Civilinė byla Nr. e2-1580-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02212-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.4.2.2; 3.3.4.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a>, pradėtoje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solaris Baltic“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a>) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Solaris Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a> dalies nagrinėjimą ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ ir pareiškėjos UAB „Solaris Baltic“ 2004 m. lapkričio 3 d. sudarytos sutarties Nr. 11/03 dėl transporto priemonių Rusijoje gamybinės – ūkinės veiklos analizės (toliau ir – ginčijama sutartis) pripažinimu negaliojančia ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau ir – ieškovė arba Asociacija) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad remiantis ginčijama sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti įvairaus pobūdžio gamybinės – ūkinės veiklos analizes, o ieškovė įsipareigojo už tai atsakovei sumokėti 237 517,38 Eur (840 100 Lt). Pareiškėjos teigimu, šalys įvykdė šią sutartį, tačiau, pasikeitus ieškovės vadovybei, ji 2016 m. spalio 24 d., t. y. po daugiau nei dešimties metų nuo ginčo sutarties sudarymo ir įvykdymo, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
3. Ieškiniu, be kitų reikalavimų, buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 237 517,38 Eur. Ieškinio pagrindu teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a> (byla, kurios procesą prašoma atnaujinti).
4. Ieškovė prašydama pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 3 d sutartį Nr. 11/03 teigė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad minėta sutartis buvo realiai vykdoma. Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį bei paaiškino, kad ieškovei ieškinį pareiškus po daugiau nei 10 metų nuo sutarties sudarymo ir įvykdymo, ji objektyviai nebegali pateikti ginčijamo sandorio turinį ir įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, nes šie, pasibaigus saugojimo terminui, buvo sunaikinti. Sutarties įvykdymui patvirtinti į bylą buvo pateiktas 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima pagal sutartį atliktus darbus, kurių vertė – 820 100 Lt. Pagal sutartį atsakovė ieškovei išrašė keturias PVM sąskaitas-faktūras 820 100 Lt sumai.,
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a> ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais šalių 2004 m. lapkričio 3 d. sudarytą Sutartį Nr. 11/03 ir šios sutarties pagrindu pasirašytus 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktą dėl skolų suderinimo, pažymėjo, kad surinkti duomenys patvirtina, jog sutartis buvo vykdoma – šalys pasirašė sutartį, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, buvo išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Teismo manymu, sąskaitų apmokėjimo faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė suteikė paslaugas, t. y. kad buvo parengtos gamybinės ūkinės veiklos analizės, kurių turinys tenkino ieškovę. Teismo vertinimu, faktinis sutarties vykdymas paneigia ieškovės poziciją dėl šio sandorio tariamumo.
6. Teismas taip pat nustatė, kad šiam ginčui reikšmingi dokumentai buvo registruoti atsakovės apskaitoje, tačiau vėliau buvo nustatyta tvarka sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas pažymėjo neturįs pagrindo manyti, kad ginčo paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos. Teismas pažymėjo, kad aptariamas ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas kitais savarankiškais pagrindais – taikant ieškinio senatį, bei ieškovei patvirtinus sandorį visišku jo įvykdymu.
7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą: pripažino negaliojančiais ieškovės ir atsakovės sudarytą 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03; 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktą pagal 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03, 2005 m. rugpjūčio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl skolų suderinimo, 2005 m. spalio 3 d. aktą dėl skolų suderinimo; taikė restituciją ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 237 517,38 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 237 517,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Apeliacinės instancijos teismas 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. 11/03 pripažino tariamuoju sandoriu. Teismas nusprendė, kad vien ginčijamos sutarties sudarymo, perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, sąskaitų išrašymo ir prievolių įskaitymo aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami išvadai dėl sutarties sudarymo ir vykdymo realumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčui dėl sutarties teisėtumo išspręsti reikšmingi duomenys buvo sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, nė vienas iš ginčo paslaugų teikimo teisinių santykių dalyvių nepateikė sutarties įvykdymo produkto materialia forma. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neteisėtai suteikė atsakovei 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dydžio finansinę paramą, o ginčijamos sutarties sudarymu ir jos vykdymo imitavimu buvo siekiama panaikinti atsakovės prievolę ieškovei pagal neteisėtai suteiktą finansinę paramą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2020">e3K-3-110-916/2020</a> Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, byloje nustatytų aplinkybių bei sandorio sudarymo aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijama sutartis yra tariamasis sandoris, nes šio sandorio sudarymu ir jo vykdymo imitavimu buvo siekiama panaikinti minėtą atsakovės prievolę ieškovei pagal neteisėtai suteiktą finansinę paramą.
10. Taigi, bylą nagrinėję teismas laikėsi pozicijos, kad 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis Nr. 11/03 yra tariama, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų apie šios sutarties rezultatą, t. y. nors atsakovė sutartimi įsipareigojo atlikti analizę, ji jokia forma teismui nebuvo pateikta.
11. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. priėmė galutinę nutartį byloje, atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. sudarė komisiją patalpų, kurias ketino parduoti, inventorizacijai atlikti. Inventorizacijos komisija rado kompaktinį diską, kuriame buvo įrašytas dokumentas pavadinimu „DARBAS“. Minėtas dokumentas – tai atsakovės atlikta transporto įmonių Rusijoje gamybinės-ūkinės veiklos analizė (toliau ir Analizė), patvirtinanti aplinkybę, jog paslaugos pagal sutartį buvo realiai suteiktos.
12. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą J. B. su prašymu įvertinti, kada kompaktiniame diske esantis failas buvo sukurtas ir paskutinį kartą modifikuotas. Atlikęs ekspertizę, ekspertas J. B. nustatė, kad kompaktiniame diske esantis failas buvo sukurtas 2005 m. sausio 24 d. 7.55 val., o paskutinį kartą redaguotas – 2005 m. kovo 29 d. 10.00 val. ir tą pačią dieną įrašytas į kompaktinį diską. Sutartis galiojo iki 2005 m. liepos 3 d.; galutinis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2005 m. lapkričio 14 d.
13. Atsakovės teigimu, šis kompaktinis diskas su jame įrašytais duomenimis patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis Nr. 11/03 nebuvo fiktyvi, priešingai, šis dokumentas įrodo, jog atsakovė realiai įvykdė sutartį ir sukūrė sutarties įvykdymo rezultatą. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus esminėms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
14. Pareiškėja pažymėjo, kad jos galimybės rasti kompaktinį diską anksčiau buvo apsunkintos – 2017 metų spalio mėnesį ir 2018 metų spalio mėnesį buvo aplietos ir stipriai apgadintos jai priklausančios patalpos, įskaitant ir jose buvusį turtą. Atliekant patalpų remonto darbus, išlikęs turtas buvo neinventorizuotas, todėl bylos nagrinėjimo metu atsakovei apie kompaktinį diską nebuvo žinoma. Nagrinėjant bylą, atsakovė paaiškino, kad su sutarties vykdymu susijusi dokumentacija, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, buvo sunaikinta, todėl atsakovė negalėjo žinoti apie jos patalpose išlikusį kompaktinį diską, susijusį su ginčo sutarties vykdymu.
15. Ieškovė prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, atsakovės pateiktas naujas įrodymas – kompaktinis diskas su įrašytu dokumentu negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a>. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad vykstant bylos nagrinėjimui atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos nevykdė ir įrodymų, galinčių patvirtinti realų sutarties vykdymą, neteikė. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasirinko gynybinę poziciją, pagal kurią leistinomis įrodinėjimo priemonėmis iš esmės nebuvo nuneigiamos ieškovės nurodytos ginčui aktualios aplinkybės, o tik prašoma ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino; atsakovė tvirtino, kad dokumentai (be kita ko, ir pats sutarties pagrindu sukurtas paslaugos rezultatas, produktas) buvo sunaikinti, todėl ji esą neteko bet kokios galimybės pareikšti atsikirtimų, tačiau byloje nėra duomenų daryti išvadą apie ginčui dėl šios konkrečios sutarties teisėtumo išspręsti reikšmingų duomenų sunaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu ji ėmėsi reikiamų priemonių įrodymams surasti. Aplinkybės, kad 2017 metų spalio mėnesį ir 2018 metų spalio mėnesį buvo aplietos atsakovei priklausančios patalpos, nepateisina jos pasyvaus elgesio. Be to, nėra jokių įrodymų, kad specialisto tirtame kompaktiniame diske buvo įrašytas būtent tas dokumentas, kurį atsakovė pateikė į bylą; prie specialisto išvados nepridėtas kompaktiniame diske buvęs ir jo vertintas dokumentas; pats kompaktinis diskas į bylą nepateiktas.
17. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateiktame dokumente nenurodyta, kad jo užsakovė yra ieškovė. Iš pateikto dokumento neįmanoma identifikuoti, pagal kokio užsakovo užsakymą, kas ir kada šį dokumentą parengė, ar tai yra galutinis darbas ar tik tarpinis darbų rezultatas, kokiu tikslu šis dokumentas buvo parengtas. Atsiliepime buvo pažymėta ir tai, kad pagal specialisto išvadą kompaktiniame diske esantis failas buvo sukurtas 2005 m. sausio 24 d., o į kompaktinį diską įrašytas 2005 m. kovo 29 d., tačiau pagal byloje esančius duomenis sutartyje numatytas darbas tariamai atliktas ir ieškovei perduotas tik 2005 m. lapkričio 14 d. Dėl šių esminių neatitikimų atsakovė paaiškinimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
18. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a> netenkino.
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl sutarties įvykdymo fakto, pažymėjo, kad, visų pirma, byloje nėra duomenų, jog Analizė būtų buvusi atlikta pagal ieškovės darytą užsakymą ginčo sutartimi ir pateikta jai kaip paslaugų teikimo rezultatas. Teismas nusprendė, kad iš teismo eksperto J. B. 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje esančio paveikslo Nr. 2, galima identifikuoti Analizę parengusį asmenį, t. y. atsakovę (ankstesnis pavadinimas – UAB „Retotransas“), tačiau minėta informacija nėra pakankama nustatant Analizės parengimo pagrindą bei jos sąsajumą su ginčo sutartimi.
20. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama įrodyti realų sutarties įvykdymą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikusi su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, kaip įrodymą, patvirtinantį, jog ginčo sutarčiai įvykdyti ji pasitelkė trečiąjį asmenį ir su juo atsiskaitė už darbą. Šiuo atveju teigiant, kad Analizę rengė atsakovė, nėra pagrindo daryti išvados, jog minėtas dokumentas yra tas pats sutarties įvykdymo produktas (rezultatas) elektronine forma, kurį atsakovė tvirtino esant apeliacinio bylos nagrinėjimo metu.
21. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dokumento parengimo data kelia abejonių dėl jo priskirtinumo 2005 m. lapkričio 14 d. pasirašytam atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktui, kuriame nurodytiems darbams apmokėti buvo išrašytos keturios PVM sąskaitos-faktūros (bendra suma (įskaitant PVM) – 820 100,00 Lt), o 2005 m. rugpjūčio 2 d., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m. spalio 3 d. pasirašyti ir aktai dėl skolų suderinimo, kuriais atliktos 820 100 Lt sumos užskaitos.
