Baudžiamoji byla Nr. 2K-377/2011
(Proceso Nr. 1-92-1-00327-2009-6)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10;
1.1.6.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį dėl A. Z. sumušimo 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl J. P. sumušimo 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. O., Ž. P. ir L. Z., A. Č. ir E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendis pakeistas, pašalinant A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. O., Ž. P., L. Z., pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2009 m. spalio 25 d., 1.56 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais naktinį klubą „Storm“ (Švenčionys, Vilniaus g. 8/2) – įžūliais veiksmais, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia bendrais veiksmais kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, sprande, kairiajame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. O., A. Č., Ž. P., E. P., pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2009 m. spalio 25 d., 1.57 val., toje pačioje viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia bendrais veiksmais kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam J. P. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba nuosprendį pakeisti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 284 straipsnį, nes padaryta viena tęstinė veika. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad abi nusikalstamas veikas vienijo bendras tikslas ir tyčia – jis nukentėjusiesiems sudavė tik po to, kai šie sukėlė fizinį skausmą jo draugams. Abi veikos padarytos per labai trumpą laiką, toje pačioje vietoje, jo veiksmai sekė vienas paskui kitą. Be to, jo veiksmus kvalifikuojant kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, tarp padarytų veikų visuomenė turėjo būti nurimusi ir nebepažeidinėjama viešoji tvarka.
Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kasatorius nurodo, kad jis iki teismo sprendimo priėmimo atsiprašė nukentėjusiųjų (po pirmojo teismo posėdžio), pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo pradžioje ir teisme, taip pat esmines įvykio aplinkybes, nekeitė parodymų, kritiškai vertino savo poelgį.
Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusieji jo atžvilgiu nebuvo atlikę kokių nors neteisėtų veiksmų ar skatinę pradėti nusikalstamą veiką, tačiau ši lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai nukentėjusiojo elgesys moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir iš dalies lemia kaltininko veiksmus. Nukentėjusysis A. Z. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo girtas ir kad pirmas trenkė Z. P., šalia kurio buvo jis (kasatorius). Nukentėjusysis J. P. pirmas sudavė L. Z., taip pat mosikavo metaliniu dviračio stovu, galėdamas stipriai sužeisti aplinkinius. Taip pat teismas nebandė įvertinti priežastinio ryšio tarp A. Z. veiksmų ir J. P. sumušimo (kai jie visi (nuteistieji) jau ketino išvažiuoti, A. Z. pradėjo trankyti A. O. automobilį; jei to nebūtų įvykę, nebūtų nukentėjęs J. P.). Kasatorius nurodo, kad nors nukentėjusiųjų veiksmai jo atžvilgiu nebuvo tiesioginiai, tačiau buvo nukreipti prieš jo draugus, kuriuos pažįsta nuo mažens, todėl moralės požiūriu buvo visiškai nepriimtini, neteisėti ir rizikingi, nes kasatorius, būdamas šalia, turėjo pagrindą manyti, jog A. Z. gali panaudoti fizinį smurtą ir prieš jį, taip pat rizikingai elgėsi ir J. P. (mėtė metalinį stovą į kasatoriaus draugus). Be to, teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė jo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo (BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji elgėsi neteisėtai, visas incidentas įvyko labai greitai, todėl jis neturėjo laiko įvertinti savo veiksmų, o dėl tuo metu buvusio susijaudinimo negalėjo prisiminti, ką darė jo draugai.
Kasatorius nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas tai motyvavo ankstesniais administraciniais pažeidimais ir vienu administracinės teisės pažeidimu po nusikalstamos veikos padarymo. Kasatoriaus manymu, teismas negali vadovautis anksčiau padarytais nusižengimais, nes pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasmę svarbiausia, ar po nusikalstamo įvykio bus pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų ir, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės tikslai bus pasiekti. Jis nurodo, kad per metus daugiau nepadarė jokių teisės pažeidimų ar nusikaltimų.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčijo (skundu jis prašė panaikinti nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą dėl jo nutraukti), todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasatoriaus prašymas jo veiką kvalifikuoti kaip tęstinį nusikaltimą nenagrinėtinas.
Sprendžiant klausimą, ar pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę A. S. atsakomybę lengvinančia, svarbu yra tai, kad, nors A. S. ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, vertinant byloje nustatytas įvykio aplinkybes ir šio nuteistojo parodymus apie konflikto priežastis ir eigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. neturi tvirtos pozicijos dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo parodymuose dalį kaltės perkelia nukentėjusiesiems arba savo veiksmus teisina dideliu susijaudinimu. Tokia pozicija nevertintina kaip nuoširdus gailėjimasis.
Prokuroro manymu, nepagrįsti skundo argumentai ir dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, nes byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad nukentėjusieji A. Z. ar J. P. prieš nuteistąjį būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinę šį pradėti nusikalstamą veiką prieš juos.
Dėl skunde nurodyto BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkto pažeidimo (apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, dėl ko atmetė argumentus dėl BK 59 straipsnio l dalies 10 punkto taikymo) prokuroras teigia, kad teismas konstatavo, jog byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. nenustatė ne tik kažkokių neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, bet ir pašalinių veiksnių, galėjusių lemti didelį A. S. susijaudinimą.
Teismas, netaikydamas BK 38 straipsnio nuostatų, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kasatorius neteisingai aiškina šio įstatymo nuostatas. Kad būtų galima padaryti teisingą išvadą, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų ir, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės tikslai bus pasiekti, būtina teisingai ir tiksliai įvertinti to asmens gyvenimo istoriją, t. y. kaip asmuo elgėsi po ir iki nusikaltimo padarymo. Tą ir padarė apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavęs, kad A. S. per trumpą laiką, t. y. kelias minutes, padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose bei policijos pareigūno nurodymų nevykdymą ir jo įžeidimą, tarp jų – ir po inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Taip pat teismas teisingai nurodė, kad, nepaisant to, jog A. S. neteistas, tačiau šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kartu su kitais nuteistaisiais – A. O. ir Ž. P. – kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Taigi išvada, kad visos pirmiau išvardytos aplinkybės, kartu vertinant tai, kad nuteistasis yra M. Romerio universiteto Teisės fakulteto studentas, rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sąmoningą polinkį nepaklusti visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms, yra teisinga.
A. S. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl A. S. padarytos veikos kvalifikavimo
Teismas A. S., A. O. ir Ž. P. padarytas veikas kvalifikavo kaip nusikaltimų daugetą, t. y. du nusikaltimus, du viešosios tvarkos pažeidimus. Byloje nustatyta, kad abi nusikalstamos veikos padarytos toje pačioje viešojoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais naktinį klubą „Storm“ (Švenčionys, Vilniaus g. 8/2) ir iš esmės tuo pačiu metu. Tarp padarytų veikų yra vienos minutės skirtumas: pirma veika, kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, A. S. kartu su A. O., Ž. P., L. Z. padaryta 2009 m. spalio 25 d., 1.56 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais naktinį klubą „Storm“ (Švenčionys, Vilniaus g. 8/2), kita – kartu su A. O., A. Č., Ž. P., E. P. 2009 m. spalio 25 d., 1.57 val., kaip nustatyta teismo nuosprendyje, toje pačioje viešoje vietoje. Skirtingą padarytų veikų kvalifikaciją teismas motyvavo tik tuo, kad nukentėjo skirtingi asmenys: pirmu atveju A. Z., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, antru – J. P., kuriam sukeltas fizinis skausmas. Padarytų veikų kvalifikaciją galima būtų laikyti teisinga tuo atveju, jei veikos būtų įvertintos kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai ir kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. Nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatytas kvalifikuojantis požymis sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Šioje byloje, nepaisant to, kad sveikatos sutrikdymai padaryti dviem žmonėms, teismas pripažino, kad pagrindinė baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, į kurią buvo pasikėsinta, yra ne žmogaus sveikata, o viešoji tvarka. Žmonių sveikata (tik nežymių sveikatos sutrikdymų atvejais) yra tik papildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė kvalifikuojant nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį. Kadangi nusikalstami veiksmai prieš A. Z. ir J. P. buvo padaryti toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu laiku, tai nėra pagrindo išvadai, kad kasatorius savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką du kartus. Viešosios tvarkos pažeidimai kaip nusikaltimų daugetas kvalifikuojami tada, kai viešoji tvarka pažeidžiama skirtingose viešose vietose, arba toje pačioje viešoje vietoje, bet skirtingu laiku, t. y. tarp padarytų veiksmų yra pakankamas laiko tarpas, kad galima būtų padaryti išvadą, jog po pirmo pažeidimo viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista antrą kartą.
Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas, atitinkantis BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymius.
Šioje byloje, be A. S., dar ir A. O. bei Ž. P. padaryti veiksmai teismų buvo įvertinti kaip du viešosios tvarkos pažeidimai. Nors šie asmenys nepadavė kasacinių skundų, tačiau BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Kartu minėto BPK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Vadovaujantis įstatymo reikalavimais, keičiant A. S. padarytų veiksmų kvalifikaciją, atitinkamai keistina ir bendrininkų A. O. ir Ž. P. padarytos veikos kvalifikacija bei keičiamos A. S., A. O. ir Ž. P. paskirtos bausmės.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių
Kasatorius A. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visiškai prisipažįsta kaltu, papasakojo padaryto nusikaltimo aplinkybes ir savo vaidmenį. Tačiau kad būtų galima pripažinti šią lengvinančią aplinkybę byloje, be kaltininko prisipažinimo padarius nusikaltimą, turi būti nustatytas dar ir jo nuoširdus gailėjimasis. Vienas iš esminių požymių, rodančių nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, yra nukentėjusiųjų atsiprašymas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji A. Z. ir J. P. parodė, kad A. S. jų neatsiprašė. Teismo nuosprendis šioje byloje buvo priimtas 2010 m. spalio 4 d., o nukentėjusiųjų pareiškimai apie tai, kad A. S. jų atsiprašė, buvo parašyti 2010 m. spalio 18 ir 20 d., t. y. jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir jo paskelbimo, ir pridėti prie apeliacinio skundo, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nors A. S. pridėjo prie apeliacinio skundo nukentėjusiųjų pareiškimus, kad jis jų atsiprašė, tai neturi jokios reikšmės, nes ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik pirmosios instancijos teismo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje gali keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. jei byloje buvo nustatyti visi požymiai, būtini BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, o teismas jos nepripažino, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų būtinų sąlygų konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kasacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Kasatorius A. S. teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Nuteistojo A. S. kasacinio skundo teiginiai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepasitvirtino. Teismų sprendimais nustatyta, kad konfliktas prasidėjo tarp nuteistojo Ž. P. ir nukentėjusiojo A. Z., kuriam Ž. P. sudavė pirmas, po to prisidėjo kiti nuteistieji, tarp jų ir A. S., ir kilo muštynės, kurių metu buvo sumuštas A. Z. ir atėjęs jam į pagalbą J. P.. Muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų. Kadangi visi turi agresyvių ketinimų, tai nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusieji prieš nuteistąjį būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinę jį pradėti nusikalstamą veiką prieš juos. Tokia teismo išvada pagrįsta išnagrinėtų ir įvertintų bylos duomenų visetu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
Nepagrįsti nuteistojo A. S. kasacinio skundo teiginiai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių faktinių duomenų, jog nukentėjusieji prieš A. S. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie šiam būtų pagrindas panaudoti prieš juos fizinį smurtą. Taigi nėra pagrindo tenkinti šią kasacinio skundo dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kasatorius skundžia, kad teismas neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Apylinkės teismas netaikė kasatoriui BK 38 straipsnio, tuo tarpu A. Č. ir E. P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė. Ja galima pasinaudoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme neišreiškė tokio prašymo, todėl teismas neprivalėjo nuosprendyje motyvuoti savo sprendimo dėl BK 38 straipsnio taikymo. Kadangi apylinkės teismas netaikė A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tai galima daryti išvadą, kad tokių pagrindų nenustatė. A. S. šį klausimą iškėlė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai motyvuotai į jį atsakė, pažymėjęs, kad nors A. S. praeityje nebuvo teistas, tačiau šiuo metu teisme dėl jo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje – A. O. ir Ž. P. – kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Šie duomenys kelia rimtų abejonių dėl to, ar galima daryti išvadą, kad A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu išvada apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 38 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja skundus ir keičia teismų sprendimus tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Teisėjų kolegija nekonstatuoja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo netaikant kasatoriui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl dėl šios dalies teismų sprendimų nekeičia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį.
A. S. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
A. O. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
Ž. P. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
Panaikinti teismų nuosprendžių dalis, kuriomis A. S., A. O. ir Ž. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.
Kitas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas
