Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-947-253/2020, kuria patvirtinti kreditorių akcinės bendrovės Šiaulių banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniai reikalavimai atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRIMEDA“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-310-613/2020)

Civilinė byla Nr. e2-1671-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00715-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.29.2; 3.2.4; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoslėnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTk0Ny0yNTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-947-253/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-947-253/2020">eB2-947-253/2020</a>, kuria patvirtinti kreditorių akcinės bendrovės Šiaulių banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniai reikalavimai atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRIMEDA“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-310-613/2020).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „GRIMEDA“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. V..

2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, į jį be kita ko įtraukdamas akcinę bendrovę (toliau – AB) Šiaulių banką su 6 956 979,99 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 662 957,21 Eur (167 016,64 Eur + 495 940,57 Eur) finansiniu reikalavimu. Atsižvelgęs į tai, kad administratorius nesutiko su AB Šiaulių banko 3 332 161,28 Eur delspinigių reikalavimo dalimi, teismas šios reikalavimo dalies pagrįstumo klausimo išsprendimą išskyrė į atskirą bylą.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalį ir AB Šiaulių banko bei VMI finansinių reikalavimų dydžio ir tenkinimo eilės tikslinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi bankroto byloje Nr. eB2-310-613/2020 nagrinėjamą kreditorės AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą dėl 3 332 161,28 Eur delspinigių pridėjo prie civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTk0Ny0yNTMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-947-253/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-947-253/2020">eB2-947-253/2020</a> nagrinėjamų kreditorės AB Šiaulių banko finansinių reikalavimų.

5. Bylos pakartotinio nagrinėjimo metu pareiškėja AB Šiaulių bankas prašė patvirtinti jos 10 303 338,10 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1) 5 006 277,31 Eur negrąžintas kreditas; 2) 858 442,04 Eur už kreditą priskaičiuotos palūkanos; 3) 3 106 596,60 Eur už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas priskaičiuoti delspinigiai; 4) 87 729,67 Eur teisinės išlaidos; 5) 1 244 292,45 Eur už laidavimą už BUAB „Kretingalės mėsa“ prievoles (solidarioji prievolė). Paaiškino, kad 1 244 292,45 Eur suma pagal laidavimo sutartis už BUAB „Kretingalės mėsa“ prievoles įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtinta BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEzNi03ODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1136-781/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1136-781/2020">e2-1136-781/2020</a>).

6. Pareiškėja VMI prašė patvirtinti jos 662 957,21 Eur finansinį reikalavimą.

7. Nemokumo administratorius iš esmės sutiko su pareikštais reikalavimais, nesutiko su AB Šiaulių banko paskaičiuotais 3 332 161,28 Eur delspinigiais, kurie sudaro daugiau kaip pusę pagrindinės skolos ir yra paskaičiuoti už daugiau kaip 1 000 dienų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „GRIMEDA“ bankroto byloje patvirtino AB Šiaulių banko 7 673 321,17 Eur reikalavimą, užtikrintą atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu, ir VMI 662 957,21 Eur reikalavimą, iš kurio 167 016,64 Eur suma yra užtikrinta hipoteka.

9. Teismas nurodė, kad klausimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos patenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis, todėl nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.

Dėl AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo

10. Teismas nustatė, kad tarp AB Šiaulių banko ir UAB „GRIMEDA“ buvo sudarytos trys kreditavimo sutartys: 1) 2004 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartis Nr. IL-2004-006-07 (toliau – ir Kreditavimo sutartis 1); 2) 2006 m. birželio 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. IL-2006-025-07 (toliau – ir Kreditavimo sutartis 2); 3) 2007 m. kovo 8 d. Kreditavimo sutartis Nr. IL-2007-010-07 (toliau – ir Kreditavimo sutartis 3), ir dvi laidavimo sutartys – 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartis Nr. LAI-2011-032-05, kuria UAB „GRIMEDA“ laidavo už kredito gavėjos UAB „Kretingalės mėsa“ gautą 3 000 000 Lt kreditą pagal Kredito sutartį Nr. KS-2011-032-05 (toliau – ir Laidavimo sutartis 1) ir 2012 m. kovo 13 d. Laidavimo sutartis, kuria UAB „GRIMEDA“ laidavo už kredito gavėjos UAB „Kretingalės mėsa“ gautą 2 250 000 Lt kreditą pagal Kredito sutartį Nr. EIF-2012-626-05 (toliau – ir Laidavimo sutartis 2). Kreditavimo sutartys jų vykdymo metu buvo keičiamos ir papildomos.

11. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „GRIMEDA“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal su AB Šiaulių banku sudarytas kreditavimo ir laidavimo sutartis. Kreditavimo sutartis AB Šiaulių bankas nutraukė nuo 2016 m. spalio 13 d., ginčų dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo nebėra.

12. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutartimi 1 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 3 666 676 Eur kreditas. 2015 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 22 šalys patvirtino, kad kredito likutis 2015 m. vasario 27 d. sudaro 3 425 487,89 Eur; taip pat susitarė, kad kredito gavėjas šią sumą bankui grąžins iki 2016 m. gruodžio 15 d. Nutraukus kredito sutartį BUAB „GRIMEDA“ negrąžinto kredito skola sudarė 3 425 487,89 Eur. Pagal šią sutartį bankas priskaičiavo 584 198,63 Eur palūkanų.

13. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutartimi 2 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 1 219 440 Eur kreditas. 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 18 šalys patvirtino, kad kredito likutis 2015 m. kovo 24 d. sudaro 769 017,17 Eur; taip pat susitarė, kad kredito gavėjas šią sumą bankui grąžins iki 2016 m. gruodžio 30 d. Pagal šią sutartį bankas priskaičiavo 132 613,63 Eur palūkanų.

14. Teismas nustatė, kad Kreditavimo sutartimi 3 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 906 974,00 Eur kreditas. 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 16 šalys patvirtino, kad kredito likutis 2015 m. kovo 24 d. sudaro 819 772,25 Eur; taip pat susitarė, kad kredito gavėjas šią sumą bankui grąžins iki 2016 m. gruodžio 30 d. Pagal šią sutartį bankas priskaičiavo 141 629,78 Eur palūkanų.