22. Teismo vertinimu, atsakovei įrodinėjant kad auto transporto organizacijų gamybinės-ekonominės veiklos analizė pagrindžia realų ginčyto sandorio įvykdymą, ji be kita ko, turėjo pateikti ir netiesioginius šio produkto sukūrimą ar jo panaudojimą patvirtinančių įrodymus. Teismo nuomone, atsakovės akcentuojamas patalpų užliejimas neturėjo įtakos jos galimybėms rasti kompaktinį diską, todėl spręstina, jog atsakovė neįrodė savo galimybių rasti kompaktinį diską ribotumo.
23. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįrodė požymių viseto, būtino pripažinti aplinkybes naujai paaiškėjusiomis, todėl jos prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Solaris Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjAtNDMxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-60-431/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-60-431/2018">e2-60-431/2018</a> dalyje dėl 2004 m. lapkričio 3 d. sutarties Nr. 11/03 pripažinimo negaliojančia.
25. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė vien formaliais pagrindais, nepaisydamas to, kad į bylą pateiktas dokumentas įrodo, kad 2004 m. lapkričio 3 d. sutartis buvo reali ir pilnai įvykdyta.
25.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos pateikta Analizė buvo atlikta pagal ieškovės užsakymą, įgyvendinant 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį. Apeliantės vertinimu, palyginus Analizės turinį su suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo akte užfiksuotais darbais akivaizdu, kad ji buvo parengta ginčo sutarties pagrindu ir ją įgyvendinant.
25.3. Teismo abejonės dėl trečiojo asmens dalyvavimo vykdant ginčijamą sutartį nėra pagrįstos, kadangi apeliantė bylos nagrinėjimo metu niekada neteigė, kad Analizę parengė trečiasis asmuo, jo vaidmuo apsiribojo duomenų, reikalingų Analizei parengti, surinkimu ir pateikimu apeliantei ir tai patvirtina tarp jos ir trečiojo asmens sudaryta sutartis.
25.4. Teismas iškėlė abejones ir dėl pateikto dokumento parengimo datos, tačiau, apeliantės vertinimu, eksperto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad kompaktiniame diske esantis failas buvo sukurtas 2005 m. sausio 24 d., o paskutinį kartą redaguotas 2005 m. kovo 29 d. reiškia, kad minėta analizė 2005 m. kovo 29 d. buvo įrašyta iš kompiuterio į kompaktinį diską. 2005 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų aktu galėjo būti perduotas bet kuris apeliantės parengtos analizės failas, nebūtinai esantis kompaktiniame diske.
25.5. Apeliantė civilinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu buvo įsitikinusi, kad ginčo sutarties darbo rezultatas yra sunaikintas, todėl tai, kad ji nepateikė šio įrodymo bylos nagrinėjimo metu, sąlygojo ne jos aplaidus ir nerūpestingas požiūris į bylos nagrinėjimą, bet įsitikinimas, kad aptariami duomenys yra sunaikinti.
26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Apeliantei turėjo būti ir neabejotinai buvo žinoma apie jos patalpose galimai buvusį kompaktinį diską, todėl ji turėjo rūpestingai įgyvendinti savo procesines teises ir civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikti visus su bylai reikšmingus įrodymus;
27.2. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pasirinko taktiką gintis nuo ieškinio prašant taikyti ieškinio senatį, o ne įrodinėti ginčo sutarties realų vykdymą;
27.3. Apeliantės pateikti dokumentų sunaikinimo aktai nepatvirtina jos teiginių, apie tai, kad visi dokumentai, susiję su ginčo sutarties vykdymu, buvo sunaikinti, pagrįstumo. Todėl jai nebuvo pagrindo manyti, kad sutarties įvykdymo rezultatas yra sunaikintas.
27.4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pateiktas kompaktinis diskas ir jame esantys duomenys nėra pakankami nustatyti analizės parengimo pagrindą bei jos sąsajumą su ginčo sutartimi;
27.5. Apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, kad pati ataskaitos nerengė ir buvo tik organizatorė, kuri pirko minėtos analizės rengimo paslaugas, tačiau prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu pakeitė poziciją ir nurodė, kad analizę rengė būtent ji, o trečiasis asmuo buvo pasitelktas tik kaip tarpininkas, būtinai informacijai surinkti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir taikymo
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODgtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-88-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-88-248/2019">e3K-3-88-248/2019</a>, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Taigi, šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1384-302/2020, 29 punktas).
31. Panašiai šio instituto paskirtis aiškinama ir EŽTT jurisprudencijoje. Joje pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
32. Siekiant užtikrinti normalią civilinių teisinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.
33. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Pareiga nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą ir įrodyti jo egzistavimą tenka asmeniui, besikreipiančiam į teismą su prašymu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris proceso atnaujinimo galimybę sieja su naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
35. Pagal kasacinio teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNTMtOTY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-153-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-153-969/2020">3K-7-153-969/2020</a>, 41 punktas).
36. Prašymą atnaujinti procesą pateikusi pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, pagrindžiančią jos prašymo pagrįstumą, nurodė tai, kad po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme atliekant atsakovei priklausančiose patalpose esančių daiktų inventorizaciją buvo rastas kompaktinis diskas su jame įrašytu dokumentu, kuris patvirtina darbų pagal ginčo sutartį atlikimą ir įrodo, kad paslaugos pagal sutartį realiai buvo suteiktos.
37. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, neįrodė požymių viseto, būtino pripažinti aplinkybes naujai paaiškėjusiomis, todėl jos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė. Pareiškėja nesutinka su prašymą išnagrinėjusio teismo išvadomis ir jas skundžia teigdama, kad teismas formaliais pagrindais atmetė prašymą, neįvertinęs, kad teikiamas dokumentas iš esmės pagrindžia bylą išnagrinėjusių teismų išvadų, kuriomis konstatuota, kad atsakovė neįvykdė ginčijamos sutarties ir dėl ko sandoris pripažintas tariamuoju, neteisėtumą bei sudaro pagrindą panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimą dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia išspręsti kitaip.
38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei bylos medžiaga, neturi pagrindo su jomis nesutikti. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473-684/2015">3K-3-473-684/2015</a>). Teismas išaiškina, kad tuo atveju kai pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe – nauju įrodymu, jame įtvirtinta informacija turi turėti ne tik esminę reikšmę bylai (ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui), pareiškėjas taip pat turi pagrįsti ir kitų sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu egzistavimą, t. y. pagrįsti, kad teikiamas įrodymas buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jo egzistavimą; pareiškėjui apie paaiškėjusią aplinkybę – naują, esminę reikšmei bylos išnagrinėjimui turintį, įrodymą tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
39. Reikalavimas, prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įrodyti ir tai, kad aplinkybė (kurios buvimu pareiškėjas grindžia prašymą) nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kyla dėl to, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2011">3K-3-46/2011</a>). Pagrindinis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, kur pirmiausia turi būti pateikiami visi turimi įrodymai ir pareiškiami visi esminiai prašymai. Todėl tokia situacija, kai bylą išnagrinėjus visų instancijų teismuose ir pareiškėjui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu teikiamas prašymas atnaujinti procesą, grindžiant tokį prašymą nauju įrodymu, kuris egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo pateiktas, neatitinka civilinio proceso tikslų, bei prieštarauja proceso atnaujinimo esmei. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-162-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-162-219/2016">3K-3-162-219/2016</a> 18, 19 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo pagrįstumą tuo aspektu, ar apie įrodymo, kuriuo grindžiamas reikalavimas, egzistavimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nusprendė, kad pareiškėja neįrodė to fakto, kad įrodymas buvo bylos nagrinėjimo metu, teismas apskritai iškėlė abejones, ar šis įrodymas parengtas pagal ieškovės užsakymą ir vykdant ginčijamą sutartį, konstatavo, kad net ir tuo atveju, jei pateiktas įrodymas realiai ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu, jo nepateikimas laiku rodo aplaidų pareiškėjos požiūrį į procesą ir procesinių pareigų nevykdymą.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad pareiškėjai neįrodžius, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė atitinka visus kriterijus, būtinus proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (neįrodžius, kad teikiamas įrodymas buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jo egzistavimą), jos prašymas buvo atmestas pagrįstai.
42. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004 m. lapkričio 3 d. Asociacija ir atsakovė sudarė sutartį, kurios objektas: „analizė gamybinio - ūkinės veiklos transporto priemonių Rusijoje“ pagal plano techninę užduotį, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis“. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo atlikti įvairaus pobūdžio gamybinės–ūkinės veiklos analizes. Remiantis ginčijamos sutarties nuostatomis akivaizdu, kad pareiškėja pagal minėtą sutartį turėjo suteikti ieškovei paslaugą, kuri neabejotinai turėjo turėti tam tikrą materialų pavidalą (popierinis analizės variantas, jos įrašas skaitmeninėje laikmenoje ir pan.). Be to, bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad šios sutarties įvykdymui ji buvo pasitelkusi trečiąjį asmenį, kuris rinko analizei ruošti būtinus duomenis, o tai suponuoja pagrindą išvadai, kad tiek pareiškėjos įmonėje, tiek ir trečiojo asmens įmonėje buvo asmenys, atsakingi už atitinkamų užduočių, susijusių su šios sutarties vykdymu, atlikimu, duomenys, susiję su paslaugos pagal ginčijamą sutartį parengimu galėjo išlikti tiek pas pareiškėją, tiek ir pas pasitelktą sutarčiai įvykdyti trečiąjį asmenį, todėl tik pareiškėjos akcentuojamas faktas, kad ji pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, nėra išsaugojusi ginčijamos sutarties įvykdymą patvirtinančio jos rezultato, savaime neįrodo jos argumentų teisingumo, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ji galėjo teismui pateikti pirminius dokumentus, kuriais remiantis analizė buvo parengta. Be to, atsakovė galėjo prašyti apklausti atsakovės ar trečiojo asmens darbuotojus, kuriems buvo pavesta atlikti užduotį pagal ginčijamą sutartį, tačiau tokia procesine teise atsakovė nepasinaudojo.
43. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos parodymų, kuriais ji atsikirtinėjo į ieškinio reikalavimus, nenuoseklumą: atsiliepime į ieškinį ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja ieškinio reikalavimus, kuriais ginčijamą sutartį buvo prašoma pripažinti negaliojančia, prašė atmesti kaip pareikštus praleidus senaties terminą. Taigi, pati pareiškėja, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasirinko gynybinę poziciją, pagal kurią leistinomis įrodinėjimo priemonėmis iš esmės nebuvo neigiamos ieškovės nurodytos ginčui aktualios aplinkybės, o tik prašoma ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ji teismui pateikė papildomus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus – su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, kaip įrodymą, patvirtinantį, kad ginčo sutarčiai įvykdyti ji pasitelkė trečiąjį asmenį ir su juo atsiskaitė už darbą. Tai, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia realų ginčijamos sutarties įvykdymą.
44. Abejones dėl to, kad aptariama Analizė egzistavo bylos nagrinėjimo metu kelia ir tai, kad susipažinus su pareiškėjos pateikta sutartimi su trečiuoju asmeniu (pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu civilinėje byloje Nr. e2A-159-823/2019), nėra galimybių identifikuoti (įvardinti), kas suteikė (jei suteikė) paslaugas pareiškėjai, t. y. rinko duomenis būtinus analizei paruošti. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina pareiškėjos paaiškinimus dėl Analizės parengimo. Ši teismo išvada taipogi paremta ir tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčui dėl sutarties teisėtumo išspręsti reikšmingi duomenys buvo sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-159-823/2019).
45. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamos sutarties objektas buvo susijęs su didelės apimties duomenų sisteminimu, todėl akivaizdu, kad analizei pateikti duomenys turėjo būti grupuojami, aprašomi ir apibendrinami skaitmeniniu būdu. Teismo vertinimu, tuo atveju jei bylos nagrinėjimo metu aptariama Analizė egzistavo (buvo sukurta pareiškėjos vykdant ginčijamą sutartį), pareiškėja neabejotinai turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi, kaip konstatuota, paslaugų pagal ginčijamą sutartį realaus suteikimo faktas bylos nagrinėjimo metu galėjo būti pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, tačiau tai nebuvo atlikta, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusia aplinkybe nelaikytinas pagrįstu, kadangi pateiktas įrodymas neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus.
46. Teismui abejones kelia ir pareiškėjos teiginiai, kad Analizę, vykdant ginčijamą sutartį, parengė būtent ji. Pareiškėja jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų šių teiginių realumą nepateikia, o pats analizės turinys, teismo vertinimu, yra pernelyg abstraktus, kad pagal jį būtų galima spręsti, jos ši analizė buvo atlikta pareiškėjos ir būtent ieškovės užsakymu.
47. Teismo nustatytos aplinkybės kartu su pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybe, kad iš teismo eksperto J. B. 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje esančio paveikslo Nr. 2, negalima identifikuoti auto transporto organizacijų gamybinės-ekonominės veiklos analizę parengusio asmens, leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti tai, kad pareiškėja neįrodė, jog jos pateikta auto transporto organizacijų gamybinės–ekonominės veiklos analizė parengta pareiškėjos vykdant ieškovės užsakymą pagal ginčijamą sutartį.
48. Šią teismo išvadą pagrindžia ir ginčijamoje nutartyje nustatyti neatitikimai tarp ginčijamos sutarties galiojimo ir pateikto dokumento sukūrimo datos. Ginčijama sutartis galiojo iki 2005 m. liepos 3 d., o darbo rezultatai pagal ją perduoti (kaip teigia pareiškėja) 2005 m. lapkričio 14 d., tuo tarpu teismo eksperto J. B. nustatyta, kad dokumentas buvo sukurtas 2005 m. sausio 24 d., o paskutinį kartą redaguotas 2005 m. kovo 29 d. 10.00 val. Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad 2005 m. kovo 29 d. yra dokumento perkėlimo į kompaktinį diską data, tačiau, teismo vertinimu, tai laikytina tik gynybine pareiškėjos pozicija į iškilusius neatitikimus, kadangi įvertinus bylos nagrinėjime metu akcentuotą ginčijamos sutarties objekto svarbą ieškovei, bei jo aktualumo poreikį, mažai tikėtina, kad atsakovė laiku parengusi Analizę būtų delsusi ją perduoti taip rizikuodama pažeisti sutarties sąlygas ir užsitraukti atsakomybę dėl laiku nevykdomos sutarties. Be to, tokie teiginiai prieštarauja pareiškėjos siekiamai įrodyti faktų visumai (kad tik atlikdama inventorizaciją ji rado dokumentą, patvirtinantį ginčijamos sutarties įvykdymo faktą) kadangi jei pareiškėja būtų turėjusi šio teikiamo dokumento egzempliorių kompiuteryje, ji neabejotinai būtų žinojusi apie jo egzistavimą ir pateikusi civilinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes ir kartu su juo teikiamus įrodymus, jie nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi naujai teikiamas įrodymas neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio. Įvertinęs šias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Atskirojo skundo netenkinus, iš apeliantės UAB „Solaris Baltic“ suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ naudai priteisiama atlyginti jos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo prašo atlyginti 1 197,90 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą klausimas, o ne tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, bei atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 ir 8.17 punkte nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, mano, kad pagrįstas advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis šiuo atveju yra 560 Eur ir ši suma priteistina suinteresuotam asmeniui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ iš pareiškėjos UAB „Solaris Baltic“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Solaris Baltic“, įmonės kodas 123039547, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ įmonės kodas 121053434, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė
