I. Č. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-526/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18809-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5.; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,

nuteistajam I. Č.,

nuteistojo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant I. Č. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, I. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 18 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, I. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Lexus“, valstybinis (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. Č. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 16.48 val.-16.55 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, atstumu nuo Kontininkų g. 9, Palanga, iki Žilvičių g. 1, Palanga, vairavo automobilį „Lexus CT 200h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - 2024 m. gegužės 18 d. 17.20 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Č. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinantį teismo nuosprendį, nes jis, I. Č., nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, nepakankamai įsigilino į faktines šios baudžiamosios bylos aplinkybes, netinkamai (selektyviai) įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, dėl to jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.1. Apeliantas nurodo, jog taikant jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, policijos pareigūnui buvo privalu laikytis nustatytos tvarkos, kuri reglamentuoja neblaivumo tikrinimo procedūrą, tačiau policijos pareigūnas nesilaikė veiksmų sekos nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą. Pažymi, jog policijos pareigūnas naudojosi alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, kurio instrukcijos 3 pastraipoje nurodyta naudojimo sąlyga, kad matavimams gali turėti įtakos aromatiniai gėrimai, vaisių sultys, burnos gaivikliai, vaistai. Apelianto teigimu, instrukcijoje nurodyta, kad prieš tikrinant reikia palaukti 15 minučių. Nurodo, jog pagal bylos duomenis policijos pareigūnas 2024-05-18, 16.57 val. atvyko adresu Žilvičių g. 1, Palanga, kur prie žuvies kiosko rado jį stovintį. Apelianto tvirtinimu, pokalbio metu jis nurodė, kad yra vartojęs alkoholį, prieš penkias, dvi minutes, sakydamas, kad litrą su puse susipylė, kas iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykęs prie žuvies kiosko, iki atvykstant policijos pareigūnui, nuėjo ir netoli esančioje parduotuvėje,,Aibė“ nusipirko alkoholio - dvi alaus skardines, kas,,yra ne mažiau 1 litro“, bei 0,25 stipraus alkoholio, kurį grįždamas išgėrė. Todėl policijos pareigūnas, vadovaudamasis tiek alkoholio kiekio matuoklio instrukcija, o taip pat privalėdamas žinoti Aprašą (5.3. ir 5.4. papunkčių nurodymus), jog prieš tikrindamas neblaivumą turi paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį bei įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą. Policijos pareigūnas jam nurodė, kad dabar lauksim 15 minučių, sakydamas - dabar yra lygiai penkios. Luktelkim. Į ką jis atsakė, gerai, luktelsiu. Tai pirmas tikrinimas turėjo būti 17.15 val., tačiau policijos pareigūnas, pabendravęs su liudytoju M. M., nusprendė vėl paklausti jo apie alkoholio vartojimą. Tada jis, girtėdamas, nes neseniai per itin trumpą laiką buvo išgėręs nurodytą alkoholį, jau ėmė neigti, kad yra vartojęs alkoholį, tačiau nurodė pareigūnui, kad yra išgėręs širdies lašų, prigėręs vaistų (deziapamo), kuriuos jis pastoviai vartoja ir šių vaistų policijos pareigūnas rado jo automobilyje apžiūros metu. Ir visa tai buvo fiksuota paties policijos pareigūno turėta filmavimo kamera. Apeliantas pažymi, jog policijos pareigūnas nelaukė bent iki 17.15 val., kaip pirmiau pats nurodė, o tikrino neblaivumą 17.03 val., o šio patikrinimo rezultatas 1, 77 promilių neblaivumas. Antras neblaivumo patikrinimas vyko 17.20 val. ir jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Mano, jog atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad policijos pareigūnas nesilaikė ne tik minėto Aprašo, bet ir alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510" instrukcijoje nurodytų reikalavimų, todėl ne pagal privalomus reikalavimus buvo atliekamas jo neblaivumo patikrinimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad per 17 min. nuo pirmo iki antro neblaivumo tikrinimo promilių sumažėjo 0,16, kas iš esmės patvirtina, kad alkoholis bei vaistai tik ką buvo vartoti. Mano, jog pareigūnui, laikantis anksčiau nurodytų, jam privalomų reikalavimų ir visus tikrinimus atlikus bent dešimt minučių vėliau, akivaizdu, kad rezultatai būtų kitokie ir nesiektų 1,51 promilių girtumo, t. y. jo girtumas būtų ne daugiau 1,47 promilių, o tai ne baudžiamoji atsakomybė, o administracinė atsakomybė. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodyto policijos pareigūno pažeidimo, kai jam abiem atvejais nebuvo leista, net nepasiūlyta, pačiam išsipakuoti alkotesterio antgalius. Nurodo, jog pirmu atveju pareigūnas antgalį išpakavo plikomis rankomis prie jo, o antru atveju jis net nematė, kaip antgalis buvo išpakuotas, todėl galbūt antgalis buvo pirminis, jau panaudotas, be to, antru atveju antgalį ant alkotesterio pareigūnas uždėjo plikomis rankomis. Todėl, apelianto manymu, šiuo atveju galimai prieš antgalių ant alkotesterio uždėjimą, pareigūno rankos kontaktavo su alkoholio turinčiais skysčiais, kas galėjo turėti įtakos neblaivumo nustatymo tikslumui.

