A. L. pagal BK 222 str., 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-370/2011

(Proceso Nr. 1-53-2-00032-2008-6)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.1.7.4; 2.1.2.2; 2.4.2.

(S)

2011 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, paskiriant ją į valstybės biudžetą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Utenos apskrities VMI) ieškinys patenkintas, išieškant į valstybės pajamas iš A. L. 5700 Lt.

Priteista G. R. iš A. L. 7600 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 21 d. nutartimi pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš A. L. priteista G. R. 7600 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dėl šios dalies priėmė naują sprendimą, G. R. civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,

n u s t a t ė :

A. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

nuo 2004 m. spalio 5 d., būdamas A. L. konsultacinės firmos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė grynais pinigais 28 000 Lt gautų pajamų iš ūkininkės R. M. už investicinių projektų „Jaunasis ūkininkas“, „Investicija į žemės ūkio valdas“, „Miškininkystės bazės modernizavimas ir plėtra“ parengimą bei šių įvykusių ūkinių operacijų neįtraukė į firmos apskaitą.

Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas tas pačias Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 normas, 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė pagal investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ 2005 m. lapkričio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą atliktų darbų už 10 000 Lt bei 2005 metais apskaitos dokumentais nepagrindė grynais pinigais 10 000 Lt gautų pajamų iš ūkininko G. R. ir šių įvykusių ūkinių operacijų 2005 metais neįtraukė į firmos apskaitą. Be to, ūkinių operacijų pagal investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ 2005 m. lapkričio 28 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą dėl atliktų darbų už 10 000 Lt apskaitos dokumentus surašė ne ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus, t. y. 2005 m. lapkričio 28 d., o 2007 metais, bei kasos pajamų orderius (2007 m. spalio 16 d. serija SAC Nr. 25911618 – 7600 Lt sumai, 2007 m. spalio 18 d. serija SAC Nr. 25911619 – 2400 Lt sumai) surašė ne įvykusių ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus, t.y. ne 2005 metais, o 2007 metais.

Ūkininkui G. R. 2007 metais už investicinio projekto „G. R. miškininkystės ūkio įkūrimas ir plėtra“ parengimą A. L. konsultacinei firmai sumokėjus 7 600 Lt „sėkmės mokestį“, šios ūkinės operacijos dėl gautų pajamų grynais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais.

Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio A. L. konsultacinės firmos turto, nes apskaitoje nepateikti dokumentai dėl 35 600 Lt grynų pinigų gavimo ir jų panaudojimo bei šios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės turtu, neįtrauktos į apskaitą, t. y. į kasos knygą ar kitus apskaitos registrus, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes įmonės apskaitoje nepateikti dokumentai – sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar šiuos pinigus įmonės savininkas panaudojo savo asmeniniams poreikiams, ar įmonės reikmėms, ar kitaip, ir kam bei kokio dydžio atsirado įsipareigojimas atsiskaityti turtu dėl šių pinigų panaudojimo.

Be to, A. L. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžio:

Tomis pačiomis aplinkybėmis ir laiku, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, taip pat pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnį, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. neįregistravo į pasirinktus apskaitos registrus A. L. konsultacinės firmos ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitoje pateiktus dokumentus (bankų sąskaitų išrašus, paslaugų pardavimo sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitas faktūras bei įsigytų prekių nurašymo aktus), t. y. tyrimui nepateikė apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos dėl prekių ir paslaugų įsigijimo bei įsigytų prekių nurašymo būtų įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos, todėl pagal įmonės apskaitoje pateiktą informaciją dėl atliktų darbų ar suteiktų paslaugų savikainos nebuvo galima iš dalies nustatyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų, kurie įrašyti pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. metinėse pelno mokesčio deklaracijose, ir tai nesuteikia tinkamos, objektyvios, išsamios, naudingos informacijos pelno mokesčiui apskaičiuoti bei dėl to negalima iš dalies nustatyti A. L. konsultacinės firmos laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo (pelno) ir įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui.

Be to, A. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai:

nuo 2004 spalio 5 d. būdamas A. L. konsultacinės firmos savininkas, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnį, siekdamas išvengti 5 763 Lt pelno mokesčio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje į 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis dėl 2005 metais gautų pajamų už suteiktas paslaugas, t. y. į pirmąją eilutę (pajamos) įrašė 60 105 Lt, nors turėjo įrašyti 98 522 Lt, taip nedeklaravo 38 417 Lt gautų pajamų, taigi taip veikdamas tyčia išvengė ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 5 763 Lt pelno mokesčio, o šią pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, remiantis 2004 m. spalio 11 d. sudaryta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartimi Nr. 105025-38, 2006 m. sausio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyriui.

Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pitaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai nesiėmė priemonių ikiteisminio tyrimo metu padarytiems pažeidimams ištaisyti, nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo – atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą atlikti A. L. konsultacinės firmos 2005-2007 m. finansinę ekspertizę, ūkinikės R. M. kasos išlaidų orderių, išrašytų A. L. konsultacinei firmai, ekspertizę ir kompiuteriu pildytos kasos knygos ekspertizę, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nepateikė motyvuotų atsakymų į visus prašymų ir skundų argumentus. Teismai neįvertino aplinkybių, kad ūkininkė R. M. ir buhalterė V. K. yra seserys, todėl davė parodymus, būdamos suinteresuotos; ūkininkai R. M. ir G. R. yra verslo partneriai, jiems iškelta baudžiamoji byla dėl poveikio liudytojams darymo – dėl to jų parodymai nepatikimi. Be to, šie ūkininkai nepateikė duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai apie sumokėtus pinigus A. L. konsultacinei firmai ir A. L. pajamas. Teismai ignoravo faktą, kad R. M. ir G. R., tvirtindami sumokėję A. L. pinigus, jų neapskaitė arba neteisingai apskaitė, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 nuostatas. Teismai ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą ir neteisingai taikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. IX-675 įtvirtintą nuostatą, kad individuali įmonė iki 25 000 Lt pelno apmokestinama 0 tarifu, pelną prilygino pajamoms bei nepagrįstai konstatavo, kad ne pelnas, o pajamos apmokestinamos 0 tarifu. Kasatoriaus manymu, vadovaujantis minėta Pelno mokesčio įstatymo nuostata, į valstybės biudžetą sumokėtina suma yra 4,20 Lt. Teismai, atsisakydami skirti A. L. konsultacinės firmos kompleksinę buhalterinę ekspertizę, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą dėl pagrįstų abejonių specialisto išvadą davusios specialistės S. Spietienės kompetencija. Be to, taip liko išsamiai nepatikrinta įmonės finansinė veikla – tai patvirtina faktas, kad, pasibaigus bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, A. L. buvo įteiktas VMI pavedimas tikrinti A. L. konsultacinės firmos finansinę veiklą už 2005–2007 metus, nors už tą laikotarpį pagal VMI ieškinį jau priteista 5763 Lt pelno mokesčio.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, bylą išnagrinėjo neišsamiai, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Kasatoriaus argumentai dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepagrįsti. Iš apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas nepažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principų, su abiem proceso šalimis elgėsi vienodai, nagrinėjantiems bylą teisėjams nebuvo daromas joks poveikis. Nuteistasis nepareiškė nušalinimų teisėjams ir neišreiškė kitokių abejonių dėl teismo nešališkumo. Skunde kasatorius taip pat nenurodo duomenų, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą – pakartotinai apklausė visus liudytojus, papildomai apklausė specialistę, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išreikalavo R. M. ir G. R. investicinius projektus paramai gauti bei juos išsamiai ištyrė. Teismas apsvarstė nuteistojo prašymą skirti A. L. konsultacinės firmos kompleksinę buhalterinę ekspertizę ir motyvuotai bei pagrįstai jį atmetė. Byloje esančią specialistės išvadą teismas įvertino atsižvelgdamas į kitus įrodymus, nutartyje išsamiai pasisakyta dėl šios išvados pagrįstumo ir ją davusios specialistės kompetencijos,todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad neskirdamas ekspertizės teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą. Teismas taip pat motyvuotai pasisakė, kodėl atmetė prašymą tirti R. M. ūkio buhalterinės apskaitos teisingumą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atliko įrodymų tyrimą ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, savo išvadas pagrindė įrodymų, įvertintų pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, visuma. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino nuoseklius R. M. ir G. R. parodymus teisingais bei nurodė motyvus, kodėl nepripažino R. M. ūkio kasos išlaidų orderių įrodymais bei juos atmetė. Kasatorius skunde nenurodė, kokios aplinkybės liko neištirtos.

Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą civilinis ieškovas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas prašo kasacinį skundą atmesti. Civilinis ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl Utenos apskrities VMI pateikto civilinio ieškinio ir nurodo, kad nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.IX-675 redakcija) nuostatomis, neteisingai apskaičiavo į valstybės biudžetą mokėtiną pelno mokesčio sumą. Kadangi pagal turimus A. L. konsultacinės firmos pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti 2005 m. apmokestinamojo pelno, FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos apskrities poskyrio 2009 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-10/26-09 pagrįstai nurodyta, kad A. L. konsultacinė firma dėl 38 000 Lt pajamų, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais, 2005 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5700 Lt pelno mokesčio. Atsiliepime pažymima, kad Utenos apskrities VMI 2010 m. sausio 19 d. civiliniame ieškinyje baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-00032-08 nurodyti mokesčiai yra apskaičiuoti pagal minėtą specialisto išvadą Nr. 5-10/26-09. Kadangi FNTT nėra institucija, įgaliota atlikti tam tikrus mokesčių administravimo veiksmus, Utenos apskrities VMI turi teisę apskaičiuoti mokestį, remdamasi kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą. (Civilinis ieškovas pažymi, kad A. L. sumokėjus civiliniame ieškinyje nurodytą 5700 Lt pelno mokesčio sumą, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus šią sumą, nebus reikalaujama dar kartą sumokėti mokestį, tačiau būtų papildomai apskaičiuoti su šia suma susiję delspinigiai ir skirta bauda.) Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčio administratorius neprivalo. Utenos apskrities VMI atliekamas A. L. konsultacinės firmos mokestinis patikrinimas ir jos savininkui įteiktas 2010 m. gruodžio 27 d. pavedimas tikrinti Nr. 7.17-23 nepaneigia minėtoje specialisto išvadoje nurodytų mokesčių įstatymų pažeidimų. Tai, kad Utenos apskrities VMI pakartotinai netikrins šio mokesčių mokėtojo pelno mokesčio už 2005–2007 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, o pelno mokestį apskaičiuos pagal specialisto išvadą Nr. 5-10/26-09, panaigia kasatoriaus teiginį, kad FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos apskrities poskyris neišsamiai atliko šios įmonės finansinės veiklos patikrinimą.

Nuteistojo A. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir A. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. L. iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė pakankamai išsamią įrodymų analizę. Įrodinėdamas faktines bylos aplinkybes, teismas vadovavosi nukentėjusiojo G. R., liudytojų R. M., A. R., V. K., parodymais, specialistės S. Spietienės paaiškinimais, civilinio ieškovo Utenos apskrities VMI atstovės G. V. paaiškinimais, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, susijusiais su E. S. paramos gavimu pagal ūkininkų R. M. ir G. R. parengtus investicinius projektus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos poskyrio vedėjos S. Spietinienės surašyta specialisto išvada Nr. 5-10/26-09 ir kitais bylos duomenimis. Nuosprendyje teismas motyvuotai pasisakė, kodėl A. L. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki bei kodėl vadovaujasi nuosekliais R. M. ir G. R. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos R. M. ir V. K. yra seserys, tačiau tai nėra pagrindas atmesti jų duotus parodymus.

Pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma yra visiškai pagrįsta A. L. kaltė, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų bei struktūros, ir kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas bei tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Šios jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Byloje įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. A. L. apskaitos dokumentais nepagrindė grynais pinigais gautų pajamų iš ūkininkų R. M. ir G. R. už investicinių projektų parengimą, šių operacijų neįtraukė į firmos apskaitą, neįregistravo į pasirinktus apskaitos registrus A. L. konsultacinės firmos ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitoje pateiktus dokumentus (bankų sąskaitų išrašus, paslaugų pardavimo sąskaitas faktūras, prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitas faktūras bei įsigytų prekių nurašymo aktus), t. y. tyrimui nepateikė apskaitos registrų, kuriuose ūkinės operacijos dėl prekių ir paslaugų įsigijimo bei įsigytų prekių nurašymo būtų įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad šia nusikalstama veika A. L. ne tik apgaulingai, bet ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011).

Įrodyta, kad A. L. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų registrų, tačiau taip pat nustatyta, kad į juos neįregistruodamas ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitoje pateiktus dokumentus, kaltininkas tai darė tyčia. Pasirinkdamas nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdamas, kaltininkas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tai darydamas nuslėpė gautas pajamas, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo (turėdamas tikslą išvengti mokesčių). Taip, veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. BK 222 straipsnyje reglamentuotas tyčinis nusikaltimas – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Vadinasi, tinkamai nefiksuodamas atliktų ūkinių operacijų duomenų, A. L. realizavo BK 222 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėtį, o šios nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas dar ir pagal 223 straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir, atsižvelgiant į padarytos veikos subjektyviuosius požymius, negali būti taikomas.

Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, tačiau neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Pritaikydamas normą, kurios nereikėjo taikyti, t. y. A. L. padarytą nusikalstamą veiką papildomai kvalifikuodamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Todėl skundžiami teismų sprendimai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keistini (BPK 383 straipsnis), taip iš dalies patenkinant nuteistojo A. L. kasacinį skundą.

Dėl BPK nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teisme

Nuteistasis A. L. taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, bylą išnagrinėjo neišsamiai, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo A. L. paduotą apeliacinį skundą, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Panevėžio apygardos teisme, tenkinant nuteistojo prašymą, buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas: apklausti liudytojai R. M., V. K., A. R., A. B., nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R., specialistė S. Spietienė, surašiusi nuteistojo ginčijamą specialisto išvadą Nr. 5-10/26-09, išklausyti nuteistojo A. L. paaiškinimai, ištirti kiti bylos duomenys (iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išreikalauti R. M. ir G. R. investiciniai projektai paramai gauti). Be to, posėdžio metu teismas apsvarstė nuteistojo prašymą skirti A. L. konsultacinės firmos kompleksinę buhalterinę finansinę ekspertizę ir pagrįstai bei motyvuotai jį atmetė. Nuteistojo prašyme suformuluoti klausimai buvo susiję tik su specialisto išvados vertinimu, todėl teismas paaiškino, kad minėta išvada bus vertinama kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų: dėl A. L. kaltės pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo, dėl specialistės S. Spietienės kompetencijos ir jos duotos išvados atitikimo BK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimams, dėl Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, apskaičiuojant dėl nusikalstamos veikos nesumokėtų mokesčių dydį, aptarti byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimai. Taip pat teismas nutartyje ne tik išsamiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde ginčijamo A. L. kaltės grindimo įstatymams prieštaraujančiais R. M. ūkio buhalterinės apskaitos duomenimis – kasos knyga ir kasos išlaidų orderiais teisėtumo, konstatuojant, kad šiais duomenimis nepagrįstai remtasi priimant nuosprendį, bet ir motyvavo, kodėl atmetami nuteistojo prašymai tirti R. M. ūkio buhalterinės apskaitos teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl visų apelianto keliamų klausimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2009, 2K-202/2005, 2K-522/2008). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Pagal bylos dokumentus nėra pagrindo abejoti A. L. bylą išnagrinėjusių teismų nešališkumu. Be to, pažymėtina, kad kasatorius teismo nešališkumo principo pažeidimą sieja su BPK nuostatų reikalavimų laikymosi klausimais apeliacinės instancijos teisme, tačiau objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai – pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, nereiškia, kad teismas šališkas (kasacinės nutartys Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Tai, kad teismas padarė išvadas ne tokias, kokių tikėjosi viena ar kita šalis (šiuo atveju – nuteistasis), savaime nereiškia nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei teismo nešališkumo principo pažeidimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nebuvo padaryti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti – nutraukti bylą dėl A. L. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam A. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę už šiuos nusikaltimus paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Vytautas Greičius