Civilinė byla Nr. 3K-3-157/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.2.4; 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos ir Kanados uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mediena“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. L. nurodė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje, o ambulatorinis gydymas tęsiasi iki šiol. Jis neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė.
Ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes nustatyta, kad ieškovas buvo nepakankamai instruktuotas darbo vietoje. Darbdavio (atsakovo UAB „Pajūrio mediena“) neteisėta veika – darbų saugos ir sveikatos norminio akto pažeidimas.
Dėl patirtų sužalojimų ieškovui padaryta didelė neturtinė žala. Jis negali normaliai judėti ir vaikščioti, po traumos nutrūko bei pašlijo jo bendravimas su draugais, pažįstamais ir artimaisiais, sutriko jo lytinė funkcija, dėl to išaugo įtampa šeimoje, jis jaučiasi emociškai prislėgtas ir išgyvena dėl ateities.
Darbo kodekso 248 straipsnio 4 dalyje, 250 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui neturtinę žalą, atsiradusią dėl darbdavio kaltės. Ieškovui padarytą neturtinę žalą turi atlyginti atsakovas, nes nustatyta jo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Neturtinės žalos dydį ieškovas įvertino 150 000 Lt ir prašė ją priteisti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė 100 000 Lt neturtinės žalos.
Teismas nurodė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra konstatuoti tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai: ieškovas pažeidė Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos lentų paketuotojui Nr. 61 (toliau - Instrukcija) 3.10 punkto reikalavimus, nes, neužėjęs už lentų paketo galo, nukirpo vieną iš galinių paketo juostų ir dėl to lentos krito ir jį prispaudė. Atsakovas pažeidė Darbo kodekso (toliau - DK) 264 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, nes neįvertino galimos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai bei netinkamai parengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinį norminį teisės aktą. Šio akto šalys neskundė ir jis yra nenuginčytas. Priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovo sveikatai atsiradimo patvirtina Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, taip pat ta aplinkybė, kad po nelaimingo atsitikimo atsakovas pakeitė Instrukcijos 3.10 punktą, jame nustatydamas, kad paketus, surištus juostomis, krautuvo vairuotojas privalo padėti prie linijos stalo. Teismas konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe pagrindinė priežastis buvo atsakovo neteisėta veika (netinkamai parengtas darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis norminis aktas), dėl to atsakovo kaltės laipsnis yra didesnis negu ieškovo. Ieškovą ir atsakovą teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, byloje nustatytos visos darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (DK 246 straipsnis), dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą sveikatai. Byloje nustatyta, jog ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, jo visiško pasveikimo galimybė yra abejotina ir jis išgyvena dėl ateities bei būsimų pasekmių, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl padarytų sužalojimų apribota jo galimybė bendrauti ir dirbti, tai jam sukelia didelius moralinius išgyvenimus. Ieškovui yra padaryta didelė neturtinė žala, ji atitinka ieškinyje nurodytą dydį, išreikštą pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra ir dalis ieškovo kaltės, vadovaudamasis DK 247 straipsniu, priteistinos žalos dydį sumažino trečdaliu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: iš atsakovo ieškovui priteistą žalos atlyginimo sumą sumažino iki 50 000 Lt.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ieškovo veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui įvykti ir jo pasekmėms kilti, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo kaltės laipsnis yra didesnis. Byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas buvo laiku ir tinkamai supažindintas su saugos darbe norminių aktų reikalavimais, tarp jų ir Instrukcijos 3.10 punktu. Jame nurodyta, kad, dirbant prie medienos rūšiavimo-paketavimo linijos, išpakuoti paketavimo juostomis surištą ir padėtą ant paketavimo stalo paketą, nukirpti vidurines paketo juostas, po to, saugiai stovint iš paketo galo, nukirpti kraštines juostas. Tokio reikalavimo pažeidimas laikytinas dideliu paties ieškovo, kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo, neatsargumu, nes jis galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio pažeidimo pasekmes, t. y. prieš kirpdamas paketo paketavimo juostas, neužėjęs už lentų paketo galo privalėjo numatyti, kad atlaisvintos lentos gali kristi nuo stalo ir jį traumuoti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą labiau lėmė ieškovo neatsargus elgesys, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir kilo tokia pasekmė, todėl didesnis kaltės laipsnis yra ne atsakovo, o ieškovo. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Kadangi nelaimingą atsitikimą darbe ir dėl to ieškovui atsiradusią neturtinę žalą didesne dalimi lėmė ieškovo veiksmai, tai atsakovas iš dalies atleistinas nuo civilinės atsakomybės ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinama.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.
Teismai, konstatuodami ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, be pagrindo vadovavosi Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis. Akto išvados apie ieškovo neteisėtą veiką yra neobjektyvios ir padarytos vienašališkai suinteresuoto asmens – atsakovo sudarytos komisijos. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 straipsnį sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, o lengvus – dvišalė komisija, kurią sudaro įmonės vadovas.
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui padaryti sunkūs sužalojimai, neteko 85 procentų darbingumo, nustatytas pirmos grupės invalidumas. Jo patirti sužalojimai atitinka sunkios traumos klasifikacinius požymius, nurodytus sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 397. Aplinkybė, kad sužalojimai buvo sunkūs, patvirtinta ir teismo medicininėje eksperto išvadoje, esančioje baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakovas neturėjo teisės atlikti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių tyrimo, šį įvykį turėjo tirti nesuinteresuotas asmuo – valstybinė darbo inspekcija. Dėl to Nelaimingo atsitikimo darbe akto negalima pripažinti įrodinėjimo priemone, o teismų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka šio akto neginčijo, nėra esminė byloje. Teismai privalėjo Nelaimingo atsitikimo darbe aktą vertinti ir tikrinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė svarbias bylai aplinkybes, paneigiančias jo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau teismai šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino. Teismai pažeidė teisingumo principą, įpareigojantį suteikti pirmumą silpnesnės šalies interesams.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.282 straipsnį.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad didesnis kaltės laipsnis yra ne atsakovo, o ieškovo, dėl to sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorius mano, kad jo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo byloje iš viso nėra įrodyta. Net ir pripažinus, kad jo veiksmai taip pat buvo neteisėti, atsakovo kaltės laipsnis yra aiškiai didesnis nei ieškovo. Ieškovo neatsargus elgesys negalėjo didesne dalimi nulemti nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes. Nelaimingą atsitikimą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai – netinkamai parengtas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis norminis teisės aktas. Nelaimingą atsitikimą lėmė dvi aplinkybės, t. y. lentų pakuotės pakėlimas į aukštį, viršijantį žmogaus ūgį (neįvertinta darbo aplinkos rizika) ir lentų perrišimo juostos blogas sutvirtinimas.
3. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, ir tinkamai nustatė žalos dydį. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nebuvo atsižvelgta į ieškovo turtinę padėtį (be invalidumo pensijos, kitų pajamų neturi, kaip ir nekilnojamojo turto), į jo amžių (58 metai), į tai, kad dėl patirtos traumos jis yra suluošintas visam gyvenimui. Jam priteista 50 000 Lt dydžio neturtinė žala yra aiškiai per maža, kad galėtų kompensuoti visas atsiradusias negatyvias pasekmes.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai nepažeidė procesinės teisės normų ir pagrįstai vadovavosi Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis. Komisija, surašiusi šį aktą, veikė pagal savo kompetenciją ir galiojančius įstatymus. Kadangi VĮ Klaipėdos ligoninės pažymoje buvo konstatuota, kad ieškovo trauma nepriskiriama prie sunkių, todėl vadovaujantis Nelaimingų atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 straipsniu šį įvykį tyrė įmonės vadovo patvirtinta dvišalė komisija. Šio akto ieškovas neginčijo, todėl jis turi įrodomąją galią ir pripažintinas įrodinėjimo priemone. Faktas, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka akto neginčijo, yra esminis šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, dėl to pagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio nuostatas ir sumažino žalos atlyginimą. Būtent dėl didelio ieškovo neatsargumo ir įvyko nelaimingas atsitikimas, nes jis, atlikdamas darbus ir būdamas instruktuotas darbo vietoje periodiniu instruktažu, pažeidė Darbų saugos norminių aktų reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas darbo metu buvo sužalotas, neteko 85 proc. darbingumo, nustatyta pirma invalidumo grupė. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui padaryta didelė neturtinė žala. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai. Šio akto šalys neskundė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe pagrindinė priežastis buvo atsakovo neteisėta veika, dėl to atsakovo kaltės laipsnis yra didesnis negu ieškovo. Teismas, vadovaudamasis DK 247 straipsniu, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (150 000 Lt) sumažino trečdaliu (100 000 Lt), nes byloje nustatyta ir darbuotojo kaltė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą darbe labiau lėmė ieškovo neatsargus elgesys, jo kaltės laipsnis yra didesnis negu atsakovo, todėl vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 50 000 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės teisės normų pažeidimas, kuris, be kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Kasaciniame skunde iš esmės keliami teisės klausimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir padarytos žalos dydžio mažinimo, kai sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl CK 6.250, 6.282 straipsnių aiškinimo ir taikymo.
Neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį. Iki tol, kol teismas neturtinės žalos dydžio nenustatė, konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio nėra. Nukentėjusiojo ar kreditoriaus prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šio nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Neįsiteisėjusiu teismo sprendimu parinktas neturtinės žalos dydis taip pat negali būti vertinamas kaip nustatytas neturtinės žalos dydis, kuris, peržiūrint apskųstą apeliacine tvarka neįsiteisėjusį teismo sprendimą, būtų mažinamas taikant CK 6.282 straipsnį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, daro išvadą, kad yra aplinkybės, nustatytos CK 6.282 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo šią normą taikyti ir jos pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Tokiu atveju turi būti daroma išvada dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Jeigu konstatuojamas netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas, tai pagrindas panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą yra CK 6.250 straipsnio netinkamas aiškinimas, taikymas ar kitoks šios normos pažeidimas, o ne CK 6.282 straipsnio pažeidimas. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.282 straipsnio pažeidimo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teisme ši norma neturėjo būti taikoma ir jos taikymas ar netaikymas negali būti pripažintas turinčiu įtakos nutarties priėmimui.
Minėta, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Kreditoriaus elgesys gali turėti reikšmės nustatant jam padarytos neturtinės žalos dydį. Darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į skolininko veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2005 ir kt.). Tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir jo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 50 000 Lt (kai dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo darbuotojui padaryta neturtinė žala, esant sunkioms sužalojimo pasekmėms, taip pat nustatyta ir darbdavio, ir darbuotojo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe) – atitinka teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 ir kt.).
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
