Baudžiamoji byla Nr. 1-118-448/2026
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.2.4.5.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant prokurorei R. U.,
kaltinamajam P. I., jo gynėjai advokatei K. S.-L.,
nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą Ž. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
P. I. 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 17. 40 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) ežere, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonių, pažeidė laivybos saugumą užtikrinančius reikalavimus, vairavo katerį (duomenys neskelbtini), kurio variklis (duomenys neskelbtini), 60 AG galios, užvažiavo ant vandenyje buvusios nepilnametės I. S., dėl ko I. S. padarė dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžimą, nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, tai yra nesunkiai dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusiąją I. S., nes dėl dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.
Apklaustas kaltinamuoju teisme, P. I. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad rugpjūčio 3 d. apie 17 val. plaukė kateriu (duomenys neskelbtini) ežere į saloje esančią kavinę pavalgyti. Jis vairavo katerį. Kateris priklausė sesers vyrui R. B. Vairuodamas katerį, buvo neblaivus, jam buvo nustatytas virš 3 promilių neblaivumas. Prieš sėdant už vairo, vartojo alkoholį. R. nežinojo, kad jis sėdo už vairo būdamas neblaivus. Kateriu plaukė dar du pažįstami, vienas jų buvo K. P., o kito vardo nežino. Norėdamas prisiparkuoti ir plaukdamas į krantą, nematė priekyje žmonių ir juos kliudė. Pamatė irklentę ir moterį dešinėje borto pusėje. Pasimetė, viskas greitai įvyko, pasišalino iš įvykio vietos. Grįžo į krantą, nuėjo iki krikšto mamos namų, tada jam paskambino ir pasakė, kad yra atvažiavusi policija, tuomet jis grįžo atgal ir sužinojo, kad sužalojo mergaitę, ją kliudė kateriu. Tie asmenys, kurie plaukė kartu, nieko nesakė, kad kažką kliudė. Eigoje sužinojo, kad mergaitei lūžo 2 šonkauliai, buvo blauzda įbrėžta.
Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, neturėjo katerio vairavimo pažymėjimo, neatsargiai vairavo, neįvertino aplinkybių.
Ligonių kasai žalą atlygino. Nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, tik prašo mažinti ieškinio sumą.
Prašo atiduoti motinai V. I. pagal laidavimą.
Kaltinamasis P. I. kaltę pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi ir neprieštaraujant prokurorei, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
2025 m. rugpjūčio 3 d. Ž. S. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 17 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežere plaukdamas kateris kliudė ir sužalojo jo nepilnametę dukrą I. S., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko ji jautė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 1-8).
2025 m. rugpjūčio 4 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta ir kateris. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, matomas medinis lieptas ir ežeras. Medinio liepto dešinėje pusėje yra nendrės, už kurių stovi du kateriai, liepto kairėje pusėje prie kranto yra valtys ir vandens dviračiai. Įvykio vieta yra ežere, ties mediniu lieptu. Apžiūrimas baltos spalvos plastikinis kateris „(duomenys neskelbtini)“ su konsole ir priekiniu stiklu, stovintis prie pakrantės, esančios (duomenys neskelbtini). Ant katerio priekinės dalies yra mėlynos spalvos virvė, pritvirtinta aplink medžio kamieną. Ant konsolės kairės pusės yra jungikliai, vairas, virš jo – prietaisų skydelis, dešinėje – užvedimo spynelė, šalia yra valdymo rankena su hidrauliniu pakėlimu ir nuleidimu, grotuvas. Ant katerio dešinės galinės pusės yra identifikavimo lentelė, šalia yra dvi garso kolonėlės. Katerio kairėje galinėje pusėje yra dėtuvė, kurioje yra juodos spalvos 12 v akumuliatorius. Ant katerio galinės pusės yra pritvirtintas benzininis variklis (duomenys neskelbtini), galios 60AG, kairėje yra metalinės kopėtėlės. Ant katerio galinės pusės yra suleidžiamas stogelis. Ant variklio kairės pusės yra identifikavimo lentelės. Baigus apžiūrą, kateris „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ ir užvedimo raktelis paimti (t. 1, b. l. 18-34).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė B. B. 2025 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 3 d. patruliuojant su tyrėju A. M., apie 17 val. 54 min. iš operatyvaus valdymo padalinio budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų mergaitę ežere kliudė praplaukiantis kateris. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas G. J. ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) salos ežero pakrantėje matė, kaip mergaitei kartu su mama plūduriuojant ant irklentės, atplaukęs kateris jas kliudė. (duomenys neskelbtini) esančioje pakrantėje asmenys teigė, kad kateriu plaukiojo visi ir niekas nieko nekliudė. Pranešėjas nurodė, kad asmens, vairavusio katerį, čia nėra, tačiau yra kiti du asmenys, plaukę su juo kartu. Pakrantėje esantiems asmenims pavyko susisiekti su asmeniu, vairavusiu katerį, asmuo sugrįžo į pakrantę. Paaiškėjo, kad katerį vairavo P. I. 2025 m. rugpjūčio 3 d. 18 val. 46 min. pirmo asmens blaivumo nustatymo metu asmeniui buvo nustatytas 3,05 promilių neblaivumas, 2025 m. rugpjūčio 3 d. 18 val. 3 min. antro asmens blaivumo nustatymo metu asmeniui buvo nustatytas 3,18 promilių neblaivumas. Bendraujant su P. I., šis teigė, kad gerai nesuprato, jog kažką vandenyje kliudė, vėliau išsigandęs tiesiog išplaukė. Kateris,,(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (ID Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo P. I., priklauso T. L. Patikrinus šio asmens blaivumą, buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas. T. L. paaiškino, kad jų draugų kompanijai švenčiant ant ežero kranto, P. I. kartu su R. B. ir K. P. buvo išplaukę į ežerą, vėliau grįžę nei vienas nieko nepasakojo. Kateris tralu buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Kateris buvo užkeltas ant T. L. priklausančios priekabos, skirtos vandens transportui vežti, kurios pagalba kateris buvo nugabentas į aikštelę, priekaba palikta kartu su kateriu (t. 1, b. l. 41-43).
2025 m. rugpjūčio 7 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G367/2025 (06) nurodyta, kad I. S. konstatuota dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžimas, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. I. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. I. S. konstatuotas nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o šonkaulių lūžimai – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 75).
2025 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. S. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 3 d. buvo su šeima prie (duomenys neskelbtini) ežero, buvo apsistoję su palapinėmis. Jo sužadėtinė A. P. su jo dukra I. S. išėjo į ežerą paplaukioti irklente. Kada jos tiksliai išėjo, jis nežino, jam prieš išeidamos nepasakė, tačiau atostogaujant prie ežero, jos nuolatos eidavo plaukioti. Būdamas ant kranto, pastebėjo baltos spalvos katerį, kurio numerio neįsidėmėjo, sukantį ratus ežere. Pagalvojo, kad kažkas tiesiog nukrito nuo vandens slidžių ir kateris grįžo nukritusio žmogaus pasiimti. Jis toliau rinkosi daiktus, nes ruošėsi išvažiuoti. Kada tas kateris nuplaukė, jis nematė, tik girdėjo to katerio garsą. Po kiek laiko atsisuko ir matė ant irklentės parplaukiančią A. ir sėdinčią I. A. šaukė jį vardu. Jis pradėjo bėgti link vandens, nes suprato iš balso, kad kažkas atsitiko. Pribėgus jos jau buvo irgi netoli kranto, matė, kad I. verkia, yra šoko būsenoje. Jai kraujavo koja – šlaunies išorinė pusė, atrodė, kad ta koja yra perpjauta. Jei gerai pamena, tai buvo dešinė koja. Jis klausė, kas atsitiko, A. sakė, kad ant jų užvažiavo kateris. Į vietą pradėjo rinktis daug žmonių, sakė, kad kažkas skambintų 112. Pagalbą iškvietė jo sūnus J. S. Kalbėjosi su dukra, bandė išsiaiškinti, ar nėra sužalota galvos sritis. Dukra be perstojo verkė, tačiau pasakė, kad galvos nesužalojo. Aplink buvo chaosas, rinkosi daug žmonių. Jis dukrą ramino, sakė, kad pagalba jau atvyksta. Aplinkiniai žmonės patarė, kad reikia išlipti iš vandens, kad dukra nesušaltų, nes visas šis pokalbis vyko dar jai būnant vandenyje, sėdint ant irklentės. Dukrai padėjo išeiti iš vandens, norėjo ją apglėbti, kad jai būtų lengviau, tačiau ji iškart pasakė, kad skauda, suriko, kai bandė priliesti jai šoną, ji sakė, kad jai labai skauda. Dukros klausinėjo, ar ji gali kvėpuoti, ar nesunku įkvėpti. Dukra jam verkdama atsakė, kad nežino, jai labai skauda. Dukrą pasodino ant turistinės kėdutės ir laukė atvykstančios pagalbos. Kol laukė greitosios, bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Dukra pasakė, kad ji galvojo, kad mirs, nes kateris lėkė tiesiai į ją. A. papasakojo, kad jai būnant ant irklentės, ji tepėsi ant savęs kavos tirščius, o tuo metu I. užpuolė didelis vabalas, dėl ko ji įšoko į vandenį. Tada staiga iš kažkur atsirado kateris, kuris užplaukė ant I. Ar A. nukrito nuo irklentės, jis nežino. Kiek žmonių buvo kateryje, jis nežino. Šalia jo buvo būrys žmonių, vienas iš jų priėjo prie jo ir pasakė, kad jis su kažkuo sukontaktavo telefonu ir kad kateris rastas, ten jau vyksta policija (t. 1, b. l. 1-8).
2025 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji su I. S., Ž. S. ir I. broliu J. S. rugpjūčio 1 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) sen. esantį (duomenys neskelbtini) ežerą, kur stovyklavo. Rugpjūčio 3 d., sekmadienį, apie 17 val., jie ruošėsi vykti namo, tvarkėsi. Jos su I. pakalbėjo, kad dar norės išsimaudyti ir abi viena irklente išplaukė į ežerą, nuo kranto nutolo apie 15-20 metrų. Jos abi su I. sėdėjo ant irklentės ir ant I. nutūpė didelis vabzdys. Tam, kad jį nuvyti, I. įšoko į vandenį. Kadangi I. nušoko nuo irklentės, irklentė nutolo su ja. Ji buvo nuo I. per rankos atstumą. I. buvo panirusi ir tupėjo vandenyje, matėsi tik jos galva. I. tikslas buvo priplaukti ir vėl užlipti ant irklentės. Ji pamatė, kad prie jų dideliu greičiu artėja motorinė valtis. Ji galvojo, kad motorinė valtis neplauks ant jų, jai atrodė, kad motorinės valties vairuotojas jas mato. Iš motorinės valties ji girdėjo vyriškus balsus, tačiau ką jie sakė, ji neatsimena. Motorinė valtis staigiai pasuko ties ja, trenkėsi į irklentę, dėl ko irklentė kartu su ja apvirto. Šalimais buvo ir I., tačiau kaip I. kabino kateris, ji negali atsakyti, nes tai truko keletą sekundžių, dėl didelės motorinės valties galios ir jos padarytos srovės jos su I. paniro po vandeniu. I. išnirus, dėl didelės jėgos buvo nusmukęs jos maudymosi kostiumėlis. Motorinė valtis dar padarė puslankį prie jų ir nuplaukė dideliu greičiu nuo jų su I. Jos su I. išniro, tuomet priplaukė prie irklentės, kuri nuo smūgio nuplaukė, atsisėdo ir plaukė į krantą. I., lipdama ant irklentės, skundėsi ir verkė, kad jai skaudą šoną ir ji pamatė, kad I. dešinės kojos šlaunis yra sužalota – bėgo kraujas. I., pamačiusi kraują, dar labiau išsigando. Kol plaukė į krantą, I. skundėsi, kad jai skauda šoną. Kol jos plaukė, ant kranto stovėję žmonės klausė, ar joms nereikia pagalbos. I. ant irklentės sėdėjo susigūžusi, matėsi, kad ant jos nugaros dešinės pusės yra paraudimas. Joms grįžus į krantą, prie jų priėjo I. tėtis Ž. ir pašaliniai asmenys, kurie klausė, ar nereikia pagalbos. Pašaliniai asmenys šaukė, kad „joms važiavo per galvas“. I. buvo pasodinta, matėsi, kad yra išsigandusi, šoko būsenoje, verkė ir skundėsi, kad skauda šoną. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir jos su I. išvyko į ligoninę. Ž. liko laukti policijos. Kas ten vyko toliau, ji nežino, nes jau buvo išvykusi. Ar motorinė valtis stabdė, ji nežino, kadangi nežino, kaip tai vyksta. Praėjus kelioms dienoms, ji I. klausė, kaip viskas įvyko, tačiau ji nurodė, kad apie tai nenori kalbėti, pradėdavo verkti, todėl jos apie tai nekalba. Kiek žmonių plaukė motorine valtimi, ji nežino. Motorinė valtis buvo didelė. Ta pati motorinė valtis plaukiojo ežere ne vieną dieną (t. 1, b. l. 137-139).
