V. L. pagal BK 183 str. 2 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–415/2011

(Proceso Nr. 1-61-1-01234-2005-6)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.18.10.;

2.6.7.6. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Vytautui Zabielai,

nuteistajam V. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose. V. L., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Priteista iš V. L. ŽŪB,,Agrowill Lankesa“ 94 105 Lt padarytai žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo V. L. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪK,,Žemės šauksmas“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) pirmininku, 2004 m. vasario 2-29 d., tiksliai nenustatytą dieną, pateikė ŽŪK,,Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei S. L. B. suklastotą 2004 m. vasario 2 d. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28, pardavėjo atstovo, kaip fiktyvios UAB,,Res Rara“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pasirašytą nusikaltimo bendrininko R. U. (dėl jo baudžiamasis procesas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu nepradėtas), pagal kurią fiktyvi UAB,,Res Rara“ įsipareigojo tiekti ŽŪK,,Žemės šauksmas“ kombinuotus pašarus, pašarų papildus, chemines medžiagas ir trąšas, o ŽŪK,,Žemės šauksmas“ įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas per 60 d. į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. vasario 2-29 d., tiksliai nenustatytą dieną, pateikė ŽŪK,,Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei L. S. B. ir kasininkei L. K. fiktyvios UAB,,Res Rara“ suklastotą 2004 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija GEC Nr. 9430322, kaip direktoriaus pasirašytą nusikaltimo bendrininko R. U., bei nurodė joms išmokėti R. U. už pagal minėtą sąskaitą tariamai ŽŪK,,Žemės šauksmas“ įsigytas 70 t kombinuotų pašarų 53 690 Lt. Šiai ūkinei operacijai realiai neįvykus ir ŽŪK,,Žemės šauksmas“ negavus minėtų pašarų, vykdant minėtą V. L. nurodymą, fiktyviai UAB,,Res Rara“ iš kasos buvo išmokėta: 2004 m. kovo 1 d. pagal kasos orderį Nr. 106 – 9950 Lt; 2004 m. kovo 2 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 107 – 9000 Lt; 2004 m. kovo 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 108 – 8000 Lt; 2004 m. kovo 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 122 – 9500 Lt; 2004 m. kovo 5 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 125 – 8500 Lt; 2004 m. kovo 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 128 – 8740 Lt. Taip V. L., padedamas bendrininko R. U., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – ŽŪK „Žemės šauksmas“ priklausančius 53 690 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 kovo mėn., tiksliai nenustatytą dieną pateikė ŽŪK „Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei L. S. B. ir kasininkei L. K. fiktyvios UAB „Res Rara“ suklastotą 2004 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija GFB Nr. 1656024, kaip direktoriaus pasirašytą nusikaltimo bendrininko R. U., bei nurodė joms išmokėti R. U. už pagal minėtą sąskaitą tariamai ŽŪK „Žemės šauksmas“ įsigytus 20 t profiliuoto metalo, 2 vnt. traktorių „MTZ“ variklių, 5 t armatūros, vieną K-701 greičių dėžę 40 415 Lt. Šiai ūkinei operacijai realiai neįvykus ir ŽŪK „Žemės šauksmas“ negavus minėtų daiktų, vykdant V. L. nurodymą