2.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš esmės apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas liudytojo M. M. parodymais. Tačiau, visų pirma, liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu ne vieną kartą keitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis, I. Č., atvažiavęs prie žuvies kiosko trumpam buvo kažkur nuėjęs, arba kitais atvejais jau teigė, kad nuo žuvies kiosko niekur nebuvo pasišalinęs. Be to, liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje jis buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau apklausos protokolas jam nebuvo pagarsintas, o taip pat jis jį pasirašė neperskaitęs, kas, apelianto nuomone, reiškia, kad liudytojo apklausos protokolas surašytas taip, kaip buvo reikalinga apklausą atlikusiam pareigūnui. Apelianto manymu, policijos pareigūnas M. E. 2025-06-04 apklaustas liudytoju teisme galimai melavo, nurodydamas, kad apklausos protokolą liudytojas perskaitė. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad liudytojo M. M. parodymais negalima vadovautis, remtis jais, juos vertinti kaip patikimus dėl nurodytų faktinių aplinkybių, nes šio liudytojo paaiškinimai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, prieštarauja kitiems byloje esantiems liudytojų parodymams, o būtent: liudytojos L. M. parodymams, kuri 2025-04-03, apklausta liudytoja teisme, parodė, kad 2024 m. gegužės mėnesį dirbo Kunigiškėse parduotuvės „Aibė“ vedėja. Atėjo dvi moterys, jos prisistatė ir joms atidavė tą, kaip ji nurodė, piniginę. Taip pat liudytoja nurodė, kad parduotuvėje pamestus daiktus jai atneša darbuotojos bei kad pamestus daiktus, jeigu niekas per pora dienų nepasiima, perduoda policijai; liudytojos G. Č. parodymams, kuri 2025-03-18, apklausta liudytoja teisme parodė, kad 2024-05-23 važiavo su marčia ieškoti jo, I. Č., kai jai paskambino Palangos policijos tyrėja. Mama nurodė, kad jį rado Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos skyriuje, o taip pat teisimajame posėdyje nurodė, kad nuvyko į parduotuvę,,Aibė“, nes skambino iš parduotuvės, kad parduotuvėje jis yra palikęs savo daiktus prie kasos. Apelianto manymu, tiek liudytojos L. M., tiek liudytojos G. Č. parodymai tik patvirtina jo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jis 2024-05-18, atvykęs prie žuvies kiosko, buvo nuėjęs į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti alkoholio. Pažymi, jog nurodytoje parduotuvėje „Aibė“ iki šiol jis yra buvęs tik vieną kartą - 2024-05-18, apie 16.50 val., o taip pat 2024-05-23 mamai parduotuvėje perduoto jam priklausančio dėklo su kortelėmis, iki palikimo parduotuvėje,,Aibė“ prie kasos, jis nebuvo niekur pametęs, ar palikęs. Atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės 2025-07-28 atliktas eksperimentas, kuriuo norėta paneigti, jog jis negalėjo per tam tikrą laiką nueiti, apsipirkti ir grįžti iš parduotuvės iki žuvies kiosko, tik patvirtina, kad laiko nueiti, apsipirkti, išgerti alkoholį einant ir grįžti iki kiosko buvo daugiau nei pakankamai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2025-03-18 teisiamojo posėdžio apklausos metu buvo apklausti liudytojai sutuoktiniai I. ir V. V., kurie nurodė, jog 2024-05-18 buvo Palangoje, pietavo viešbučio „Medūza“ terasoje. Nei vienas šių liudytojų nenurodė matę, kad jis būtų vartojęs alkoholį, nes taip nebuvo. Be to, 2025-04-03 teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. taip pat nurodė, kad 2024-05-18 matė, jog jis gėrė vaistus, jog atrodė sergantis ir nematė, kad būtų vartojęs alkoholį. Be to, nurodė, kad jis elgėsi neadekvačiai, alkoholio kvapo nuo jo nejautė.

2.3. Apeliantas nurodo, jog įvykio dieną (2025-05-18) dėl jo ligos, piktybinio naviko galvoje, buvo užėję 11 priepuoliai, todėl šią dieną jis buvo neadekvatus, tiek ryte, kai su savo automobiliu sugalvojo važiuoti ant Palangos tilto, buvo nuvažiavęs beveik iki pat galo tilto, tiek būdamas prie viešbučio,,Medūza“, kai jį matė liudytojai V.. Pažymi, kad dėl tokio jo elgesio 2025-05-18, kai buvo su automobiliu ant tilto, tas pats policijos pareigūnas M. E. tikrino jo blaivumą, atliko narkotikų testą, tačiau jis buvo blaivus bei nevartojęs narkotinių medžiagų, tačiau jo elgesys žmonėms atrodė kaip galimai apsvaigusio asmens. Todėl, apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje įstatymuose bei teismų praktikoje suformuluoti reikalavimai baudžiamajam procesui, bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nuosprendžio surašymui įgyvendinti nebuvo, tai lėmė neteisėto ir nepagristo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą. Nuosprendis iš esmės grindžiamas prielaidomis, bet ne objektyviais ir patikimais bylos įrodymais, jų visuma. Apeliantas pažymi, jog ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su šio teismo išvadomis dėl to, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis apskritai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje.

3. Atsiliepimų į nuteistojo I. Č. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo I. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo I. Č. apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. apelianto teigimu, pirmosios instancijos nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, apelianto manymu, teismas neteisingai vertino liudytojų M. M., L. M., G. Č., I. ir V. V., I. G. parodymus. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

8. Apeliaciniame skunde I. Č. nurodo, jog įvykio metu, kai jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, nebuvo laikomasi neblaivumo laipsnio nustatymo taisyklių ir pažeistos paties alkotesterio taisyklės, kadangi nebuvo laikomasi 15 min. pertraukos po alkoholio ar vaistų vartojimo bei nebuvo leidžiama pačiam apeliantui I. Č. išsilupti antgalių ant alkotesterio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog jie niekuo nepagrįsti. Apeliantas skunde nurodo, jog įvykio vietoje, atvykus policijos pareigūnams ir jo paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis tai patvirtino ir nurodė, jog yra vartojęs alkoholį, prieš penkias, dvi minutes, sakydamas, kad litrą su puse susipylė. Apelianto manymu, policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, turėjo palaukti 15 minučių ir tik tuomet duoti jam pūsti pirmą kartą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolus ir išanalizavęs policijos pareigūno ir I. Č. pokalbį daro išvadą, jog I. Č., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neabejotinai ir aiškiai daugybę kartų patvirtino policijos pareigūnui, jog jokio alkoholio nevartojo, o vartojo tik vaistus (b. l. 87-89, 96-98, 100-103, t. 1). Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, jog nebuvo laikomasi neblaivumo laipsnio nustatymo taisyklių ir pažeistos paties alkotesterio taisyklės, kadangi nebuvo laikomasi 15 min. pertraukos po alkoholio ar vaistų vartojimo. Taip pat vien tai, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai neleido pačiam apeliantui I. Č. išsipakuoti antgalių ant alkotesterio, nesudaro jokio pagrindo laikyti, jog buvo pažeistos alkotesterio naudojimo taisyklės, kadangi atsižvelgus į įvykio metu buvusią I. Č. fizinę ir psichinę būklę, jo neprognozuojamą elgesį, jis net nebūtų galėjęs to padaryti. O apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju galimai prieš antgalių ant alkotesterio uždėjimą, pareigūno rankos kontaktavo su alkoholio turinčiais skysčiais, kas galėjo turėti įtakos neblaivumo nustatymo tikslumui, yra visiškai nepagrįstas ir net neįtikinamas, pateiktas siekiant bet kokia kaina išvengti gresiančios atsakomybės.

9. Nors nuteistasis I. Č. neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1.51 promiles, tačiau įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas I. Č. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką I. Č. įvykdė, t. y. kad jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 16.48 val.-16.55 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, atstumu nuo Kontininkų g. 9, Palanga, iki Žilvičių g. 1, Palanga, vairavo automobilį „Lexus CT 200h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - 2024 m. gegužės 18 d. 17.20 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojų M. M., L. M., G. Č., I. ir V. V., I. G. parodymų vertinimu, mano, jog M. M. parodymais nebuvo galima remtis, įrodinėjant jo kaltę, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, apelianto manymu, teismas neteisingai vertino ir liudytojų L. M., G. Č. parodymus, kurie patvirtina, jog jis 2024-05-18, atvykęs prie žuvies kiosko, buvo nuėjęs į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti alkoholio. Apelianto manymu, liudytojų I. ir V. V., I. G. parodymai taip pat patvirtina, jog jis nevartojo alkoholio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistojo I. Č. ir liudytojų M. M., L. M., G. Č., I. ir V. V., I. G. parodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paties I. Č. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, norint išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog I. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta versija vertintina kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija norint išvengti atsakomybės, o jo parodymai laikytini nenuosekliais, nepatikimais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. Č. įvykio versija yra paneigta liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūno kūno kameros įrašais ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

11. Apeliantas skunde nesutinka su tuo, jog liudytojo M. M. parodymai iš esmės laikytini nuosekliais, atitinkančiais įvykio aplinkybes ir išsamiais. Mano, jog liudytojas M. M., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus ir juos keitė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybę, kad būtent I. Č. 2024 m. gegužės 18 d., apie 16.48 val.-16.55 val. atstumu nuo Kontininkų g. 9, Palanga, iki Žilvičių g. 1, Palanga, vairavo automobilį „Lexus CT 200h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, patvirtino nuoseklūs bei išsamūs tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo M. M. parodymai. Pažymėtina, jog liudytojas M. M. nuosekliai ir išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, jog apie 17.00 val., jam dirbant žuvies prekybos kioske ties Žilvičių g. 1, Palanga, prie kiosko privažiavo baltos spalvos automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jam nepažįstamas vyriškis. Privažiavęs prie pat kiosko, šis pasistatė automobilį, tačiau jo neužgesino, išlipo iš automobilio ir priėjo prie kiosko prekystalio. Automobilyje vyriškis buvo vienas, atvažiavo nuo Kontininkų gatvės pusės. Tuo metu daugiau žmonių prie kiosko nebuvo. Visa tą laiką, panašiai apie 7-10 minučių, iki kol atvyko policijos pareigūnas, vyriškis, vairavęs transporto priemonę, buvo šalia jo, niekur nuo jo nebuvo nuėjęs, jokio alkoholio ar kito gėrimo prie jo nevartojo, taip pat nieko ir nevalgė. Jis asmens iš akių nebuvo paleidęs. Pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė kitokias nei ikiteisminio tyrimo metu nurodytas anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. kad I. Č. apie 20-30 minučių stovėjo prie jo darbo, tada dingo 10 minučių ir paskui vėl atėjo pas jį, tačiau teisėjui teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei peržiūrėjus į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašą Nr. PSS-20240518-165726UTC+0300, kuris buvo daromas iškart policijos pareigūnui atvykus prie kiosko bei jam aiškinantis įvykio aplinkybes ir kuriame užfiksuota, kaip paklausus M. M., ar I. Č. atvažiavo vienas ir ar kaltinamasis buvo kur nuėjęs, M. M. nurodė, kad I. Č. atvažiavo vienas ir niekur nebuvo nuėjęs, jis čia atvažiavo pašnekėt ir viskas, liudytojas M. M. patvirtino, kad jo paaiškinimai policijos pareigūnui įvykio vietoje ir po to įvykio vietoje duoti parodymai policijos pareigūnui yra teisingi ir teismas turi vadovautis jo parodymais, duotais 2024 m. gegužės 18 d. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šiais liudytojo M. M. parodymais, juolab, kad juos patvirtina policijos pareigūnų, kurie pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją vyko į įvykio vietą, parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, policijos pareigūno kūno kameros įrašų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

12. Apeliantas I. Č. skunde taip pat nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo liudytojų L. M., G. Č., I. ir V. V., I. G. parodymų vertinimu ir mano, jog teismas be reikalo jais nesivadovavo, nors šie parodymai patvirtino jo, I. Č., nurodomas aplinkybes, t. y. kad jis buvo parduotuvėje,,Aibė“ ir kad jis nevartojo alkoholio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir vadovavosi liudytojų I. ir V. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog kaltinamasis I. Č., kurie jo neadekvatų elgesį stebėjo pietaudami viešbučio „Medūza“ terasoje, buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio dar tuo metu, kai buvo viešbučio „Medūza“ teritorijoje, juolab, kad liudytojas V. V. parodė, kad jis yra gydytojas ir iš savo darbo patirties iš žmogaus elgesio gali atskirti, ar jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, ar nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o šiuo atveju I. Č. eisena, kuri buvo sudėtingesnė, jo nepilnavertiškas judėjimas, einant nuo jūros pusės svirduliavimas ir palinkimas į priekį, rodė būtent jo apsvaigimą nuo alkoholio. Tokias pat įvykio aplinkybes apie girtą vairuotoją I. V. nurodė skambindama į Bendrojo pagalbos centrą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog I. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio dar būdamas viešbučio „Medūza“ teritorijoje, iš ten neblaivus automobiliu nuvažiavo iki žuvies kiosko, ten išlipęs iš automobilio, niekur nebuvo išėjęs ir jokio alkoholio negėrė.

13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog įvykio dieną (2025-05-18) dėl jo ligos, piktybinio naviko galvoje, buvo užėję 11 priepuoliai, todėl šią dieną jis buvo neadekvatus, tiek ryte, kai su savo automobiliu sugalvojo važiuoti ant Palangos tilto, buvo nuvažiavęs beveik iki pat galo tilto, tiek būdamas prie viešbučio,,Medūza“, kai jį matė liudytojai V.. Pažymi, kad dėl tokio jo elgesio 2025-05-18, kai buvo su automobiliu ant tilto, tas pats policijos pareigūnas M. E. tikrino jo blaivumą, atliko narkotikų testą, tačiau jis buvo blaivus bei nevartojęs narkotinių medžiagų, tačiau jo elgesys žmonėms atrodė kaip galimai apsvaigusio asmens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog I. Č. įvykio dieną (2025-05-18) dėl jo ligos, piktybinio naviko galvoje, buvo užėję 11 priepuoliai, todėl šią dieną jis buvo neadekvatus ir galimai atrodė neblaivus ar pavartojęs narkotinių medžiagų, niekaip nepaneigia fakto, jog I. Č. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, priešingai, ši aplinkybė tik patvirtina, jog I. Č. elgesys įvykio dieną buvo neprognozuojamas, kėlė grėsmę tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams ir jis negalėjo tinkamai įvertinti savo neteisėto elgesio pasekmių.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog I. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 16.48 val.-16.55 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, atstumu nuo Kontininkų g. 9, Palanga, iki Žilvičių g. 1, Palanga, vairavo automobilį „Lexus CT 200h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - 2024 m. gegužės 18 d. 17.20 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai – paties I. Č., liudytojų M. M., L. M., G. Č., I. ir V. V., I. G. parodymai – buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis I. Č., nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

15. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies buvimo I. Č. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Č. prašo priteisti iš valstybės 350 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančias dvi sąskaitas už teisines paslaugas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-134-696/2016 ir kt.). Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. Č. apeliacinės instancijos teisme prašė išteisinti jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kadangi nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, tai teisėjų kolegija nusprendžia nuteistojo I. Č. atstovavimo išlaidų iš valstybės nepriteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo I. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eugenijus Antanauskas

Eduardas Maškevičius

Linas Pauliukėnas