2025 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad yra motorinės valties (duomenys neskelbtini) savininkas. Pirkimo – pardavimo sutartyje yra kitas asmuo, kuris jam motorinę valtį nupirko (duomenys neskelbtini), nes jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 rugpjūčio 3 d. su draugais buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ežero. Jis pats asmeniškai alkoholio nevartojo, o P. alkoholį vartojo. Vakare ėjo ruošti troškinio. Toje pakrantėje, kur jie buvo, yra du krantai: vienas krantas, kur laikomos motorinės valtys, o kitas – kur maudosi. Jis yra leidęs P. ir draugams plaukioti kateriu, todėl kiekvieną kartą jo atsiklausti nereikia. Motorinės valties rakteliai dažniausia būna palikti variklio užvedimo spynelėje. Tą dieną raktai irgi buvo spynelėje. Kaip ir su kuo išplaukė P. tą vakarą, jis nematė, nes pjaustė daržoves. Pamatė, kai P. sugrįžo atgal. Kiek laiko P. buvo išplaukęs, jis nežino. Kai grįžo P., jis nekreipė dėmesio, tik į jų krantą atplaukė kita motorinė valtis ir joje buvęs jam nepažįstamas vyriškis ginčijosi su jo pažįstamu. Ką jie ten kalbėjo ir dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. Tie žmonės išplaukė, jis norėjo sužinoti, kas įvyko ir priplaukė prie tos motorinės valties. Jie pasakė, kad yra sužalotas žmogus. Prieš jam išplaukiant, jis matė, kad P. yra išsigandęs. Kai jis grįžo atgal į krantą, P. jau nebuvo – jis buvo išėjęs į namus. Jie laukė policijos pareigūnų, nes tie žmonės, kurie buvo atplaukę iki jų, pasakė, kad iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir jie važiavo iki namų, kur buvo P., tačiau jie jį susitiko jau ateinant atgal prie ežero. P. jam pasakojo, kad žmogaus tiesiog nepastebėjo, bandė prisišvartuoti, darė posūkį ir taip galimai sužalojo žmogų, sakė, kad greičio tikrai nebuvo. Daugiau jis jam nieko nepasakojo. Kadangi jis pats motorinėje valtyje nebuvo, kaip įvyko įvykis, jis nežino. Jis pats asmeniškai P. nebūtų davęs savo motorinės valties vairuoti žinodamas, kad P. neblaivus, bet kadangi P. jis buvo leidęs plaukioti motorine valtimi, jis net nematė, kaip P. išplaukė. Jo motorinės valties pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), valties ilgis – 4, 78 metro, instrukcijos knygutėje motorinės valties plotis yra nurodytas 1,91 metro, variklio galia yra 60 AG, motorinėje valtyje gali plaukti 5 asmenys. Motorinės valties svoris su varikliu pagal instrukcijos knygutę yra 585 kg. Prie apklausos prideda iš instrukcijos knygutės pagal motorinės valties modelį, jos parametrus ir motorinės valties variklio registraciją (t. 1, b. l. 128-131, 132-134).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir padarinių ryšys, taip pat kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. I. pažeidė elementarias saugaus elgesio taisyklės. Ši išvada daroma įvertinus tai, kad kaltinamasis pažeidė laivybos saugumą užtikrinančius reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę – katerį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti vidaus transporto priemonių ir dėl to jis užvažiavo ant ežero vandenyje buvusios nukentėjusiosios I. S.. Tai rodo, kad kaltinamasis P. I. elgėsi itin neatsargiai, dėl ko įvyko susidūrimas su nukentėjusiąja ir dėl ko nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialisto išvadoje). Būtent tarp kaltinamojo P. I. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu kaltinamasis būtų sulėtinęs vairuojamo katerio greitį ar pasukęs kita kryptimi, susidūrimo būtų išvengta ir nebūtų atsiradusios kaltinime nurodytos pasekmės. Taigi, kaltinamojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti.
BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC02OTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4-699/2015">2K-4-699/2015</a>, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nematė nepilnametės nukentėjusiosios, tik po įvykio pamatė irklentę ir moterį šalia jos ir tik po to suprato, kad galėjo kažkas atsitikti. Tokie kaltinamojo P. I. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo važiavimo kateriu gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, kaltinamasis turėjo ir galėjo numatyti, kad gali įvykti susidūrimas, dėl ko kitas asmuo gali būti sužalotas. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, veiksmas vyko ežero pakrantėje esančioje maudykloje, kurioje maudosi poilsiautojai. Kaltinamasis turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, t. y. sumažinti važiavimo greitį, kad galėtų suvaldyti katerį ar jį pasukti kita kryptimi, bet kaltinamasis tokių atsargumo priemonių nesiėmė. Teismas daro išvadą, kad pagal veikos padarymo aplinkybes bei savo asmenines savybes kaltinamasis galėjo tai užtikrinti, tačiau elgdamasis nerūpestingai šios pareigos tinkamai nevykdė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Be to, kaltinamasis vairavo katerį būdamas neblaivus.
Teismas, įvertinęs aukščiau minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad P. I. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo P. I. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Įrodyta, jog kaltinamasis P. I. padarė BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis P. I. padarė neatsargų nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. I. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
P. I. prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti motinos V. I. priežiūrai.
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. P. I. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. I. savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą atlygino (atlygino Ligonių kasoms turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo, t. 1, b. l. 112-13, 116-119). Iš bylos medžiagos matyti, kad P. I. praeityje nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, medžiagoje nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Daroma išvada, kad yra būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl šio įvykio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis P. I. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laidavimui būtina ir BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismui pateiktas kaltinamojo P. I. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos motinos V. I. atsakomybėn pagal laidavimą. V. I. sutinka būti kaltinamojo laiduotoja, sutikimą ji patvirtino raštu bei apklausiama teisme.
Laiduotoja V. I. yra kaltinamojo P. I. motina. Ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų jos atžvilgiu nėra, ji dirba, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Teismas, įvertinęs V. I. charakterizuojančią medžiagą, jos paaiškinimus teisme, daro išvadą, kad V. I. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti P. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai V. I. be užstato, o baudžiamąją bylą P. I. atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).
BK 67 straipsnis numato, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. P. I. skiriama BK 67 str. 2 d. 4 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – neturtinės žalos atlyginimas, nustatant 3 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Nagrinėjamu atveju Ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 336,16 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Kaltinamasis P. I. ikiteisminio tyrimo metu šį ieškinį atlygino (t. 1, b. l. 112), Ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (t. 1, b. l. 116), todėl šis civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje atmetamas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą Ž. S. nukentėjusiosios nepilnametės I. S. interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžimas, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, be kita ko, dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, ilgai trukusius nepatogumus, nes po įvykio nukentėjusioji buvo gabenta į gydymo įstaigą, gydėsi, buvo priversta gulėti. Taip pat nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus, buvo sutrikdytas normalus ir įprastas nukentėjusiosios gyvenimo ritmas, sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį, o tai turėjo įtakos ir jos psichologinei būklei. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nurodyta žalos atlyginimo suma yra neproporcinga jos partirtiems išgyvenimams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala netyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000 – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, šios konkrečiose bylose teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzg2LTEwNzIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-386-1072/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-386-1072/2025">1A-386-1072/2025</a>).
Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, visumą, į tai, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, jis nusikalto būdamas neblaivus, kad nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisia 4 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokios sumos priteisimas atitiktų Lietuvos teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 4 000 Eur nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam P. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2025 m. spalio 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias P. I. sąskaitoje AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
P. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį V. I. atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato, baudžiamąją bylą P. I. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, P. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti neturtinę žalą.
Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą Ž. S. civilinį ieškinį nukentėjusiosios I. S. interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 4 000 eurų sumai, ieškinio sumą išieškant iš P. I., likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 336,16 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. I. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2025 m. spalio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias P. I. AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti laiduotojai V. I., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
