Baudžiamoji byla Nr. 2K-239/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5; 2.1.4.6.1; 2.4.8
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
gynėjui advokatui J. Puškoriui,
nuteistiesiems Dn. V., D. V.,
nukentėjusiajai M. Š., jos atstovei advokatei V. Žukienei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. Š. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
Dn. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. Š. nusikaltimu padarytą 360 Lt žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
D. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 180 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir bausmė, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-239/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5; 2.1.4.6.1; 2.4.8
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
gynėjui advokatui J. Puškoriui,
nuteistiesiems Dn. V., D. V.,
nukentėjusiajai M. Š., jos atstovei advokatei V. Žukienei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. Š. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
Dn. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. Š. nusikaltimu padarytą 360 Lt žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
D. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 180 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir bausmė, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios M. Š. ir D. V. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo D. V. ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, prokuroro, nukentėjusiosios, jos atstovės, prašiusių skundą patenkinti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Dn. V. ir D. V. nuteisti už tai, kad:
2005 m. balandžio 9 d., apie 24 val., lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ teritorijoje, esančioje Tauragėje, Moksleivių al., būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami užvaldyti svetimą turtą, pavartodami fizinį smurtą prieš M. Š., t. y. suduodami apie 9 smūgius į galvos, veido ir rankų sritis, padarė M. Š. šiuos sužalojimus: nedidelę apvalią poodinę kraujosruvą ant dešinio žasto ir dilbio, odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą alkūnių sąnarių užpakaliniame paviršiuje, plaštakų nugariniame paviršiuje bei nubrozdinimus kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė iš jo 70 Lt vertės striukę, 30 Lt vertės piniginę, 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3210, bevertę Vilniaus banko VISA ELECTRON kortelę, padarydami 360 Lt turtinę žalą.
D. V. taip pat nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Dn. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau šios aplinkybės su kasaciniu skundu nėra susijusios.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nukentėjusioji nurodo, kad po konflikto su nuteistaisiais buvo rastas nukentėjusiojo M. Š. lavonas su smurto žymėmis, tačiau tikroji jos sūnaus mirties priežastis nustatyta nebuvo. Kasatorė atkreipia dėmesį į prieštaravimus, esančius skirtingose teismo medicinos specialistų išvadose. M. Š. mirties liudijime nurodyta, kad jis mirė nuo bendro kūno atvėsimo, LTU TMI Tauragės ekspertinio poskyrio specialisto A. Gedmino 2005 m. balandžio 11 d. išvadoje mirties priežastis nenurodyta, Klaipėdos ekspertinio skyriaus eksperto D. Vitkaus 2005 balandžio 13 d. specialisto išvadoje nukentėjusiojo mirties priežastimi įvardijamas apsinuodijimas alkoholiu, šią išvadą patvirtina ir M. Riomerio TMI Vilniaus skyriaus 2006 m. kovo 10 d. ekspertizės aktas. A. Garmaus medicininių tyrimų biuro 2005 rugpjūčio 17 d. specialisto konsultacinėje išvadoje teigiama, kad M. Š. mirties priežastimi galėjo būti stiprus galvos sumušimas, suduodant į galvą apie 14 smūgių, nuo kurių susidarė daugybiniai trauminiai galvos ir smegenų sužalojimai, greičiausiai lydimi sunkaus difuzinio galvos smegenų aksominio sužalojimo, dėl to išsivystė galvos smegenų pabrinkimas. Kasatorės nuomone, minėtoje konsultacinėje išvadoje motyvuotai paneigiama tai, kad M. Š. mirties priežastimi galėjo būti apsinuodijimas alkoholiu arba bendras organizmo atvėsimas. Ji įsitikinusi, kad, siekiant pašalinti skirtingose išvadose esančius prieštaravimus, turėjo būti paskirta papildoma ekspertizė, kurią atlikti turėjo išvadas davę specialistai, taip pat toksikologas ir neurochirurgas. Toks prašymas buvo pateiktas teismui, tačiau jis nemotyvuotai atmestas. Nukentėjusioji neneigia, kad teismas dėjo pastangas prieštaravimams pašalinti, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausdamas specialistą D. Vitkų, paskirdamas komisijinę teismo medicinos ekspertizę, tačiau, M. Š. manymu, įstatymo reikalavimai buvo įvykdyti tik formaliai, nes minėtos priemonės nepadėjo pašalinti esančių prieštaravimų. Skunde taip pat akcentuojama, kad pagal susiformavusią teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose turi būti atsižvelgta ne tik į pasekmes, bet ir į nusikalstamos veikos pobūdį (nukentėjusiajam buvo suduoti 22 smūgiai, iš kurių apie 14 į galvą, užvaldytas jo turtas, o nukentėjusysis paliktas naktį be pagalbos), taip pat į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis (D. V. yra ne kartą teistas, taip pat ir už chuliganizmą, nuteistieji neigiamai charakterizuojami). Teismas nuosprendį grindė komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvada, nurodydamas, kad ji konkreti, atitinka kitus bylos įrodymus, tačiau neaišku, kokius būtent faktinius bylos duomenis ji atitinka. Kasatorės manymu, tokia argumentacija nėra įtikinama ir pakankama. Proceso metu gauti duomenys turėjo būti išsamiai ir sistemiškai analizuojami, pateikiant aiškius argumentus, kodėl vienais jų grindžiamas nuosprendis, o kiti atmetami, kodėl remiamasi tik kai kuriomis dokumentų dalimis, o į kitus punktus neatsižvelgiama. Nukentėjusioji mano, kad teismo nuosprendis, kuris nepagrįstas išsamia įrodymų analize, negali būti laikomas teisėtu. Pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, o tai, kasatorės nuomone, yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 7 straipsnio, 28 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 2 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad konflikto tarp nukentėjusiojo M. Š. ir nuteistųjų metu nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į galvą, taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. mirė, praėjus kelioms valandoms po padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo mirties priežasties nustatymas nagrinėjamoje byloje ypatingai svarbus. Ekspertų ir teismo medicinos specialisto išvadose buvo minimos trys galimos M. Š. mirties priežastys: a) bendras organizmo atšalimas; b) ūmus apsinuodijimas alkoholiu eliminacijos fazėje; c) tikimybinė išvada, kad mirties priežastimi buvo stiprus galvos sumušimas. Teismas vadovavosi pakartotiniame ekspertizės akte Nr. EKM 42/06(01) pateikta ekspertų išvada, kurioje nurodyta M. Š. mirties priežastis – ūmus apsinuodijimas alkoholiu. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios M. Š. atstovo prašymas prijungti prie bylos dokumentą, pavadintą,,Teismo medicinos specialisto papildoma konsultacinė išvada Nr. A-KJ-42-52“, kuriame profesoriaus A. Garmaus išdėstyti tyrimo, atlikto nukentėjusiosios atstovo prašymu, rezultatai. Konsultacinėje išvadoje pateikiama betarpiška M. Š. mirties priežastis:,,dėl daugybinių trauminių galvos ir smegenų sužalojimų išsivystęs intensyvus galvos smegenų pabrinkimas“. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą patenkino, teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą prijungė prie bylos (T. 3, b. l. 116), tačiau pagal BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles įrodymų tyrimo neatliko, su šio dokumento turiniu nesusipažino, t. y. jo netyrė ir neįvertino. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad profesoriaus A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro darbuotojų surašyta konsultacinė išvada gali būti vertinama kaip oficialus dokumentas, atitinkantis BPK 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus požymius, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, todėl turėjo būti tiriamas bei vertinamas taip pat, kaip ir kiti byloje esantys duomenys. Šį dokumentą prijungus prie bylos, tačiau nemotyvuotai atsisakius jį ištirti, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos nukentėjusiosios M. Š. teisės. Pagal BPK 7 straipsnyje, 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles kaltinimo šalis, kaip ir gynybos šalis, bylos nagrinėjimo teisme metu turi teisę teikti įrodymus, tarp jų tyrimui reikšmingus dokumentus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti savo nuomonę klausimais, turinčiais reikšmės teisingam bylos išsprendimui. BPK 44 straipsnio 10 punktas nukentėjusiajam suteikė teisę aktyviai dalyvauti teismo proceso metu siekiant, kad teismas priimtų teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios M. Š. ir jos atstovo prašymas teismo posėdyje apklausti ekspertus D. Vitkų, J. Rybalko, teismo medicinos specialistą A. Garmų, nes tarp ekspertų ir specialisto išvadų yra prieštaravimų dėl M. Š. mirties priežasties, skirtingai vertinti galvos smegenų pabrinkimo požymiai. Teismo posėdyje šis prašymas protokoline nutartimi nemotyvuotai atmestas (T. 3, b. l. 117). BPK 324 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtą nukentėjusiosios prašymą, šios normos reikalavimus pažeidė, nes nutartyje nenurodė jokių prašymo atmetimo motyvų. Pažymėtina, kad teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą, kaip oficialų dokumentą, teismas prijungė prie bylos. Šiame dokumente esantys duomenys apie nukentėjusiojo mirties priežastį gali būti įrodymais, todėl, tiriant tokius duomenis, BPK 284 straipsnio 2-4 punktuose, 286 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka gali būti į teismą šaukiamas specialistas, ekspertas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato įvairius tyrimo veiksmus ir būdus, kurių pagalba renkami bylos faktiniai duomenys. Teismo pareiga yra išsiaiškinti, kurio iš tyrimo veiksmų gauti duomenys yra patikimesni.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes dėl jo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nukentėjusiosios teisės, byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios M. Š. apeliacinis skundas. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalimi, naikinama ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo D. V. apeliacinis skundas, nes jis susijęs su nusikalstama veika, padaryta prieš nukentėjusįjį M. Š. Nutartyje minėta, kad dokumente, pavadintame,,Teismo medicinos specialisto papildoma konsultacinė išvada“, kurį priėmė ir prie bylos prijungė, tačiau neištyrė apeliacinės instancijos teismas, išdėstyti duomenys apie vieną iš nustatinėtinų byloje aplinkybių – nukentėjusiojo M. Š. mirties priežastį. Ši aplinkybė yra svarbi ir nuteistajam D. V., nes nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai turėjo įtakos ir jam.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas