D. L. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-606/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11918-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.4.2.3.; 1.1.6.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei, Karolinai Rimkienei,

dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakštui,

nukentėjusiajai V. S.,

nuteistajam D. L., jo gynėjai advokatei Gitanai Butrimienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir jo gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo laiką gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 5 d. 17.00 val. iki 2025 m. balandžio 6 d. 15.54 val. (1 diena), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. L. nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio 5 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,63 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą kojos keliu bei delnu sudavė sugyventinei V. S. į veidą, padarydamas kairio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, skeveldrinius įspaustinius kairės akiduobės, žandinio ančio išorinių ir vidinių sienelių, skruostikaulio lūžimus, taip savo šeimos nariui – sugyventinei V. S. – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. ir jo gynėja advokatė G. Butrimienė prašo atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

2.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 45 straipsnis nustato, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 50 straipsnio l dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Pažymima, kad BPK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

2.2. Apeliantai nurodo, kad faktiškai kaltininkas (D. L.) ir nukentėjusioji (V. S.) yra susitaikę. Akcentuoja, kad D. L. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, efektyviai nebuvo žinoma, jog procesinės nuostatos numato galimybę asmeniui prašyti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl jam nebuvo žinomos jo procesinės teisės, kartu prašyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui bei teismui buvo žinoma D. L. finansinė būklė, kad jis bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo pajamas sudaro nedarbo išmoka, kuri sudarė apie 900 Eur, o vėliau apie 300 Eur, jis su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, todėl dėl finansinės būklės apeliantas turėjo sudėtingas aplinkybes pasinaudoti advokato (gynėjo) teisine pagalba, nors tokios teisės garantavimą įtvirtina baudžiamojo proceso nuostatos.

2.3. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės prašo tiek pats nuteistasis D. L., tiek ir nukentėjusioji V. S.. D. L. neginčija pirmosios instancijos teismo atliko įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pat savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi padaręs nusikalstamą veiką. D. L. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau ėmėsi priemonių sumažinti sukeltas neigiamas pasekmes: susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė jos, o ji priėmė atsiprašymą, atlygino padarytą žalą, taip pat atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, be to, abu ir toliau gyvena bendrai nesusituokę ir kartu augina du mažamečius vaikus, yra sudarę 2025 m. rugpjūčio 25 d. susitaikymo aktą. Susitaikymo aktu nukentėjusioji V. S. pareiškė, jog sutinka, kad susitaikymo akto pagrindu prašoma priimti BK 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalyje ir (ar) 327 straipsnio 2 punkte numatytą procesinį sprendimą – atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantų vertinimu, taip pat yra pagrindas manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai patvirtina aplinkybės, jog apeliantas aptariamą nusikaltimą padarė dėl atsitiktinumo, neigiamai susiklosčiusių aplinkybių, dėl apsvaigimo alkoholiu, jis neteistas (teistumas išnykęs), nuo nusikaltimo padarymo momento, pirmosios apklausos bei viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, apeliantų tvirtinimu, šiuo atveju yra visos sąlygos tam, kad būtų galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Kartu apeliantai pažymi, kad baudžiamasis procesas leido D. L. kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės reikšmingos įtakos jam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Apeliantas savo sprendimu, kritiškai atsižvelgdamas į atsitiktinį neigiamą poelgį, suprasdamas tokio poelgio priežastis, pradėjo lankytis alkoholizmo prevencijos programoje. Kartu atkreiptas dėmesys, kad sprendimas atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja V. S., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 38 straipsnio 3 dalis).

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus, įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, nagrinėdami bylą pirmosios instancijos tvarka, neištyrė reikšmingų aplinkybių: neapklausė nuteistojo D. L. ir nukentėjusiosios V. S.. Teismas neapklausė asmenų dėl jų susitaikymo žalos atlyginimo arba susitarimo dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Taip pat teismas neklausė šalių dėl galbūt taikaus susitarimo. Pažymima, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. teisiamojo posėdžio metu D. L. nedviprasmiškai paaiškino teismui, jog efektyviai su nukentėjusiąja V. S. yra susitaikę, gyvena kartu, taip pat planuoja gyvenimą kartu kitame mieste, kad daug kartų jos atsiprašė. BK 67 straipsnyje įtvirtinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliantų teigimu, atsižvelgus į tai, kad D. L. savanoriškai priėmė sprendimą lankytis alkoholizmo prevencijos programoje, taip pat į aplinkybes, kad jis su nukentėjusiąja augina du mažamečius vaikus, o šiuo metu jis yra bedarbis ir gauna mažas pajamas, prašo baudžiamojo poveikio priemonių D. L. neskirti.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

6. Apeliaciniu skundu prašoma atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

6.1. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.2. Nagrinėjamu atveju D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, savo noru atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtas išlaidas dėl nukentėjusiajai V. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 58), iš susitaikymo akto nustatyta, kad jis atlygino turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir nukentėjusiajai V. S., nukentėjusioji jokių pretenzijų jam nereiškia, jis su nukentėjusiąja susitaikė, abu prašo nutraukti D. L. baudžiamąją bylą jiems susitaikius (t. 2, b. l. 30–31), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.3. Pažymėtina, kad net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytas sąlygas, asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nesant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103-489/2023">2K-103-489/2023</a>).

6.4. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, nuteistasis D. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie ir toliau gyvena kartu, augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 15–22), yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagal pateiktus duomenis, nuo 2025 m. gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio lankėsi alkoholizmo prevencijos konsultacijose (t. 2, b. l. 28), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, aptartos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.5. Vertinant aplinkybę, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgtina ir į paties nusikaltimo padarymo pobūdį, kad D. L., tarpusavio konflikto su šeimos nare nukentėjusiąja V. S. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius į žmogui gyvybiškai pavojingą vietą – veidą – ne tik delnu, bet kojos keliu, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 3,63 promilės neblaivumas, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad D. L. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo žmogaus sveikatai pagal BK 138 straipsnio 1 d. padarymą, ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, parodo, kad šioje byloje D. L. nusikalstamą veiką padarė ne dėl atsitiktinumo, bet dėl netinkamo gyvenimo būdo, būtent dėl polinkio piktnaudžiauti alkoholiu, ir nors nuo ankstesnio teistumo praėjo nemažai laiko, tačiau analogiškos nusikalstamos veikos padarymas, šiuo atveju šeimos nariui, parodo, kad jis yra linkęs smurtauti ir teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo dėl savo elgesio visgi nepadarė, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 103–124), o tai taip pat parodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų. Tai, kad nuteistasis D. L. jau po nusikalstamos veikos padarymo lankėsi alkoholizmo prevencijos konsultacijose, nėra pagrindas savaime manyti, kad jis realiai pakeis savo elgesį teigiama linkme ir laikysis įstatymų. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų bei atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

7. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis D. L. neturėjo galimybės pasinaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Pažymėtina, kad nuteistajam D. L. ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, taip pat, vadovaujantis BPK 44, 50 straipsniais, išaiškinta teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarka, tačiau nuteistasis gynėjo nepageidavo (t. 1, b. l. 59, 69, 83, 164).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo D. L. ir jo gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Daiva Jazbutienė

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė