Baudžiamoji byla Nr. 2K-230/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.4.
1.2.29.1. (S)
2007 m. kovo 13 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lidijos Liucijos Žilienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
Sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2004 m. lapkričio 4 d.) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti dokumentus 2004 m. lapkričio 4 d.) 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2004 m. lapkričio 6 d.) 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo 2004 m. lapkričio 6 d.) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2004 m. lapkričio 4 d.) ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti dokumentus 2004 m. lapkričio 4 d.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2004 m. lapkričio 6 d.) 60 MGL (7500 Lt) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo 2004 m. lapkričio 6 d.) 50 MGL (6250 Lt) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės 60 MGL (7500 Lt) dydžio baudos iš dalies pridėta švelnesnė apėmimo būdu subendrinta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. vasario 3 d. ir nustatytas galutinis baudos dydis 76 MGL (9500 Lt).
V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. Ž., G. P., R. Š., V. G. ir E. K., tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 16 d. nutartim nuteistųjų A. Ž., V. S. ir V. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
V. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, t. y. (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos VTS PB patruliu, 2004 m. lapkričio 4 d., 22.40 val., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, tarnybos metu, veikdamas bendrininkų grupe su policijos pareigūnais A. Ž., G. P., R. Š., V. G. ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos VTS PB vado V. G. neteisėtą nurodymą suklastoti dokumentą - surašyti protokolą, kad sulaikytasis Z. H., kuris neblaivus vairavo automobilį „BMW-730“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. „Kelių eismo taisyklių“ 68 punkto reikalavimų, o vairavo automobilį kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu, t. y. pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. „Kelių eismo taisyklių“ 67 punkto reikalavimus, ir pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio l dalies 5 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, bei pažeisdamas 2002 m. gruodžio 24 d. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 95.1 punkto reikalavimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo asmenį įtariant, jog jis yra neblaivus, žinodamas, kad Z. H. vairavo automobilį neblaivus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neblaivaus pažeidėjo nuo transporto priemonės vairavimo nenušalino, tuo leisdamas kilti pavojui kitų eismo dalyvių saugumui, perdavė minėtą V. G. nurodymą policijos pareigūnui R. Š., ir taip padėjo policininkui R. Š. suklastoti dokumentą – 2004 m. lapkričio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą reg. Nr. 3367, kuriame policininkas R. Š. surašė žinomai melagingus duomenis, kad Z. H. vairavo transporto priemonę kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su policijos pareigūnais A. Ž., G. P., R. Š. ir V. G., 2004 m. lapkričio 4 d., apie 23 val., prie (duomenys neskelbtini) PK, esančio (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir tarnybos metu vykdydamas (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos VTS PB vado V. G. neteisėtą nurodymą suklastoti dokumentą - surašyti protokolą, kad sulaikytasis Z. H., kuris neblaivus vairavo automobilį „BMW-730“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. „Kelių eismo taisyklių“ 68 punkto reikalavimų, o būdamas neblaivus trikdė viešąją rimtį, pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 21 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimus perdavė minėtą V. G. nurodymą policininkui G. P. ir tokiu būdu padėjo policininkui G. P. suklastoti dokumentus – 2004 m. lapkričio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą reg. Nr. 51, 2004 m. lapkričio 4 d. girtumo patikrinimo kvitą Nr. 7410 ir 2004/2005 administracinių teisės pažeidimų registracijos žurnalą (eil. Nr. 253), kuriuose G. P. surašė žinomai melagingus duomenis, kad Z. H. būdamas neblaivus trikdė viešąją rimtį. Šiais veiksmais V. S. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos, funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą ir tuo padarė didelę žalą valstybei.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž., 2004 m. lapkričio 6 d., apie 13 val., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, E. K. vairuodamas automobilį „BMW-730“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuvažiavo nuo kelio ir apgadino minėtą automobilį, pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio l dalies 5 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, suklastojo šiuos dokumentus: 2004 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio protokole Nr. D 259942 ir eismo įvykių registracijos žurnale (eil. Nr. 586), o A. Ž. - 2004 m. lapkričio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 3391, kelių eismo taisyklių pažeidimo kortelėje Nr. 3391 ir 2004 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime surašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2004 m. lapkričio 6 d. E. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, žinodamas, kad eismo įvykis buvo padarytas 2004 m. lapkričio 5 d. ir kad E. K. vairavo automobilį neblaivus. Šiais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnyba V. S. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą ir tuo padarė didelę žalą valstybei.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį ir byla nutraukti.
Skunde kasatorius teigia, kad teismas jį pripažindamas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir padėjimo suklastoti dokumentus 2004 m. lapkričio 4 d.) nuosprendį grindė prielaidomis, nes byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės. Teismas nuosprendį grindė vien tik prieštaringais kitų nuteistųjų toje pačioje byloje, t. y. A. Ž., R. Š., G. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais nenurodęs, kodėl atmeta jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors teismas nuosprendžiu nustatė, kad kasatorius tarėsi su nuteistuoju A. Ž., ką daryti su atspausdintu alkotesterio kvitu, replikavo nuteistajam R. Š., kad jis „sės“, o paėmęs šį kvitą perdavė G. P., tačiau pastarasis šį teismo teiginį paneigė ir patvirtino, kad alkotesterio kvitą jam perdavė A. Ž., tuo tarpu kasatorius tarp jų vykusiame pokalbyje nedalyvavo. Kasatorius teigia, kad jis nuteistajam R. Š. tik pasakė, kad alkotesterio kvite neteisingai nurodytas laikas, o byloje nėra jokių įrodymų apie tarp jo ir A. Ž., R. Š. bei G. P. buvusį susitarimą piktnaudžiauti tarnyba, nes jis kelių eismo taisykles pažeidusio Z. H. nepažinojo, todėl neturėjo jokio motyvo elgtis nusikalstamai. Be to, kasatorius pabrėžia, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kaip pasireiškė jo veiksmai padedant suklastoti dokumentus. Kadangi kasatorius pats dokumentų neklastojo, į juos melagingų duomenų neįrašė, todėl teismas jį dėl padėjimo suklastoti dokumentus 2004 m. lapkričio 4 d. nuteisė nepagrįstai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kuo pasireiškė jo veiksmais padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala valstybei, kuri yra būtina baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Policijos įstatyme įvardytų bendrų policijos pareigūno veiksmų neatlikimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat kasatorius skunde teigia, kad teismas jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo 2004 m. lapkričio 6 d.) nuteisė remdamasis tik prielaidomis, o ne tiesioginiais jo kaltės įrodymais. Teismas nepagrįsdamas jokiais konkrečiais duomenimis nuosprendyje nurodė, kad kasatorius pažįsta Z. H., o šis - nuteistąjį E. K., todėl darytina išvada, kad kasatorius 2004 m. lapkričio 6 d. piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo eismo įvykio protokolą. Nei Z. H., nei E. K. nepatvirtino, kad su kasatoriumi kalbėjo dėl 2004 m. lapkričio 5 d. E. K. padaryto eismo įvykio ir prašė atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl nėra jokių duomenų, kad kasatorius žinojo, jog eismo įvykis buvo padarytas ne 2004 m. lapkričio 6 d., o 2004 m. lapkričio 5 d. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad jis neklastojo eismo įvykio protokolo, nes jį surašė nuteistasis A. Ž. Be to, teismas visiškai nemotyvavo kuo pasireiškė didelė neturtinio pobūdžio žala valstybei.
Nuteistojo V. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir padėjimo suklastoti dokumentus 2004 m. lapkričio 4 d.)
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje laikoma, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį - ar padaryti iš principo teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, į rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką policijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.
Kolegija laiko, kad teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Darydamas tokią išvadą teismas pasirėmė liudytojų A. Ž., G. P., R. Š. ir Z. H. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais. Iš šių parodymų turinio seka, kad sužinoję, jog už vairavimą esant neblaiviam sulaikytas Z. H., V. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) PK Viešosios policijos VTS PB patruliu, kartu su A. Ž. nuvyko į įvykio vietą, kur sutiko V. G. Pokalbis vyko kaip padėti sulaikytajam Z. H. išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Buvo nuspręsta vietoj iš tikrųjų Z. H. padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. vairavimo esant neblaiviam, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo kalbant mobiliojo ryšio telefonu, o siekiant pagrįsti girtumo patikrinimo kvito panaudojimą – administracinio teisės pažeidimo protokolą už viešosios tvarkos trikdymą. Šiuos neteisėtus V. G. nurodymus V. S. ir A. Ž. perdavė įvykio vietoje buvusiam policijos pareigūnui R. Š., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo kalbant mobiliojo ryšio telefonu užuot nušalinęs neblaivų asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, o nuvykę į policijos komisariatą – policijos pareigūnui G. P., kuris A. Ž. perdavus iš R. Š. paimtą alkotesterio spausdintuvo kvitą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už viešosios tvarkos trikdymą. Faktą, kad jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų būtent neblaivus už automobilio vairo, o ne kalbantis mobiliuoju telefonu ir ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, parodė ir pats Z. H. Kadangi nuteistasis V. S. dalyvavo tiek tariantis su V. G., tiek perduodant kitiems policijos pareigūnams neteisėtus V. G. nurodymus atlikti veiksmus, kuriuos policijos pareigūnams nepriklausė atlikti tinkamai einant savo pareigas ir vykdant įgaliojimus, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad jis suprato, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvauja bendros nusikalstamos veikos padaryme, savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo rezultato, kad Z. H. išvengtų administracinės atsakomybės už vairavimą, esant neblaiviam ir norėjo taip veikti. Iš byloje surinktų įrodymų teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis V. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingai tarnybos interesams siekė nuslėpti Z. H. padarytą administracinį teisės pažeidimą - vairavimą esant neblaiviam, tuo sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir savo veiksmais pažeidė 2000 m. spalio 17 d. „Policijos veiklos įstatymo“ 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus savo veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui.
Šie bendri V. S. ir kitų nuteistųjų šioje byloje veiksmai padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kuri pasireiškė valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos funkcijų ir veiklos principų sumenkinimu ir iškraipymu bei policijos pareigūno vardo diskreditavimu ir žala buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta pavojinga veika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, kad kasatoriaus padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Kadangi nuteistasis V. S. pats neklastojo administracinių teisės pažeidimų protokolų ir kitų dokumentų įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. neatliko veiksmų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, jis nelaikomas nusikaltimo vykdytoju. Tačiau jis atliko veiksmus, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje - perdavė iš V. G. gautus neteisėtus nurodymus nutiestiesiems R. Š. ir R. P. ir taip padėjo vykdytojams padaryti nusikalstamas veikas, todėl jo veika greta BK 228 straipsnio 1 dalies teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo 2004 m. lapkričio 6 d.)
Teisėjų kolegija laiko, kad teismas pagrįstai V. S. veikas, padarytas 2004 m. lapkričio 6 d. kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nors kasatorius neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo dalyvavimą padarant nusikalstimus patvirtina nuteistųjų A. Ž., E. K., liudytojo V. K. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad eismo įvykį E. K. padarė 2004 m. lapkričio 5 d., o ne 2004 m. lapkričio 6 d. Lapkričio 6 dieną 9 val. 15 min. E. K. automobilis BMW buvo pristatytas į UAB „Velka“, ką patvirtina priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodytas automobilio prisėmimo servise laikas - 2006 11 06, 9 val. 15 min. Tuo tarpu eismo įvykį V. S. užregistravo kaip įvykusį 2004 11 06, 13 val. 10 min. Iš to darytina neabejotina išvada, kad V. S. kartu su A. Ž. nuvykę į E. K. nurodytą eismo įvykio padarymo vietą, vien tik iš pastarojo pasakojimo ir likusių automobilio stabdymo žymių įformino eismo įvykį, t. y. A. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o V. S. - eismo įvykio protokolą ir nubraižė eismo įvykio schemą, į šiuos dokumentus įrašydami žinomai melagingus duomenis apie tai, kad eismo įvykis buvo padarytas 2004 m. lapkričio 6 d., nors iš tikrųjų jis buvo padarytas 2004 m. lapkričio 5 d. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. kartu su A. Ž. suklastojo Šilutės r. PK VP VTS PB eismo įvykių registracijos žurnalą, įrašydami melagingus duomenis apie tai, kad Šilutėje, Klaipėdos ir Pramonės g. sankryžoje, 13.10 val., E. K. nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, o apie eismo įvykį pranešė budėtojas V. K., kai tuo tarpu liudytojas V. K. parodė, kad 2004 m. lapkričio 6 d. jis budėjo ir registravo autoįvykius, tačiau joks pranešimas apie autoįvykį nebuvo gautas, nors visi pranešimai turi būti registruojami operatyvinio valdymo centre. Šios aplinkybės patvirtina, kad neabejotinai padarė jam inkriminuotą veiką ir suvokė, jog klastodamas dokumentus ir į juos įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad eismo įvykis buvo padarytas ne 2004 m. lapkričio 5 d., o 2004 m. lapkričio 6 d., atlieka veiksmus, kurių neturėjo atlikti tinkamai eidamas savo pareigas, veikia priešingai tarnybos interesams ir tokiu būdu piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Teismas įvertinęs padarytos veikos pobūdį ir dėl to kilusius padarinius pagrįstai konstatavo, kad D. S. savo veika padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kuri pasireiškė valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos funkcijų ir veiklos principų sumenkinimu ir iškraipymu bei policijos pareigūno vardo diskreditavimu ir buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta pavojinga veika.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Lidija Liucija Žilienė
Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
