Civilinė byla Nr. e2-1571-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00290-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos 3.6.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Balturas“, K. B., I. B. (I. B.), R. B. ir Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui „Balturas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. birželio 4 d. ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Poilsis pajūryje“ ir E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovams I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo draudimo, skirti 10 000 Eur baudą už kiekvieną draudimo pažeidimo atvejį; 2) priteisti iš atsakovų I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. solidariai ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai 558 474 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ naudai 38 595,11 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš atsakovų I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. solidariai ieškovo E. K. naudai 150 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. birželio 9 d. ieškovai teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ir atsakovo Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens (toliau – RAB) „Balturas“ įtraukimo į bylą. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė: 1) uždrausti atsakovams I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B., RAB „Balturas“ naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo draudimo, skirti 10 000 Eur baudą už kiekvieną draudimo pažeidimo atvejį; 2) priteisti iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ solidariai 558 474 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 4) priteisti iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. ieškovui E. K. solidariai 150 000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ieškovui E. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų prašymas priimtas 2020 m. birželio 12 d. teisėjos rezoliucija.
3. Atsakovai UAB „Balturas“, K. B., I. B., R. B. (RAB „Balturas“ vadovas) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstytų argumentų pagrindu. Be kita ko, atsakovai pateikė prašymą atsakovo RAB „Balturas“ atžvilgiu pareikštus reikalavimus palikti nenagrinėtus, o bylą šioje dalyje nutraukti, išaiškinant ieškovams jų teisę su atitinkamu ieškiniu kreiptis į kompetentingą Rusijos Federacijos teismą. Atsakovų teigimu, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovų 2020 m.birželio 8 d. atsakovei RAB „Balturas“ pareikštų reikalavimų, nes atsakovė yra Rusijos Federacijoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, neturintis Lietuvos Respublikos teritorijoje valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo. Teigė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 40 straipsnį, nes ieškovai nenurodė, kokie konkretūs atsakovės veiksmai sukėlė žalą ieškovams.
4. Ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėtu, kuriame nurodė, jog Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dvi jurisdikcijos alternatyvos, t. y. reikšti ieškinį pagal neteisėtų veiksmų atlikimo vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą, o jų pasirinkimo prerogatyva tenka ieškovui. Teigė, jog siekiant išspręsti jurisdikcijos klausimą dėl žalos priteisimo iš Rusijos bendrovės, reikia nustatyti žalos atsiradimo vietą, t. y. teismas turi analizuoti atsiradusios žalos sudėtį ir nustatyti, kur tie veiksmai (žala) įvyko. Nurodė, kad atsakovai, padarę žalą, veikė bendrai, t. y. atsakovė I. B. yra RAB „Balturas“ steigėja, vienintelė akcininkė ir buvusi vadovė, šiuo metu RAB „Balturas“ vadovas yra jos sutuoktinis R. B., jų dukra K. B. Lietuvoje 2016 m. kovo 4 d. įsteigė su ieškove UAB „Poilsis pajūryje“ konkuruojantį subjektą UAB „Balturas“, kurio vadovė ji ir yra, UAB „Balturas“ darbuotojai yra jos tėvai I. B. ir R. B., kurie yra buvę ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ darbuotojai. Taigi tiek Rusijoje įsteigta RAB „Balturas“, tiek Lietuvoje įsteigta UAB „Balturas“ faktiškai yra valdoma ir šiuose juridiniuose asmenyse dirba tie patys asmenys, vienos šeimos nariai. Nurodo, kad pagal UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį ieškovė perduodavo RAB „Balturas“ savo komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie teikiamų kelionių paslaugų sudėtį, kainas bei dokumentus, reikalingus pagal sutartį įsipareigojimų vykdymui.
5. RAB „Balturas“, kurią siejo bendradarbiavimo santykiai su UAB „Poilsis pajūryje“, RAB „Balturas“ vadovė ir UAB „Poilsis pajūryje“ darbuotoja I. B., taip pat atsakovas R. B., dirbdamas UAB „Poilsis pajūryje“, sužinoję ieškovės komercines paslaptis – turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, ieškovės teikiamų paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius) ir informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, bet kokius kitus verslo ryšius, verslo planus, jų finansines prognozes, įmonės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais, sutarčių ir susitarimų objektus, atsiskaitymo tvarką, darbo procedūras, planuojamus sudaryti sandorius ir kitą informaciją komercinėje veikloje naudingą ir vertę turinčią informaciją, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims padarytų ieškovei turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir pan., visą šią informaciją neteisėtai, pažeisdami konfidencialumo pareigą, neteisėtai perdavė informaciją atsakovėms K. B. ir jos vadovaujamai UAB „Balturas“, kurios neteisėtai gavusios informaciją iš asmenų, neturinčių teisės ją perduoti, nesąžiningai konkuravo siekdamos naudos sau bei darydamos žalą ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“.
6. Be to, RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ viešai teikė neteisingą ir klientus klaidinančią informaciją apie save (interneto svetainę, gyvavimo metus ir turimą patirtį), siekdamos suklaidinti klientus dėl paslaugų teikėjo, taip pat nukopijavo ir į savo tinklalapį įdėjo iš ieškovės tinklalapio paimtas nuotraukas ir viešbučių aprašymus. Dėl suderintų visų atsakovų neteisėtų veiksmų žymiai sumažėjus turistinių paslaugų pardavimams, ieškovė UAB „Poilsis pajūryje“ ne tik nebegavo pelno, bet patyrė finansinius nuostolius, todėl ieškiniu yra prašoma atlyginti atsakovų padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškia negautų pajamų forma. Taigi aplinkybės, lėmusios ieškovų reikalavimus atlyginti turtinę žalą, atsirado Lietuvoje, nes Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo UAB „Poilsis pajūryje“ negavo pajamų, todėl šios aplinkybės pagrindžia kilusio ginčo teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, be to, atsakovo R. B., kuris yra ir RAB „Balturas“ vadovas, gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Dėl to pagrįstai galima teigti, kad RAB „Balturas“ valdymo įstaigai esant Lietuvoje, juridiniam asmeniui RAB „Balturas“ civilinėje byloje pareikštus reikalavimus yra kompetentingas nagrinėti Lietuvos Respublikos teismas ir pagal Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą – ieškovų UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. ieškinio dalį, kuria reiškiami reikalavimai atsakovei RAB „Balturas“, paliko nenagrinėtą ir išaiškino ieškovams, kad ieškinį atsakovei RAB „Balturas“ jie gali pareikšti kompetentingam Rusijos Federacijos teismui.
8. Teismas nurodė, kad asmuo, sudarydamas sutartį su asmeniu, kurio buvimo vieta yra kitoje valstybėje, prisiima riziką, kad žalos atsiradimo atveju bus taikoma bendroji teismingumo taisyklė, įpareigojanti dėl žalos atlyginimo kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai, konkrečiai – UAB „Poilsis pajūryje“, atstovaujama direktoriaus E. K., tokią riziką prisiėmė 2013 m. vasario 1 d. sudarydama su atsakove RAB „Balturas“ užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovės buveinės vieta yra Rusijos Federacijoje. Kadangi ieškovai argumentuoja atsakovų neteisėtais veiksmais, t. y. gautos, ieškovų teigimu, konfidencialios informacijos būtent vykdant šią agentavimo sutartį atskleidimu ir panaudojimu, taigi ginčas neabejotinai susijęs su agentavimo sutartimi ir jos vykdymu. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Dvišalės sutarties 21 straipsnio 2 dalį susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui, o agentavimo sutarties 7.3 punktu susitarta, jog sprendžiant šia sutartimi nesureguliuotus klausimus šalys vadovaujasi Rusijos Federacijos įstatymais.
9. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovų ieškinyje suformuluoti reikalavimai nėra susiję vien su žalos atlyginimu. Ieškovai reikalauja nutraukti jų teises pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti tokių veiksmų atlikimą ateityje, todėl sprendžiant dėl ieškovų pareikšto ieškinio teismingumo nėra aktualūs išaiškinimai, kurie taikytini sprendžiant klausimą dėl teismingumo pagal žalos atsiradimo vietos kriterijų. Nagrinėjamu atveju svarbus vietos, kurioje įvyko arba gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, kriterijus. Teigdami, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškovai nurodo, kad aplinkybės, lėmusios ieškovų reikalavimus atlyginti turtinę žalą, atsirado Lietuvoje, nes Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo UAB „Poilsis pajūryje“ negavo pajamų, be to, atsakovo R. B., kuris yra ir RAB „Balturas“ vadovas, gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas nesutiko su šiais teiginiais, nes RAB „Balturas“ vykdo veiklą Rusijos Federacijoje ir būtent dėl šios veiklos, ieškovų teigimu, jiems buvo padaryta žala. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė RAB „Balturas“ veiksmus, kurie galbūt sukėlė ieškovams žalą, atliko Rusijos Federacijoje, o teismų praktikoje pabrėžta itin glaudžios sąsajos tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko arba gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismų reikšmė. Tokia glaudi sąsaja užtikrina gerą teisingumo administravimą ir veiksmingo proceso organizavimą, įskaitant lengvesnį įrodymų rinkimą, nes būtent bylos nagrinėjimas toje šalyje, kurioje ieškovai teigia buvus jų teises pažeidusių atsakovų veiksmų, sudaro geresnes galimybes surinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokius veiksmus. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismo vertinimu, nagrinėti ginčą dėl ieškovų reikalavimų atsakovei RAB „Balturas“ Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl RAB „Balturas“ įtraukimo į bylą atsakovu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. teismas netinkamai aiškino Dvišalės sutarties 21 ir 40 straipsniuose įtvirtintas bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos taisykles. Teismas ne tik neatsižvelgė į konkrečiu atveju aktualias žalos padarymo aplinkybes, visų atsakovų tarpusavio ryšį ir bendrą veikimą ieškovei padarant žalą, bet neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojančią sprendžiant jurisdikcijos klausimą dėl žalos priteisimo iš Rusijos bendrovės Lietuvos teismuose, nustatyti žalos atsiradimo vietą, t. y. įpareigojančią teismą analizuoti atsiradusios žalos sudėtį ir nustatyti kur tie veiksmai (žala) įvyko. Šiuo atveju, RAB „Balturas“ taikytina deliktinė atsakomybė – turtinė žala ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ buvo padaryta bendrais Baltrūnų šeimos ir jų įsteigtų juridinių asmenų, įskaitant RAB „Balturas“ veiksmais. Vien juridinio asmens registravimo tam tikroje valstybėje aplinkybė per se neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad žalą tas asmuo padarė būtent toje valstybėje, o turi būti atsižvelgta į konkrečias žalos padarymo aplinkybes;
10.2. teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad kai ieškovas civilinę atsakovo atsakomybę kildina iš delikto, t. y. reikalauja atsakovo atsakomybės kaip turtinės prievolės, atsirandančios dėl žalos, bei kai ieškovas yra Lietuvos bendrovė, galima konstatuoti, kad ieškovo žala (ieškovo nurodyta negautų pajamų forma) (jeigu tokia būtų nustatyta) yra patiriama Lietuvos Respublikoje. Visa tai pagrindžia kilusio ginčo teismingumą Lietuvos Respublikos teismams;
10.3. tuo atveju, jei ieškovai RAB „Balturas“ prašytų taikyti sutartinę atsakomybę, sprendžiant, kurios valstybės teismas kompetentingas nagrinėti bylą, turėjo būti atsižvelgta į UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ sudarytos agentavimo sutarties 7.2 punktą, kuriame numatyta, kad, jei negalima ginčų išspręsti derybų keliu, šalys perduoda juos peržiūrėti arbitražui arba ieškovo šalies teismui. Šiuo atveju ieškovė yra UAB Poilsis pajūryje“, todėl byla RAB „Balturas“ atžvilgiu turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme;
10.4. RAB „Balturas“ vadovas R. B. nuolat gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai galima teigti, kad RAB „Balturas“ valdymo įstaigai esant Lietuvoje, jos vadovaujamam juridiniam asmeniui RAB „Balturas“ civilinėje byloje pareikštus reikalavimus yra kompetentingas nagrinėti Lietuvos Respublikos teismas ir vadovaujantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi;
10.5. kadangi žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų Baltrūnų, RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ veiksmais, reikalavimai šiems asmenims turi būti nagrinėjami vienoje byloje, nes reikalavimas yra pareikštas to paties ieškovo tiems patiems atsakovams, dėl to paties dalyko. Visi ginče dalyvaujantys asmenys yra Klaipėdoje, Lietuvoje, kur yra renkami visi bylai išspręsti reikšmingi įrodymai. Tuo tarpu, dirbtinai iš atsakovų išskyrus RAB „Balturas“ ir dėl tų pačių reikalavimų ieškovę pasiunčiant kreiptis į Rusijos Federacijos teismą, ne tik būtų sudarytos galimybės Baltrūnams padaryti neįmanomu arba žymiai apsunkinti bylos užsienio valstybėje nagrinėjimą, bet ir jį vilkinti.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Balturas“, K. B., I. B., R. B. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. nei iš ieškinio, nei iš prašymo nėra aišku, kokios konkrečios UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu ar perdavimu kaltinama RAB „Balturas“. Iš ieškovų 2020 m. birželio 8 d. prašymo turinio apskritai nėra aišku, ar ieškovai savo reikalavimus atsakovams I. B. ir R. B. reiškia kaip fiziniams asmenims, ar kaip esamiems, ar buvusiems RAB „Balturas“ valdymo organų nariams. Ieškovai apskritai neįrodinėja net RAB „Balturas“ praturtėjimo dėl atliktų neteisėtų veiksmų, todėl jo atžvilgiu civilinė atsakomybė apskritai negali būti taikoma. Sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos, ši aplinkybė svarbi tuo, jog, ieškovams neįrodinėjant RAB „Balturas“ praturtėjimo, nėra galimybės spręsti ir dėl žalos atlyginimo, o tuo pačiu nustatyti ir tariamos žalos padarymo vietos;
11.2. ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „RAB „Balturas“ veiksmus, kurie galbūt ieškovams sukėlė žalą atliko Rusijos Federacijoje, tačiau savo nesutikimą grindžia vien tik ydingai tapatindami atsakovą RAB „Balturas“ ir jo esamus / buvusius valdymo organų narius I. B. ir R. B. bei deklaratyviai nurodydami RAB „Balturas“ esant „popierine“ įmone. Atsakovas RAB „Balturas“ taip pat neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo, o Dvišalės sutarties nuostatos nesieja jurisdikcijos su valdymo organų gyvenamąja vieta, todėl sutinkamai su Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti atsakovės RAB „Balturas“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos Respublikos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą. Dėl to teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai ir atitinkamos teisės normos, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina teisminga Lietuvos teismui. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame reiškiami reikalavimai ne tik Lietuvos Respublikoje registruotiems fiziniams ir juridiniam asmenims, tačiau ir Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui RAB „Balturas“. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš atsakovų yra Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo, pareikšto patikslinto ieškinio teismingumas atsakovo RAB „Balturas“ atžvilgiu turi būti nustatomas pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose nuostatas (CPK 780 straipsnis).
15. Bendroji teismingumo taisyklė, nustatyta Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, nustato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog susitariančiųjų šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui.
16. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ieškovai prašo: 1) uždrausti atsakovams I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B., RAB „Balturas“ naudotis, perduoti, skelbti, atskleisti ieškovės UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančius ieškovės partnerius (viešbučius, sanatorijas ir kt.), turistų pervežimo paslaugas teikiančius partnerius (vežėjus), turistų maitinimo, ekskursijų, gidų paslaugas teikiančius partnerius, partnerių paieškos būdus ir sistemą, paslaugų kodavimo sistemą, paslaugų kainodarą, nuolaidų sistemą, klientus (turistus) (jų pavardes, adresus ir kitus klientą leidžiančius atpažinti požymius), informaciją apie konkretiems klientams taikomas paslaugų pardavimo sąlygas, nuolaidas, ieškovės sudarytų komercinių sutarčių ar susitarimų su klientais sąlygas, atsiskaitymo tvarką, sutarčių ir užsakymų formas, o bet kuriam atsakovui, nevykdančiam šio teismo draudimo, skirti 10 000 Eur baudą už kiekvieną draudimo pažeidimo atvejį; 2) priteisti iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ solidariai 558 474 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Balturas“ 38 595,11 Eur ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“ nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“; 4) priteisti iš atsakovų RAB „Balturas“, I. B., R. B., UAB „Balturas“, K. B. ieškovui E. K. solidariai 150 000 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ieškovui E. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovų neteisėti veiksmai įrodinėjami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimais, taip pat pažeidimais, kylančiais iš 2013 m. vasario 1 d. užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutarties su RAB „Balturas“ – konfidencialios informacijos įgijimas, atskleidimas ir panaudojimas. Įvertinus patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, laikytina, kad apeliantai iš esmės atsakovo RAB „Balturas“ atžvilgiu siekia taikyti sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo teiginius, kad šioje situacijoje teismingumas turėtų būti nustatytas byloje kilusį ginčą kvalifikuojant kaip deliktą pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnio 1 dalyje numatytas jurisdikcijos taisykles (prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų).
18. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai (ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nustatyta ir sudaro faktinį ieškinio pagrindą). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-20-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-20-916/2018">e3K-3-20-916/2018</a>).
19. Sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Būtent taip pasireiškia lūkesčių intereso gynyba. Nagrinėjamu atveju pagal byloje suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą galima spręsti, kad ginčas byloje yra susijęs su šalių sudaryta sutartimi, iš jos kylančiais reikalavimais dėl sutartinės atsakomybės taikymo, todėl turi būti vadovaujamasi bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, kurios nustatytos jau minėtame Dvišalės sutarties 21 straipsnyje.
20. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio teismingumą atsakovo RAB „Balturas“ atžvilgiu įvertino ir teismingumą tuo atveju, jei byloje būtų taikoma sutartinė atsakomybė. Teismas vadovaudamasis 2013 m. vasario 1 d. agentavimo sutarties 7.3 punktu, kuriame susitarta, kad sprendžiant šia sutartimi nesureguliuotus klausimus šalys vadovaujasi Rusijos Federacijos įstatymais, konstatavo, kad šis ginčas būtų teismingas Rusijos Federacijos teismams. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas kaip minėta kilo dėl agentavimo sutarties vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2013 m. vasario 1 d. agentavimo sutarties 7.2 punktą, kuriame sulygta, kad jeigu negalima ginčų išspręsti derybų keliu, šalys perduoda juos peržiūrėti arbitražui arba ieškovo šalies teismui. Tokia nuostata atitinka Dvišalės sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę dėl šalių teisės numatyti kitokią ginčo nagrinėjimo jurisdikciją, sudarant rašytinį susitarimą. Toks šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas susitarimas vertintinas kaip susitarimas dėl jurisdikcijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, turėjo teisę pareikšti reikalavimus, kylančius iš 2013 m. vasario 1 d. agentavimo sutarties, atsakovės RAB „Balturas“ atžvilgiu savo kilmės valstybėje – Lietuvos Respublikoje.
21. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčą iš esmės nustačius, jog apeliantų pareikšto patikslinto ieškinio faktinį pagrindą sudaro ne tik aplinkybės, susijusios su 2013 m. vasario 1 d. agentavimo sutarties pažeidimu, teismas turi teisę ex officio spręsti dėl teismo jurisdikcijos ta apimtimi nagrinėti ginčą (CPK 782 straipsnis).
22. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimai atsakovui RAB „Balturas“ negali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikoje, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinio dalis palikta nenagrinėta, naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirojo skundo prašymo ta apimtimi, kiek tai yra susiję su atsakovo įtraukimu į procesą. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad jurisdikciją šia apimtimi turi Lietuvos Respublikos teismas, visus kitus procesinius veiksmus, susijusius su ieškinio priėmimu ir byloje dalyvaujančių asmenų rato nustatymu, atliks pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio atsakovei RAB „Balturas“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė
