Baudžiamoji byla Nr. 2K–173/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.8.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Nukentėjusiajam A. S. iš N. J. priteista 799,03 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos – 3040 Lt.
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendis pakeistas: N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiam. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K–173/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.8.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Nukentėjusiajam A. S. iš N. J. priteista 799,03 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos – 3040 Lt.
Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendis pakeistas: N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiam. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
N. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 21 d., apie 21.50 val., parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. S., pagrobė jam priklausantį turtą už 786 Lt.
Kasaciniu skundu N. J. prašo pritaikyti BK 61 straipsnio 4 dalį ir sušvelninti jam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad, išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino jo skundą ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei sumažino paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kasatoriaus nuomone, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes pažeidė BK 61 straipsnio 4 dalį. N. J. prašo atsižvelgti į tai, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai prisipažino, padėjo tirti nusikaltimą, grąžino nukentėjusiajam pagrobtus daiktus ir, atsiradus galimybei, pasižada atlyginti nekentėjusiajam jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nuteistojo N. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo
BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši bendroji BK nuostata taikoma tik nustačius joje nurodytų sąlygų visumą.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra viena iš BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo būtinųjų sąlygų ir pripažįstama tokia tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes, kurios padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą.
Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, taip parodydamas savo neigiamą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, o aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą – kai kaltininkas savo valia aktyviai padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo N. J. apeliacinį skundą, kuriuo taip pat buvo ginčijamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis. Savo apeliaciniame skunde N. J. buvo išdėstęs iš esmės analogiškus kasaciniam skundui motyvus, jo nuomone, patvirtinančius per griežtos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimą, taip pažeidžiant BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs N. J. skundo argumentus, jo skundą patenkino iš dalies. Teismas sumažino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už padarytą veiką dydį iki trejų metų šešių mėnesių, nes, be kitų bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, pripažino N. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to. Tačiau teismas paskyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, t. y. atsisakė patenkinti N. J. prašymą taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį.
Kolegija sutinka su apeliacinio teismo pozicija dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Nors teismas ir nustatė privalomas BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas – N. J. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau pagrindo pagal BK 61 straipsnio 4 dalį dar labiau švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebuvo, nes teismai pagrįstai nenustatė dar vienos likusios minėtos normos taikymo sąlygos – aktyvaus padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką.
Bylos duomenys neleidžia manyti, kad N. J. aktyviai padėjo išaiškinti savo padarytą nusikaltimą. Po pareikšto įtarimo N. J. nenurodė jokių esminių A. S. apiplėšimo aplinkybių, apie kurias iki tol tyrimo institucijoms nebuvo žinoma. Byloje neabejotinai nustatyta, kad N. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, nes jis detaliai paaiškino visas jo aplinkybes, dėl įvykdyto plėšimo nuoširdžiai gailėjosi, ir tai buvo motyvuotai įvertinta apeliacinio teismo, sumažinat N. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau N. J. apklausos metu jo nurodomos reikšmingos nusikaltimo detalės, susijusios su veikos apimtimi, jos pavojingumu, – užvaldyti daiktai, jų vertingumas, veikos laikas, vieta, iš esmės ir būdas – buvo nustatytos nukentėjusiojo A. S. ir ikiteisminio tyrimo instancijų pastangomis bei žinomos dar prieš įtarimo jam pareiškimą ir jo, kaip įtariamojo, apklausą.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo sprendimo keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo N. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Lidija Liucija Žilienė
Antanas Klimavičius
