Dėl žemės sklypo atidalijimo

Civilinė byla Nr.3K-3-166/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 30.9.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M., G. M., J.R. M., A.H. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams V. M., G. M., A. M., J.R. M., A.H. M., trečiajam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės atidalijimo ir atsakovų V. M., G. M., J.R. M., A.H. M. priešieškinį ieškovei M. K. dėl žemės sklypo atidalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. K. nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 33-7739 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. M. valdytos 15,71 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), jai tenkančią 3,14 ha žemės dalį grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais M. L., J.R. M., O. M., A. M., J.A. M. ir V. M. Alytaus apskrities viršininko 1998 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 33-368 jai (ieškovei) ir minėtiems bendraturčiams buvo suteikta naudotis bendrojoje nuosavybėje 12,57 ha žemės: jai – 3,14 ha, M. L. – 3,14 ha, J.R. M. – 0,78 ha, O. M. – 3,15 ha, A. M. – 0,79 ha, J.A. M. – 0,78 ha, V. M. – 0,79 ha. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo padalijimo projektas ir patikslinti Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į rašai, ko pasėkoje buvo suformuoti trys sklypai: M. L. (B. L.) žemės sklypas Nr. 98-1 (3,14 ha) ir bendraturčių J.R. M., O. M., A. M., J.A. M., V. M. ir jos (ieškovės) du sklypai: sklypas Nr. 98 (6,29 ha) bei sklypas Nr. 98-2 (3,14 ha). B. L. jam atidalintą 3,14 ha ploto žemės sklypą Nr. 98-1 pardavė A.H. M., kuris po motinos O. M. mirties paveldėjo ir jai priklausiusius 3,15 ha žemės. Jai (ieškovei) žemės sklype Nr. 98 priklausytų 2,62 ha, žemės sklype Nr. 98-2 – 0,52 ha, o viso – 3,14 ha žemės. Būtent už tokį žemės plotą ji moka žemės mokestį. Ieškovės teigimu, naudojimosi ginčo žeme tvarka yra nusistovėjusi nuo 1997 metų balandžio mėnesio, kuomet buvo sudaryti laikinieji žemės sklypų planai ir paženklintos žemės sklypų ribos. Ji (ieškovė) iki šiol naudojasi, tręšia, šienauja ir prižiūri 3,14 ha žemės plotą, žemės sklypo padalijimo projekte, patvirtintame minėtu Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32, pažymėtą Nr. 98-2, ir tą patvirtintų liudytojai K. J. bei R. L. Tuo metu, kai sklypas buvo matuojamas, ji prašė atmatuoti jai derlingesnės žemės, tačiau derlingesnė žemė buvo pamatuota kitiems pretendentams. Dėl to šiuo metu ji nesutinka, kad jos prižiūrėtas žemės sklypas, kuris ribojasi su ežeru, būtų padalintas visiems pretendentams. Ji leistų atsakovams per šį sklypą prieiti prie ežero. Ieškovės manymu, atsakovų siūlomas žemės sklypų padalijimo planas yra neracionalus, nes žemė suskirstoma į siaurus rėželius, o susisiekimas tarp jai priskirtinų dviejų sklypų nėra patogus. Tuo tarpu jos pateiktas sklypų padalijimo projektas atitinka faktinę žemės naudojimo padėtį. Atidalijant B. L. žemės sklypą, ji (ieškovė) nedalyvavo ir atidalijimo projekte nepasirašė, tačiau dėl B. L. žemės sklypo atidalijimo neprieštarauja. Ieškovė prašė teismo nutraukti 6,29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą bendrosios nuosavybės teise ir atidalinti jai 3,14 ha žemės sklypą, jos pateiktame plane pažymėtą Nr. 98-2, iš bendrų 6,29 ha ir 3,14 ha žemės sklypų.

Atsakovai V. M., G. M., J.R. M. ir A.H. M. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė teismo nutraukti ieškovės M. K. ir atsakovų V. M., G. M., J.R. M. ir A.H. M. bei A. M. 6,29 ha žemės sklypo Nr. 98 ir 3,14 ha žemės sklypo Nr. 98-2, esančių (duomenys neskelbtini), valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalinti 6,29 ha žemės sklypą pagal jų (atsakovų) pateiktą žemės sklypų padalijimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. K. 2,62 ha žemės sklypą, pažymėtą raide A, o jiems (atsakovams) A.H. M. – 2,62 ha sklypą, pažymėtą raide B, V. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide C, G. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide D, J.R. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide E, A. M. – 0,27 ha sklypą, pažymėtą raide F, padalinti 3,14 ha žemės sklypą į dalis pagal jų (atsakovų) pateiktą žemės sklypų padalijimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. K. 0,5240 ha žemės sklypą, pažymėtą raide A, o jiems (atsakovams) A.H. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide B, V. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide C, G. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide D, J.R. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide E, A. M. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą raide F. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad jie taip pat pageidautų žemės, besiribojančios su ežeru. Ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas pažeidžia jų visų interesus, nes pagal jį tik viena ieškovė naudotųsi visa žeme, kuri ribojasi su ežeru. Tuo tarpu jų pateiktame plane žemė palei ežerą išdalinta visiems bendraturčiams. Ieškovei priskirtinas žemės sklypas prie ežero yra suprojektuotas šalia kito jai skirtino žemės sklypo, į kuriuos ji patektų plane pažymėtu keliu, be to, ši žemė yra šalia jos žento žemės. Jie (atsakovai) į savo sklypus patektų servitutiniu keliu, dėl kurio jie tarpusavyje susitartų. 1997 metais, sudarant laikinuosius žemės sklypų planus, į jų (atsakovų) norą pagal J.R. M. prašymą atmatuoti žemės prie ežero nebuvo atsižvelgta. Atsakovų teigimu, ieškovė žemės sklypu prie ežero nesinaudojo ir neprižiūrėjo (tik vieną kartą jį nušienavo) bei kurį laiką buvo jį išnuomojusi. Daugiausia žemę dirbo atsakovas A.H. M., kuris turi gyvulių ir žemės ūkio technikos, todėl žemė prie ežero jam reikalinga ir gyvuliams pagirdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; ieškovės M. K. ir atsakovų V. M., G. M., J.R. M., A.H. M. bei A. M. 6,29 ha žemės sklypo Nr. 98 ir 3,14 ha žemės sklypo Nr. 98-2, esančių (duomenys neskelbtini), valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise nutraukė; padalino 6,29 ha žemės sklypą į dalis pagal atsakovų pateiktą žemės sklypų padalinimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. K. 2,62 ha žemės sklypą, pažymėtą raide A, o atsakovams A.H. M. – 2,62 ha sklypą, pažymėtą raide B, V. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide C, G. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide D, J.R. M. – 0,26 ha sklypą, pažymėtą raide E, A. M. – 0,27 ha sklypą, pažymėtą raide F; padalino 3,14 ha žemės sklypą į dalis pagal atsakovų pateiktą žemės sklypų padalinimo projektą, suteikiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. K. 0,5240 ha žemės sklypą, pažymėtą raide A, o atsakovams A.H. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide B, V. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide C, G. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide D, J.R. M. – 0,5230 ha sklypą, pažymėtą raide E, A. M. – 0,5240 ha sklypą, pažymėtą raide F. Teismas nustatė, kad pagal grąžinamos žemės sklypo planą natūra grąžinama žemė buvo viename sklype. 1999 m. sausio 21 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-32 buvo patvirtintas žemės sklypo padalinimo projektas ir patikslinti Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašai. To pasėkoje buvo suformuoti trys sklypai: atidalintas B. L. žemės sklypas Nr. 98-1 (3,14 ha) ir bendraturčių J.R. M., O. M., A. M., J.A. M., V. M. ir M. K. du sklypai: sklypas Nr. 98 (6,29 ha) bei sklypas Nr. 98-2 (3,14 ha). Žemės mokesčiai buvo mokami atitinkamai pagal turimą žemės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą, kuris yra pagrįstas faktine sklypų naudojimosi tvarka, atsispindėjusia laikinuose žemės sklypų planuose, žemės sklypas Nr. 98-2, kurio plotas yra 3,14 ha ir kuris yra įregistruotas bendraturčių J.R. M., A.H. M., A. M., G. M., V. M. ir M. K. vardu, atitektų ieškovei M. K. Šis žemės sklypas ribojasi su Daugirdėlių ežeru, ir tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktu žemės sklypo padalijimo projektu. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą žemės sklypas Nr. 98-2 atitektų visiems bendraturčiams iš esmės tokiomis dalimis, kokios yra nurodytos Nekilnojamojo turto registre, ir maždaug vienodo ilgio ežero pakrantė. Žemės sklypą Nr. 98 (6,29 ha) atsakovai siūlo padalinti atsižvelgiant į likusią turimą kiekvieno bendraturčio žemės ploto dalį, numatyti servitutiniai keliai. Teismas pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises, į laikinuosius žemės sklypų planus ar į faktinį žemės naudojimą nebuvo atsižvelgta, nes toks reikalavimas nebuvo įtvirtintas tuo metu galiojusiame LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Nuosavybės teisės į ginčo žemę visiems pretendentams buvo atkurtos viename žemės sklype. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 patvirtintas šio žemės sklypo padalijimo projektas nėra nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas Nr. 98-2 ribojasi su Daugirdėlių ežeru, įvertinant žemės prie ežero vidutines rinkos kainas, atsakovų, kaip lygiateisių bendraturčių, noras turėti žemės sklypą, besiribojantį su ežero pakrante, teismo manymu, yra pagrįstas. Aplinkybę, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu Nr. 98-2, kuris buvo nurodytas laikinajame žemės sklypo plane, teismas vertino kaip negalinčia būti esmine ieškovės pateiktam projektui patvirtinti, nes jau nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo metu nebuvo atsižvelgta į laikinuosius žemės sklypų planus, be to, ieškovė neprieštaravo dėl 1999 m. sausio 21 d. įvykusio ginčo žemės sklypo padalijimo, pagal kurį žemės sklypas Nr. 98-2 tapo valdomas ir disponuojamas visų bendraturčių. Teismas laikė, kad, byloje esant tik šalių paaiškinimams ir liudytojų parodymams bei fotonuotraukoms apie šalių žemės sklypų naudojimąsi ir priežiūrą, jis negali vertinti, kiek ieškovės naudoto žemės sklypo vertė padidėjo arba kitų šalių naudojamų žemės sklypų vertė sumažėjo. Visoms šalims sutikus, kad žemės sklypas Nr. 98-2 yra per prastos kokybės žemės ūkio veiklai, atsakovų norą panaudoti šį žemės sklypą rekreacijos tikslams teismas laikė pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovų pateiktame žemės sklypų padalijimo projekte atidalinti visų bendraturčių sklypai, o ieškovės pateiktame projekte suformuoti tik keturi sklypai, atsakovų projektą teismas vertino kaip racionalesnį ir atitinkantį daugumos bendraturčių interesus, kurį patvirtinus sumažėtų ir ginčų tarp šalių tikimybė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės M. K. apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą panaikino; ieškinį patenkino; M. K., A.H. M., V. M., J.A. M. (G. M.), J.R. M. ir A. M. 6,29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 98, ir 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 98-2, valdymą bendrosios nuosavybės teise nutraukė; atidalino ieškovei M. K. nuosavybės teise priklausantį 3,14 ha ploto žemės sklypą iš bendro 6,29 ha ir 3,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą, šiame projekte pažymėtą Nr. 98-2; priešieškinį atmetė. Atsižvelgusi į tai, kad visos šalių turimos ir naudojamos žemės pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, teisėjų kolegija sprendė, kad šia prasme ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas yra labiau pagrįstas nei atsakovų, nes atidalijus bendrąją nuosavybę pagal ieškovės pasiūlymą, suformuoti žemės sklypai bus maksimaliai atskirti vienas nuo kito, jie bus didesni ir todėl patogesni šalims naudoti pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį, nereikės įrenginėti atsakovų siūlomame projekte numatytų servitutinių kelių, šalims tenkanti žemės dalis bus viename plote ir atitiks šalių turimas nuosavybės dalis. Atsakovų pateiktą žemės padalijimo projektą, pagal kurį žemės sklypai šalims suformuoti keliose vietose po 26 ir 52 arus, taigi – netinkamai jų tikslinės naudojimo paskirties prasme, teisėjų kolegija vertino kaip neracionalų ir neatitinkantį LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, pagal kurias, skaidant vientisą ariamos žemės, pievų ar miško masyvą, formuojami žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios formos ir racionaliai išdėstyti, o žemės ūkio ar miškų paskirties žemės sklypai neturi sudaryti siaurų juostų palei vandens telkinius ar miško kvartalines linijas. Kompaktiškas ieškovės šiuo metu naudojamas 3,14 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas pagal atsakovų siūlomą padalijimo projektą yra išskaidytas į šešias dalis juostomis, ieškovei siūlomos žemės sklypo dalys yra dviejose skirtingose vietose, nesiriboja viena su kita, abu žemės sklypai nėra kompaktiški, netaisyklingų formų, juos naudoti pagal paskirtį, įdirbti žemę bus sunku, nes tarp jų yra įterptas kitam bendraturčiui tenkantis žemės sklypas. Atsakovų teiginį, kad žemė prie ežero yra vertingesnė, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą atsižvelgti į žemės prie ežero vidutines kainas ir dėl to atsakovų siūlomą projektą laikyti racionalesniu teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais ar byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgusi į tai, kad ginčo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties žemės įstatyme nustatyta tvarka nėra pakeista, kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovų teiginius bei pirmosios instancijos teismo išvadas apie atsakovų norą ir galimybes naudoti žemės sklypo dalį prie ežero rekreacijos tikslais. Ta aplinkybė, kad atsakovas A.H. M. augina gyvulius ir jam reikalingas privažiavimas prie vandens telkinio vandeniui semti, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindas spręsti, kad atsakovų siūlomas atidalijimo projektas yra racionalesnis nei ieškovės. Teisėjų kolegija taip pat laikė, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas maksimaliai atitinka šalių valia nustatytą, prieš aštuonerius metus buvusią ir šiuo metu esančią naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu turtu tvarką. Tuo tarpu atsakovų siūlomas atidalijimo variantas šiuo aspektu yra visiškai nepagrįstas. Sutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo padalijimo projektas, teisėjų kolegija nurodė šį įsakymą vertinanti tik kaip M. L. (B. L.) 3,14 ha ploto žemės sklypo atidalijimą natūra iš bendraturčių valdomo 12,57 ha žemės sklypo patvirtinantį dokumentą, nes pagal įsakymo 1.1 ir 1.2 punktus dviejų kitų (ne B.L.) sklypų bendraturčiais liko įsakyme nurodomi asmenys, kurių naudojamų žemės sklypų ribos nebuvo pakeistos, nustatytos, atskirtos ir pažymėtos vietovėje. Joks planas, iš kurio būtų galima matyti ir neginčijamai spręsti, kokiu būdu buvo padalintas žemės sklypas ir ar buvo toks padalijimo projektas suderintas su jame nurodomais asmenimis, su minėtu įsakymu teismui nebuvo pateiktas, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad įsakymas sukėlė teisines pasekmes tik B. L., o kitų jame minimų asmenų nuosavybės dalių ir šalių valia dar 1998 metais nusistovėjusios ginčo žemės naudojimo tvarkos jis nepakeitė, nes šalys ir toliau naudojosi žemės sklypais pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi bendru turtu tvarką. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neprieštaravo dėl 1999 m. sausio 21 d. įvykusio žemės sklypo padalijimo, ir to pasėkoje žemės sklypas Nr. 98-2 tapo valdomas ir disponuojamas visų bendraturčių, įvertinusi kaip nepagrįstą įstatymo leistinais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias procesinės teisės normas (CPK 177, 185 straipsnius), netinkamai aiškino ir taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 4.75, 4.80 straipsnius), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. M., G. M., J.R. M. ir A.H. M. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies ir 4.93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes, patenkindamas ieškinį ir atidalindamas ieškovei visą 3,14 ha žemės sklypą Nr. 98-2, besiribojantį su Daugirdėlio ežeru, taikė įstatymo nenustatytą kompensaciją – kompensaciją natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasatorių teigimu, tokia kompensacija galima tik kitiems bendraturčiams sutikus, tačiau jie niekada nebuvo sutikę atsisakyti savo nuosavybės dalies minėtame žemės sklype, besiribojančiame su ežeru. Be to, tenkindamas ieškinį, teismas nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurios pagrindu nusprendė nusavinti iš jų (kasatorių) turimą nuosavybę žemės sklype Nr. 98-2, ir taip nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų leistinumo taisyklę (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 atliktas 3,14 ha žemės atidalijimas M. L. (B. L.) nesukėlė teisinių pasekmių kitiems buvusio 12,57 ha žemės sklypo Nr. 98 bendraturčiams. Šiuo įsakymu suformavus du 6,29 ha ir 3,14 ha žemės sklypus Nr. 98 ir Nr. 98-2, tiek ieškovė, tiek kiti bendraturčiai liko ir yra atitinkamų nuosavybės dalių abiejuose šiuose žemės sklypuose bendraturčiai. Šio įsakymo pagrindu ieškovė nuo 1999 m. moka žemės mokesčius už savo 0,52 ha dalį 3,14 ha žemės sklype Nr. 98-2 ir už 2,62 ha dalį 6,29 ha žemės sklype Nr. 98. Minėto įsakymo ir jo sukeltų pasekmių ieškovė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 3,14 ha žemės sklypu Nr. 98-2 naudojosi tik viena ieškovė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklype Nr.98-2 ieškovė naudojosi tik jai priklausančia 0,52 ha dalimi. Kita šio sklypo dalimi naudojosi atsakovas A.H. M. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik nutraukė valdymą bendrosios nuosavybės teise žemės sklypuose Nr. 98 (6,29 ha) ir Nr. 98-2 (3,14 ha) bei atidalino ieškovei priklausantį 3,14 ha žemės plotą, tačiau nė viename iš pagal ieškovės pateiktą padalijimo projektą suformuotų sklypų nuosavybės teisės jai nepriteisė, todėl, kasatorių manymu, šis teismo sprendimas nėra įvykdomas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė M. K. prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje surinktais ir aptartais įrodymais, teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 33-32, kaip sukėlusio teisines pasekmes tik B. L., ir padarė pagrįstą išvadą, kad kitų šiame įsakyme minimų asmenų (ieškovės ir atsakovų) nuosavybės dalių ir visų bendraturčių valia dar 1998 metais nusistovėjusios ginčo žemės naudojimo tvarkos minėtas įsakymas nepakeitė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 33-7739 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. M. valdytos 15,71 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovei M. K. tenkančią 3,14 ha žemės dalį grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais M. L. (jos teisių perėmėjas – sutuoktinis B. L.), J.R. M., O. M. (jos teisių perėmėjas – atsakovas A.H. M.), A. M., J. A. M. (jo teisių perėmėjas – atsakovė G. M.) ir V. M. Nuosavybės teisės į ginčo žemę visiems pretendentams buvo atkurtos viename žemės sklype. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 patvirtinus ginčo žemės sklypo padalijimo projektą ir patikslinus Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašus, buvo suformuoti trys žemės sklypai: atidalintas B. L. žemės sklypas Nr. 98-1 (3,14 ha) ir bendraturčių J.R. M., O. M., A. M., J.A. M., V. M. ir M. K. du sklypai: sklypas Nr. 98 (6,29 ha) bei sklypas Nr. 98-2 (3,14 ha). Ieškovei žemės sklype Nr. 98 priklauso 2,62 ha, o žemės sklype Nr. 98-2 – 0,52 ha, viso – 3,14 ha žemės.

Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe jiems priklausančia žeme. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą, kuris yra pagrįstas faktine sklypų naudojimosi tvarka, atsispindėjusia 1997 m. balandžio 22 d. sudarytuose laikinuosiuose žemės sklypų planuose, žemės sklypas Nr. 98-2, kurio plotas yra 3,14 ha ir kuris yra įregistruotas bendraturčių J.R. M., A.H. M., A. M., G. M., V. M. ir M. K. vardu, atitektų ieškovei M. K. Šis žemės sklypas ribojasi su Daugirdėlių ežeru, ir tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios atsakovai nesutinka su ieškovės pateiktu žemės sklypo padalijimo projektu. Pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą žemės sklypas Nr. 98-2 atitektų visiems bendraturčiams iš esmės tokiomis dalimis, kokios yra nurodytos Nekilnojamojo turto registre, ir maždaug vienodo ilgio ežero pakrantė. Žemės sklypą Nr. 98 (6,29 ha) atsakovai siūlo padalinti atsižvelgiant į likusią turimą kiekvieno bendraturčio žemės ploto dalį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasatoriai kasaciniame skunde kelia CK 4.80 straipsnio, kuriame nustatyta bendraturčio teisė į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo klausimą.

Bendraturčio (-ių) teisė reikalauti atidalyti jį (juos) iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Nagrinėjamoje byloje abiejų žemės sklypų (3,14 ha ir 6,29 ha) bendraturčiai, išskyrus ieškovę M. K., parengė bendrą tiek vieno, tiek kito žemės sklypo padalijimo planą, o ieškovė pateikė teismui alternatyvų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą (1 T, b. l. 17). Tokia situacija turi būti teisiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kuris siūlomas atidalijimo planas geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Vien tai, kad alternatyvų atidalijimo variantą pateikia vienas iš bendraturčių, kurio siūlomas būdas ne tik nesuderintas su kitais bendraturčiais, bet ir akivaizdžiai yra priešingas kitų penkių bendraturčių išreikštai valiai, rodo, jog toks siūlymas neatitinka atidalijamų daiktų bendraturčių poreikių.

Pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, t. y. ieškovės, taip pat atsakovų priešieškinio reikalavimų dėl jų siūlomo atidalijimo būdo A.A. T. firmos „Altida“ 2005 m. rugsėjo mėn. sudarytame sklypų padalijimo projekte, suderintame su Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi (1 T, b. l. 138), racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas. Pirmosios instancijos teismas, atidalydamas žemės sklypus pagal atsakovų pasiūlytą projektą, atsižvelgė į 3,14 ha ir 6,29 ha sklypų vertę. Abu žemės sklypai yra skirti žemės ūkio veiklai, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 3,14 ha sklypas yra prie pat Daugirdėlių ežero ir jo ypatingoji vertė yra ta, kad jis kiekvieno bendraturčio gali būti naudojamas rekreacijos tikslais. Šį sklypą paskyrus vienai ieškovei, o atsakovams – kitą žemės sklypą, kuris nesiriboja su ežeru, būtų pažeistas lygiavertiškumo principas. Pagal atsakovų pateiktą projektą kiekvienam bendraturčiui abiejuose sklypuose žemės sklypai atidalinti tokiomis dalimis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų pasiūlytu žemės sklypų padalijimo projektu maksimaliai tiksliai išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į atidalytas žemės sklypų dalis ir servitutinio kelio klausimai. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, ir ji, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje išdėstytus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus. Pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovams tenka 6,29 ha sklypas toliau nuo ežero, o ieškovei – visas 3,14 ha ypatingos vertės sklypas, esantis prie pat ežero. Padalijus žemės sklypus tarp bendraturčių tokiu būdu, būtų esminiai pažeisti atsakovų interesai ir tai neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo buvo neteisingai išspręstas ginčas ir, nesant pakankamo teisinio pagrindo, buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – paliktas galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse yra nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka. Šalis, pralaimėjusi bylą, turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo bylą laimėjusi šalis. Atsakovas V. M. už paduotą kasacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, kuris priteistinas jam iš ieškovės M. K.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės M. K. 100 Lt žyminį mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys