Nuorašas
Bylos Nr. TS-16-1082/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35882-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
n u s t a t ė :
A. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Suimtas 2016 m. liepos 30 d.
Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 30 d., 2/3 paskirtos bausmės laiko atliko 2023 m. lapkričio 30 d.
Skundžiamu Komisijos 2025 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsižvelgiant į problemines sritis bei konstatuojant, jog nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. B. pateikė skundą, kuriuo nesutinkama su Komisijos 2025 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip nepagrįstą, bei priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos teiginys, jog nuteistasis nepriima kitų nuomonės, per aštriai reaguoja yra nepagrįstas ir šalintini iš nutarimo. Paaiškinama, kad nuteistasis tik kovoja už savo teises ir turi savo nuomone, o tai negali būti vertinama kaip nusikalsto elgesio modelis. Taip pat nuteistojo teigimu, bausmę atlikdamas Pusiaukelės namuose, jis laikosi įstatymų, neturi jokių pažeidimų, todėl Komisijos teiginys, kad nėra pagrindo manyti, kad A. B. nenusikals ir laikysis įstatymų yra nepagrįstas ir atmestinas. Nuteistasis taip pat nurodė, jog jis bausmės atlikimo metu nei karto nepastebėtas neblaivus, todėl konstatuotina, jog jis alkoholio atsisakė jau senai. Pasak A. B., jis turi sunkiai sergančią mamą, kuriai reikalinga jo pagalba, taip pat turi draugę, su kuria planuoja tuoktis, teigia, kad laikosi įstatymų ir neketina jų pažeidinėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis mano, kad jis atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo kriterijus.
Prokuroras atsiliepimu siūlė atmesti nuteistojo A. B. skundą, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo padaryta pažanga yra pakankama, kad būtų galima taikyti jam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.
Skundas atmetamas.
Iš skundo matyti, kad juo nesutinkama su Komisijos išvada dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo bei nurodomos aplinkybės, nuteistojo subjektyviu manymu, sąlygojančios kitokį – jam palankų sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, jis negali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Iš pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. B. yra atlikęs lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką jam nustatyta žema rizika. Taigi, šios aplinkybės leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo A. B. galimybę BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, vertinamos ne tik minėtos aplinkybės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistasis būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau teistas jau ne pirmą kartą. Pirmasis teistumas buvo fiksuotas už chuliganizmą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pritaikius amnestijos įstatymą nuo bausmės buvo atleistas. Vėliau, 2014 m. gruodžio 4 d., teismo nutartimi nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. O šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už nužudymą. Taigi visi įvykdyti nusikaltimai buvo smurtinio pobūdžio. Visi nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, susiję su smurto naudojimu, jie sunkėja. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos nuteistasis kaltės nepripažįsta. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors jis jau yra atlikęs įstatyme numatytą privalomą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį lygtinio paleidimo svarstymui, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesni teisminiai procesai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nes jis ir toliau vykdė nusikaltimus, dėl to atlikta bausmės dalis ir padaryta pažanga, elgesio korekcija turi būti akivaizdi, kad įrodytų, jog asmuo yra pasirengęs laisvėje gyventi laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jog jo pavojingumas yra sumažėjęs. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimas nebuvo padarytas dėl finansinių motyvų, o būtent jo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (socialinės atsakomybės ir struktūros stoka, alkoholio vartojimas, netinkamai pasirinkti draugai) prisidėjo prie nusikaltimo įvykdymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis ne visuomet pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, yra padaręs 11 drausminių pažeidimų, iš kurių 6 kartus baustas administracine tvarka, o paskutinis pažeidimas 2025 m. kovo 5 d. (ne viena drausminė nuobauda yra skirta už grubų elgesį su pareigūnais). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo elgesyje išlieka impulsyvumas, gali reikštis priešiškumas, situacijai ar pokalbiui linkstant jam nepalankia linkme.
Pastebėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, buvo nuspręsta, kad šiuo metu netikslinga taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o remiantis komisijos išvada, šiuo metu netikslinga nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą.
Kaip jau minėta, nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvavo pozityvaus užimtumo ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, motyvuotas darbinei veiklai, įgijo 3 profesines kvalifikacijas, buvo stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Pusiaukelės namuose išlaiko pastangas laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, atsižvelgia į rekomendacijas, dirba, moka turimus įsiskolinimus, išlaiko motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius. Pastarosios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada, siekiant išlaikyti pozityvių pokyčių tendencijas bei teigiamą pakartotinio smurtinio elgesio rizikos valdymo dinamiką, būtinos tolimesnės nuteistojo pastangos ugdyti kritinį mąstymą, lavinti konfliktų ir tarpasmeninių santykių problemų valdymo įgūdžius, stiprinti savikontrolę, gerinti pasekmių suvokimą bei išlaikyti orientaciją į prosocialų gyvenimo būdą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai prisidėjo prie jo nusikalstamo elgesio raiškos dėl impulsyvumo, savitvardos sutrikimų, sunkumų atpažįstant problemines sritis ir suvokiant galimas neigiamas pasekmes, savivokos stokos, netinkamų problemų spendimo būdų pasirinkimo, mąstymo kategoriškumo. Šių veiksnių išraiška sustiprėja alkoholio poveikyje. Teismo nuomone, įkalinimo patirtis bei lankomos intervencinės programos prisideda stiprinant kritinį mąstymą, dirbant su savikontrole bei valdant impulsyvaus elgesio apraiškas, taip pat prie teigiamų pokyčių savivokoje, tačiau būtina ir toliau dėti pastangas stiprinant kritinį mąstymą, bei siekiant išlaikyti teigiamą smurtinio elgesio valdymo dinamiką ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip matyti, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo resocializacijos priemonėse, skatinančiose kritiškai mąstyti, analizuoti savo veiksmus, todėl šiuo metu stebimas teigiamas pokytis nuostatų srityje, o tai gali teigiamai veikti pakartotinio nusikaltimo valdymo dinamiką.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu A. B. atliktos bausmės dalį, manytina, kad jis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gi, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistasis A. B. nėra atlikęs pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jo elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Teismas be kita ko pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo A. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik dar nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. B..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajam net ir atlikus įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymui reikiamą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu negalimas bei jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistasis būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistojo elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu dirba, moka turimus įsiskolinimus, deda pastangas save realizuoti pozityviose veiklos, bausmės atlikimo metu nėra baustas už alkoholio vartojimą, išsako motyvaciją alkoholio nebevartoti, dalyvavo intervencinėse programose, laikosi numatytų režimo reikalavimų, orientuojasi į teigiamus pokyčius), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistojo buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B., jam taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2025 m. birželio 22 d. nutarimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, o A. B. skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Rita Dirkė
