Civilinė byla Nr. 2YT-506-1231/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04758-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 29 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. B., J. B., L. A. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Teismas
nustatė:
pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gimęs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. po tėvo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), savo name. Tėvas (duomenys neskelbtini) susituokė su G. M., kuri tapo G. Jiems, registruotos santuokos metu gimė trys dukterys, netikros pareiškėjos seserys: L. A. G., A. B. B. ir O. L. G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. G. mirties, pareiškėjos tėvas neregistruotoje santuokoje gyveno su pareiškėjos motina M. A. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja. Besibaigiant karui, 1944 metais tėvas pradėjo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurį baigė statyti 1946 metais. Gyvenamajam namui suteiktas unikalus numeris, tačiau daiktinės teisės į gyvenamąjį namą tėvo vardu iki jo mirties nebuvo ir nėra įregistruotos. Gyvenamasis namas tėvui ir jo sutuoktinei G. G. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas registruotos santuokos metu. Po G. G. mirties atsiradusį palikimą, jai priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo turėjo galimybę paveldėti pirmos eilės įstatyminės įpėdinės - trys dukterys ir pareiškėjos tėvas. Nors tėvas įstatymo nustatytu laiku nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau palikimą priėmė kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdamas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai valdyti. Mirus sutuoktinei, tėvas ir toliau liko gyventi pasistatytame name. Jame gyveno iki pat mirties, juo naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius. Jis palaidojo sutuoktinę, jam liko visos kartu sukauptos piniginės santaupos, kurias saugojo namuose, kurias panaudojo laidotuvių organizavimui, kapo sutvarkymui, religinių apeigų atlikimui. Jam atiteko visas asmeniškai sutuoktinei priklausęs kilnojamasis turtas: auksinis vestuvinis žiedas, drabužiai ir kt. Tokiu būdu, tėvas palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kaip minėta, tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Jis savo mirties atveju testamento nebuvo sudaręs. Kadangi tėvo sutuoktinė G. G. mirė anksčiau - (duomenys neskelbtini), o su pareiškėjos motina nebuvo susituokęs, todėl po tėvo mirties likusį palikimą turėjo galimybę paveldėti kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, visos keturios dukterys. Nė vienas iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių per šešių mėnesių terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimą priėmė pareiškėja, iš karto pradėdama po tėvo mirties paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos žinion perėjo gyvenamasis namas. Pareiškėja iš karto pradėjo juo rūpintis, jį prižiūrėti, tvarkyti. Pareiškėja tvarko aplinką, naudojasi vaismedžių vaisiais, yra prie namo pasistačiusi šiltnamį, kuriame augina daržoves. Be to, pareiškėjai vienintelei atiteko ir tėvo santaupos, kurias panaudojo laidotuvių organizavimui, kapo sutvarkymui, pareiškėjai atiteko visi tėvo asmeniniai daiktai.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos R. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys E. B., J. B., L. A. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. G. ir G. G. (M.) sudarė santuoką, santuokoje susilaukė trijų vaikų – O. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini), A. B. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir L. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė G. G. J. G. ir M. A. (duomenys neskelbtini) gimė R. G. (G.). (duomenys neskelbtini) mirė J. G. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. G. santuokos su G. G. metu buvo pradėtas ir užbaigtas statyti nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtas registruotinas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – G. G. ir J. G., nuosavybė. Iš Lazdijų rajono savivaldybės m. 3-iojo notaro biuro 2025 m. spalio 16 d. atsakymo matyti, kad po G. G. mirties paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Iš Lazdijų rajono savivaldybės m. 3-iojo notaro biuro 2024 m. rugpjūčio 6 d. liudijimo matyti, kad mirus J. G. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Tiek palikėjos G. G., tiek palikėjo J. G. palikimai atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. G. G. ir J. G. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys duomenys, taip pat patvirtina, jog po G. G. mirties, jos sutuoktinis, t. y. pareiškėjos tėvas J. G. faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjos tėvas J. G. po savo sutuoktinės G. G. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, liko gyventi, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog J. G. faktiniu valdymu priėmė po sutuoktinės G. G. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu.
Byloje esančių duomenų visuma, taip pat nekelia abejonių, jog po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja R. G. Pastebėtina, jog pareiškėja po tėvo mirties faktiškai užvaldė likusį nekilnojamąjį turtą, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimų priėmimo nėra, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridiniai faktai nustatytini tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 22,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjos priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo tėvo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,56 Eur (dvidešimt dviejų eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti pareiškėjai, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).
Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis