Dėl baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-718-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02145-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.19.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Nord Service“ ir trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos,,Vilniaus kreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Nord Service“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB Šiaulių bankas 2018 m. lapkričio 19 d. su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Nord Service“ 464 091,57 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 2 228 Eur žyminio mokesčio bei 490 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurios teises ir pareigas 2017 m. gruodžio 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu perėmė ieškovė, su dabar jau bankrutavusia KU „Vilniaus kreditas“ 2015 m. birželio 29 d. sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. NV-152-02511, pagal kurią UAB „Šiaulių banko lizingas“ išnuomojo trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ 32277/56500 dalis 0,0565 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 1687/2053 dalis negyvenamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir BKU „Vilniaus kreditas“ 2015 m. liepos 7 d. taip pat buvo sudaryta veiklos nuomos sutartis Nr. NV-152-02509, pagal kurią BKU „Vilniaus kreditas“ buvo išnuomotos 24223/56500 dalys 0,0565 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 366/2053 dalys negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bei neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Pirmojoje sutartyje jos šalys susitarė, kad įmokos už nurodyto turto nuomą bus mokamos kiekvieną mėnesį pagal grafiką iki 2019 m. birželio 28 d., o antrojoje – kad įmokos už šį turtą bus mokamos kiekvieną mėnesį pagal grafiką iki 2019 m. liepos 6 d. Abiejose sutartyse susitarta dėl BKU „Vilniaus kreditas“ pirmumo teisė įsigyti turtą už likutinę jo vertę, jeigu unija tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal sutartis.

3. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ įsipareigojimų pagal minėtas veiklos nuomos sutartis įvykdymui užtikrinti tarp BKU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir dabar jau bankrutuojančios atsakovės UAB „Nord Service“ buvo sudarytos 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. besąlyginio atpirkimo sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo per 30 dienų atpirkti iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ nekilnojamąjį turtą veiklos nuomos sutartims pasibaigus anksčiau nuomos sutarties nustatyto termino. 2015 m. birželio 29 d. besąlyginio atpirkimo sutartyje jos šalys, be kita ko, susitarė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ nutraukus šią atpirkimo sutartį, atsakovė įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei 20 proc. nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos dydžio baudą per vieną savaitę nuo pareikalavimo ją sumokėti gavimo dienos.

4. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų besąlyginio atpirkimo sutartyse, t. y. ieškovės, UAB „Šiaulių banko lizingas“ teisių perėmėjos, nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė su ieškove (banku) pagal minėtas sutartis, nes 2018 m. gegužės 28 d. bankas negavo lėšų, skirtų turto pagal besąlygines atpirkimo sutartis atpirkimui. Todėl atsakovei 2018 m. gegužės 31 d. raštu buvo pranešta, kad abi besąlyginės atpirkimo sutartys yra nutraukiamos. Įvertinus tai, kad turto atpirkimo kaina sudarė 2 230 457,86 Eur, atsakovės bankui mokėtina baudos suma yra 464 091,57 Eur. Nors bankas ne kartą iš atsakovės reikalavo vykdyti savo įsipareigojimus ir sumokėti baudą, atsakovė to iki ieškinio pareiškimo nėra padariusi.

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 464 091,57 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 464 091,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 718 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė BUAB,,Nord Service“ su preliminariu teismo sprendimu nesutiko, prieštaravimuose nurodžiusi, kad jai nekilo pareiga atsikaityti su ieškove pagal atpirkimo sutartis, nes pati ieškovė nevykdė sutartyse nustatytų pareigų, su kuriomis siejamas atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimas. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pranešime turto atpirkimo kainą, kitaip nei buvo susitarta sutartyse, nurodė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), ir dėl neteisingai apskaičiuotos turto atpirkimo kainos, t. y. dėl ieškovės kaltės, atsakovė negalėjo įvykdyti savo pareigos atpirkti turtą. Atitinkamai, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti sutartyse numatytą baudos. Nesant atsakovės padaryto atpirkimo sutarčių pažeidimo, ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė atpirkimo sutartis, dėl ko atsakovė prarado galimybę įsigyti turtą atpirkimo sutartyse nustatyta kaina ir galimybę vėliau tą turtą brangiau perparduoti. Prieštaravimuose atsakovė taip pat pažymėjo, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jų paskirtis kompensacinė, o ne baudinė ir jos negali tapti kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu, juolab kad ieškovė atpirkimo sutarčių objektu esantį turtą realizavo iš viso už 2 675 900 Eur sumą, t. y. net 355 442,14 Eur daugiau, nei 2018 m. gegužės 7 d. pranešime reikalavo iš atsakovės sumokėti pagal abi atpirkimo sutartis. Todėl ieškovė, brangiau pardavusi turtą trečiajam asmeniui ir kartu reikalaudama priteisti jai iš ieškovės dar ir 464 091,57 Eur baudą, piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Be to, netesybų suma yra akivaizdžiai neadekvati.

7. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ taip pat pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Ieškovė yra perėmusi iš trečiojo asmens veiklos nuomos sutarčių (kurių vykdymą užtikrinant sudarytos besąlyginio atpirkimo sutartys) objektą ir jį perleidusi kitam juridiniam asmeniui už kainą, kuri yra gerokai didesnė nei veiklos nuomos sutartyse nustatyta turto atpirkimo kaina, t. y. ieškovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių dėl to, kad atsakovė neįvykdė prievolės pagal besąlyginio atpirkimo sutartis. Atitinkamai, preliminaraus teismo sprendimo įvykdymas sudarys pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti. Preliminariu teismo sprendimu atsakovei yra pritaikytos baudinio pobūdžio netesybos, kurios yra nesuderinamos su civilinės atsakomybės kompensacine funkcija. Be to, toks teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes jo įvykdymas ženkliai sumažintų jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais (įskaitant ir Lietuvos valstybę).

8. Ieškovė savo atsiliepime į prieštaravimus su jais nesutiko, tvirtindama, kad atpirkimo kainą ji yra nurodžiusi teisingai, o atsakovės įsitikinimas, kad ji neturi mokėti baudos, nes ieškovė ginčo objektu tapusį turtą pardavė UAB „Via LT“ už žymiai didesnę sumą, nei pagal atpirkimo sutartis būtų sumokėjusi atsakovė, nepagrįstas. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie veiklos nuomos ir išperkamosios nuomos sutarčių su UAB „Via LT“ sudarymo, šios sutartys sudarytos ieškovės pastangomis ir patiriant sąnaudų, be to, veiklos nuomos ir išperkamosios nuomos sutartys nėra turto pardavimo sutartys, todėl ieškovė dar nėra gavusi 355 442,14 Eur didesnės sumos, negu būtų sumokėjusi atsakovė. su UAB „Via Lt“ sutartys sudarytos iki 2028 m. birželio 30 d., todėl tik po 10 metų ieškovė turės galimybę atgauti lėšas už turtą ir tik su sąlyga, kad UAB „Via LT“ tinkamai vykdys savo įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė iš atsakovės BUAB „Nord Service“ ieškovei AB Šiaulių bankui 590 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos atsakovei 2019 m. spalio 18 d. įmokėtą 100 Eur užstatą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „Nord Service“ nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir administracines, negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo 2015 m. vasario 18 d. sutartimi dalis šio turto buvo perleista trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ už 1 583 272,63 Eur kainą, kita dalis pirkimo–pardavimo 2015 m. liepos 8 d. sutartimi buvo perleista UAB „Šiaulių banko lizingas“. Veiklos nuomos 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. sutartimis BKU „Vilniaus kreditas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurios teises vėliau perėmė ieškovė AB Šiaulių bankas, susitarė, kad lizingo bendrovė, savo nuosavybėn įsigijusi turtą, jį nuomos trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“. Įmokos už nurodyto turto nuomą bus mokamos kiekvieną mėnesį pagal prie veiklos nuomos sutarčių pridėtą grafiką iki 2019 m. birželio 28 d., taip pat bus mokamos kintamo dydžio palūkanos (EURIBOR 6 mėn. 0,049 proc.+ marža 3,75 proc.), tačiau ne mažesnes kaip 5 proc. Veiklos nuomos sutarčių specialiosios dalies 3 punkte BKU „Vilniaus kreditas“ ir lizingo bendrovė susitarė, kad, pasibaigus terminui ir trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ įvykdžius lizingo bendrovei visus įsipareigojimus pagal visas tarp šalių sudarytas sutartis, pirmumo teisę (bet ne pareigą) į viso turto įsigijimą iš lizingo bendrovės už likutinę vertę turi BKU „Vilniaus kreditas“. Visgi jau veiklos nuomos sutarčių sudarymo metu buvo pažymėta, kad, tikėtina, tokia teise kredito unija nepasinaudos. Teismo nuomone, tokia sutarties nuostata – nepasinaudoti atpirkimo teise – buvo susijusi su kredito unijos veiklą ribojančiais normatyvais.

11. Teismas taip pat nustatė, kad veiklos nuomos sutarčių įvykdymo užtikrinimui tarp trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir atsakovės BUAB „Nord Service“ 2015 m. birželio 29 d. buvo sudaryta besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02511, o 2015 m. liepos 7 d. – besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02509, kuriomis BUAB „Nord Service“ įsipareigojo atpirkti nekilnojamąjį turtą. Atpirkimo sutarties šalys susitarė, kad BUAB „Nord Service“ pareiga atpirkti turtą yra besąlyginė ir negalioja jokie atsakovo atsisakymai atpirkti turtą ar sumokėti atpirkimo kainą (atpirkimo sutarties 28 punktas). Besąlyginio atpirkimo sutarčių bendrosios dalies 2 straipsnyje nurodoma, kad kai nuomos sutartis pasibaigia suėjus nuomos terminui, o klientė (kredito unija) iki nuomos termino paskutinės dienos raštu neinformuoja lizingo bendrovės apie ketinimą ginčo turtą už likutinę vertę įsigyti pirmumo tvarka ir, suėjus nuomos terminui, klientė per bendrovės nurodytą terminą nesudaro bendrovei priimtino turinio bei formos notarinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, šį turtą, gavusi bendrovės pranešimą, privalo atpirkti atpirkėja atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jei atpirkėja nustatytu terminu nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties, ji įsipareigoja sumokėti 20 proc. dydžio atpirkimo sumos baudą lizingo bendrovei.

12. Teismas nustatė ir tai, kad BKU „Vilniaus kreditas“ priežiūros institucija Lietuvos banko valdyba 2017 m. lapkričio 10 d. pripažino uniją nemokia ir atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi unijai iškelta bankroto byla, o nuo 2018 m. vasario 1 d. nutrauktos veiklos nuomos sutartys. Atsakovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus rajono 7-ajame notarų biure įvykdyti atpirkimo sandorį, t. y. sudaryti su ieškove nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės nurodyta turto atpirkimo suma – 320 457,86 Eur. Atsakovė nurodytu terminu turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė ir turto neatpirko. Besąlyginio atpirkimo sutartimis atsakovė (sutartyse atpirkėja) už savo įsipareigojimų nevykdymą, įsipareigojo AB Šiaulių bankui sumokėti baudą, kuri sudaro 20 proc. nuo sutartyse nurodytos atpirkimo sumos (sutarčių 30 punktai).

13. Teismas sprendė, kad atpirkimo sutartys ir jose nustatyta 20 proc. dydžio atpirkimo sumos bauda buvo sudarytos verslo subjektų laisva valia. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimai priteisti baudą yra pagrįsti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovė BUAB „Nord Service“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė bei neįvertino atsakovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu pateiktų teisinių argumentų dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo, nepateikdamas jokių argumentų (motyvų), kuriais vadovaujantis atmetė atsakovės teisinius argumentus.

14.2. Teismas nevertino esminės šios bylos aplinkybės, t. y. ar ieškovė tinkamai apskaičiavo turto atpirkimo kainą, kurios sumokėjimo už atperkamą turtą reikalavo iš atsakovės. Pagal atpirkimo sutarčių nuostatas ieškovė turėjo pareigą atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka apskaičiuoti turto atpirkimo kainą bei ją nurodyti pranešime, kuriuo informuoja atsakovę apie pasibaigusią nuomos sutartį bei atsakovės pareigą atpirkti minėtą nekilnojamąjį turtą. Taigi ieškovė, reikalaudama atpirkti turtą, visų pirma turi pareigą teisingai apskaičiuoti turto atpirkimo kainą bei ją nurodyti pranešime. Tačiau šiuo atveju kaina buvo apskaičiuota neteisingai – be PVM. Todėl ir pareiga atpirkti turtą už neteisingai nurodytą kainą atsakovei neatsirado (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) CK 6.64 straipsnis).

14.3. Akivaizdu, kad šalys buvo susitariusios, jog turto atpirkimo kaina bus skaičiuojama su PVM, nes priešingu atveju atpirkimo sutarčių 24 punkte nebūtų numačiusios, kad, pasikeitus PVM tarifui, yra atitinkamai pakeičiama atpirkimo suma. Be to, atpirkimo sutarčių nuostatomis yra įtvirtinta, kad turto atpirkimo kainos apskaičiavimui yra imamos turto likutinės vertės, kurios yra nurodytos veiklos nuomos sutarčių prieduose – mokėjimo grafikuose, o juose atitinkamos vertės nurodomos su PVM.

14.4. Nurodydama atpirkimo sumą be PVM, ieškovė faktiškai vienašališkai padidino atpirkimo sutartyse nustatytą turto atpirkimo kainą. Faktinė turto atpirkimo kaina pagal atpirkimo sutartis turėjo būti 1 917 733,77 Eur, nes PVM sumą (402 724,09 Eur), pasinaudodama PVM atskaita, atsakovė būtų susigrąžinusi iš valstybės biudžeto (šiuo atveju atsakovė tokią galimybę prarado). Taigi, ieškovei turėjo likti 1 917 733,77 Eur suma, kuria ji būtų galėjusi laisvai disponuoti, tuo tarpu pagal nesilaikant atpirkimo sutarties sąlygų ieškovės apskaičiuotą turto atpirkimo kainą, šio sandorio įvykdymas atsakovei būtų kainavęs 2 320 457,86 Eur, o ieškovė nepagrįstai būtų gavusi 402 724,09 Eur sumą.

14.5. Jeigu ieškovė už turto atpirkimą nusprendė neskaičiuoti PVM, tai ir apskaičiuodama turto atpirkimo kainą, parduodamo turto likutines vertes ir prie 2018 m. gegužės 7 d. pranešimo pridėtos išankstinės sąskaitos eilutėse Nr. 11–18 nurodytas palūkanas turėjo sumažinti 21 proc., nes veiklos nuomos sutarčių mokėjimo grafikuose turto likutinės vertės yra nurodytos su PVM. Atitinkamai, ir baudą turėjo skaičiuoti nuo 21 proc. mažesnės sumos (t. y. nuo 1 917 733,77 Eur), tokiu atveju bauda nebūtų didesnė nei 383 546,75 Eur, o teismas priteisė 464 091,57 Eur netesybas.