UAB „Res Rara“ iš kasos buvo išmokėta: 2004 m. kovo 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 135 – 9000 Lt; 2004 m. kovo 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 140 – 9000 Lt; 2004 m. kovo 12 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 142 – 9000 Lt; 2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 152 – 8415 Lt; 2004 m. kovo 16 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 157 – 5000 Lt. Taip V. L., padedamas bendrininko R. U., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – ŽŪK „Žemės šauksmas“ priklausančius 40 415 Lt. Iš viso per aukščiau nurodytą laikotarpį V. L. pasisavino jo žinioje buvusio ŽŪK „Žemės šauksmas“ turto už 94 105 Lt ir taip padarė ŽŪK „Žemės šauksmas“ 94 105 Lt turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas ŽŪK „Žemės šauksmas“ pirmininku ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu"; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 2004 m. vasario 2 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ vardu sudarė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28, pagal kurią fiktyvi UAB „Res Rara“ įsipareigojo tiekti ŽŪK „Žemės šauksmas“ kombinuotus pašarus, pašarų papildus, chemines medžiagas ir trąšas, o ŽŪK „Žemės šauksmas“ įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas per 60 dienų į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2004 m. vasario 10 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ vardu iš UAB „Res Rara“, atstovaujamos direktoriaus R. U., pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija GEC 9430322 tariamai įsigijo 70 t kombinuotų pašarų už 53 690 Lt (iš jų 8190 Lt PVM) ir 2004 m. kovo 2 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ vardu iš UAB „Res Rara“, atstovaujamos direktoriaus R. U., pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GFB Nr. 1656024, tariamai įsigijo 20 t profiliuoto metalo, 2 vnt. traktorių „MTZ“ variklių, 5 t armatūros, vieną K-701 greičių dėžę už 40 415 Lt (iš jų 6165 Lt PVM), nurodė ŽŪK „Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei L. S. B. įtraukti šias PVM sąskaitas faktūras į ŽŪK „Žemės šauksmas“ buhalterinę apskaitą. Po to nurodė ŽŪK „Žemės šauksmas“ kasininkei L. K. surašyti mažaverčių ir greitai susidėvinčių daiktų nurašymo aktą 2004 m. kovo 31 d. Nr. 2, įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad iš UAB „Res Rara“ įgytos prekės: 20 t profiliuoto metalo, 2 vnt. traktorių „MTZ“ variklių, 5 t armatūros, viena K-701 greičių dėžė už 40 415 Lt (iš jų 6165 Lt PVM) yra panaudotos ir nurašytos bei nurodė ŽŪK „Žemės šauksmas“ fermos brigadininkui S. A., dirbtuvių vedėjui R. Š., laukininkystės padalinio vadovui V. B. šį aktą patvirtinti savo parašais bei pats jį patvirtino savo parašu ir nurodė vyr. buhalterei L. S. B. šį aktą įtraukti į ŽŪK „Žemės šauksmas“ buhalterinę apskaitą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪK „Žemės šauksmas“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. L. pripažintas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką: 2004 m. vasario 10 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ vardu iš fiktyvios UAB „Res Rara“, atstovaujamos direktoriaus R. U., pagal suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą serija GEC 9430322, tariamai įsigijęs 70 t kombinuotų pašarų už 53 690 Lt (iš jų 8190 Lt PVM), 2004 m. kovo 2 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ vardu iš UAB „Res Rara“, atstovaujamos direktoriaus R. U., pagal suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą serija GFB Nr. 1656024, tariamai įsigijęs 20 t profiliuoto metalo, 2 vnt. traktorių „MTZ“ variklių, 5 t armatūros, 1 vnt. K-701 greičių dėžę už 40 415 Lt (iš jų 6165 Lt PVM), pateikė minėtas PVM sąskaitas-faktūras ŽŪK „Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei L. S. B. ir nurodė įtraukti UAB „Res Rara“ tariamai sumokėtą PVM į vasario ir kovo mėnesių ŽŪK „Žemės šauksmas“ PVM deklaracijas bei savo parašu patvirtino šių deklaracijų tikrumą. Po to 2004 m. kovo 25 d. jis pateikė 2004 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją Kauno AVMI Jonavos skyriaus specialistei G. G. bei 2004 m. balandžio 15 d. pateikė 2004 m. kovo mėn. PVM deklaraciją Kauno AVMI Jonavos skyriaus specialistei I. P. Taip Kauno AVMI Jonavos skyriui 2004 m. kovo 25 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. priėmus minėtas PVM deklaracijas kaip teisingai užpildytas ir sumažinus už 2004 m. vasario ir kovo mėn. ŽŪK „Žemės šauksmas“ mokėtiną PVM atitinkamai 8190 Lt ir 6165 Lt sumai, V. L. per nurodytą laikotarpį ŽŪK „Žemės šauksmas“ naudai apgaule panaikino 14 355 Lt mokestinę prievolę valstybei. Teismas konstatavo, kad dėl šios nusikalstamos veikos, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, yra suėję BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl baudžiamąją bylą V. L. dėl šios nusikalstamos veikos nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, nes vienam asmeniui jas padaryti ir nuslėpti neįmanoma. Kasatoriaus nuomone, tai, kad nėra daugiau įtariamųjų, kurie būtų padėję jam paslėpti nusikaltimą, rodo, jog jis nuteistas nepagrįstai. Kasatorius teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog jis jokių prekių nepriėmė ir jų priėmimo dokumentuose nepasirašė. Prekes priėmė atsakingi darbuotojai, turintys teisę tai atlikti: S. A. ir V. M. B. Toliau su šiais asmenimis tvarkant buhalterinę apskaitą bendravo L. K., V. V. ir R. Š. Kasatorius nurodo, kad ŽŪK „Žemės šauksmas“ darbuotojai pasirašytinai priėmę materialines vertybes jas panaudojo, t. y. sušėrė 70 tonų kombinuotų pašarų, o po to nurašė sušertus pašarų kiekius kiekvieną dieną pagal pašarų sušėrimo žinialapius. Šiuos žinialapius pasirašė šėrikai, kad gavo pašarus sušerti tai dienai pagal racionus. Kasatorius pažymi, kad fermos vedėjas S. A. pateikdavo pašarus šėrikams, jis taip pat pateikdavo mėnesinių ataskaitų aktus, kad pašarai sušerti. Sušeriamų pašarų kontrolę vykdė buhalterė V. V., pas kurią buvo šeriamų gyvulių racionų antri egzemplioriai, ir ji nenustatė, kad gyvuliams būtų sušerta daugiau ar mažiau pašarų negu jų buvo arba daugiau ar mažiau negu nurodyta racionuose. Iš to seka, kad nei pašarų pertekliaus, nei trūkumo nebuvo. Kasatoriaus manymu, sunku įsivaizduoti, kad didelė grupė darbuotojų galėtų nesusitarę surašyti dokumentus, jog buvo tariamai sunaudota 70 t nesamo kombinuoto pašaro ir niekas to nepastebėtų, o buhalterės sugebėtų apskaitoj užpajamuoti ir nurašyti visiškai nebuvusį tokį kiekį pašarų be tinkamų, tikslių ir tikrų dokumentų. Kasatorius teigia, kad pašarai buvo gauti, todėl ir nekilo jokių nesusipratimų.

Kasatorius nurodo, kad neįsivaizduojama, kaip darbuotojai pasirašytinai priėmę traktorių MTZ variklius, 20 t profiliuoto metalo, 5 t armatūros, vieną traktoriaus K-701 greičių dėžę, taip pat panaudodami remontuojant traktorių K-701 bei pakeisdami vieną mašinos GAZ-66 benzininį variklį į dyzelinį traktoriaus MTZ variklį ir suremontuodami vieną MTZ traktorių pakeičiant variklį, panaudodami metalą, armatūrą ir surašę materialinių vertybių panaudojimo aktus, būtų dirbę nesąžiningai ir kad jie būtų stengęsi nuslėpti kokius nors nusikaltimus. Kasatoriaus manymu, klaida dėl nurodytų medžiagų panaudojimo nuosprendyje įsivėlė todėl, kad aiškinant liudytojų parodymų tikslumą, du liudytojai esą nurodė, jog naujų variklių nebuvo ar jų nematė, tačiau jie matė, kad varikliai ir greičių dėžė buvo panaudoti remontuoti ne nauji, o seni. Kasatorius teigia, kad visos prekės buvo gautos, todėl jokių nesusipratimų taip darbuotojų nebuvo, o tai patvirtina, kad jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

Kasatorius pabrėžia, kad Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. sausio 15 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl S. A. R. R., V. M. B. ir L. K. veiksmų be kurių pagalbos jis nebūtų galėjęs padaryti ir nuslėpti tariamai padarytų nusikalstamų veiksmų. Kadangi minėti asmenys net neįtariami kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, tai, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad ir jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, šiurkščiai pažeidžiant BPK, nevisapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ne tik kad neištaisė padarytų BPK normų pažeidimų, bet pats bylą nagrinėjo pažeisdamas BPK normų reikalavimus ir dėl ko netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatoriaus teigimu, jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, jog įrodyta, kad ŽŪK,,Žemės šauksmas“ prekių negavo, o pinigus už tariamas prekes sumokėjo, tada jo neva padarytą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimą. Kasatorius pažymi, kad net nebuvo įrodinėjama, jog tariamai pasisavintas turtas buvo perduotas jam ir tapęs jo turtu, kuriuo jis būtų galėjęs naudotis ir disponuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas galėjo svarstyti, ar padarytoje veikoje nėra BK 184 straipsnyje numatyto turto iššvaistymo sudėties požymių.

Kasatorius skunde teigia, kad konstatavus, jog jis nusikalstamas veikas padarė ne vienas, o su UAB „Res Rara“ direktoriumi R. U., buvo būtina nustatyti susitarimo turinį, t. y. kur ir kada tai įvyko, koks nusikalstamų veikų padarymo tikslas ir motyvai, kada ir kokiomis aplinkybėmis R. U., gavęs pinigus, perdavė juos kasatoriui, kaip pasidalijo pasisavintą turtą. Kasatorius mano, kad nenustatyta nei nusikalstamos veikos padarymo pradžia, nei pabaiga, be to, nenustatyta, kad R. U. būtų perdavęs jam visus pinigus ar jų dalį.

Kasatoriaus manymu nesuvokiama, kodėl jis turėjo nusikalstamu būdu įgyti pinigus be jokio tikslo ir motyvo bei juos visus atiduoti R. U. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad visus iš ŽŪK „Žemės šauksmas“ gautus pinigus paėmė UAB „Res Raros“ direktorius R. U. (kasatorius nurodo, kad daugelyje atvejų jis net nebuvo ūkyje, kai R. U. gavo pinigus).

Kasatoriui nesuprantama, kodėl neištirta, su kuo R. U. darė nusikalstamas veikas, kieno naudai jis veikė, kas nusikalstamų veikų organizatoriai. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad kasatorius nusikalstamų veikų kartu su R. U. nepadarė.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryta visa eilė pažeidimų, kuriais buvo suvaržytos jo, kaip įtariamojo, teisės. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai įgyvendintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisės, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareiškiamo kaltinimo pagrindą ir motyvus ir kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

Kasatorius pažymi, kad pirminis įtarimas buvo pareikštas 2008 m. lapkričio 20 d., tačiau tai tik dalis įtarimų, nes kita dalis įtarimų taip ir liko nepareikšta. Kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų ir išsamių motyvų kuo remiantis pareikštas įtarimas. Be to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos jo teisės, nes nebuvo leista susipažinti su byloje esančiais įrodymais, todėl jis negalėjo duoti paaiškinimų, pareikšti prašymų, pateikti įrodymų. Pasak kasatoriaus, taip buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, nes jis negalėjo duoti paaiškinimų, pateikti prašymų, įrodymų, pateikti savo argumentų, paneigiančių įtarimus. Taip pat nesilaikyta BPK 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes kasatoriui nebuvo suteikta reali galimybė gintis, rinkti įrodymus, reikalauti, kad būtų apklausti jo, kaip įtariamojo, kviečiami liudytojai, bei galimybė rinkti rašytinius įrodymus. Kasatorius mano, kad apribojus galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gynėjas negalėjo naudotis BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytomis teisėmis.

Kasatorius teigia, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nebūtų buvę padaryti aukščiau minėti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, tada jis, žinodamas ikiteisminio tyrimo medžiagą, būtų reikalavęs nustatyti, kokie darbininkai iškrovė į ŽŪK „Žemės šauksmas“ atvežtas prekes. Kasatorius pažymi, kad atlikus inventorizaciją, būtų buvę galima nustatyti, kada ir kokios prekės buvo atvežtos, kam jos panaudotos, ar yra medžiagų perteklius, ar trūkumas. Kasatorius pabrėžia, kad buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo nei lėšų, nei materialinių vertybių trūkumas ar perteklius, nes buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, tai patvirtino ir vyriausioji buhalterė L. B.

Kasatorius pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą, tačiau nepašalino ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų, nenustatė, kokie darbininkai iškrovė atvežtas prekes.

Kasatoriaus teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, užtikrinantį šalių lygiateisiškumą renkant ir vertinant įrodymus, nes buvo vertinamos tik prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, be to, buvo vadovaujamasi patikrinimo aktų išvadomis, kurios nepagrįstos, nes, kaip patvirtino liudytoja J. B., nebuvo pateikti dokumentai, leidžiantys padaryti tikslias išvadas. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą neva jis sudarė prekių pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Res Rara“ žinodamas, kad ši bendrovė fiktyvi. Kasatorius pažymi negalėjęs žinoti, kad UAB „Res Rara“ yra fiktyvi, nes jam buvo pateiktas originalus galiojantis UAB „Res Rara“ registracijos pažymėjimas, taip pat bendrovės PVM registracijos originalus galiojantis pažymėjimas, bendrovės direktoriaus galiojantis originalus paskyrimo dokumentas, bendrovės direktoriaus asmens dokumentas (pasas), bendrovės antspaudas.

UAB „Res Rara“ tikrinimas pirmąkart buvo pradėtas tik 2004 m. spalio 5 d., o baigtas 2005 m. vasario 23 d. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu Nr. 05-04-10-584 buvo nustatyta, kad egzistuoja visi reikalavimai įmonės veiklai vykdyti: nurodytas registro numeris, identifikacijos numeris mokesčių mokėtojo registre, bendrovė įregistruota PVM mokesčio mokėtoju, PVM mokėtojo kodas, veiklos įstatai ir t.t. Be to, minėtame akte nustatyta, kad įmonė UAB „Res Rara“, vykdydama komercinę veiklą, gaudavo piniginius pavedimus per banką, todėl tikėtina, kad ji vykdė realią komercinę veiklą ir nebuvo fiktyvi įmonė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Res Rara“ yra fiktyvi ir neturėjo priemonių sandorių įvykdymui, yra neteisinga.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė patikrinimo aktų išvadomis, nes mokesčių inspekcijai ar kitoms tikrinančioms institucijoms nebuvo pateikti visi dokumentai. Kad trūksta dalies dokumentų, patvirtino ir liudytoja J. B. parodžiusi, kad „nuo 2005 metų dirbo „Agrowill“ žemės ūkio skyriaus buhaltere, o UAB „Lankesa“ buvo antra darbovietė. Šios įmonės vyriausioji buhalterė buvo L. B., kuri buvo atleista. Ji perėmė šios įmonės buhalteriją. Buhalterijos perėmimas buvo labai greitas, į informacijos saugojimo elektroninę laikmeną su visais likučiais buvo perkelti 2005 metų dokumentai, niekas nebuvo fiksuojama ar surašoma“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos-specialistės L. V. parodymais, nes jie pagrįsti samprotavimais.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis buhalterijai pateikė suklastotą 2004 m. vasario 2 d. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28, fiktyvią UAB „Res Rara" suklastotą 2004 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GEC Nr. 9430322, 2004 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija GGB Nr. 1656024 bei medžiagų nurašymo aktą, nes dokumentus buhalterijai teikė už atitinkamą darbo sritį atsakingi darbuotojai, ką jie ir patys patvirtino (liudytojų S. A., M. B., V. R. ir V. V. parodymai).

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų A. Ž., S. A. parodymus.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ŽŪK „Žemės šauksmas“ negavo iš UAB „Res Rara“ pašarų pagal 2004 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą, o 53 690 Lt R. U. buvo išmokėti nepagrįstai. Priešingai, byloje esantys duomenys (L. B. paaiškinimai, V. B. duotas raštiškas patvirtinimas) rodo, kad prekės iš UAB „Res Rara“ buvo gautos, pinigai už jas sumokėti UAB „Res Rara“ direktoriui R. U. asmeniškai. Kasatorius pabrėžia, kad jis pinigų negavo, todėl ir pasisavinti jų negalėjo.

Taip pat kasatorius tvirtina, kad ŽŪK „Žemės šauksmas“ gavo prekes iš UAB „Res Rara“ pagal 2004 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą, o jas priėmė V. B., kuris sąskaitą-faktūrą pridavė buhalterei L. K. Taigi UAB „Res Rara“ direktoriui R. U. buvo pagrįstai sumokėta 40 415 Lt. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius pagal 2004 m. vasario 10 d. ir 2004 m. kovo 2 d. sąskaitas faktūras išmokėtus pinigus (53 690 Lt ir 40 415 Lt) neva pasisavino kartu su R. U. yra nepagrįsta ir paneigta liudytojų parodymais. Kad prekes ŽŪK „Žemės šauksmas“ gavo ir panaudojo, patvirtino ir vairuotojas V. S.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl fermų remonto laiko ir apimčių ir pažymi, jog jis atsikirtime į apeliacinį skundą buvo nurodęs, kada daryti remontai, už kokias lėšas, kokia jų apimtis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas į atsikirtime nurodytus argumentus neatsižvelgė, jų nesvarstė, o nagrinėjo tik prokuroro apeliacinį skundą.

Kasatorius pažymi, kad „Sapard“ programoje numatyta pertvarkyti tik dalį fermų, o visas kitas fermas reikėjo suruošti žiemai savo lėšomis. Statybos leidimas fermų rekonstrukcijoms išduotas tik 2003 m. rugsėjo 1 d., o tai rodo, kad per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma atlikti visų darbų. Tik 2004 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išdavė pažymą, kad pieno ūkio plėtros projektas atitinka ES reikalavimus bei standartus. Tai reiškia, kad darbai pagal „Sapard“ programą vyko 2004 m. 2005 m. kovo 24 d. paaiškinime Nacionalinei mokėjimo agentūrai „Dėl pieno ūkio plėtros“ projekto buvo rašoma, kad kitų tvartų rekonstravimo darbai bus užbaigti 2005 m. Todėl, pasak kasatoriaus, nelogiška, kad 2004 m. nevyko jokie fermų remonto darbai. Kad 2004 m. tokie darbai vyko, patvirtino ir liudytojai M. S., J. G. ir S. A.

Kasatorius pažymi, kad jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Pasak kasatoriaus, skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog jis nepadarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (nepasisavino didelės vertės turto), todėl jam negali būti inkriminuota ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Be to, apeliacinės instancijos teismas kasatorių nuteisdamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepagrįstai nurodė, jog jis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija). Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Tuo tarpu, pasak kasatoriaus, jis nurodytų dokumentų nesurašė. Tai reiškia, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties esminis požymis yra apskaitos dokumentų surašymas ir pasirašymas, už kurį atsakingas buhalterijos darbuotojas, tiesiogiai vykdantis šį darbą. Todėl kasatoriaus mano, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kasatorius teigia, kad jis nepadarė ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jokiais veiksmais apgaule nepanaikino 14 355 Lt mokestinės prievolės valstybei, kadangi visos ŽŪK „Žemės šauksmas“ ūkinės operacijos įsigyjant prekes buvo teisėtos, prekės gautos, pinigai išmokėti teisingai, buhalterinė apskaita padaryta laiku ir tvarkingai. Taip pat kasatorius pažymi, kad jam civilinis ieškinys pareikštas nepagrįstai, nes jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo V. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų

Sprendimą apskųstą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pagrindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė V. L. kaltumą patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias savo išvadas grįsti visų bylos aplinkybių įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės nepasisakė dėl specialistės išvadoje išdėstytų esminių teiginių, pagrįstų Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktų išvadomis, kad: 1) ŽŪK „Žemės šauksmas“ nepirko 70 t kombinuotų pašarų iš bendrovės „Res Rara“; 2) ŽŪK „Žemės šauksmas“ nepirko 20 t profiliuoto metalo, 5 t armatūros, dviejų MTZ traktorių variklių ir vienos greičių dėžės K-701 iš bendrovės „Res Rara“. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkami neįvertino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. 05-04-105-84 išvadų, specialistės išvadų dėl UAB „Res Rara“ veiklos ir kai kurių kitų įrodymų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas ištaisė, t. y. įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to ir reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Todėl tenkinti nuteistojo kasacinį skundą, panaikinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis V. L. kasaciniame skunde teigia, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, jis nėra padaręs, nes jokių fiktyvių sandorių jis nesudarinėjo, jokių fiktyvių ūkinių operacijų neformino. Kasatorius skunde teigia, kad tiek kombinuotieji pašarai, tiek metalas bei kitos pramoninės prekės jo vadovautame kooperatyve „Žemės šauksmas“ buvo gautos ir sunaudotos. Todėl jis nepateikė jokių apgaulingų duomenų kooperatyvo buhalterinei apskaitai, nepateikė jokių apgaulingų duomenų deklaruojant PVM Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pagrįsdamas šiuos teiginius kasatorius gana išsamiai analizuoja byloje surinktus įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad paminėti kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad įstatymas neįgalioja kasacinės instancijos teismo dar kartą vertinti įrodymus ir spręsti, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai nustatė bylios aplinkybes. Todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies, 184 straipsnio 2 dalies taikymo

Byloje nustatyta, kad V. L., panaudodamas suklastotas pirkimo-pardavimo sutartis bei PVM sąskaitas-faktūras, t. y. žinodamas, kad jose įrašytos ūkinės operacijos, kurios tikrovėje neįvyko ir ŽŪK „Žemės šauksmas“ jose nurodytų prekių negavo, davė nurodymus jam pavaldžioms kooperatyvo darbuotojoms, nežinančioms, kad prekės kooperatyve nėra gautos, pagal paminėtas PVM sąskaitas-faktūras išmokėti UAB „Res Rara“ direktoriui R. U. grynuosius pinigus. Taip R. U. buvo išmokėta 94 105 Lt.

Kasatorius skunde tvirtina, kad pinigų iš R. U. jis negavo, t.y. jų nepasisavino. Todėl, anot kasatoriaus, darydamas išvadą, kad pinigai R. U. išmokėti neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas galėjo svarstyti tik klausimą, ar kasatorius tų pinigų neiššvaistė, t. y. ar jo veiksmuose nėra BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas atitinka bylos medžiagą. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad iš ŽŪK „Žemės šauksmas“ kasos išmokėti pinigai ar bent jų dalis būtų atitekę nuteistajam V. L., t. y. kad tuos pinigus nuteistasis būtų pavertęs savo turtu. Todėl tų pinigų pasisavinimas V. L. inkriminuotas nepagrįstai, t. y. pagal teismo nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuota netinkamai. Byloje neabejotinai nustatyta tik tai, kad V. L. per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokiančias kooperatyvo darbuotojas neteisėtai perdavė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą UAB „Res Rara“ direktoriui R. U. Kaltininko žinioje esančio didelės vertės svetimo turto neteisėtas perleidimas trečiajam asmeniui teisiškai vertintinas kaip to turto iššvaistymas. Todėl nuteistojo V. L. aptariama nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis), taip iš dalies patenkinant nuteistojo V. L. kasacinį skundą.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Byloje nustatyta, kad V. L. apgaulingai tvarkė ŽŪK „Žemės šauksmas“ buhalterinę apskaitą. Jis būdamas ŽŪK „Žemės šauksmas“ pirmininku su UAB „Res Rara“ sudarė fiktyvią didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, ŽŪK „Žemės šauksmas“ vyr. buhalterei L. S. B. nurodė įtraukti į buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas-faktūras. Taip į apskaitą buvo įtraukta 2004 m. vasario 10 d. PVM sąskaita-faktūra serija GEC Nr. 9430322 dėl 70 t kombinuotųjų pašarų už 53 690 Lt (iš jų 8 190 Lt PVM) tariamo įsigijimo iš UAB „Res Rara“ ir 2004 m. kovo 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija GFB Nr. 1656024 dėl 20 t profiliuoto metalo, dviejų traktorių MTZ variklių, 5 t armatūros, vienos K-701 greičių dėžės tariamo įgijimo už 40 415 Lt (iš jų 6 165 Lt PVM) iš UAB „Res Rara“. Be to, V. L. nurodė ŽŪK „Žemės šauksmas“ kasininkei L. K. surašyti mažaverčių ir greitai susidėvinčių daiktų 2004 m. kovo 31 d. nurašymo aktą Nr. 2, į jį įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad iš UAB „Res Rara“ įgytos prekės yra panaudotos ir nurašytos. Dėl nurodytų veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪK „Žemės šauksmas“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Kasatorius skunde ne tik neigia teismo nustatytas aplinkybes, tačiau teigia dar ir tai, kad jis nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes buhalterinę apskaitą tvarkė ne jis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis argumentas nepagrįstas, nes byloje nustatyta, kad buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per kasatoriaus nusikalstamų veiksmų nesuvokiančias kooperatyvo darbuotojas. Kasatorius buhalterijos darbuotojoms pateikdavo suklastotus dokumentus, joms apie tų dokumentų netikrumą nieko nežinant. Kaltininkas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas. Todėl šioje nutarties dalyje aptarta V. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

Byloje nustatyta, kad V. L., pateikęs ŽŪK „Žemės šauksmas“ vyr, buhalterei L. S. B. 2004 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija GEC Nr. 9430322 dėl 70 t kombinuotųjų pašarų už 53 690 Lt (iš jų 8 190 Lt PVM) tariamo įsigijimo iš UAB „Res Rara“ ir 2004 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija GFB Nr. 1656024 dėl 20 t profiliuoto metalo, dviejų traktorių MTZ variklių, 5 t armatūros, vienos K-701 greičių dėžės tariamo įgijimo už 40 415 Lt (iš jų 6 165 Lt PVM) iš UAB „Res Rara“, nurodė UAB „Res Rara“ tariamai sumokėtą PVM įtraukti į 2004 m. vasario ir kovo mėnesių ŽŪK „Žemės šauksmas“ PVM deklaracijas bei savo parašu patvirtino tų deklaracijų tikrumą. Po to, 2004 m. kovo 25 d. jis pateikė 2004 m. vasario mėnesio deklaraciją Kauno AVMI Jonavos skyriaus specialistei G. G. bei 2004 m. balandžio 15 d. pateikė 2004 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją Kauno AVMI Jonavos skyriaus specialistei I. P. Tokiu būdu Kauno AVMI Jonavos skyriui 2004 m. kovo 25 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. priėmus minėtas PVM deklaracijas kaip teisingai užpildytas ir sumažinus už 2004 m. vasario ir kovo mėnesius ŽŪK „Žemės šauksmas“ mokėtiną PVM atitinkamai 8 190 Lt ir 6 165 Lt sumomis, V. L. apgaule panaikino ŽŪK „Žemės šauksmas“ 14 355 Lt dydžio mokestinę prievolę valstybei. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo V. L. aptarta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tinkamai pritaikyta ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį reglamentuojanti BK norma, nes nesunkus tyčinis nusikaltimas padarytas 2004 m. balandžio 15 d., nuosprendis priimtas 2011 m. kovo 8 d., o senaties terminas – penkeri metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis – 2003 balandžio 10 d. įstat. red.). Todėl ši bylos dalis nutraukta pagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo V. L. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti vienerių metų trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, šią bausmę su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių) subendrinti dalinio sudėjimo būdu; galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Rimantas Baumilas

Valerijus Čiučiulka