Baudžiamoji byla Nr. 2K-111/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams už kiekvieną iš šešių padarytų veikų: 97301 Lt, 94937 Lt, 111600 Lt, 111978 Lt, 99000 Lt ir 99000 Lt užvaldymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 8 ir 15 dienomis priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Taikant 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vieneriais metais. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 1998 m. vasario 3 d. iki 1998 m. birželio 4 d. ir bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendis pakeistas: bausmės, paskirtos Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Galutinė bausmė ir kita pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteistas A. J. už šešias veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); J. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamose veikose, baudžiamoji byla J. P. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; R.V., Ž. P., S. M., G. S., J. Š., A. B., J. S., R. P. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas; baudžiamoji byla R. V. dėl kaltinimų pagal BK 289 straipsnio 1 ir 2 dalis, G. T. ir Ž. P. pagal BK 289 straipsnio 1 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I–1422 redakcija), S. M., J. Š., A. B., J. S. ir R. P. pagal BK 289 straipsnio 2 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I–1422 redakcija) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl šių asmenų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
G. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J., pasinaudodamas kitų asmenų, taip pat ir pareigūnų, padarytais veiksmais, vardais, asmens dokumentais ir parašais, priedangos įmonėmis UAB „Raltekas“, UAB „Renfis“, įsteigtomis 1996 m. liepos 5 d., UAB „Ralgis“, įsteigta 1996 m. spalio 29 d., pagal suklastotą deklaraciją 6VR12107050 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. spalio 1 d. UAB „Ralitekas“ pervestą 97301 Lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12107051 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. spalio 1 d. UAB „Renfis“ pervestą 94937 Lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109851 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. lapkričio 28 d. UAB „Renfis“ pervestą 111600 Lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109852 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo UAB „Raltekas“ pervestą 111978 Lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12111247 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1997 m. sausio 30 d. UAB „Ralgis“ pervestą 99000 Lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100534 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM skirtumą įgijo 1997 m. kovo 6 d. UAB „Ralgis“ pervestą 99000 Lt sumą.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo padaryta viena tęstinė veika pripažinta atskiromis nusikalstomis veikomis. Jis teigia, kad tęstine veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Argumentą, kad jis padarė tęstinę veiką, pagrindžia jo paties, kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, kuriuose nėra duomenų, jog atlikus vieną nusikaltimą, būtų nutarta daryti kitą nusikaltimą, kompiuterinių duomenų ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, kad buvo vedama piniginių lėšų apskaita, be to, visi veiksmai siekiant užvaldyti grąžinamą PVM permoką visiškai atsikartoja ir yra tapatūs, jie prasidėdavo tą pačią dieną, įvairiems darbams buvo samdomi tie patys darbuotojai. Kasatorius nurodo, kad apeliacinis nuosprendis priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų reikalavimų, nes jame nenurodyta, kuo remiantis atmestas jo skundas dėl padarytos veikos pripažinimo tęstine, neatlikta įrodymų analizė dėl šio argumento, tik parašyta teisės doktrinos ištrauka dėl tęstinio nusikaltimo. Kasatorius nurodo, kad jam paskirta neteisinga bausmė, kadangi jis nuteistas ir bausmės jam paskirtos už šešias atskiras, o ne už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Jis pažymi, kad jo apeliacinį skundą nagrinėjo šališkas teismas, kadangi teisėjų kolegijos nariais buvo teisėjai V. G. ir V. Š., kurie jau nagrinėjo jo baudžiamąsias bylas, vertino tuos pačius įrodymus ir priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi jį atstovavo advokatas S. K., su kuriuo jis nebuvo suderinęs gynybos pozicijos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl padaryto sukčiavimo vertinimo pagal veikos tęstinumo kriterijų ir bausmės skyrimo
Kasatoriaus skundo esminis argumentas tas, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir už ją paskirta teisinga bausmė. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka minima BK 63 straipsnio 10 dalyje. Šis straipsnis reglamentuoja bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimą, todėl tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka neatskleidžiama, tik pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei, labai svarbu žinoti, kokią poziciją dėl kriterijų, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, užima susiklosčiusi teismų praktika ir kaip dėl tokių kriterijų yra pasisakoma teismų sprendimuose. Paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai.
Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad visi veiksmai siekiant užvaldyti grąžinamą PVM permoką visiškai atsikartoja ir yra tapatūs. Jie prasidėdavo tą pačią dieną, įvairiems darbams buvo samdomi tie patys darbuotojai. Išties tai svarbūs aspektai, pagal kuriuos tikrintina, ar padaryta veika yra tęstinė, ar ne. Tačiau šie aspektai nepakankami. Kasatorius nemini jam nepalankaus nusikalstamos veikos dalyko aspekto. Tokio pobūdžio bylose jis yra labai svarbus ar net lemiamas. Kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose yra aiškiai išskirtos šešios nusikalstamos veikos, kuriomis apgaule įgytos atskiros PVM skirtumo sumos: 97301 Lt, 94937 Lt, 111600 Lt, 111978 Lt, 99000 Lt ir 99000 Lt. Dėl kiekvienos iš nurodytų sumų, sudarančių atskirą nusikalstamos veikos dalyką, yra detaliai aprašyti visi atlikti veiksmai ir jų dalyviai, kadangi kiekvienos iš nurodytų piniginių sumų pagrobimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai, atliekant skirtingus veiksmus, panaudojant skirtingus dokumentus ir t.t. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, kiekvieną iš inkriminuojamų veikų kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tokio padarytų nusikaltimų kvalifikavimo nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos nuomone, ir baudžiamojo proceso nuostatų požiūriu kiekvienos iš padarytų veikų atskiras aprašymas bei kvalifikavimas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nepaisant to, kad padarytos veikos turi pasikartojančių bruožų, yra ir kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų, todėl jos įvertintos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tokia kvalifikacija atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų traktuotę susiklosčiusioje teismų praktikoje. Konstatavus, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas įstatymo taikymo klaidos nėra, nebėra ir pagrindo atskirai pasisakyti dėl bausmės skyrimo taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą nusikalstamų veikų realiosios sutapties atvejais.
Dėl G. S. apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas ir surašytas nesilaikant Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų reikalavimų, nes jame nenurodyta, kuo remiantis atmestas nuteistojo skundas dėl padarytos veikos pripažinimo tęstine. Tokios kasatoriaus pozicijos nepagrindžia byloje esančių dokumentų turinys. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra konkrečių argumentų, kuriais būtų iškeliamas pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų realiosios sutapties santykio klausimas. Šiame skunde tik nurodyta, kad nagrinėjant bylą pažeistos BK 2 straipsnio 6 dalies ir 63 straipsnio 10 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. posėdyje nuteistąjį gynęs advokatas šį skundo argumentą sukonkretino. Dėl jo teismo posėdyje savo poziciją išdėstė ir prokurorė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nors ir lakoniškai, šiuo klausimu pasisakyta, padarant išvadą, kad nuteistojo G. S. nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip tęstinė veika BK 63 straipsnio 10 dalies prasme. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktą deklaratyvią nuorodą dėl BK 2 straipsnio 6 dalies ir 63 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo teigti, kad į apelianto argumentą neatsakyta, o nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus.
Dėl BPK 58 straipsnio nuostatų taikymo
BPK 58 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą. Kasatorius nurodo, kad bylą, kurioje priimtus sprendimus jis skundžia, nagrinėjo ir tie teisėjai, kurie jau pirmiau yra nagrinėję kitas jo baudžiamąsias bylas, todėl teismas buvo šališkas. Pagal BPK 58 straipsnio nuostatas tam pačiam teisėjui nėra draudžiama nagrinėti skirtingas bylas dėl to paties asmens padarytų nusikaltimų. Tokiais atvejais teisėjo šališkumo argumentu galėtų būti teisėjo asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau tokio argumento apeliaciniame procese iškelta nebuvo, prašymų nušalinti kurį nors iš teisėjų nepateikta. Nuteistojo G. S. kasaciniame skunde nuorodų į tai, kad minimi konkretūs teisėjai buvo asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nėra. Todėl šis kasacinio skundo argumentas neatskleidžia įstatymo pažeidimo ir neduoda pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas.
Dėl teisės į gynybą
Nuteistasis skunde teigia, kad pažeista jo teisė į gynybą, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo advokatas, su kuriuo jis nebuvo suderinęs gynybos pozicijos. Konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl teisės į gynybą pažeidimų ar gynėjo išsakytų teiginių, prieštaraujančių nuteistojo pozicijai, nuteistasis kasaciniame skunde nenurodo. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad dalyvavęs gynėjas palaikė apelianto poziciją ir detalizavo skundo argumentus, nuo jų esmės nenukrypdamas. Todėl kasatoriaus argumentas yra deklaratyvus ir neduoda pagrindo manyti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas
Egidijus Bieliūnas
