V. S. pagal BK 200 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-266/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.1.2; 1.1.6.1.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,

gynėjui advokatui Z. Juknevičiui,

nuteistajam V. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos 2003 m. laikotarpiu:

nuo birželio 20 d. iki liepos 6 d. – vieneriems metams;

nuo liepos 10 d. iki liepos 14 d. – vieneriems metams ir dviem mėnesiams;

nuo liepos 19 iki liepos 23 d. – vieneriems metams keturiems mėnesiams;

nuo liepos 26 d. iki liepos 31 d. – vieneriems metams šešiems mėnesiams;

nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. – vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

nuo rugpjūčio 9 iki rugpjūčio 13 d. – vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. S. nuteistas už tai, kad būdamas tranzito procedūros vykdytojas, atsakingas už tranzitu gabenamas prekes, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, ir taikomos muitinio tranzito procedūros įvykdymą, pažeisdamas Muitinės kodekso 90, 94 straipsnius, 2002 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 punktus, šešis kartus vilkiku MAN su puspriekabe 2003 m. nuo birželio 20 d. iki liepos 6 d. – 179 323 Lt vertės, nuo liepos 10 d. iki 14 d. – 124 016 Lt vertės, nuo liepos 19 d. iki 23 d. – 202 129 Lt vertės, nuo liepos 26 d. iki 31 d. – 190 531 Lt vertės, nuo rugpjūčio 3 d. iki 5 d. – 203 527 Lt vertės, nuo rugpjūčio 9 d. iki 13 d. – 213 079 Lt vertės prekių nepristatė per nustatytą terminą ir tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai ir su nepažeistomis muitinės plombomis į paskirties muitinės įstaigą, iškrovė jas Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, o tranzito procedūrą užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, todėl iš viso valstybei nebuvo sumokėta 519 676 Lt importo mokesčių.

Kasaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį, o bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. pažeista BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pasak V. S., jis nuteistas už veiką, kurios nepadarė. Nuteistasis pažymi, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, ši bendrovė ir buvo vežėjas, o V. S. tik asmuo, kurio paslaugomis naudojosi vežėjas. Taigi už prekių, kurios turėjo būti išvežtos per Lietuvos valstybės sieną, bet neteisėtai nebuvo išvežtos, atsakyti turi vežėjas, o ne transporto priemonės vairuotojas. Kasatoriaus teigimu, krovinys buvo perduotas jo gavėjui, nes dėl krovinio negavimo niekas nepareiškė pretenzijų. Nė vienas liudytojas nenurodo, kad prekės nebuvo išvežtos. Be to, kasatorius prašo ištirti, ar prekių įsigijimo dokumentai ir krovinio gabenimo važtaraščiai yra tokie tranzito arba eksporto dokumentai, pagal kuriuos prekės turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 26 d. nutartį, o bylą nutraukti.

Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepritaikė BK 36 straipsnio nuostatos, kad, padaręs nusikalstamą veiką, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojingi. BK 200 straipsnio objektas yra importo ar eksporto muitų forma gaunamos pajamos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Europos Bendrijos steigimo sutartis. BK 200 straipsnio taikymas susiaurėjo – veika, dėl prekių, kurios į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos iš šalies narės į šalį narę, neišvežimo tapo dekriminalizuota.

Nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

Be kitų duomenų, išvardytų BPK 368 straipsnio 2 dalyje, kasaciniame skunde turi būti nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas skundžia tuos pačius teismų sprendimus, prašo juos panaikinti ir bylą nutraukti, tačiau skunduose nurodo skirtingus apskundimo pagrindus. Pats nuteistasis nurodo BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatos netinkamą pritaikymą. Tokį teiginį kasatorius pagrindžia tuo, kad jis nuteistas už veiką, kurios nepadarė. Jo gynėjas kasaciniame skunde prašo taikyti BK 36 straipsnio nuostatą ir V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes veika, už kurios padarymą jis nuteistas, prarado pavojingumą. Nuteistojo gynėjas sutinka, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 1 dalyje, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 36 straipsnio nuostatą, galimas tik tada, kai teismas pripažįsta asmenį, padariusį nusikaltimą, kaltu.

Kadangi skunduose nurodomas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, abu skundai nagrinėtini, nes toks kasacinio apskundimo pagrindas yra numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatos

BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ši baudžiamosios atsakomybės pagrindų nuostata akcentuoja asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ji realizuojama taikant kitas įstatymų normas.

Nuteistasis V. S. kasaciniame skunde nurodo, kad jis nepadarė BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, taigi yra nekaltas. Tačiau iš Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio matyti, kad V. S. pripažintas kaltu dėl BK 200 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Pagal nuteistojo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi V. S. apeliacinis skundas atmestas. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. S. skirtinguose baudžiamosios bylos proceso stadijose pateikdavo skirtingus paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų veikų aplinkybių. Kasaciniame skunde taip pat prašoma ištirti tam tikras aplinkybes, tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo pagrindas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad veikų, už kurias V. S. nuteistas, padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų priešiškumo įstatymui. Nėra duomenų, kad V. S., darydamas BK 200 straipsnyje uždraustą veiką, negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų dėl psichikos sutrikimo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis turėjo pasirinkimo laisvę elgtis taip, kad nebūtų pažeisti įstatymų reikalavimai.

Dėl BK 36 straipsnio normos netaikymo

BK 36 straipsnis numato besąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Nutiestojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad veika, numatyta BK 200 straipsnyje, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, tapo nepavojinga, ji dekriminalizuota. Toks kasacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Panaikinti veikos nusikalstamumą gali tik įstatymo leidėjas. Nors pagal Europos Bendrijos steigiamąją sutartį Europos Sąjungos valstybės narės įkūrė vieningą muitų sieną ir jų teritorijos tapo viena muitų teritorija, tačiau BK 200 straipsnio norma nepasikeitė ir po 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare. V. S. nuteistas už šešių nusikaltimų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje padarymą, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 20 d. iki 2003 m. rugpjūčio 13 d. Sprendžiant BK 36 straipsnio taikymą, atsižvelgiama ne tik į faktinių aplinkybių pasikeitimą, bet ir į tokį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, koks jis buvo veikos padarymo metu. V. S. nuteistas už šešių sunkių nusikaltimų padarymą, todėl nėra pagrindo taikyti BK 36 straipsnio normos už nusikaltimus, padarytus iki 2004 m. gegužės 1 d., numatytus BK 200 straipsnyje.

Nuteistojo gynėjo nuorodos kasaciniame skunde į Europos Bendrijos steigimo sutarties normų taikymą neturi pagrindo, nes šios normos negalėjo būti taikomos santykiams iki Sutarties įsigaliojimo. V. S. nusikalstamos veikos padarytos nuo 2003 m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 13 d., o Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Lidija Liucija Žilienė

Josifas Tomaševičius