15. Nesutikdamas su kreditorės UAB „Ekoslėnis“ pozicija, kad AB Šiaulių banko pateiktos kreditavimo sutartys su pakeitimais pačios savaime nepatvirtina neįvykdytos įsipareigojimų dalies, teismas nurodė, kad susitarimais prie Kreditavimo sutarčių šalys patvirtino negrąžinto pagal kiekvieną Kreditavimo sutartį kredito likučius. BUAB „GRIMEDA“ įsiskolinimo bankui faktas jau buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItMjQtMjY1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-24-265/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-24-265/2018">B2-24-265/2018</a>). Nei restruktūrizavimo proceso metu, nei po restruktūrizavimo bylos nutraukimo bendrovė jokių įsipareigojimų bankui nevykdė.

16. Teismas nurodė, kad esant įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEzNi03ODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1136-781/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1136-781/2020">e2-1136-781/2020</a>), kuria yra patvirtintas AB Šiaulių banko 1 244 292,45 Eur finansinis reikalavimas UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje, kildinamas iš 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutarčių ir pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingalės mėsa“ neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei AB Šiaulių bankui, papildomai šio reikalavimo dydžio įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

17. Pasisakydamas dėl prašomą patvirtinti reikalavimą sudarančių teisinių paslaugų dydžio, įvertinęs pateiktus papildomus paaiškinimus ir detalizacijas, teismas nurodė, kad ne visos teisinės išlaidos, patirtos restruktūrizavimo ir bankroto bylose yra pagrįstos pirminiais dokumentais, todėl pagrįstomis laikė teisines išlaidas, kurios yra priteistos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y., 8 820,69 Eur (2 722,50 Eur + 6 098,19 Eur) (civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc3Mi0zNjgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-772-368/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-772-368/2017">e2A-772-368/2017</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI5OC03OTAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-298-790/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-298-790/2020">e2A-298-790/2020</a>). Teismas vertino, jog 746,93 Eur turto draudimo išlaidos buvo būtinos. Teismas nurodė, kad 17 295,54 Eur išlaidos patirtos dar neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTMtNjEzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-93-613/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-93-613/2020">e2-93-613/2020</a>, kurioje yra prašoma šias išlaidas priteisti, todėl šia suma mažintinas prašomas tvirtinti reikalavimas.

18. Pasisakydamas dėl prašomos patvirtinti delspinigių sumos, teismas nustatė, kad Kreditavimo sutarčių 8.1.1 punktuose buvo numatytas 0,05 proc. delspinigių skaičiavimas. Pareiškėja prašo patvirtinti patikslintą 3 106 596,60 Eur delspinigių sumą (atėmus pagal laidavimo sutartis patvirtintą delspinigių sumą). Teismas nustatė, kad pareiškėja delspinigius skaičiuoja daugiau nei už 180 dienų. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalį, 1.127 straipsnio 5 dalį, gali būti priteisiami (patvirtinami) tie delspinigiai, kurie yra atsiradę už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio (pareiškimo) padavimo teismui dienos. Pareiškėjos argumentai, kad dėl UAB „GRIMEDA“ paduotų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kitų nepagrįstai inicijuotų teisminių procesų terminas dėl delspinigių skaičiavimo bei galimybės išsiieškoti skolą buvo apribotos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti esamo teisinio reglamentavimo. Teismas sprendė, kad delspinigiai skaičiuotini tik už 6 mėnesių laikotarpį, remiantis 2020 m. kovo 19 d. AB Šiaulių banko pateiktomis delspinigių detalizacijomis, t. y., tvirtinama 554 740,75 Eur delspinigių suma už 180 dienų terminą, atėmus 67 424 Eur (32 459 Eur + 34 965 Eur) sumą, apskaičiuotą pagal laidavimo sutartis.

19. Teismas patvirtino AB Šiaulių banko 7 673 321,17 Eur reikalavimą (pagal Kreditavimo sutartį 1 – 4 381 149,60 Eur (3 425 487,89 Eur paskolos suma, 584 198,63 Eur palūkanos, 371 462,08 Eur delspinigiai) + pagal Kreditavimo sutartį 2 – 987 982,83 Eur (765 017,17 Eur paskolos suma, 132 613,63 Eur palūkanos, 90 352,03 Eur delspinigiai) + pagal Kreditavimo sutartį 3 – 1 050 328,67 Eur (815 772,25 Eur paskolos suma, 141 629,78 Eur palūkanos, 92 926,64 Eur delspinigiai) + 9 567,62 Eur (8 820,69 Eur + 746,93 Eur) suma teisinėms išlaidoms + 1 244 292,45 Eur pagal laidavimo sutartis).

Dėl VMI finansinio reikalavimo

20. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tvirtinti VMI 662 957,21 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio 167 016,64 Eur suma yra užtikrinta hipoteka. Teismas pažymėjo, kad teigdama, jog UAB „GRIMEDA“ skola (nepriemoka) VMI buvo dengiama (įskaitoma) iš UAB „GRIMEDA“ pirkėjų turimų permokų, kreditorė UAB „Ekoslėnis“ konkrečių pirkėjų ar dengtų skolos sumų nenurodė, neteikė duomenų, kad bendrovės mokestinė nepriemoka buvo perimta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Kreditorė UAB „Ekoslėnis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą dėl VMI ir AB Šiaulių banko finansinių reikalavimų pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš VMI duomenis ir paaiškinimus, kokia tiksliai suma iš BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų, atskirai išskiriant BUAB „Archimega“, permokų valstybės biudžetui buvo užskaitytos su BUAB „GRIMEDA“ nepriemokos dalimi; išreikalauti iš pareiškėjų pirminius dokumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimų dydžiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Teismas nepagrįstai visa apimtimi įtraukė į kreditorių sąrašą ginčijamus AB Šiaulių banko ir VMI reikalavimus ir nepagrįstai nustatė šių reikalavimų eiliškumą. Teismas, nuodugniai neištyręs dokumentų, kurių pagrindu reiškiami didelės vertės reikalavimai, nepagrįstai juos patvirtino.

21.2. Tvirtindamas VMI reikalavimą teismas nutartį motyvavo formaliai, mechaniškai perrašydamas VMI pažymų turinį, kritiškai nevertinęs ir neatlikdamas išsamios reikalavimų analizės. Pareiškėja pateikė prašymą tvirtinti galimai nebeegzistuojantį reikalavimą, nes jis buvo iš dalies padengtas BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų permokomis. Byloje nesurinkti duomenys, leidžiantys nustatyti, kokia BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų permokos suma buvo įskaityta įmonės mokestinės nepriemokos dengimui, teismas ex officio (pagal pareigas) privalėjo šiuos duomenis išreikalauti.

21.3. Teismo pozicija, kad VMI reikalavimo pagrįstumą su įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis turėjo patikrinti bankroto administratorius, rodo teismo pasyvumą. Administratorius į bylą pateikė formalaus pobūdžio paaiškinimus, kuriuose išreiškė sutikimą su pareiškėjos reikalavimu visa apimtimi, nekvestionuodamas pateiktų duomenų.

21.4. Neteisingas ir netikslus pareiškėjų reikalavimų nustatymas pažeidžia kitų kreditorių teises, nes skundžiama nutartimi patvirtinti reikalavimai sudaro 8 336 278,38 Eur visų BUAB „GRIMEDA“ kreditorių reikalavimų, turi įtakos bendrai kreditorių reikalavimų sumai ir proporcijoms, kuriomis bus tenkinami kreditorių reikalavimai.

21.5. Teismas neteisingai nurodė, jog apeliantė jokių papildomų įrodymų ir paaiškinimų į bylą neteikė. Apeliantė 2020 m. liepos 15 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, paprašė prijungti bylai reikšmingus įrodymus bei trūkstamus duomenis išreikalauti iš pareiškėjų.

21.6. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšmingi dėl analogiško pobūdžio AB Šiaulių banko finansinių reikalavimų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDkxLTQ1MC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1091-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1091-450/2020">2-1091-450/2020</a> suformuluoti išaiškinimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTIxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-219/2019">e3K-3-110-219/2019</a>, 53 punkte pateikti išaiškinimai, todėl tarp bylų esant prejudiciniam ryšiui apeliantė prašė vadovautis minėtais precedentais sprendžiant reikalavimus dėl palūkanų dydžio. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a> suformuluota nauja teisės aiškinimo taisykle dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Tačiau teismas visa apimtimi patvirtino AB Šiaulių banko iš 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutarčių kildinamą 1 244 292,45 Eur finansinį reikalavimą, nurodęs, kad jo papildomai įrodinėti nereikia.

21.7. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė atskleidė, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, UAB „Archimega“ permoką įskaitė į UAB „GRIMEDA“ nesumokėto pardavimo PVM 47 328,77 Eur dalį. Apeliantė prašė išsiaiškinti, kokia suma VMI turėjo savo reikalavimą sumažinti. VMI nepateikė į bylą duomenų apie įvykdytas užskaitas, todėl nėra galimybės patikrinti jos reikalavimų pagrįstumo. Byloje nepakanka dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie VMI reikalavimo dydį.

21.8. Atsižvelgiant į dėl analogiško pobūdžio AB Šiaulių banko finansinių reikalavimų Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ4NS03OTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1485-798/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1485-798/2019">e2-1485-798/2019</a> pateiktus išaiškinimus dėl būtinumo pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius reikalavimo teisę, apeliantės vertinimu nei vienas AB Šiaulių banko pateiktas dokumentas nepagrindžia banko reikalavimo dydžio bankroto bylos iškėlimo datai. Pateiktos kreditavimo sutartys su pakeitimais pačios savaime patvirtina nebent tik egzistavusius tarpusavio santykius, tačiau nepagrindžia, kokia BUAB „GRIMEDA“ įsipareigojimų dalis liko neįvykdyta ir nuo kada. Banko pateikta vienašališka pažyma (išvestinis dokumentas) negali būti prievolės dydį pagrindžiančiu įrodymu. Dėl to AB Šiaulių banko reikalavimas nepagrįstas įrodymais.

21.9. Iškėlus UAB „GRIMEDA“ bankroto bylą, VMI BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų turimas mokesčio permokas įskaitė BUAB „GRIMEDA“ mokestinei nepriemokai dengti tokia apimtimi, kokia bendrovės pirkėjai PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pirkimo PVM buvo įtraukę PVM atskaitose. Todėl atitinkamai turi keistis įsipareigojimų dydžiai tarp VMI, BUAB „GRIMEDA“ ir bendrovės pirkėjų. VMI turi pateikti duomenis ir sumažinti finansinį reikalavimą.

21.10. BUAB „GRIMEDA“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. buvo restruktūrizuojama, todėl bendrovei buvo draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką. Nepaisant to, VMI 2018 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė RUAB „GRIMEDA“ priklausantiems turto objektams hipoteką savo reikalavimams užtikrinti, taip pažeisdama imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas. Todėl VMI finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas turėtų būti pakeistas.

22. BUAB „GRIMEDA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Apeliantė nepagrįstai prašo ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ir skundžiama nutartimi. Byloje surinkta pakankamai medžiagos teismui galutinai išspręsti kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimą, proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pateikti visus turimus įrodymus nagrinėjamais klausimais.

22.2. VMI finansinis reikalavimas suformuotas pagal BUAB „GRIMEDA“ pateiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas (įvertinus ir jų tikslinimą), t. y. finansinis reikalavimas grindžiamas objektyviais įrodymais – mokesčių deklaracijomis. Pagal UAB „GRIMEDA“ teiktas mokesčių deklaracijas laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos permokos nebuvo deklaruotos, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti apskaitos dokumentai, patvirtinantys pirkėjų permokas ar jų įskaitymą.

22.3. AB Šiaulių bankas pateikė kreditavimo sutartis, hipotekos lakštus, įkeitimo sandorius, skolos paskaičiavimo pažymas, laidavimo sutartis, finansinio užtikrinimo sutartį ir kitus dokumentus, kurie leido spręsti, kad pareikštas reikalavimas yra pagrįstas.

23. Kreditorė VMI prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. VMI teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą: 1) atsiliepime į ankstesnį apeliantės atskirąjį skundą išsamiai paaiškino, kaip yra susidariusi bendra VMI finansinio reikalavimo suma, kad reikalavimas suformuotas pagal UAB „GRIMEDA“ iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas; pateikė VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 23.31-08)-319-1477 nustatyti turto priverstinę hipoteką; 2) 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama papildomus dokumentus taip pat išsamiai paaiškino kaip yra susidaręs priverstine hipoteka užtikrintas 166 516,64 Eur finansinis reikalavimas; pateikė VMI 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 319-717 nustatyti turto priverstinę hipoteką; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus apie šio sprendimo bei 2018 m. liepos 13 d. sprendimo nustatyti turto priverstinę hipoteką, prievolių likučius. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą.

23.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl UAB „Archimega“ permokos įskaitymo. Atliktus UAB „Archimega“ mokestinius patikrinimus, 2019 m. gegužės 23 d. bei 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktais nustatyta, kad dėl BUAB „GRIMEDA“ nesumokėto PVM UAB „Archimega“ sandoriuose su UAB „GRIMEDA“ netenka teisės į 29 318,77 Eur bei į 18 100 Eur PVM atskaitas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies 1 punktas).

23.3. Pagal BUAB „GRIMEDA“ teiktas mokesčių deklaracijas laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, permokos nebuvo deklaruotos, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas.

24. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, apeliantės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise bei skirti jai 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant AB Šiaulių bankui. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Atskirojo skundo argumentai deklaratyvūs, iš dalies pakartoja ankstesnio UAB „Ekoslėnis“ atskirojo skundo argumentus, yra nesusiję su ginčijamos nutarties turiniu ir esme, dėl dalies ginčijamo reikalavimo apskritai nepateikta jokių argumentų.

24.2. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus bei pagrįstai priteisė visą reikalaujamų palūkanų dydį. Kredito sutartimis šalys yra susitarusios, kad palūkanos yra skaičiuojamos ir kredito gavėjas jas moka iki kredito grąžinimo dienos (kredito sutarčių 1.12 ir 1.13 punktai). Aplinkybė kaip palūkanos būtų pavadintos ar išskaidytos į dvi atskiras dalis nepaneigtų pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl priteistinos palūkanų sumos. Byloje pirmiausia vertinamos joje nustatytos faktinės aplinkybės ir sprendžiama, ar kreditoriaus reikalavimas priteisti palūkanas už visą laikotarpį iki įsipareigojimų įvykdymo (šiuo atveju iki bankroto bylos iškėlimo) yra pagrįstas (atitinka šalių susitarimą ar pan.). Atsižvelgiant į šalių teisėtus lūkesčius pirmiausia turi būti vertinama tikroji šalių valia ir jų susitarimo esmė, o ne tik pažodžiui perrašoma naujausia teismų praktika, taip iškreipiant jos esmę ir šalių valią. Teismas palūkanas sumažino, jas skaičiuodamas už 180 dienų, todėl dar labiau jas mažinti nėra jokio pagrindo.

24.3. Apeliantė nesąžiningai, piktnaudžiaudama teise, deklaratyviai teigia, kad neįrodyta, jog UAB „GRIMEDA“ yra negrąžinusi kredito. Teismas išdėstė argumentus, patvirtinančius, kad UAB „GRIMEDA“ yra negrąžinusi kredito AB Šiaulių bankui ir reikalaujama negrąžinto kredito suma yra teisinga (kredito sutartimis fiksuoti patvirtinimai dėl skolos dydžio, teismo nutartys įvairiose bylose, administratoriaus paaiškinimai ir pan.). Byloje yra visi įrodymai, kad kreditas buvo suteiktas, įrodymų, kad jis buvo grąžintas didesne apimtimi nei reikalauja AB Šiaulių bankas, nėra.

24.4. Apeliantės argumentai dėl teisinių išlaidų yra nesuprantami; neaišku kaip susiję argumentai su BUAB „Kretingalės mėsa“ (tikėtina, kad skundo dalys kopijuotos iš BUAB „Kretingalės mėsa“ byloje teiktų skundų).

24.5. Neaišku, kodėl ginčijama AB Šiaulių banko reikalavimo dalis, susijusi su reikalavimu, kildinamu iš laidavimo sutarčių ir dėl delspinigių, nes apeliantė dėl šios ginčijamos sumos apskritai nepasisako. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad atskirasis skundas teikiamas ne ginant pažeistą teisę, o piktnaudžiaujant teise.

24.6. Neargumentuotas apeliantės skundas ginčijant AB Šiaulių banko reikalavimą visa apimtimi ir taip vilkinant bankroto procesą turi akivaizdžių piktnaudžiavimo teise požymių. Pažymėtina, kad apeliantė UAB „Ekoslėnis“ registruota UAB „Pajūrio mėsinė“ (susijusi įmonė) registracijos adresu, yra gerai informuota apie procesus, kuriuose niekada niekaip nedalyvavo, procesinio dokumento turinys panašus į UAB „Hidrona“ kituose procesuose (BUAB „Kretingalės mėsa“, BUAB „Pajūrio mėsinė“, BUAB „Agrovet“) teiktus argumentus, tokie procesiniai veiksmai yra akivaizdžiai nukreipti į proceso vilkinimą, o ne į pažeistos teisės gynimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti dviejų kreditorių finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

26. Pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai byloje nagrinėtam klausimui dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos taikė ĮBĮ nuostatas.

Dėl naujų įrodymų ir prašymo išreikalauti įrodymus

27. Apeliantė UAB „Ekoslėnis“ prie atskirojo skundo pridėjo 2020 m. birželio 2 d. prašymo dėl bylai reikšmingos medžiagos prijungimo kopiją su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDkxLTQ1MC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1091-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1091-450/2020">2-1091-450/2020</a> kopija; duomenis, kad minėti įrodymai gauti pirmosios instancijos teisme; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. UAB „Archimega“ patikrinimo aktų kopijas.

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad 2020 m. birželio 2 d. prašymo dėl bylai reikšmingos medžiagos prijungimo su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDkxLTQ1MC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1091-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1091-450/2020">2-1091-450/2020</a> kopijos jau yra byloje, todėl nėra poreikio juos pakartotinai priimti. Be to pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDkxLTQ1MC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1091-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1091-450/2020">2-1091-450/2020</a> kopijos pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas. Tuo tarpu VMI atliktų UAB „Archimega“ patikrinimų aktai gali būti susiję su bylos esme ir reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui; atsižvelgiant į šių įrodymų kiekį bei apimtį, vertintina, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, todėl jos pateikti nauji įrodymai (UAB „Archimega“ patikrinimo aktai) priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamo ginčo šalys yra susipažinusios su minėtais įrodymais, dėl jų turinio vertinimo turėjo galimybę pasisakyti (ir pasisakė) atsiliepime į atskirąjį skundą.

30. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš VMI duomenis ir paaiškinimus, kokia tiksliai suma iš BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų (atskirai išskiriant BUAB „Archimega“) permokų valstybės biudžetui buvo užskaitytos su BUAB „GRIMEDA“ nepriemokos dalimi; išreikalauti iš pareiškėjų pirminius dokumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimų dydžiai.

