Baudžiamoji byla Nr. 2K-295/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Japertienei,
gynėjui I. Brazlauskui,
nuteistajai L. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį: L. K. veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pakeistu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nuosprendžiu L. K. buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį – aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Šiuo apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. N. ir V. K., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu L. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad tyrimo ir teismo nenustatytu metu bei nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo 47,537 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,096 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; įgytą psichotropinę medžiagą laikė bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. vasario 6 d. 18.30 val., kol, tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama bendrininkų grupe kartu su V. K. ir R. N., perdavė šią psichotropinę medžiagą V. K. ir nurodė jam šią psichotropinę medžiagą nugabenti iki vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, bei perduoti ją ten laukusiems ir už 750 Lt nusipirkti norintiems asmenims – nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams Nr. 1 ir Nr. 2, o R. N. nurodė iš šių asmenų paimti 750 Lt; V. K. ir R. N. įvykdžius šiuos L. K. nurodymus, pasikėsino parduoti psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.
L. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinių ir narkotinių medžiagų ir jas laikė, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nuosprendį: panaikinti jo dalį, kuria L. K. veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, ir palikti galioti šią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį. Kitą Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, neteisingai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, dėl to nuteistajai buvo paskirta neteisinga bausmė (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. K. veiką bei nustatydamas šios veikos subjektyviąją pusę, rėmėsi tik nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – tuo, kad ji tarėsi ir norėjo parduoti 50 g amfetamino. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad L. K. susitarė su nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviais parduoti jiems 50 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 750 Lt. Tai, kasatoriaus nuomone, parodo, kad nuteistoji suvokė ir turėjo tikslą parduoti būtent 50 g amfetamino. Taigi apylinkės teismas, kvalifikuodamas L. K. veiką, rėmėsi tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Kasatorius pažymi, kad L. K. savo kaltę neigė, todėl remiantis teismo nustatytais objektyviaisiais veikos požymiais galima spręsti apie jos išreikštą suvokimą ir valią, o kartu ir tikslą parduoti didelį kiekį amfetamino.
Kasatoriaus nuomone, kvalifikuojant L. K. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgta ir į tai, kad sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 yra pastaba dėl to, kad jei medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, tai medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą. Tokio žymėjimo prie amfetamino pozicijos (Nr. 46) nėra, todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad L. K. turėjo tikslą įgyti ir parduoti didelį kiekį amfetamino.
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistosios L. K. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius šį teiginį argumentuoja tuo, kad remiantis teismo nustatytais nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais galima spręsti apie L. K. išreikštą suvokimą ir jos valią, o kartu ir tikslą parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja faktinėms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. neteisėtai įgijo, laikė ir pasikėsino parduoti 47,537 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo rasta 11,096 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas 11,096 g psichotropinės medžiagos – amfetamino nesudaro didelio šios medžiagos kiekio, tačiau, atsižvelgdamas į veikos subjektyviąją pusę, t. y. į L. K. išreikštą suvokimą ir valią, parodančius, jog ji tarėsi ir norėjo parduoti būtent 50 g psichotropinės medžiagos – amfetamino (toks šios medžiagos kiekis pripažįstamas dideliu), L. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą, jos veiką perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikavo nusikalstamą veiką visiškai neatskleidęs subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, t. y. tyčios turinio. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga, padaryta, priešingai nei pirmosios instancijos teismo, išsamiai ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė byla Nr. 2K-550/2006).
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad veika, numatyta BK 260 straipsnyje, yra padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti (žinoti), kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, taip pat suprasti, koks yra tikrasis jų kiekis. Pagal bylos aplinkybes negalima spręsti, kad L. K. siekė realizuoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kad ji suvokė ir žinojo, koks amfetamino kiekis yra jos parduodamuose milteliuose.
Nors nuteistoji ir neprisipažino, kad ji įgijo, laikė bei pasikėsino parduoti medžiagą, kurios sudėtyje rasta amfetamino, byloje surinktais duomenimis (liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, nuteistojo R. N. parodymais) neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad L. K. su šiais liudytojais tarėsi parduoti ne 50 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino, pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą draudžiamos vartoti medicinos tikslams, bet 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra šios psichotropinės medžiagos. Tirdamas bei vertindamas veikos subjektyviąją pusę apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo byloje surinktais duomenimis, bet atliko įrodymų tyrimą ir apklausė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro cheminių tyrimų skyriaus specialistą A. Žebrauską. Specialistas paaiškino, kad sintezės būdu pagaminama medžiaga, kurios sudėtyje būna apie 70 proc. amfetamino, kurį perparduodant jo koncentracija mažėja, nes perpardavinėtojai maišo amfetamino druską su kitomis medžiagomis. Specialistas taip pat pažymėjo, kad asmenys be specialaus išsilavinimo ir atlikto cheminio tyrimo negali žinoti medžiagoje esančio grynojo amfetamino kiekio.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tinkamai įvertintais liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, pagal kuriuos nėra duomenų, kad nuteistoji būtų žinojusi į jos parduodamų miltelių sudėtį įeinančio amfetamino koncentraciją, stiprumą ar bent tai, kad ji būtų garantavusi, jog parduodamas produktas yra geras, atsižvelgdamas į specialisto paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistosios L. K. veikos subjektyviosios pusės – realizuoti didelį – daugiau nei 20 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekį.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendžiant nusikalstamų veikų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio atskiras dalis klausimą paprastai remiamasi būtent grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės bylos Nr. 2K-402/2005, 2K-32/2006, 2K-7-249/2006).
Neteisingas kasatoriaus argumentas, kad kvalifikuojant L. K. veiką reikia atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose yra pastaba, kad jeigu medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, tai medžiagų kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą, ir kad tokio žymėjimo prie amfetamino pozicijos (Nr. 46, turėtų būti – Nr. 64) nėra. Pagal šiose rekomendacijose esančią penkiomis žvaigždutėmis pažymėtą pastabą narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekis rekomendacijose yra pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą (pvz., laisvosios bazės kiekį). Ši pastaba, priešingai nei tvirtina kasatorius, yra taikoma visoms rekomendacijose nurodytoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, o ne toms, pagal kasatorių, prie kurių yra tokia žyma.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
Viktoras Aidukas