14.6. Teismas neįvertino ir tokių atsakovės argumentų, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos – 20 proc. bauda, yra aiškiai per didelės ir turėjo būti sumažintos iki 0 Eur, nes ieškovė, perleidusi atpirkimo sutarčių objektu esantį turtą trečiajam asmeniui, nepatyrė jokių nuostolių, priešingai, realizavo šį turtą už 355 442,14 Eur didesnę sumą nei reikalavo, kad sumokėtų atsakovė. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės baudą, kurios dydis 464 091,57 Eur, yra akivaizdžiai neteisėtas. Be to, su ieškove sudarytos veiklos nuomos sutartys, kurių įvykdymas buvo užtikrintas atpirkimo sutartimis, savo turiniu yra lizingo sutartys, todėl reikia remtis atitinkama kasacinio teismo praktika

14.7. Tokia aplinkybė, kad ieškovė savo 2018 m. gegužės 31 d. rašte nurodė, jog atsakovė turi galimybę iki 2018 m. birželio 1 d. (t. y. vos per 1 dieną) pateikti ieškovei finansų institucijos įsipareigojantį raštą finansuoti atsakovę, taip pat toks faktas, kad su naująja pirkėja UAB „Via LT“ finansinės nuomos sutartis ir išperkamosios nuomos sutartis buvo sudarytos vos po 22 d. nuo atpirkimo sutarčių nutraukimo dienos, o ieškovė yra bankas, turėjusi atlikti visą eilę veiksmų, susijusių su naujos pirkėjos finansavimu ir sutarčių sudarymu, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė naująją turto pirkėją buvo suradusi dar net nenutraukusi atpirkimo sutarčių su atsakove. Taigi ji atsakovei tik formaliai pateikė pasiūlymą, žinodama, kad jo pagal pateiktas sąlygas nebus įmanoma įgyvendinti.

14.8. Atsakovė prašė iškviesti liudyti naujosios pirkėjos UAB „Via LT“ vadovę, teismas patenkino tokį prašymą ir, atsakovei sumokėjus užstatą, išsiuntė šaukimą liudytojai. Tačiau šiai liudytojai neatvykus į teismo posėdį, teismas, visiškai nemotyvuodamas, savo poziciją dėl poreikio apklausti minėtą liudytoją pakeitė ir bylą išnagrinėjo jos neapklausęs.

15. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atsakovės BUAB „Nord Service“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Atpirkimo sutartys buvo besąlyginės. Atsakovė ir neneigia fakto, kad jos prievolės bankui pagal atpirkimo sutartis nebuvo įvykdytos. Tai, kad veiklos nuomos sutartys bus nutrauktos ir atsakovė privalės atpirkti turtą, atsakovei buvo žinoma jau 2018 metų sausio mėnesį, todėl ji turėjo pakankamai laiko iki besąlyginio atpirkimo sutarčių nutraukimo pasirūpinti turto atpirkimo finansavimu kitose kredito įstaigose arba sukaupti reikiamą lėšų sumą savo sąskaitoje.

15.2. Remiantis atpirkimo sutarčių 24 punktu, atsakovė prisiėmė riziką, susijusią su mokesčių tarifo pasikeitimu. Atsakovė neteisingai nurodo, kad šalys atpirkimo sutartimis buvo susitariusios, kad turto atpirkimo kaina bus skaičiuojama su PVM. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, taip pat banko apskaitos politika, finansinės paslaugos, kurias teikia bankai, pridėtinės vertės mokesčiu nėra apmokestinamos. Taigi šiuo atveju teigtina, kad sutartyse buvęs PVM tarifas pasikeitė į 0 tarifą, t. y. sumažėjo, o kadangi atsakovė atpirkimo sutartyse buvo prisiėmusi riziką, susijusią su turto atpirkimo suma, pasikeitus PVM tarifui, tai nekeičia atsakovės įsipareigojimų bankui pagal atpirkimo sutartis apimties.

15.3. Be to, dėl PVM išskyrimo, apskaičiuojant turto kainą, bankas buvo saistomas su kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzY3OS0xMDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3679-1031/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3679-1031/2018">e2-3679-1031/2018</a>, sąlygų. Taikos sutarties 7 punktas numatė, kad atsakovei atpirkimo sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis neatpirkus turto, bankas įsipareigoja 2 savaites pardavinėti turtą viešai rinkoje už ne mažiau kaip 2 365 398,43 Eur, įskaitant PVM, jei turtas bus parduodamas sudarant lizingo sutartį / PVM neišskiriant, jei turtas bus parduodamas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o nepardavus turto už šią pinigų sumą – pardavinėti jį dar 2 savaites viešai rinkoje, už ne mažiau kaip 2 250 600 Eur, įskaitant PVM, jei turtas bus parduodamas sudarant lizingo sutartį / PVM neišskiriant, jei turtas bus parduodamas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

15.4. Atsakovė, kaip ir ieškovė, yra verslo subjektas, turintis verslo patirties, todėl jai turėjo būti žinomos pasekmės, kylančios sutarčių neįvykdymo atveju. Visą atpirkimo sutarčių galiojimo laikotarpį atsakovė nesikreipė nei į lizingo bendrovę, nei į banką dėl baudos dydžio sumažinimo ar kitų sutartinių sąlygų keitimo.

15.5. Atsakovė neteisi, kad bankas nepatyrė jokių nuostolių ir dar gavo pelną. Atsakovė visiškai nevertina nei banko veiklos specifikos, nei su veikla susijusių sąnaudų ir kaštų. Bankui nuostoliai atsirado vos tik nutraukus veiklos nuomos sutartis nuo 2018 m. vasario 1 d., kadangi bankas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo sudaryti atidėjimus savo veiklos rizikai sumažinti (Lietuvos Respublikos bankų įstatymų 47 straipsnis). Kadangi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, atsakovės finansinė būklė buvo bloga, neįvykdyto sandorio suma buvo virš 2 000 000 Eur, dėl turto prasidėjo teisminiai ginčai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, todėl sandoris buvo priskirtas prie itin rizikingų, ir bankas privalėjo suformuoti privalomus atidėjimus, atitinkamai mažinant banko pelną, skolinimosi reitingus ir pan.

15.6. Atsakovė taip pat neatsižvelgia į tai, kad sandoriai su UAB „Via LT“ buvo sudaryti 10 metų laikotarpiui – iki 2028 m. birželio 30 d., taigi bankas iš karto 2 675 900 Eur sumos negavo. Sudarydamas sandorį ilgam laikotarpiui bankas turėjo prisiimti riziką dėl infliacijos, galimo turtą įsigijusio subjekto nemokumo ir kitų faktorių. Be to, prieš sudarant sandorius su UAB „Via LT“ bankas turėjo panaudoti tiek piniginius išteklius, tiek žmogiškuosius resursus – samdyti nekilnojamojo turto agentūras, turto vertintojus, vesti derybas su potencialiais turto pirkėjais bei atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus, siekiant kaip galima greičiau realizuoti turtą, kuris bankui kiekvieną dieną generavo nuostolius. Tokiu būdu bankas, atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, yra patyręs didelių nuostolių, taigi priteista bauda atlieka nuostolių kompensavimo funkciją – ji kompensuoja tuos praradimus, kuriuos patyrė bankas.

15.7. Sutarčių sudarymas su UAB „Via LT“ po 22 dienų nuo atpirkimo sutarčių su atsakove nutraukimo dienos yra pakankamas laikotarpis tiek deryboms įvykti, tiek sprendimams priimti.

15.8. Liudytoja L. Z. buvo kviečiama į posėdį atsakovės iniciatyva. Todėl atsakovė galėjo pasirūpinti, kad ši liudytoja į posėdį atvyktų, nes posėdžio atidėjimas keletą kartų dėl liudytojos neatvykimo prieštarautų proceso operatyvumo principui. Be to, bankui nežinoma, kokias aplinkybes galėtų liudytoja nurodyti, nes ji nėra dalyvavusi banko, atsakovės ir trečiojo asmens santykiuose, jai negali būti žinomos veiklos nuomos ir atpirkimo sutarčių vykdymo sąlygos ir aplinkybės, todėl tokios liudytojos apklausos ir parodymų vertė byloje kelia pagrįstų abejonių.

16. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atsakovės BUAB „Nord Service“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

16.1. Ieškovė pažeidė besąlyginio turto atpirkimo sutartyse ir CK normose, reglamentuojančiose sutarčių vykdymą (CK 6.38 straipsnis), įtvirtintas pareigas: ieškovė atsakovei galimai sudarė tik formalias sąlygas įgyvendinti atpirkimo teisę, neįvykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti ir aiškiai nurodyti turto atpirkimo kainą, klaidino atsakovę dėl pagal sutartį mokėtino PVM (ne)įskaitymo į pardavimo kainą.

16.2. Atsakovei pateikus prašymą liudytoja apklausti naujojo ginčo turto savininko atstovę, teismas nesudarė realių galimybių šią liudytoją apklausti (nebuvo užtikrintas šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje). Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

16.3. Sprendimu iš atsakovės buvo priteistos baudinės netesybos, kurias įstatymas ir šioje srityje formuojama nuosekli teismų praktika draudžia, ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

17. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, apribojo proceso šalių teisę tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigą ir todėl liko nenustatyta dalis bylai reikšmingų aplinkybių: kaip vyko turto perleidimo naujam savininkui procesas, ar jį vykdydama ieškovė nepažeidė besąlyginio atpirkimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ar atsakovei buvo sudarytos teisėtos ir realios galimybės įgyvendinti atpirkimo teisę. Liudytojai L. Z. neatvykus į teismo posėdį, teismas tik abstrakčiai nurodė, jog dėjo pastangas tam, kad apklaustų liudytoją, tačiau ji neatvyko, visiškai nepagrįstai ir formaliai netenkinęs atsakovės pakartotinai pareikšto prašymo apklausti minėtą liudytoją teismo posėdyje.

17.2. Sprendimas yra nemotyvuotas. Jame apskritai nepasisakoma dėl prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens išdėstytų argumentų bei prieštaravimų. Aplinkybės, kurios nustatytos nagrinėjant bylą iš esmės, bei įrodymai, kurie buvo tiriami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, sprendime apskritai neįvertinti ir neaptarti. Sprendimas iš esmės yra pagrįstas tik dokumentais (įrodymais), kurie teismui pateikti iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Sprendimo motyvai, susiję su įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimu, sudaro mažiau kaip pusę puslapio (likusią motyvuojamosios teismo sprendimo dalies dalį sudaro tiesiog konstatuojami faktai apie tai, kokios yra šalių sudarytų sutarčių sąlygos), o dėl to, kodėl atmesti atsakovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai bei nurodyti argumentai, apskritai nepasisakoma.

17.3. Skirtumas tarp turto kainos pagal sutartis su UAB „Via LT“ ir atsakovės kreditorinio reikalavimo (įvertinus pagal 2018 m. balandžio 18 d. taikos sutarties 4 punkto unijos bankui sumokėtas sumas už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 1 d.), t. y. 357 086,07 Eur, teisiškai vertintinas kaip banko nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 straipsnis). Skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai sudaromos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

17.4. Nepaisant to, kad ieškovė nepatyrė jokių realių nuostolių, susijusių su veiklos nuomos sutarčių nutraukimu, ieškovė ne tik šioje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl baudos priteisimo, tačiau taip pat BKU „Vilniaus kreditas“ bankroto byloje yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, kylantį iš veiklos nuomos sutarčių. Iškėlus unijai bankroto bylą, bankas nutraukė veiklos nuomos sutartis ir 2018 m. vasario 15 d. pateikė unijos bankroto administratoriui 2 365 398,43 Eur sumos kreditorinį reikalavimą. Pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo bankas nurodė, kad, realizavus veiklos nuomos sutarčių objektu buvusį turtą, kreditorinis reikalavimas bus tikslinamas. Tačiau prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimo dieną tai dar nebuvo padaryta (prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priedas Nr. 3 ir priedas Nr. 11).

17.5. Trečiasis asmuo yra bankrutavusi kredito unija, kuriai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 14 984 815,18 Eur. Pagrindinis ir didžiausias kreditorius su 14 858 946,99 Eur vertės antros eilės kreditoriniu reikalavimu yra VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri kreditorinį reikalavimą įgijo išmokėjusi atitinkamas sumas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Besąlyginio atpirkimo sutarčių vykdymas (įskaitant ir sumokėti baudą) buvo užtikrintas 75 400 000 vnt. unijai priklausančių 754 000 Eur vertės vertybinių popierių įkeitimu. Atsižvelgiant į atsakovės finansinę situaciją (juolab kad ir atsakovei keliama bankroto byla), taip pat į tai, kad šioje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (unijos turto areštas), pagrįstai tikėtina, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės sumokėti skundžiamu spendimu priteistą sumą (baudą), išieškojimas bus nukreiptas į 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 8 d. įkeitimo sandoriais įkeistus BKU „Vilniaus kreditas“ priklausančius vertybinius popierius, t. y. į turtą, kurį unija turėtų naudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Tokiu atveju neabejotinai sumažėtų unijos galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, tarp jų ir su valstybe.

17.6. Priėmus skundžiamą sprendimą, atsakovei buvo pritaikytos baudinio pobūdžio netesybos, kurios nesuderinamos su civilinės atsakomybės kompensacine funkcija. Netesybos, jei teismas apskirtai įžvelgtų esant pagrindą jas taikyti, privalo būti mažinamos atsižvelgiant į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį (t. y. tai, kad jokių realių nuostolių kreditorius nepatyrė) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (palikus galioti sprendimą, išieškojimas gali būti, ir tikėtina, bus nukreiptas į įkeistą, trečiajam asmeniui priklausantį turtą, o tai kartu reikš trečiojo asmens kreditorių, įskaitant ir valstybę, interesų pažeidimą).

18. Ieškovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BKU „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Nepalankus įrodymų vertinimas vienai iš šalių nėra pagrindas išvadai, kad teismas apskritai neteisingai įvertino įrodymus. Teismas, priimdamas sprendimą, pirmiausia vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie atskleidžia tarp šalių susiklosčiusių santykių turinį. Nei sudarant veiklos nuomos sutartis, nei sudarant atpirkimo sutartis tarp banko, atsakovės ir trečiojo asmens, liudytoja nedalyvavo, jai nėra žinomos aplinkybės apie banko veiksmus, nutraukiant atpirkimo sutartis, taip pat jai negali būti žinomi atsakovės ar banko veiksmai atpirkimo sutarčių vykdymo procese, bankui reikalaujant, kad atsakovė sumokėtų paskaičiuotą baudą. Turto perleidimo UAB „VIA LT“ procesas vyko jau po to, kai atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal atpirkimo sutartis, bankas buvo su atsakove nutraukęs atpirkimo sutartis ir pareikalavęs sumokėti baudą. Todėl atsakovės prašymas pakartotinai kviesti šią liudytoją vertintinas kaip siekis vilkinti bylinėjimosi procesą, kuris tęsėsi apie metus laiko.

18.2. Kredito unija, iki bankroto paskelbimo pati turėjusi finansų įstaigos statusą ir teikusi finansines paslaugas, turėtų suprasti, kas yra atidėjinių suformavimas ir kokią įtaką tai gali turėti finansų įstaigos veiklai. Akivaizdu, kad suformuodama atidėjimus finansų įstaiga patiria nuostolių. Todėl toks jos teiginys, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, yra nepagrįstas.

18.3. Besąlyginio atpirkimo sutarčių įvykdymas bankui yra užtikrintas trečiajam asmeniui priklausančio turto – 75 400 000 vnt. vertybinių popierių įkeitimu. Nurodyti vertybiniai popieriai buvo įkeisti notariškai patvirtintais sutartinio įkeitimo sandoriais. Bankas yra sąžiningas įkaito turėtojas, o įstatymas gina sąžiningo įkaito turėtojo interesus, todėl bankas turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš nurodyto įkeisto turto. Tuo tarpu kitiems trečiojo asmens kreditoriams, nepriklausomai nuo jų statuso, vertybiniai popieriai nebuvo įkeisti, taigi jie neturi pirmenybės teisės prieš banką nukreipti savo reikalavimų patenkinimo į įkeistą turtą ar iš jo gautinas lėšas.

18.4. Atsakovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal atpirkimo sutartis, patvirtino, kad ji šias sutartis perskaitė ir susipažino su visomis jų sąlygomis, patvirtino, kad sutartys atitinka jos valią, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (atpirkimo sutarčių 55 punktai). Taigi, pati atsakovė sudarydama atpirkimo sutartis, su baudos dydžiu sutiko ir prisiėmė riziką šią baudą sumokėti, jei bus neįvykdyti įsipareigojimai pagal atpirkimo sutartis. Šalys dėl baudos dydžio susitarė atsižvelgdamos į sandorio sudėtingumą, į sandorio sumą, kuri viršija 2 milijonus eurų, į pasekmes, kurios kyla neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį. Todėl šalių sutartas baudos dydis yra optimalus ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismui nusprendus mažinti baudos dydį, būtų paneigta šalių (verslo subjektų) teisė laisva valia susitarti dėl sutarčių sąlygų, nustatyti atsakomybės ribas dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, būtų pripažinta, kad skolininkas turi teisę nevykdyti savo įsipareigojimų, elgtis nesąžiningai, ir jam už tai nebus sukeliamos jokios neigiamos pasekmės.

19. Atsakovė BUAB „Nord Service“ atsiliepime į trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė sutinka su trečiojo asmens pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo pareigos motyvuoti galutinį sprendimą, kai byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas

20. Ieškovė ginčo nagrinėjimą teisme inicijavo, o pirmosios instancijos teismas jį išnagrinėjo pagal dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles (CPK XXII skyrius, CPK 424 – 430 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, tačiau kiti proceso dalyviai, nesutikdami su tokia ginčo išnagrinėjimo baigtimi, pateikė dėl preliminaraus teismo sprendimo prieštaravimus, kuriuos priėmęs ir išnagrinėjęs teismas galutiniu 2019 m. gruodžio 10 d. savo sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

21. Atsakovės ir trečiojo asmens (toliau – ir apeliančių) apeliaciniai skundai visų pirma yra grindžiami argumentais, susijusiais su skundžiamo teismo galutinio sprendimo turinio ydingumu. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, priimtas neįvertinus jų procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo) ir teismo posėdžio metu nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, dar daugiau, apribojus atsakovei galimybę įrodinėti šių argumentų pagrįstumą (t. y. gintis nuo jai pareikšto ieškinio). Taigi, apeliaciniuose skunduose iš esmės yra keliamas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas klausimas.

22. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis – joje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

23. Tuo tarpu preliminaraus teismo sprendimo turiniui (jo motyvuojamai daliai) keliami kiek kitokie reikalavimai, o tokio sprendimo motyvuojamoje dalyje glaustai turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) įstatymai, kuriais vadovavosi teismas (CPK 428 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka yra neskundžiamas – jis įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antroji šalis (atsakovas) nepareiškia motyvuotų prieštaravimų ir nepateikia šią poziciją atitinkančių įrodymų. Pateikus prieštaravimus ir juos priėmus, teismas, išnagrinėjęs bylą, priima galutinį sprendimą (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

24. Kadangi preliminarus teismo sprendimas yra priimamas tik pagal vienos šalies (t. y. ieškovo) pateiktus įrodymus ir tik tos šalies argumentų pagrindu (CPK 428 straipsnio 1 dalis), teismas, nežinodamas antrosios šalies nuomonės dėl jai pareikštų reikalavimų ir nežinodamas, kokiais įrodymais (įrodinėjimo priemonėmis) ji grindžia ar ketina grįsti savo procesinę poziciją, preliminariame sprendime objektyviai negali atlikti tokios išsamios įrodymų analizės, kurią atlieka išnagrinėjęs ginčą pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles. Kitaip tariant, galutinis teismo sprendimas, priimtas ištyrus abiejų šalių pateiktus į bylą įrodymus, įvertinus jų sąsajumą su ginčo dalyku, išsprendus įrodymų patikimumo ir kitus svarbius klausimus (CPK 185 straipsnis), savo turiniu privalo būti ir išsamesnis, ir labiau argumentuotas, nei preliminarus teismo sprendimas.

25. Kaip nurodyta, proceso įstatyme yra įtvirtinta speciali preliminaraus teismo sprendimo peržiūros tvarka, t. y. įstatymų leidėjas apribojo instancinės patikros procedūras, visų pirma pareigą įvertinti taip pat ir antrosios šalies teikiamus įrodymus bei argumentus nustatydamas pačiam pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 23 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas tokios savo pareigos neatliko ir pažeidė antrosios šalies teisę būti išklausytai.

26. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad preliminaraus teismo sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir būtent taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2014">3K-3-419/2014</a>; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-248/2018">e3K-3-226-248/2018</a>).

27. Be to, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą, pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2009">3K-3-196/2009</a>; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2014">3K-3-419/2014</a>).

28. Priklausomai nuo ginčo pobūdžio, prašomos ginti teisės atsiradimo pagrindo ieškovui suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių civilinio proceso formų – ginčo teiseną, dokumentinį (preliminaraus sprendimo) procesą, teismo įsakymo procesą ir kt. Nepaisant šių formų įvairovės, visose jose turi būti užtikrinamos esminės byloje dalyvaujančių asmenų teisės, kurių visuma apibūdinama kaip teisė į teisingą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419/2014">3K-3-419/2014</a>).

29. Nurodyta kasacinio teismo praktika ir pirmiau aptartos CPK normos suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek ieškovo atsiliepime į šį prieštaravimą pateikti argumentai, visų proceso dalyvių paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai neabejotinai turėjo būti teismo įvertinti, dėl jų turėjo būti pasisakyta galutiniame teismo sprendime, kurio motyvuojamoje dalyje privalėjo būti visi CPK 270 straipsnio 4 dalyje išvardinti sprendimo motyvuojamosios dalies elementai.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-915/2017">3K-3-215-915/2017</a>; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a>).

31. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti sutartines netesybas (baudą), kadangi atsakovė atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais su ieškove neatsiskaitė. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad jai nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal atpirkimo sutartis, kadangi pati ieškovė šias sutartis pažeidė. Tokius teiginius atsakovė grindė pareigos tinkamai apskaičiuoti atpirkimo kainą pažeidimu, tvirtindama, kad atpirkimo kainą, priešingai nei padarė, ieškovė turėjo nurodyti su PVM, taigi įrodinėjo CK 6.64 straipsnyje nustatytos sąlygos buvimą.

33. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusi.

34. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsakovė prieštaravimus, be kita ko, grindė ir tokiais argumentais, kad atpirkimo sutartyje nustatytų netesybų jai taikymas reikštų baudinės, o ne kompensacinės paskirties netesybas, netesybų dydis neprotingas ir per didelis, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio patenkinimo atveju ši nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, turėtų jas sumažinti iki 0 Eur.

35. Atsakovė atsikirtimuose į prieštaravimus laikėsi pozicijos, kad atpirkimo kainą ji nurodė teisingai, atpirkimo sutartyse nustatyta, kad atpirkimo sumą sudaro likutinės vertės bei kitos kliento mokėtinos sumos pagal veiklos nuomos sutartis, be to, atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus, įvardijo ir savo patirtus nuostolius.

36. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tiek dėl sutartį pažeidusios šalies, tiek ir dėl netesybų mokėjimo pareigos bei jų dydžio, atsakovei įrodinėjant, kad ieškovė pirmoji pažeidė sutartinę prievolę. Tačiau visiškai jokių argumentų dėl ginčo esmės galutiniame teismo sprendime nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbią reikšmę šioje byloje galėtų turėti apeliančių akcentuojama aplinkybė, ar ieškovė savo 2018 m. gegužės 7 d. pranešime nurodydama turto atpirkimo kainą (be PVM), ją nurodė teisingai. Tik tokią aplinkybę nustačius, toliau jau galima spręsti, kuri šalis pažeidė (ir ar pažeidė) sutartį, ar gali būti atsakovei taikomos (ir kokio dydžio) netesybos.

37. Todėl teisėjų kolegija pritaria abiejų apeliančių pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nepakeistą preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tik pagal vienos šalies pateiktus įrodymus buvo patenkintas, neatliko visiškai jokios antrosios ginčijamo teisinio santykio šalies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens pateiktų motyvų, argumentų bei įrodymų analizės. Teismas iš esmės apsiribojo preliminaraus sprendimo priėmimo metu nustatytų faktinių aplinkybių aptarimu galutiniame savo sprendime, t. y. veiklos nuomos sutarčių ir atpirkimo sutarčių nuostatų išdėstymu (perrašymu).

38. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl dokumentiniame procese pareikštų prieštaravimų reikšmės bei įvertinęs juos šalių lygiateisiškumo principo užtikrinimo kontekste, yra pažymėjęs, kad CPK 17 straipsnis reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso šalims įgyvendinti savo teises procese. Atsakovas gali gintis nuo ieškinio pareikšdamas prieštaravimus, t. y. paaiškinimus, pagrindžiančius jam pareikšto ieškinio nepagrįstumą. CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai kartu reiškia, kad toks sprendimas priimamas ištyrus visus įrodymus, teismui galint išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 straipsnis). Teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovo pareikštų prieštaravimų, o atsisakymas atsižvelgti į pareikštus prieštaravimus reikštų proceso šalių lygiateisiškumo ir teisės į gynybą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519/2008">3K-3-519/2008</a>).

39. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti atsakovės prieštaravimų pagrįstumą, savo išvadas argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi. Todėl tokio turinio galutinis teismo sprendimas, kuriame neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų, ir vien dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, tesėtu ir pagrįstu. Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia teisėjų kolegijai atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl tenkintino ieškinio iš tiesų yra teisinga.

40. Nustatytas esminis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja vertinimą apie tinkamo proceso byloje nebuvimą, todėl šis procesas pakartotinas, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju dėl kitų apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo nepasisakytina.

Dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų

41. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, turi būti sprendžiamas už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinamo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

42. Šiuo konkrečiu atveju žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo nutarties priėmimo, o po apeliacinio skundo pateikimo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla (ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 21 d.). Trečiasis asmuo taip pat turi bankrutuojančio juridinio asmens statusą, todėl žyminio mokesčio nemokėjo. Taigi, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas kaip neaktualus.

43. Bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo taip pat nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė

Agnė Tikniūtė