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad prašymą dėl įrodymų išreikalavimo apeliantė reiškė ir atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties; tiek VMI, tiek AB Šiaulių bankas teikė papildomus įrodymus kartu su atsiliepimais į šį apeliantės atskirąjį skundą, taip pat pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, skirdamas šių kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir tenkinimo eilės tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pasiūlė šalims, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, iki 2020 m. liepos 15 d. teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus. 2020 m. liepos 16 d. teisme gauti apeliantės UAB „Ekoslėnis“ papildomi dokumentai buvo išsiųsti šalims; VMI papildomus įrodymus teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d.; AB Šiaulių bankas papildomus įrodymus teikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu. Vykdydamas teismo įpareigojimus nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus.

32. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška. Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VMI, AB Šiaulių banką ar atsakovės bankroto administratorių dėl prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei asmuo šių įrodymų negali gauti pats. Nagrinėjamu atveju apeliantė šios aplinkybės nepagrindė, taip pat nenurodė, kokia apimtimi prašomi išreikalauti įrodymai pagrįs kitokį nei reikalauja kreditoriai atsakovės pagrindinės skolos dydį. Tiek AB Šiaulių bankas, tiek VMI į bylą teikė įrodymus, kuriais įrodinėjamas jų prašomų tvirtinti finansinių reikalavimų pagrįstumas. Nurodyti argumentai duoda pagrindą spręsti dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkinimo.

Dėl ginčo esmės

34. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

35. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2012">3K-3-630/2012</a>, kt.).

36. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino UAB „GRIMEDA“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, į jį be kita ko įtraukdamas AB Šiaulių banką su 6 956 979,99 Eur ir VMI su 662 957,21 Eur (167 016,64 Eur + 495 940,57 Eur) finansiniu reikalavimu. AB Šiaulių banko 3 332 161,28 Eur dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo išsprendimas buvo išskirtas į atskirą bylą. Dėl šios nutarties dalies atsakovės BUAB „GRIMEDA“ kreditorė UAB „Ekoslėnis“ padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-886-450/2020 panaikino skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties dalį ir AB Šiaulių banko bei VMI finansinių reikalavimų dydžio ir tenkinimo eilės tikslinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai nagrinėdamas AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas nagrinėjo jį visa apimtimi, t. y. ir dėl buvusio išskirto 3 332 161,28 Eur dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo. Skundžiama 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino VMI prašomą 662 957,21 Eur reikalavimą, o AB Šiaulių banko reikalavimą sumažino delspinigių ir patirtų teisinės pagalbos išlaidų dalyje ir patvirtino 7 673 321,17 Eur reikalavimą.

37. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas nuodugniai neištyrė finansiniams reikalavimams pagrįsti pateiktų dokumentų, byloje nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie kreditorių reikalavimų dydžius.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2012">3K-3-188/2012</a>). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016).

39. Byloje nustatyta, kad AB Šiaulių bankas su UAB „GRIMEDA“ sudarė tris kreditavimo sutartis bei dvi laidavimo sutartis: 1) 2004 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2004-006-07; 2) 2006 m. birželio 23 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-025-07; 3) 2007 m. kovo 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-010-07; 4) 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartį Nr. LAI-2011-032-05, kuria laidavo už kredito gavėjos UAB „Kretingalės mėsa“ gautą 3 000 000 Lt kreditą pagal 2011 m. birželio 29 d. Kredito sutartį Nr. KS-2011-032-05; 5) 2012 m. kovo 13 d. Laidavimo sutartį, kuria laidavo už kredito gavėjos UAB „Kretingalės mėsa“ gautą 2 250 000 Lt kreditą pagal 2012 m. kovo 13 d. Kredito sutartį Nr. EIF-2012-626-05. Kreditavimo sutartys jų vykdymo metu buvo keičiamos ir papildomos.

40. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „GRIMEDA“ nevykdė (netinkamai vykdė) sutartinių įsipareigojimų kredito davėjui. Kreditavimo sutartis AB Šiaulių bankas nutraukė nuo 2016 m. spalio 13 d., ginčo dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo nebėra, nes Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu UAB „GRIMEDA“ ieškinys AB Šiaulių bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarčių pakeitimo atmestas (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQxMS02NDEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1411-641/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1411-641/2017">e2-1411-641/2017</a>), Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc3Mi0zNjgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-772-368/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-772-368/2017">e2A-772-368/2017</a>). BUAB „GRIMEDA“ bankroto byloje AB Šiaulių bankas pareiškė 10 289 141,27 Eur reikalavimą, kurį sudaro 5 006 277,31 Eur negrąžinto kredito, 858 442,04 Eur palūkanų, 3 106 596,60 Eur delspinigių, 87 729,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 244 292,45 Eur laiduotojo prievolė pagal laidavimo sutartis, patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje.

41. Reikalavimo pagrįstumui įrodyti AB Šiaulių bankas pateikė kreditavimo sutartis su pakeitimais ir papildymais, susitarimus, kuriais sutarties šalys patvirtino kredito likučius ir jų grąžinimo terminus bei skolų apskaičiavimo pagal kredito sutartis lenteles. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kreditavimo sutartimi 1 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 3 666 676 Eur kreditas; 2015 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 22 šalys patvirtino 3 425 487,89 Eur kredito likutį, kurį kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 15 d.; nutraukus sutartį liko 3 425 487,89 Eur negrąžinto kredito skola ir banko paskaičiuotos 584 198,63 Eur palūkanos. Kreditavimo sutartimi 2 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 1 219 440 Eur kreditas; 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 18 šalys patvirtino 769 017,17 Eur kredito likutį, kurį kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 30 d.; nutraukus sutartį liko 765 017,17 Eur negrąžinto kredito skola ir banko paskaičiuotos 132 613,63 Eur palūkanos. Kreditavimo sutartimi 3 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) BUAB „GRIMEDA“ buvo suteiktas 906 974,00 Eur kreditas; 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 16 šalys patvirtino 819 772,25 Eur kredito likutį, kurį kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 30 d.; nutraukus sutartį liko 815 772,25 Eur negrąžinto kredito skola ir banko paskaičiuotos 141 629,78 Eur palūkanos. Atsiliepime į UAB „Ekoslėnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties AB Šiaulių bankas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 22 (Kreditavimo sutarties 1) užfiksuotas 3 425 487,89 Eur įsiskolinimas yra nepasikeitęs, nes jokie kredito grąžinimai nevyko. 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 18 (Kreditavimo sutartis 2) šalių patvirtintas 769 017,17 Eur kredito likutis yra pasikeitęs nežymiai, t. y. 765 017,17 Eur, ir atitinka skolos grąžinimo grafiką iki 2016 m. po to jokie kredito grąžinimai nevyko. 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 16 (kreditavimo sutartis 3) šalių fiksuotas 819 772,25 kredito įsiskolinimas pasikeitęs nežymiai, t. y. sudaro 815 772,25 Eur ir atitinka skolos grąžinimo grafiką iki 2016 m. po to jokie kredito grąžinimai nevyko.

42. Apeliantės vertinimu, nei vienas AB Šiaulių banko pateiktas dokumentas nepagrindžia reikalavimo dydžio atsakovės bankroto bylos iškėlimo datai. Apeliantės teigimu, kreditavimo sutartys su pakeitimais patvirtina tarp šalių egzistavusius tarpusavio santykius, tačiau nepagrindžia atsakovės įsipareigojimų dydžio ir jų atsiradimo momento; banko pateikta vienašališka pažyma (išvestinis dokumentas) negali būti laikoma prievolės dydį patvirtinančiu įrodymu.

43. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, kreditavimo santykiams šio CK skyriaus pirmojo skirsnio normos („Paskola. Bendrosios nuostatos“) taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio CK skirsnio („Kreditavimas“) nustatytoms taisyklėms. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223-313/2017">3K-3-223-313/2017</a>). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju, skolininkei BUAB „GRIMEDA“ tenka pareiga įrodyti savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis įvykdymą ir jų apimtį. Abiejų paskolos teisinių santykių šalių – banko ir atsakovės, pozicija dėl bankui neįvykdytų įsipareigojimų pagal minėtas kreditavimo sutartis ir dėl negrąžintų kreditų dydžio yra vienoda, atsakovė neginčija banko reikalaujamo negrąžintų kreditų dydžio.

44. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtODIzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-823/2020">e3K-7-75-823/2020</a> pakeitė iki tol galiojusią teismų praktiką ir suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šis pelno palūkanų mažinimo argumentas buvo apeliantės nurodytas pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas šių apeliantės argumentų nevertino, neatsižvelgė į naujausius kasacinio teismo išaiškinimus ir banko prašomų patvirtinti palūkanų pagal nutrauktas kreditavimo sutartis dydžio šiuo aspektu netyrė. Minimoje kasacinio teismo nutartyje suformuluotos mokėjimo (pelno) palūkanų nutraukus kreditavimo sutartį prieš terminą skaičiavimo taisyklės taikymą įmonių bankroto bylose pripažino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDkxLTQ1MC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1091-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1091-450/2020">2-1091-450/2020</a> (nutarties 30-31 punktai), kurioje buvo sprendžiamas AB Šiaulių banko reikalavimas BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje.

46. Nors apeliantė ir neteikia argumentų dėl pagal kreditavimo sutartis paskaičiuoto ir teismo sumažinto delspinigių dydžio, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos bei paskaičiavimų akivaizdu, kad delspinigiai skaičiuoti už skolos (negrąžinto kredito) ir palūkanų (kurių mažinimo klausimas liko neįvertintas) sumą, o tai sąlygoja ir teismo patvirtintų 554 740,75 Eur (371 462,08 Eur + 90 352,03 Eur + 92 926,64 Eur) delspinigių dydžio nepagrįstumą.

47. Atsižvelgdama į šios nutarties 45-46 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria patvirtintas palūkanų ir delspinigių reikalavimas, priimta nenustačius ir neįvertinus visų pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką reikšmingų faktinių aplinkybių, nesurinkus joms nustatyti reikalingų įrodymų ir dėl to neatskleidus ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Iš laidavimo teisinių santykių kildinamą 1 244 292,45 Eur reikalavimą AB Šiaulių bankas grindė 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartimis, kuriomis UAB „GRIMEDA“ laidavo bankui už kredito gavėjos UAB „Kretingalės mėsa“ prievolių pagal 2011 m. birželio 29 d. Kredito sutartį Nr. KS-2011-032-05 ir pagal 2012 m. kovo 13 d. Kredito sutartį Nr. EIF-2012-626-05 įvykdymą, ir įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTU1NC03MzAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-554-730/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-554-730/2020">eB2-554-730/2020</a> (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEzNi03ODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1136-781/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1136-781/2020">e2-1136-781/2020</a>), kuria pagrindinės skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje yra patvirtintas AB Šiaulių banko reikalavimas, kildinamas iš kredito sutarčių, už kuriomis UAB „Kretingalės mėsa“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą laidavo UAB „GRIMEDA“ minėtomis laidavimo sutartimis, neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tvirtindamas šią reikalavimo dalį, vadovavosi CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatomis, papildomai įrodinėti reikalavimo nesiūlė ir dėl jo plačiau nepasisakė.

49. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTU1NC03MzAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-554-730/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-554-730/2020">eB2-554-730/2020</a> BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje patvirtintas AB Šiaulių banko 3 298 252 Eur reikalavimas buvo grindžiamas sutartinių prievolių neįvykdymu pagal tris kredito sutartis, iš kurių dviejų – 2011 m. birželio 29 d. Kredito sutarties Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 d. Kredito sutarties Nr. EIF-2012-626-05 įvykdymas užtikrintas atsakovės BUAB „GRIMEDA“ laidavimo sutartimis, kurių neįvykdymu grindžiama banko reikalavimo dalis nagrinėjamoje byloje. Atsakovė BUAB „GRIMEDA“ kaip laiduotoja dalyvavo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTU1NC03MzAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-554-730/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-554-730/2020">eB2-554-730/2020</a> nagrinėjime, tačiau jai, priešingai nei kitai laiduotojai BUAB „Agrovet“, toje byloje kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas. BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje patvirtintą AB Šiaulių banko reikalavimą pagal 2011 m. birželio 29 d. Kredito sutartį Nr. KS-2011-032-05 sudaro 514 033 Eur, iš kurių 411 495,39 Eur negrąžintas kreditas, 70 078,53 Eur palūkanos, 32 459 Eur delspinigiai, o pagal 2012 m. kovo 13 d. Kredito sutartį Nr. EIF-2012-626-05 – 572 119 Eur, iš kurių 472 004,33 Eur negrąžintas kreditas, 65 149,52 Eur palūkanos, 34 965 Eur delspinigiai (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTU1NC03MzAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-554-730/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-554-730/2020">eB2-554-730/2020</a> 68 punktas). Taigi, pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingalės mėsa“ pagal dvi kredito sutartis neįvykdyti įsipareigojimai AB Šiaulių bankui, už kuriuos laidavo BUAB „GRIMEDA“, nustatyti ir įvertinti įsiteisėjusia nutartimi teismui patvirtinus banko iš viso 1 086 152 Eur, o ne 1 244 292,45 Eur, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, reikalavimą.

50. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės; šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

51. CK 6.14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams; šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kiti bendraskoliai gali panaudoti 1 dalyje nurodytą teismo sprendimą atsikirtimams kreditoriaus reikalavimui, išskyrus atvejus, kai sprendimas yra pagrįstas tik to skolininko išimtinai asmeniniais santykiais su kreditoriumi; pagal 3 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius.

52. Taigi šiuo atveju nepaisant to, kad iš laidavimo sutarčių kylantis reikalavimas jau yra patvirtintas kitos skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje, AB Šiaulių bankui prašant patvirtinti finansinį reikalavimą kitai iš bendraskolių – UAB „GRIMEDA“, ši turi teisę teikti savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą, kuriuos šiuo atveju teikia ne pati sutarties kontrahentė, o jos kreditorė – UAB „Ekoslėnis“, kelianti klausimą dėl palūkanų ir delspinigių dydžio pagal laidavimo sutartis pagrįstumo šios nutarties 45 punkte nurodytais aspektais. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aspektų nagrinėjamoje byloje nepasisakė, todėl vertintina, kad ir šioje dalyje liko neatskleista ginčo esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis). Tuo tarpu banko reikalavimo pagal laidavimo sutartis dalis – pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingalės mėsa“ negrąžintas 883 499,72 Eur (411 495,39 Eur + 472 004,33 Eur) kreditas, apeliantės nekvestionuojama, šios reikalavimo dalies pagrįstumas ištirtas ir nustatytas BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje šios nutarties 48 ir 49 punktuose nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, todėl plačiau neanalizuotinas.

53. Apeliantė ginčija teismo patvirtintą AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą visa apimtimi, tačiau dėl patvirtinto 9 567,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų reikalavimo argumentų neteikia, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

54. Apibendrinus pripažintina, kad AB Šiaulių banko 5 899 344,65 Eur reikalavimas, kurį sudaro negrąžintų kreditų pagal kreditavimo bei laidavimo sutartis bendra suma (5 006 277,31 Eur + 883 499,72 Eur) ir teismo pripažintos pagrįstomis 9 567,62 Eur banko patirtos teisinių paslaugų išlaidos, patvirtintas pagrįstai ir šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu patvirtinta palūkanų ir delspinigių reikalavimo pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis dalis (skundžiamos nutarties 35 punktas, šios nutarties 45-46, 49 punktai) grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo tenkinimo eilės ir jį visa apimtimi pripažino užtikrintu atsakovei BUAB „GRIMEDA“ priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu, nors dalis reikalavimo yra susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, dalis kyla iš laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurių įvykdymo užtikrinimas hipoteka ar įkeitimu, jeigu toks buvo, turi būti pagrįstas įrodymais ir tinkamai įvertintas. Nagrinėdamas dalį finansinio reikalavimo iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti bylos duomenis ir pagrįstai nustatyti, kuri banko reikalavimo dalis yra užtikrinta hipoteka ir įkeitimu, o kuri tenkinama trečiąja eile pagal ĮBĮ reikalavimus.

55. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino VMI 662 957,21 Eur reikalavimą, kurio 167 016,64 Eur suma yra užtikrinta hipoteka. Teismas pažymėjo, kad teigdama, jog UAB „GRIMEDA“ skola (nepriemoka) VMI buvo dengiama (įskaitoma) iš UAB „GRIMEDA“ pirkėjų turimų permokų, kreditorė UAB „Ekoslėnis“ konkrečių pirkėjų ar dengtų skolos sumų nenurodė, neteikė duomenų, kad bendrovės mokestinę nepriemoką kas nors perėmė. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad byloje nesurinkti duomenys, leidžiantys nustatyti, kokia BUAB „GRIMEDA“ pirkėjų permokos suma buvo įskaityta įmonės mokestinės nepriemokos dengimui; rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė atskleidė, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, UAB „Archimega“ permoką įskaitė į UAB „GRIMEDA“ nesumokėto pardavimo PVM 47 328,77 Eur dalį. Apeliantė prašė išsiaiškinti, kokia suma VMI turėjo savo reikalavimą sumažinti.

56. Kaip jau šioje nutartyje minėta, pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju vertintina, kad apeliantė iš esmės deklaratyviais argumentais kritikuoja VMI finansinio reikalavimo dydį, jos pateikti UAB „Archimega“ patikrinimo aktai neteikia pagrindo priešingoms išvadoms.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl UAB „GRIMEDA“ skolos (nepriemokos) dengimo (įskaitymo) iš UAB „GRIMEDA“ pirkėjų turimų permokų buvo keliamas ir ankstesniame apeliantės atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties. Atsiliepime į šį skundą VMI išsamiai paaiškino ir papildomai pridėjo įrodymus, kaip susiformavęs jos finansinis reikalavimas – pagal iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas (įvertinus ir jų tikslinimą).

58. Apeliantės pateiktais duomenimis, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) atliko UAB „Archimega“ mokestinį patikrinimą ir 2019 m, gegužės 23 d. patikrinimo akte nurodė, kad UAB „GRIMEDA“ mokėtinas į biudžetą PVM laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. sudarė 184 834 Eur, iš kurio 181 273 Eur iki 2019 m. gegužės 3 d. UAB „GRIMEDA“ nebuvo sumokėjusi, todėl PVMĮ 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatomis, sandoriuose su UAB „GRIMEDA“ UAB „Archimega“ netenka teisės į 29 318,77 Eur PVM atskaitą. 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „GRIMEDA“ 2018 m. kovo ir balandžio mėnesiais deklaravo iš viso 89 835 Eur pardavimo PVM, mokėtino į biudžetą, kurio iki 2019 m. gruodžio 20 d. nesumokėjo, todėl vadovaujantis PVMĮ įstatymo 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatomis, sandoriuose su UAB „GRIMEDA“ UAB „Archimega“ netenka teisės į 18 100 Eur PVM atskaitą.

59. Mokesčių permokų įskaitymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 87 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. VMI nurodė ir teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti šiems mokesčių administratoriaus teiginiams, kad pagal UAB „GRIMEDA“ teiktas atitinkamų mokesčių deklaracijas laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos permokos nebuvo deklaruotos, todėl ir jokie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymai nebuvo atliekami. VMI tiek prašydama tvirtinti jos reikalavimą, tiek vėlesniuose prašymuose teismui pateikė duomenis apie UAB „GRIMEDA“ neįvykdytas prievoles Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, kurios susidarė iki UAB „GRIMEDA“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos t. y. iki 2019 m. lapkričio 11 d., jau įvertinus visus iki to laiko atliktus mokėjimus.

60. Pabrėžtina, kad VMI nurodė, jog mokestinės nepriemokos perėmimo procedūra reglamentuojama MAĮ 86 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. 51 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka perimama remiantis mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo sudaryta VMI nustatytos formos mokestinės nepriemokos sutartimi. Šalims sudarius sutartį dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, VMI teikiamas prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (FR0327 forma). Gavęs minėtą prašymą, mokesčių administratorius priima sprendimą dėl sutikimo trečiajam asmeniui perimti kito mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemoką. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. (nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo data) VMI nėra gavusi prašymų duoti susitikimą dėl UAB „GRIMEDA“ mokestinės nepriemokos perėmimo. Be to, nemokumo administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas pareigas, minėtos formos sudarytų sutarčių taip pat nėra nustatęs.

61. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, VMI pateiktus įrodymus bei išaiškinimus, apeliantės argumentai dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo dydžio atmetami, kaip nepagrįsti.

62. Bylos duomenimis VMI hipoteka užtikrintą reikalavimą (166 516,64 Eur) sudaro likusios nesumokėtos sumos pagal VMI 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 319-717 nustatyti turto priverstinę hipoteką ir VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 319-1477 nustatyti turto priverstinę hipoteką. Apeliantės teigimu, BUAB „GRIMEDA“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. buvo restruktūrizuojama, todėl bendrovei buvo draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką.

63. VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-1477 priverstinė hipoteka buvo nustatyta esant iškeltai UAB „GRIMEDA“ restruktūrizavimo bylai, tačiau ji nustatyta mokestinei nepriemokai, kuri susidarė po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

64. Pagal tuo metu galiojusio ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

65. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas šiuo aspektu nesuteikia skolininkui jokių privilegijų.

67. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTMwLTM4MS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-530-381/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-530-381/2020">e2-530-381/2020</a> išaiškino, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės pareigos mokėti einamąsias įmokas (socialinio draudimo įmokas, mokesčius valstybės biudžetui), o bendrovei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, nemokant einamųjų įmokų, – mokesčių administratoriaus ar socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio padalinio teisės priverstine tvarka išieškoti nesumokėtas sumas ar užtikrinti einamųjų įmokų skolų sumokėjimą priverstine hipoteka. Tokie apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai atitinka ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1735-415/2019).

68. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju VMI 2018 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-1477 priverstinė hipoteka buvo nustatyta mokestinei nepriemokai, susidariusiai po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl pagrįstai patvirtinta hipoteka užtikrinta VMI reikalavimo dalis.

69. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė kritikuoja, jos teigimu, nepakankamą teismo aktyvumą nagrinėjant kreditorių reikalavimų pagrįstumo klausimą bankroto byloje. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2012">3K-3-630/2012</a>). Vadinasi, aktyvus teismo vaidmuo bankroto byloje neatleidžia šalies nuo pareigos teikti įrodymus, pagrindžiančius dėstomus teiginius, tačiau tokių įrodymų apeliantė nepateikė.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

70. Pareiškėja AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu teikiant nepagrįstus skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių sprendimų.

71. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

72. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

73. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantės atskirasis skundas nenuoseklus, dalis argumentų nėra susiję su skundžiamos nutarties motyvais, tačiau apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. O tai, kad skundo turinys panašus į kitose bylose kitų juridinių asmenų pateiktus argumentus, vertintina, kaip dalis argumentų iš viešai prieinamų teismų procesinių sprendimų ir savaime neteikia pagrindo išvadai apie apeliantės procesinių veiksmų nukreipimą į proceso vilkinimą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylos eigos aplinkybes pripažįsta, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

74. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias VMI finansinio reikalavimo dydį ir eiliškumą bei AB Šiaulių banko pagrindinės prievolės, kylančios iš kreditavimo bei laidavimo sutarčių dydį, todėl šioje dalyje, tinkamai taikė teisės normas, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl aptarta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau patvirtindamas AB Šiaulių banko prašomas palūkanas bei pasisakydamas dėl delspinigių dydžio (nors ir teisingai delspinigius paskaičiavo už 180 dienų), netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesivadovavo naujausia, apeliantės akcentuota teismų praktika, todėl skundžiama nutartis palūkanų ir delspinigių nustatymo dalyje panaikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

75. Pagal nurodytą procesinę bylos baigtį apeliantės atskirasis skundas laikytinas patenkintu iš dalies, tačiau atsižvelgdama į tai, kad įstatymas nenumato fiksuoto žyminio mokesčio grąžinimo atskirąjį skundą patenkinus iš dalies (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis), bei į tai, kad apeliantė UAB „Ekoslėnis“ už neelektroninio ryšio priemonėmis paduotą atskirąjį skundą sumokėjusi reikiamo mokėti žyminio mokesčio dalį – 20 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 30 Eur, mokėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad sumokėta žyminio mokesčio suma apeliantei negrąžintina.

76. Duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRIMEDA“ bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 662 957,21 Eur reikalavimas, iš kurio 167 016,64 Eur suma yra užtikrinta hipoteka, palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRIMEDA“ bankroto byloje patvirtintas akcinės bendrovės Šiaulių banko 5 899 344,65 Eur reikalavimas, palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GRIMEDA“ bankroto byloje patvirtintas akcinės bendrovės Šiaulių banko palūkanų ir delspinigių pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis reikalavimas, ir dalį, kuria nustatytas viso akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinio reikalavimo užtikrinimas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu, panaikinti ir šiuos klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė

Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis