Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-675/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.2; 124.2.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos garantas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį, ginant Klaipėdos teritorinės muitinės interesus, atsakovui draudimo UAB,,Baltijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 19 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašyme nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-270/2007, patenkino ieškovų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinės muitinės kasacinius skundus, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, priteisiant Klaipėdos teritorinei muitinei iš atsakovo 6,8 mln. Lt draudimo išmokos. Atsakovas nurodė, kad kasacinio teismo nutartį gavo 2007 m. birželio 28 d. ir nuo tada sužinojo apie tai, jog bylą kasacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Dėl to pareiškėjas mano, kad nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais argumentais:

Kasacinis teismas pažeidė teisėjo nešališkumo principą, nes teismas turėjo taikyti CPK 66 straipsnyje nustatytus kitus negu CPK 65 straipsnyje įtvirtintus teisėjo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindus, ir teisėjas A. Norkūnas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad kasacine tvarka nagrinėtos bylos pranešėjas teisėjas A. Norkūnas dirba lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje. Tos pačios katedros vedėjas yra visų instancijų teismuose pareiškėjui atstovavęs advokatas E. Baranauskas.

Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 109 straipsnį, Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą byloje Academy Trading Ltd. ir kt. v. Graikija, pareiškimo Nr. 30342/96 (Academy Trading Ltd and others v. Greece, no. 30342/96), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Daktaras v. Lietuva, pareiškimo Nr. 42095/98 (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98), Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą, teisėjas A. Norkūnas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jį ir atsakovo advokatą A. Baranauską, kaip darbuotoją ir darbdavį, siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Pareiškėjo manymu, teisėjas A. Norkūnas, kaip katedros darbuotojas, galėjo siekti parodyti pareiškėjo advokatui E. Baranauskui, kaip katedros vedėjui, kad šio pasirinkta procesinė pozicija yra neteisinga.

Kad kasacinis teismas buvo šališkas, matyti iš teisėjų kolegijos aprašomosios teismo nutarties dalies, kurioje aprašyta ginčo esmė. Pareiškėjas nurodė, kad, aprašydamas ginčo esmę, kasacinis teismas nurodė tik ieškinyje išdėstytą poziciją, bet neatsižvelgė į atsakovo poziciją, kuri taip pat atskleidžia ginčo esmę. Dėl to kasacinis teismas neteisingai išdėstė bylos esmę ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjų manymu, aprašydamas ginčo esmę, kasacinis teismas turėjo nurodyti, kad atsakovas tvirtina, jog, apdraudęs muitinės procedūros tranzito tinkamą vykdymą, jis įsipareigojo atsakyti tik už konkretų asmenį UAB „Skuja“, kaip muitinės procedūros vykdytoją.

Kad kasacinis teismas buvo šališkas, matyti iš teisėjų kolegijos konstatuojamosios teismo nutarties dalies 9 pastraipos, kurioje nenurodytas nė vienas teisinis argumentas, kodėl kasacinis teismas pasirinko pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad prievolių muitinei neįvykdė UAB „Skuja“. Kasacinis teismas nepateikė motyvų, dėl kurių pripažino, kad, padaręs priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą. Atsakovas nurodė, kad pagal nurodytus teismų procesinius dokumentus pradėtas vykdymo procesas išieškotojo Klaipėdos teritorinės muitinės naudai, nes atsakovas gavo išieškotojo 2007 m. birželio 28 d. raginimą geruoju įvykdyti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo nuomone, nesustabdžius nurodytų teismų procesinių sprendimų vykdymo, jis turėtų nedelsiant sumokėti 6,8 mln. Lt draudimo išmoką; tai lemtų atsakovo bankrotą, nes bendrovės turima mokumo atsarga taptų dešimt kartų mažesnė už įstatymų reikalaujamo dydžio būtinąją atsakovo mokumo atsargą – 1 665 485 Lt (Draudimo įstatymo 39 straipsnis, Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 patvirtintos Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 4 punktas). Dėl to Draudimo priežiūros komisija areštuotų draudimo bendrovės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius, ir galėtų panaikinti atsakovo draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 197 straipsnio 9, 11, 12 punktai, Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 patvirtintos Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 30.4 punktas). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad galintis atsirasti jo nemokumas pažeistų viešąjį interesą, nes bankroto neigiamas pasekmes patirtų jo draudėjai, darbuotojai, būtų sutrikdyta draudimo rinkos pusiausvyra, muitinės procedūrų tinkamas vykdymas.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 367 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2007, išnagrinėti ją kasacine tvarka iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, paliekant nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. sprendimą; 3) sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepime Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodoma, kad, vadovaudamasis CPK 68 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atsakovas turėjo pateikti raštu prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškianti nušalinimą šalis apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas neįrodė, jog apie teisėjo A. Norkūno nušalinimo pagrindą sužinojo po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Apie šio teisėjo paskyrimą pranešėju šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus primininko 2007 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjas ir jo advokatas žinojo ir turėjo žinoti anksčiau, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi apie tai raštu informavo proceso šalis. Be to, pareiškėjo advokatas E. Baranauskas privalėjo laiku informuoti atsakovą, kuriam jis atstovavo, apie savo ryšius su teisėju A. Norkūnu. Muitinės departamento nuomone, kasacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis yra pagrįsta, motyvuota ir teisėta. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas neįpareigotas visais atvejais remtis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jeigu jos skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų. Atsiliepime taip pat pažymima, kad advokatas E. Baranauskas nebuvo šios bylos šalis, jis tik įstatymų nustatyta tvarka atstovavo pareiškėjui teisme ir gynė ne savo, bet pareiškėjo interesus. Pareiškėjas 2007 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę ir prašė mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teritorinė muitinė 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patenkino prašymą ir nustatė sąlygą, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis gali būti sudaryta tik tada, jei pareiškėjas užtikrins mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Muitinės departamentas apeliacine tvarka priimtu 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu panaikino pareiškėjui taikytą papildomą sąlygą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo. Be to, atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas klaidina kasacinį teismą dėl draudimo bendrovės turimos mokumo atsargos sumažėjimo, nes tai paneigia atsakovo 2007 m. birželio 30 d. lėšų investavimo ataskaita. Muitinės departamento nuomone, prašydamas atnaujinti procesą, atsakovas siekia vilkinti vykdymo procesą.

Atsiliepime Klaipėdos teritorinė muitinė prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodomi tokie pat argumentai, kaip ir Muitinės departamento pateiktame atsiliepime. Papildomai Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo prilygsta kasaciniam skundui, nes jame ginčijama kasacinio teismo nutartis vartojant žodį „šališkas“. Kasacinio teismo procesiniai sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas pripažino savo skolą, nes 2007 m. birželio 27 d. raštu pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 5 d. apeliacine tvarka apskundė muitinės departamentui Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo patenkintas pirmiau nurodytas pareiškėjo prašymas ir nustatyta papildoma sąlyga. Klaipėdos teritorinė muitinė mano, kad pareiškėjas, būdamas neužtikrintas savo skundo pagrįstumu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepime Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsiliepime nurodoma, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nuomone, atsakovas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad apie nušalinimo pagrindą sužinojo tik gavęs kasacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjui byloje atstovavęs advokatas E. Baranauskas 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros, kurioje lektoriumi dirba teisėjas A. Norkūnas, vedėju. Be to, bylos šalys, taip pat ir atsakovas iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo tinkamai informuotas apie tai, kad teisėjas A. Norkūnas bus pranešėjas byloje. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria posėdis paskirtas 2007 m. birželio 13 d. Ją Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra gavo 2007 m. gegužės 21 d. Pareiškėjo advokatas E. Baranauskas privalėjo informuoti pareiškėją apie jį su teisėju siejančius darbo santykius ir to pasekmes, pavyzdžiui, teisėjo nušalinimą. Tačiau to nebuvo padaryta. Atsiliepime tvirtinama, kad tai, jog teisėjas A. Norkūnas ir advokatas E. Baranauskas dėsto tame pačiame Universitete, nėra pagrindas abejonėms dėl teisėjo nešališkumo kilti, nes panašia pedagogine veikla užsiima ne maža dalis Lietuvos teisininkų. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius pamąstymus, kurie niekuo nepagrįsti. Be to, atsiliepime teigiama, kad kasacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis priimta kolegialiai, bet ne vien savo nuožiūra, priimant sprendimą vienam teisėjui A. Norkūnui. Atsiliepime tvirtinama, kad atsakovo pareiškimas iš esmės prilygsta skundui dėl kasacinio teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama daugiau kaip septynerius metus, o atsakovas buvo suinteresuotas vilkinti bylą, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra mano, kad, neturėdamas svarbių argumentų tinkamu laiku teismui įrodyti savo teisinę poziciją, pareiškėjas ėmėsi paskutinio būdo kasacinio teismo nutarčiai nuginčyti.

k o n s t a t u o j a :

Viena iš aplinkybių procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra tai, kad teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai).

Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes bylą nagrinėjusios kasacinio teismo teisėjų kolegijos narys teisėjas (pranešėjas) A. Norkūnas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors privalėjo tai padaryti – teisėjas A. Norkūnas dirba lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo katedroje, kurios vedėjas (administracinis vadovas) yra advokatas E. Baranauskas, atstovavęs pareiškėjui kasaciniame teisme.

Pirmiausia kasacinis teismas patikrina, ar prašymą atnaujinti procesą atsakovas pateikė nepraleidęs proceso įstatyme nustatytų terminų tokiam veiksmui atlikti. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas tvirtina, kad apie tai, jog vienas iš bylą kasacine tvarka nagrinėjusių teisėjų dirba toje Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje, kurios vedėjas yra jam atstovavęs advokatas, sužinojo gavęs kasacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį. Atsiliepime į pareiškimą atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra nurodo, kad atsakovas apie šią aplinkybę sužinojo prieš 2007 m. birželio 22 d., t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nes paštu gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria pakeista bylos nagrinėjimo data dėl teisėjo A. Norkūno negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje 2007 m. birželio 6 d., kopiją (T. 2, b. l. 283, 284). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog, gavęs nurodytą nutarties kopiją, atsakovas sužinojo apie teisėjo paskyrimą byloje pranešėju, nepatvirtina to, kad atsakovas taip pat sužinojo ir apie teisėją bei savo advokatą siejančius darbo santykius Universitete. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros teiginys, kad atsakovo advokatas privalėjo informuoti klientą apie teisėjo ir advokato darbo santykius, taip pat neįrodo to, kad advokatas laiku ir tinkamai įvykdė šią savo pareigą. Teisėjų kolegija šį atsiliepimo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas atsakovo prašymui dėl proceso atnaujinimo prasidėjo nuo 2007 m. birželio 22 d., t. y. kai pareiškėjas gavo kasacinio teismo nutartį. Taigi prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas padavė teismui nepraleidęs CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Toliau teisėjų kolegija patikrina, ar nagrinėjamoje byloje yra pareiškėjo nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.

Tikrinant atsakovo nurodyto bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumą, t. y. ar nepažeistos asmens teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ir priimant 2007 m. birželio 22 d. nutartį, viešasis interesas reikalauja ieškovo argumentų pagrįstumą šiuo aspektu vertinti vadovaujantis taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. A. S. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-1/2004). Taip pat svarbu atsižvelgti į šioje srityje formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., byla Nr. 3K-3-389/2007). Ši esminė garantija įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje.

Konstitucinis teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt.). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B., byla Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., byla Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154 (Hauschildt v. Denmark, no. 154, par. 48). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime atnaujinti procesą nenurodė tai įrodančių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Tai, kad byloje pareiškėjui atstovavęs advokatas ir bylą nagrinėjęs vienas iš teisėjų dirba tos pačios švietimo įstaigos vienoje katedroje, yra aplinkybė, susijusi su objektyviuoju teisėjo nešališkumu. Su subjektyviuoju teisėjo nešališkumu galima būtų susieti tik tai, kad, pareiškėjo tvirtinimu, teisėjas A. Norkūnas, kaip lektorius, galėjo būti nepatenkintas E. Baranausko, kaip tos pačios katedros vedėjo, organizuojamu darbo krūvio paskirstymu. Tačiau teisėjų kolegija jau minėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi jos yra nepagrįstos. Pareiškėjo modeliuojamas tariamas teisėjo A. Norkūno subjektyvus šališkumas išnagrinėtoje byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiama tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjas subjektyviąja prasme galėjo būti šališkas. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo teisėją A. Norkūną pripažinti pažeidus subjektyvųjį teisėjo nešališkumą.

Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028 (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).

Pareiškime atnaujinti procesą nurodoma, kad abejonių teisėjo A. Norkūno nešališkumu kelia tai, jog teisėjas dirba lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedroje, kurios vedėjas yra pareiškėjui byloje atstovavęs advokatas E. Baranauskas. Kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbas vienoje katedroje, kurioje yra nedidelis žmonių kolektyvas, kai vienas asmuo yra lektorius, o kitas – katedros vedėjas, atliekantis administracines pareigas mokymo įstaigoje, byloje dalyvaujančio asmens gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kelianti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (CPK 66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., byla Nr. 3K-3-389/2007; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-590/2006). Lektorius yra katedros darbuotojas, o katedros vedėjas – administracijos vadovas. Taigi katedros vedėją ir katedros darbuotoją sieja subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Teisėją ir atsakovo advokatą A. Baranauską, kaip darbuotoją ir darbdavį, siejo subordinacijos (pavaldumo) santykiai. Kai bylą nagrinėjantį teisėją, kaip darbuotoją, ir bylos šaliai atstovaujantį advokatą, kaip tos pačios katedros vedėją, sieja subordinacijos santykiai, tokia situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tokias dvejones bylą nagrinėjantis teismas privalo pašalinti, garantuoti asmens teisę į nešališką teismą ir taikyti CPK 66 straipsnį. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo, kuriam priimtas nepalankus kasacinio teismo procesinis sprendimas, nurodyta aplinkybė kelia abejonių dėl teisėjo A. Norkūno nešališkumo. Dėl tokių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvaus teisėjo nešališkumo aspektu, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto CPK 66 straipsnio pagrindu, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Vadovaudamasi tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra pareiškėjo pareiškime nurodytas pagrindas procesui atnaujinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad teisėjo A. Norkūno šališkumą galima matyti iš kasacinio teismo nutarties teksto: aprašomojoje dalyje aprašyta ne ginčo, bet tik ieškinio esmė, konstatuojamojoje dalyje nepateikta motyvų, kodėl pasirinkta pirmosios instancijos teismo išvada, jog prievolių muitinei neįvykdė UAB „Skuja“ (3 ir 4 prašymo atnaujinti procesą argumentai). Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjo argumentus, nes jie teisiškai nepagrįsti. Kasaciniam teismui žemesniųjų instancijų teismų surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimas yra teismo pareiga. Tam tikrų duomenų įrašymas ar neįrašymas į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimas ar neįvertinimas teismo nutartyje negali būti pagrindas daryti išvadai, kad teisėjas buvo šališkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad praktiką šiuo klausimu yra suformavęs kasacinis teismas. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. ir kt. v. B. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-1082/2002). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog kasacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje nenurodyti atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, taip pat tai, kad kasacinis teismas iš žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių padarė vieną ar kitą išvadą, nėra pagrindas prielaidai apie teisėjo A. Norkūno šališkumą daryti. Šiuo aspektu pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą. Šį prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad pagal nurodytus teismų procesinius dokumentus pradėtas vykdymo procesas išieškotojo Klaipėdos teritorinės muitinės naudai. Tai patvirtina prie pareiškimo pridėtas Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. birželio 28 d. raginimo geruoju įvykdyti mokestinę nepriemoką nuorašas. Pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius nurodytų teismų procesinių sprendimų vykdymo, jis turėtų sumokėti 6,8 mln. Lt draudimo išmoką. Tai lemtų atsakovo bankrotą, nes bendrovės turima mokumo atsarga taptų daug mažesnė už įstatymų reikalaujamo dydžio būtinąją atsakovo mokumo atsargą – 1 665 485 Lt (Draudimo įstatymo 39 straipsnis, Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 patvirtintos Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 4 punktas). Tai patvirtina prie pareiškimo pridėti atsakovo 2007 m. II ketvirčio draudimo įmonės turimos mokumo atsargos ir būtinosios mokumo atsargos ne gyvybės draudimo veiklai pažymų, surašytų 2007 m. liepos 31 d., nuorašai. Dėl to Draudimo priežiūros komisija areštuotų draudimo bendrovės turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius, ir galėtų panaikinti atsakovo draudimo veiklos licenciją (Draudimo įstatymo 197 straipsnio 9, 11, 12 punktai, Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 patvirtintos Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 30.4 punktas). Galintis atsirasti jo nemokumas pažeistų viešąjį interesą, nes bankroto neigiamas pasekmes patirtų jo draudėjai, darbuotojai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sustabdyti pareiškėjo prašomų teismų procesinių sprendimų vykdymą iki bylos išnagrinėjimo (CPK 372 straipsnis).

Civilinėje byloje būtina išsamiau išsiaiškinti prašyme atnaujinti procesą, taip pat ieškovų kasaciniuose skunduose ir atsakovo atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodytus argumentus dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo draudimo teisinius santykius, aiškinimo. Be to, byloje nagrinėjamos problemos yra sudėtingos. Dėl to joms būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 356 straipsnio 1, 2 dalimis, 365 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370, 372 straipsniais,

n u t a r i a :

Atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį, ginant Klaipėdos teritorinės muitinės interesus, atsakovui draudimo UAB,,Baltijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, byla Nr. 3K-3-270/2007.

Sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

Paskirti žodinį atnaujintos bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2007 m. lapkričio 29 d. 14.00 val.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis