali padėti, nes jam jau V. prašymai buvo atsibodę. Atėjo E., bet niekuo negalėjo padėti, sakė, kad neturi iš kur paimti ir pan. V. buvo neblaivus, sakė jam, kad nereikia, juk visą dieną gėrė. Prašė jo daug kartų, sakė jam, kad yra išgėręs, perspėjo, jog žino, kaip veikia narkotikai su alkoholiu. Jam vis tiek „nedaėjo“. Tada V. pradėjo bėgioti pirmyn atgal, o jis su L. sėdėjo ir gėrė alų. Vėliau buvo, kas buvo. V. iš kažkur gavo narkotikų, nežino, ar tas L., ar pats V. bebėgiodamas jų gavo. Paskui L. įdūrė V. vieną kartą. V. pradėjo rėkti, kad nieko nejaučia, kad jam mažai. Jiedu su L.V. aiškino, kad neskubėtų ir palauktų, L. nenorėjo jam antrą kartą įdurti. V. vis tiek laikėsi savo. Vėliau L. jam įdūrė, V. nukrito, jis iškvietė greitąją. Jis žino, kaip veikia narkotikai su alkoholiu, nes jis yra buvęs narkomanas, tačiau dabar nebevartoja. Nežino, kas padarė narkotikų dozę, kuri buvo suleista. Jie buvo nuo V. per kokius 3–4 metrus. V. padėjo šalia jo savo striukę. Žino tik tiek, kad L. jam įdūrė. Iš pradžių V. prašė jo suleisti jam narkotikus, tačiau jis V. atsakė, kad nenori, kad be akinių nemato. Nematė to asmens, kuris pristatė narkotikus. Kai V. atėjo į tunelį, jis su savimi neturėjo narkotikų, tačiau jis pradėjo ieškoti, nuėjo namo, pasiėmė pinigų. Atėjęs pradėjo bėgioti pirmyn atgal. V. jam nupirko alaus. Nežino, kokių narkotikų V. turėjo, žino, kad buvo leidžiami. Jam nebuvo poreikio ką nors dėti į švirkštą, jis narkotikų dozės nedarė, švirkšto neplovė ir nedūrė. Jam niekas nebūtų davęs popieriuko, iš kurio reikėjo sudėti narkotikus į švirkštą, nes jis vakare nepataikytų, kadangi blogai mato. Kai E. L. suleido V. narkotikus, šis pasakė, kad nieko nejaučia. Jiedu su E. L. V. sakė baigti, truputį pabūti. Antrą kartą leidžiant buvo naudojamas kitas švirkštas, nes narkotikus padalijo į du švirkštus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d. dienos metu, koks laikas tiksliai buvo, nurodyti negali, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sėdėjo ir gėrė alų, kai prie jo netikėtai priėjo pažįstamas V. V.. V. buvo blaivus, tikrai neatrodė apsvaigęs. V. nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus ir degtinės. Buvo dviese. Nuėjo su V. už tokio bendrabučio ir ramiai atsisėdo. Besėdėdami, su V. išgėrė per pusę 0,7 l degtinės butelį ir porą butelių po 1 l alaus. Jiems besėdint, V. vis kalbėjo, kad nori atsipalaiduoti, bet ne gerdamas alkoholį, turėjo omenyje, kad nori dozės. Jis jam sakė, kad nieko nežino, sakė jam, kad prie jo to nedarytų, kadangi, kaip ir sakė, anksčiau ir pats vartodavo, jam nereikia šitų pagundų. Nieko apie narkotikus žinoti nenori. V. narkotikų neturėjo, lyg skambino ir skambino kažkam, bet neprisiskambino. Po to apsiramino. Pasėdėjo kelias valandas, matė, kad jau lyg 19.00 val. ar jau po 19.00 val., V. pasakė, kad jam jau laikas namo, kadangi į globos namus, kuriuose gyvena, turi grįžti anksčiau, 21.00 val. globos namų vartai uždaromi. Kadangi V. gyveno netoli jo gyvenamosios vietos – globos namų, kartu su autobusu išvyko link „(duomenys neskelbtini)“ rajono. Važiuojant autobusu, V. paprašė, kad dar pabūtų su juo ir taip neskubėtų į globos namus, sakė, kad nupirks alaus. Išlipo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad dar truputį pabus. Jis nuėjo į šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esantį praėjimo tunelį ir jame atsisėdo. V. tuo metu nuėjo iki namų, kadangi su savimi nebeturėjo pinigų. V. sakė, kad jo palauks tame tunelyje. Po kiek laiko atėjo V., kuris jau buvo nupirkęs alaus. Jie tame praėjimo tunelyje šiek tiek pabuvo, pagėrė alaus. V. būdamas tunelyje su kažkuo telefonu pradėjo derinti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Niekaip jis nesiramino, norėjo dozės. Kokių narkotikų nori, negirdėjo, kad sakytų, bet lyg sakė, kad nori kažkokių sunkesnių, ne vitamininių. Taip pat negirdėjo, kad būtų sakęs, kiek tų narkotikų nori. Su kuo V. kalbėjo telefonu, nežino, jis jam nieko nesakė. Po kelių minučių į praėjimo tunelį prie V. atėjo jam nepažįstamas vyriškis, jį matė pirmą kartą. Jam atėjus, jie su V. šone kažką derinosi. V. iš pradžių prašė jo, kad jam suleistų narkotikų. Jam sakė, kad nieko tikrai neleis. Kadangi nesutiko V. suleisti narkotikų, V. paprašė to vyriškio, ir tas vyriškis sutiko. Vyriškis V. jo paties prašymu suleido pusę narkotikų į ranką, į kurią – neatsimena. V. nieko nelaukė, iš karto prašė, kad jam būtų suleista ir likusi kita pusė narkotinės medžiagos. Iš karto po to, kai V. antrą kartą buvo suleista likusi pusė kažkokios narkotinės medžiagos, jis nukrito ant praėjimo tunelyje esančio grindinio. V. nespėjo nieko pasakyti, tiesiog staiga nukrito. Iš karto suprato, kad įvyko perdozavimas. Priėjo prie V., norėjo jį gaivinti, kažką daryti, bet praeinantys žmonės jam to daryti neleido, sakė nelįsti ir laukti greitosios (t. 1, b. l. 103–107). Taigi liudytojas A. B. patvirtino, kad nukentėjusysis V. V. prašė jo parūpinti narkotinių medžiagų. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis V. V. kažkur gavo narkotinių medžiagų, ne iš išteisintojo E. L., tačiau patvirtino, kad V. V. vėl pradėjus kalbėti apie narkotikus jis pats paskambino I. P. ir paprašė E. L. telefono numerio. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. V. pats skambino ir ieškojo, kas galėtų parūpinti narkotinių medžiagų, o jis asmens, kuris parūpino V. V. narkotinių medžiagų ir jas suleido, nepažinojo. Taigi nėra pagrindo besąlygiškai tikėti liudytojo A. B. parodymais, kaip patvirtinančiais išteisintojo E. L. iškeltą gynybinę pozicija, jog ne jis platino narkotines medžiagas – karfentanilį.

16. Be to, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad iš bylos duomenų matyti, kad išteisintasis E. L. ir liudytojas A. B. derino parodymus. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, taikytos E. L. atžvilgiu, nustatyta, kad 2024 m. liepos 4 d. užfiksuoto išeinančio skambučio fone girdėti, kaip E. L. esančiam šalia sako, kad užvertė žmogų, kovo mėnesį įdūrė „kaifą“ ir šis numirė, jo net nepažįsta. Taip pat nustatytas E. L. ir A. B. bendravimas, kalbasi, kad vienas kito ieškojo, tariasi susitikti, E. L. nurodo nieko nekalbėti telefonu, nes jo galimai klausomasi. Toliau užfiksuotas E. L. bendravimas su E. M., jai užsimena, kad 2024 m. liepos 4 d. susitikimo su A. B. metu pastarąjį instruktavo, kaip ką sakyti apklausos policijoje 2024 m. liepos 5 d. metu. Toliau užfiksuotas E. L. bendravimas su A. B. apie tai, kaip A. B. praėjo apklausa, A. B. skundžiasi, kad dėl E. prisipažinimo jam gresia baudžiamoji atsakomybė už melagingus parodymus. E. sako, kad reikia sakyti, kaip vakar tarėsi arba „atsimenu“, „neatsimenu“. Toliau A. pasakoja, ką pasakojo per apklausą, E. komentuoja, ką gerai, ką blogai pasakė ir kaip reikėjo (t. 2, b. l. 26–46). Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, vykdytos A. B. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d., nustatyta, kaip 2024 m. spalio 23 d. A. B. skambina E. L.. Asmenys kalbasi, kad jų abiejų papildomai į apklausą policijoje nekvietė. E. klausia A., ar šis pamena, ką jiedu sutarę sakyti apklausos metu. Sako, jog jei ne A., šito įvykio nebūtų buvę, nes jis paprašė E. padėti. A. tyčia sako, kad V. pats neva turėjo narkotinių medžiagų. E. pritaria sakydamas, kad padėjo tik suleisti V. (t. 2, b. l. 72–81). Atsižvelgiant į tai, kad išteisintasis E. L. ir A. B. derino savo parodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, jog liudytojas A. B. patvirtino išteisintojo E. L. iškeltą versiją, jog nukentėjusysis V. V. narkotines medžiagas gavo iš kito asmens, o ne iš išteisintojo.

17. Tai, kad būtent liudytojas A. B. skambinėjo ir ieškojo, kas galėtų parduoti narkotinės medžiagos, patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl gautos reikšmingos informacijos analizuojant telefoninių įvykių išklotines.

18. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjo V. M. tarnybinio pranešimo dėl gautos reikšmingos informacijos analizuojant telefoninių įvykių išklotines matyti, kad 2024 m. kovo 30 d. užfiksuotas telefoninis A. B. ir E. L. bendravimas ir jų jungimasis prie Klaipėdoje veikiančių celių: 18.23 val. – išeinanti SMS žinutė E. L. (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – (duomenys neskelbtini), 18.25val. – išeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – (duomenys neskelbtini), 18.45 val. – išeinantis skambutis (A. B. celė – neužfiksuota, E. L. – (duomenys neskelbtini), 18.52 val. – išeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – (duomenys neskelbtini), 18.57 val. – įeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – (duomenys neskelbtini), 19.10 val. – įeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – neužfiksuota), 19.29 val. – išeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – (duomenys neskelbtini), 19.32 val. – įeinantis skambutis (A. B. celė – (duomenys neskelbtini), E. L. – neužfiksuota), 20.19 val. – išeinantis skambutis (A. B. celė – neužfiksuota, E. L. celė – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1–5). Taigi matyti, kad ne pats nukentėjusysis V. V., o būtent liudytojas A. B. ne vieną kartą skambino išteisintajam E. L..

19. Be to, išteisintojo E. L. kaltę platinus narkotines medžiagas patvirtina ir netiesioginiai įrodymai. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, vykdytos E. L. atžvilgiu, taip pat matyti, kad užfiksuotas E. L. pokalbis su I. P., kuris nurodo, kad dabar yra kartu su A. B., pokalbio metu vyriškiai kalbasi apie tiriamą įvykį, t. y. E. pasakoja, kad yra įtariamas dėl nužudymo ir narkotikų platinimo, tačiau duodamas parodymus policijoje neprisipažino, jog atnešė narkotikų, kuriuos pirko iš „čigonų“. I. apgailestauja, kad tą vakarą A. su V. V. išgertuvių metu davė E. telefono numerį (t. 2, b. l. 26–46).

20. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaizdo įrašuose aplinkybės, kurias būtų galima vertinti kaip V. V. atsiskaitymą su E. L. už narkotinės medžiagos jam perdavimą, neužfiksuotos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių egzistavimo, svarbu paminėti, kad dar Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai), apžvalgos Nr. AB 40-1 išvadų 14 punkte yra pažymėta, jog kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan., psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Apygardos teismas pažymi, kad nors šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. L. duodamas V. V. narkotinę medžiagą – karfentanilį už tai būtų gavęs kokį nors realų atlygį, tačiau jo atlikti veiksmai – narkotinės medžiagos – karfentanilio perdavimas kitiems asmenims (pavaišinimas) – patenka į kitokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo apibrėžimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo E. L. kaltės turinį patvirtina anksčiau įvardyti įrodymai, kurie sudaro bendrą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad išteisintasis E. L. disponavo narkotinėmis medžiagomis.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. V. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalis panaikinama ir E. L. priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

23. Kaip matyti, šioje baudžiamojoje byloje E. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 20.00 val., praėjimo tunelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. V., buvusiam sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatyta kraujyje 3,00 prom. etilo alkoholio), padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose, suleido narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/l), tai sukėlė V. V. ūmų apsinuodijimą karfentaniliu, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, nuo ko V. V. mirė. Tokiu būdu E. L. dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. L. išteisino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, padarymo konstatuodamas, kad kaltinamojo veiksmai suleidžiant nukentėjusiajam V. V. jo paties prašymu narkotinę medžiagą – karfentanilį, nesant pagrindo teigti, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę numatyti suleidžiamos narkotinės medžiagos potencialų mirtiną poveikį nukentėjusiajam, negali būti vertinami kaip nusikalstamas nerūpestingumas.

25. Pagal BK 132 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse nustatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-47/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-47/2011">2K-P-47/2011</a>, 2K-512/2014, 2K-7-54-628/2020, 2K-86-976/2023).

26. Turi būti nustatyta ir tai, kad kaltininko veika objektyviai, dėsningai nulėmė žmogaus mirtį. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019).

27. Nagrinėjamu atveju iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. mirė nuo ūmaus apsinuodijimo karfentaniliu, esant sunkaus laipsnio neblaivumui. Nurodoma, kad lavono kraujyje rasta 3,00 prom. etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia 3,57 prom. etilo alkoholio koncentracija, med. injekcijų žymės – abiejų rankų linkiuose, skystas lavono kraujas, vidaus organų pilnakraujiškumas. Remiantis GMP kvietimo kortelės duomenimis, V. V. mirė 2024 m. kovo 30 d. iki 20.06 val. Mirusiojo V. V. kūne konstatuota muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas padarytas per parą iki mirties, galimai ir prieš mirtį, dėl ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, įtakos mirčiai neturėjo. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. lavono kraujyje ir šlapime metilo, propilo, izopropilo, butilo, izobutilo, pentilo, izopentilo alkoholių, acetono nerasta. Nustatyta alkoholio koncentracija atitinka sunkaus laipsnio neblaivumą. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. V. lavono kraujyje rasta 0,0007 mg/l karfentanilio (t. 1, b. l. 48–52). Taigi matyti, kad V. V. mirė būtent nuo ūmaus apsinuodijimo karfentaniliu, esant sunkaus laipsnio neblaivumui.

28. Išteisintasis E. L., duodamas parodymus dėl kaltinimo dėl neatsargumo atėmus gyvybę nukentėjusiajam V. V., savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad V. klausė jo, ar jis jam padės susileisti narkotikus. Jis jam atsakė, kad nupirktų vandens. Padavė V. pinigus ir jis nuėjo. Tuo tarpu pasidarė narkotikus sau, matyti iš vaizdo įrašo, kad nepataikė sau įsidurti, todėl nuėjo į devynaukštį, nes ten buvo mažai šviesos, buvo tamsu. Nuėjo į devynaukštį, sau susileido, grįžo, V. jau buvo pasidaręs sau narkotikus. Praplovė savo švirkštą vandeniu ir jam, tik negalėjo prisiminti, kas – A. ar mirusysis – padavė švirkštą su ta padaryta doze, kurią jis suleido V. į ranką. V. švirkšto neplovė, nes svetimų švirkštų neplauna. Vėliau dar sėdėjo, atsigėrė sidro, jo turėjo su savimi. V. sakė, kad nieko nejaučia. Prašė suleisti antrą kartą, sakė, kad dar turi. V. antrą kartą padavė jam švirkštą ir jis antrą kartą jam įdūrė. Dar nėjo, rūkė cigaretę, sėdėjo. Paskutiniai V. žodžiai buvo, jog dabar gerai pajuto, po to pamatė, kad V. nukrito. Tada A. pasakė, kad kviestų greitąją, darytų ką nors, „pumpuotų“ savo draugą. Taip pat parodė, kad mano, jog tai įvyko dėl jo kaltės, jeigu jis nebūtų lindęs, nukentėjusysis nebūtų miręs. Jis pats yra prašęs, kad jam padėtų susileisti, nes pačiam neišeina. Nemano, kad jis norėjo atimti gyvybę. Nurodė, kad jis pats vartoja ir turi nemažą intraveninių narkotikų vartojimo stažą. Teko ir žinoti, ir matyti visokių perdozavimo atvejų. Leisdamas narkotikus, negalvojo, kad taip gali būti, nežinojo, kad nuketėjusysis yra išgėręs ar girtas, jei būtų tai žinojęs, būtų to nedaręs. Po to, kai per apklausą sužinojo, kad jam nustatyta 3 promilės alkoholio, nustebo. Jam niekas nesakė, kad V. girtas, iš jo tikrai nebuvo matyti. V. jam nepasakė, kad yra ilgą laiką nevartojęs. Pasirodo, jis trejus ar daugiau metų nebuvo vartojęs. Jei būtų tai žinojęs, būtų to nedaręs, o jam pasakė, kad V. yra vartojantis, sakė, kad anksčiau yra vartojęs heroiną, dabar vartoja karfentanilį. Antrą dozę suleido, nes nežinojo, kokią jis dozę yra pasidaręs, pagal vandenį negalėjo spręsti, kiek jis miltelių buvo įsidėjęs. V. padavė jam du kartus po švirkštą. Jis žino, kiek jam pačiam reikia, tiek ir pasidaro. Jis V. dozės nedarė, nežino, kiek jis narkotikų įsidėjo. O jeigu žmogus pasidaro, yra vartojantis, tai jis neįsidės daugiau, kad numirtų. Taip pat nurodė matęs, kad A. turi „bambalį“ alaus. Nesidomėjo, ar jie yra išgėrę, matė, kad V. adekvačiai šneka ir elgiasi, nesvyruoja. Žino, kad, esant labai sunkiam girtumui, narkotikų poveikį labai paaštrėja.

29. Kaip matyti iš išteisintojo E. L. parodymų, jis neginčija aplinkybės, jog nukentėjusiam V. V. suleido narkotines medžiagas. Tą patvirtina ir anksčiau aptarta vaizdo medžiaga. Tačiau jis teigia nežinojęs, jog nukentėjusysis V. V. buvo išgėręs, taip pat teigė, kad ne jis suruošė nukentėjusiajam narkotines medžiagas, todėl nežinojo, ką suleido nukentėjusiajam.

30. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad E. L. neturėjo objektyvios galimybės numatyti galimų savo veiksmų (narkotinės medžiagos suleidimo V. V.) padarinių (nukentėjusiojo mirties), tačiau su šia išvada apygardos teismas sutikti negali. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, apygardos teismo vertinimu, išteisintasis E. L. turėjo realią galimybę numatyti, kad suvartojus tam tikrą narkotinės medžiagos kiekį gali grėsti pavojus nukentėjusio asmens sveikatai ar netgi gyvybei. Tai patvirtina jo paties parodymai. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad tiek E. L., tiek liudytojas A. B. įspėjo nukentėjusįjį V. V. apie tai, kad geriau nevartoti narkotinės medžiagos esant neblaiviam, tačiau nukentėjusysis vis tiek prašė jam suleisti narkotinių medžiagų. Tai leidžia manyti, jog E. L. pagal savo asmenines savybes, t. y. turimą gyvenimišką patirtį, suprato, kad dėl jo veiksmų gali grėsti pavojus nukentėjusiojo V. V. sveikatai ar gyvybei, nors ir nenumatė, kad narkotinių medžiagų suleidimas nukentėjusiajam pasibaigs nukentėjusiojo mirtimi.

31. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas R. P. ir specialistė V. D.. Liudytojas ekspertas R. P. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu parodė, kad mirusiojo tyrimo metu buvo paimtas kraujo ir šlapimo. Kiek buvo suleista karfentanilio, nebuvo nustatyta, bet rastas kiekis buvo labai didelis, palyginti su kitais apsinuodijusiais karfentaniliu. Jei mirusysis būtų buvęs blaivus, šis kiekis jam būtų buvęs mirtinas, nes karfentanilis yra 1000 kartų stipresnis už morfijų, net ir būdamas blaivus jis būtų miręs sustojus kvėpavimui. Apžiūrint mirusiojo kūną nustatyta, kad viena iš rimtesnių problemų, kuri nebūtų lėmusi mirties esant tiek girtumui, tiek apsinuodijimui, yra hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija – padidėjusi širdis, sustorėjęs kairiojo širdies skilvelio pertvaros raumuo, visa kita – riebalinė kepenų distrofija nurodo vaistų arba nesaikingą alkoholio vartojimą. Mirčiai įtakos neturėjo jo sveikatos būklė. Liudytoja specialistė V. D. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jų laboratorija gauna kraują ir šlapimą, ištiria gautą kraują ir šlapimą, pateikia, tačiau ne jų kompetencija atsakyti, ar narkotinių medžiagų poveikis stipresnis, kurį laiką nevartojus narkotinių medžiagų ir vėl pradėjus vartoti. Kraujyje buvo rasta 0,0007 mg/l karfentanilio, o tai priskirtina prie didesnių ribų, kurias aptinka. Nustato 0,0001 mg/l ribą. Šiuo atveju rasta 0,0007 mg/l. Karfentalinis yra sintetinis opioidas, 10 000 kartų stipresnis už morfiną. Anksčiau jis buvo naudojamas raminti dideliems gyvūnams. Buvo atliktas karfentanilio tyrimas spektometrijos metodu, užfiksuota 0,0001 mg/litre. Tik medicinos ekspertas – gydytojas gali pasakyti, ar tai turi įtakos žmogaus gyvybei.

32. Nors E. L. galėjo nežinoti, kokį alkoholio kiekį buvo išgėręs nukentėjusysis, ir kartu numatyti, kad dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio narkotinės medžiagos vartojimas jam gali būti pavojingesnis nei įprastai, tačiau, kaip matyti, liudytojas ekspertas R. P. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog net jei nukentėjusysis būtų buvęs blaivus, toks narkotinės medžiagos kiekis, rastas nukentėjusiojo kraujyje, jam būtų buvęs mirtinas.

33. Taigi, apygardos teismas nusprendžia, kad bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: jis 2024 m. kovo 30 d., apie 20.00 val., praėjimo tunelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), V. V., buvusiam sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatyta kraujyje 3,00 prom. etilo alkoholio), padarydamas injekcine adata dvi durtines žaizdeles kairės ir dešinės rankų linkiuose, suleido narkotinės medžiagos – karfentanilio (nustatyta kraujyje 0,0007 mg/l), tai sukėlė V. V. ūmų apsinuodijimą karfentaniliu, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, nuo ko V. V. mirė. Tokiu būdu E. L. dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalis dėl E. L. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį panaikinama ir E. L. priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės

35. E. L. pripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį, spręstini ir bausmių paskyrimo bei bausmių bendrinimo klausimai.

36. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis, numatantis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir jomis vadovaujantis parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustatyti skiriamos bausmės dydį.

37. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

38. Prokuroras apeliaciniame skunde E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

39. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę E. L., vadovaujasi BK 41, 54 ir 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nenustatyta nei E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad E. L. praeityje yra ne vieną kartą teistas, yra nusikaltęs ir užsienio valstybėse, šias nusikalstamas veikas padarė išnykus teistumui. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu jis du kartus baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (t. 3, b. l. 68-71). Iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad E. L. nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. vasario 17 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, šiuo metu nedirba (t. 3, b. l. 59-61).

40. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti E. L. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant artimą vidurkiams.

41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

42. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas E. L. kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y. į jo ankstesnius teistumus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis).

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė panaikinti E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus E. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių taip pat pakeistina ir E. L. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti panaikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

44. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant E. L. sudaro 231,25 Eur, jos turi būti priteistos valstybės naudai.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė prokuroras išteisintojo E. L. padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą skundą tenkinti. Neabejotina, kad tokiu atveju jam turėjo būti užtikrinta teisė į gynybą, kuri, be kita ko, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta imperatyviu reikalavimu gynėjui dalyvauti procese bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertinant E. L. teisinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad jis iki 2024 m. vasario 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu nedirba, jam šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taigi jo įsidarbinimo galimybės ir galimybės sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai pablogintų nuteistojo turtinę padėtį, todėl išlaidos už E. L. apeliacinės instancijos teisme teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, ir priimti naują nuosprendį:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalį dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, E. L. šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir skirti E. L. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo E. L. nepriteisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos

Daiva Jazbutienė

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė