Baudžiamoji byla Nr. 2K-59-489/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00043-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.3.3; 2.1.15.3.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys dėl 26 333 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo priteisimo iš A. K. paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos (įskaitant saugojimą) akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, 16 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, 7 dalį; 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 17 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1–3.1.1 papunkčius, kurie nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bei 4.1.1–4.1.2 papunkčius, kurie nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus alkoholinius gėrimus, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių, arba 50 litrų vyno, 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2024 m. gegužės 3 d. laikotarpiu nuo 9.50 val. iki 11 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, būdamas (duomenys neskelbtini) žirgyno teritorijoje, be prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų sumokėjimą ar akcizų mokėjimo atidėjimą patvirtinančių dokumentų, sumokėdamas nenustatytam asmeniui 3050 Eur, neteisėtai įsigijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, t. y. 3456 vnt. butelių (2 l talpos) vyno,,Vino rosso“ ir 2556 vnt. butelių (2 l talpos) vyno,,Vino bianco“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 57 558,12 Eur, šiuos butelius neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) žirgyno teritorijoje, lauke, neuždarame angare ir puspriekabėje „Schmitz“ nuo 2024 m. gegužės 3 d. 11.00 val. iki kol šios prekės buvo surastos įvykio vietoje ir paimtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad tinkamai neatsižvelgta į aktualią bylai kasacinę praktiką:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos, taip pat nurodė, kad mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala tik tada, kai nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimybės kreiptis mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Šią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas argumentavo ir nuolat plėtojama kasacinės instancijos teismo praktika, taip pat ir kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>. Apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažino, kad egzistuoja ir kita kasacinio teismo praktika, kai baudžiamojoje byloje padaroma išvada, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dėl nesumokėto akcizų mokesčio, neatsižvelgdami į tai, ar yra galimybė šiuos mokesčius išieškoti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-697/2025">2K-94-697/2025</a>), vis dėlto į šią vėliau priimtą kasacinę nutartį nepagrįstai neatsižvelgė.
2.2. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į dar vieną kasacinės instancijos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ši kasacinė nutartis neturi įtakos kito, nei civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto, sprendimo priėmimui, pažymėtina, kad šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas aiškiai suformulavo sąlygas, esant kurioms civilinis ieškinys dėl mokėtinų, bet nesumokėtų mokesčių gali būti iš esmės išnagrinėtas baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija kasacinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a> akcentavo, kad yra suformuota tokia teismų praktika, jog nors, pvz., BK 199, 1991, 1992, 200 straipsniuose nėra įtvirtintas žalos valstybės biudžetui požymis, tačiau šios nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su tikslu nuslėpti mokesčius, dėl to valstybės biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Būtent tokios sąlygos nagrinėjamoje byloje yra nustatytos ir egzistuoja.
2.3. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio ir jo pagrįstumo išsprendimas baudžiamojoje byloje vertintinas kaip efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas ir galimo mokestinio ginčo nagrinėjimas specializuotame teisme, o įrodymai dėl civilinio ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo buvo surinkti būtent baudžiamojoje byloje. Taip pat baudžiamojoje byloje egzistuoja ir antra kasacinės instancijos teismo pirmiau nurodyta sąlyga. Pakartotina, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, jog mokestinė prievolė valstybei šioje byloje kyla iš nusikalstamos veikos, be to, akcentuotina, kad valstybės turtiniai praradimai ir jų dydžio vertinimas yra ypač reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Pažymėtina, kad BK 212 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog BK 1992 straipsnyje nurodytų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad be mokėtinų mokesčių dydžio, tarp jų be mokėtino akcizo mokesčio dydžio, kuris yra neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių muitinės vertės sudėtinė dalis, nustatymo ir su tuo susijusių byloje esančių rašytinių įrodymų įvertinimo negalima nustatyti šių neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių muitinę vertę ir galiausiai tinkamai kvalifikuoti įvykdytą nusikalstamą veiką pagal vieną iš BK 1992 straipsnio dalių, o tai šioje baudžiamojoje byloje, beje, ir buvo padaryta, t. y. nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį.
2.4. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį, tačiau atsisakydamas patenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl 26 333 Eur civilinio ieškinio iš nuteistojo valstybės naudai priteisimo ir nutaręs, kad VMI civilinis ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo paliktas nenagrinėtas, ne tik neišnagrinėjo apeliacinio skundo tiek, kiek jame yra prašoma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bet ir akivaizdžiai susiaurino savo, kaip bendrosios kompetencijos teismo, kompetencijos ribas, iš esmės deleguodamas klausimo (ar apskritai byloje kyla pareiga mokėti akcizo mokestį) sprendimą specializuotam teismui. Šiuo atveju nei apeliacinės, nei pirmosios instancijos teismai, spręsdami VMI civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, neatsižvelgė nei į nacionalinės, nei į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas (Akcizų įstatymas ir Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) ir kuri į nacionalinę teisę buvo įtraukta 2023 m. vasario 13 d.), pagal kurias prievolė apskaičiuoti (ir atitinkamai mokėti) akcizus atsiranda akcizais apmokestinamų prekių išleidimo vartoti valstybėje narėje metu (Akcizų įstatymo 9 straipsnis ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnis), t. y. jų disponavimo valstybės narės teritorijoje, šiuo atveju Lietuvos Respublikos teritorijoje, metu. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje jokia skola muitinei Sąjungos muitinės kodekso pagrindu, kuri galėtų neatsirasti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai išnykti Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pagrindais, nustatyta ir apskaičiuota nebuvo. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintais 3456 vnt. butelių (2 1 talpos) vyno „Vino rosso“ ir 2556 vnt. butelių (2 1 talpos) vyno „Vino bianco“), jomis buvo disponuota Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur šios akcizais apmokestinamos prekės buvo įgytos, laikomos ir sulaikytos, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą kitaip nei apeliacinės instancijos teismas (ir pirmosios instancijos teismas) išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą.
2.5. Nustatyti BPK pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl civilinio ieškinio išsprendimo dalies ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie pripažintini esminiais ir laikytini pakankamu pagrindu panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Bekišo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl prokuroro nurodytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu
4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nepagrįstai palikto nenagrinėto Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dėl 26 333 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, taigi kvestionuojamas byloje priimto procesinio sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą teisėtumo klausimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl žemesnės instancijos teismų sprendimo palikti VMI civilinį ieškinį nenagrinėtą.
5. Pažymėtina, kad sprendžiant kasatoriaus iškeltą proceso teisės klausimą, kai byloje pareikštas VMI civilinis ieškinys dėl 26 333 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) atlyginimo priteisimo iš A. K. teismų iš esmės neišspręstas, paliktas nenagrinėtas, bylai aktuali teismų praktika, suformuota kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtNTExLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-511/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-511/2026">2K-18-511/2026</a>. Teisėjų kolegija nėra saistoma nei kasaciniame skunde nurodytos nutarties, nei prokuroro žodiniame paaiškinime minimų nutarčių, priimtų baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-697/2025">2K-94-697/2025</a>, 2K-7-43-788/2026, nes šiose bylose esančiuose išaiškinimuose prokuroro kasaciniame skunde keliamas procesinis klausimas nebuvo nagrinėtas.
6. Byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuteistasis disponavo 3456 vnt. butelių (2 l talpos) vyno,,Vino rosso“ ir 2556 vnt. butelių (2 l talpos) vyno,,Vino bianco“, kurie yra akcizų objektas ir turi būti apmokestinami akcizų mokesčiu. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>). Teikdamas baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl neįvykdytos mokestinės prievolės, ieškovas turi pagrįsti, kad galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtNTExLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-511/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-511/2026">2K-18-511/2026</a>).
7. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje nustatyta, kad mokestinės bei civilinės atsakomybės prievolės nėra tapačios, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole, taip pat mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, savo tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>, 2K-7-37-648/2023). Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 25 dalis). Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 dalis). Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTA2LTQ0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-506-442/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-506-442/2020">eA-506-442/2020</a>, 46 punktas). Taigi neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją 1) lėmė nusikalstami veiksmai ir 2) dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-68-222/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a>; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtNTExLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-511/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-511/2026">2K-18-511/2026</a>).
8. Nei civiliniame ieškinyje, nei kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kad A. K. mokestinės akcizo prievolės nėra ir nebuvo galimybės išieškoti MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių dėl MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų). Neneigiant, kad galima mokestinė prievolė A. K. kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie įvertinti pagal baudžiamąjį įstatymą kaip sunkus nusikaltimas, atkreiptinas dėmesys, kad nesumokėto akcizo mokesčio apskaičiavimas tiesiogiai nepriklausė ir nuo baudžiamosios bylos baigties, nes A. K. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamu alkoholiu aplinkybės buvo aiškios, jis prisipažino neteisėtai įgijęs ir vežęs akcizines prekes (vyną) nuo pat pirmosios jo apklausos 2024 m. gegužės 6 d.; ši jo pozicija viso bylos nagrinėjimo metu nekito. Tiek neteisėtai įgytų akcizinių prekių vertė (57 558,12 Eur), tiek valstybei privalomas sumokėti mokėtinas akcizo mokestis (26 333 Eur) buvo muitinės specialisto išvadoje apskaičiuoti 2024 m. gegužės 28 d., net mėnesiui nepraėjus nuo A. K. neteisėto akcizinių prekių įgijimo dienos (1 t., b. l. 87–88). Akcizo mokesčio dydis apskaičiuotas pagal Akcizų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas ir, priešingai nei teigia prokuroras, šis mokestis nelėmė nei tiriamo nusikaltimo sudėties nustatymo, nei veikos pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikavimo. Nors BK 1992 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su tikslu nuslėpti mokesčius, dėl to valstybės biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai, tačiau padariniai – turtinė žala, kuri akcentuota civiliniame ieškinyje, šiuo atveju nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis, kuris turi tiesioginės reikšmės veikos kvalifikavimui. Nusikaltimo kvalifikavimui turi reikšmę prekių vertė (muitinė vertė), kuri, kaip byloje specialisto nustatyta, viršijo 900 MGL sumą ir dėl tokio prekių vertės dydžio nustatymo byloje jokio ginčo nekilo. Sutiktina, kad pagal BK 212 straipsnio 2 dalies nuostatas akcizo mokestis yra svarbus prekių vertės apskaičiavimui, tačiau šiuo atveju šio mokesčio dydis buvo aiškus, kaip ir tai, kad A. K. įgytų prekių muitinė vertė viršija 900 MGL dydį. Vien tai, kad prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, savaime nelemia išvados dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ar jo nagrinėjimo galimumo tik baudžiamojoje byloje.
9. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, kasaciniame skunde taip pat nėra grindžiama teisiniais argumentais. Pirma, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtODkxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-891/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-891/2025">2K-78-891/2025</a>). Antra, bylos eiga atskleidžia, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje truko 7 mėnesius, o bylos nagrinėjimas teisme – dar 2 mėnesius. Per tą laiką buvo visos galimybės viešojo administravimo institucijai (VMI) efektyviai veikti ir išieškoti nesumokėtus akcizo mokesčius MAĮ nustatyta tvarka, tačiau šio kelio institucija nepasirinko, pareiškė civilinį ieškinį baudžiamoje byloje praėjus 5 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė pabrėžė, kad mokestinė žala kildinama iš neįvykdytos A. K. pareigos „nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizo mokestį“ (1 t., b. l. 100), tačiau nei pasirinko tinkamą procesinį kelią kuo greičiau kompensuoti galimus turtinius valstybės praradimus, nei pagrindė, kad byloje išnykusi galimybė įvykdyti šią mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizo mokesčio atgavimo laikotarpį susiejus su baudžiamosios bylos baigtimi, toks mokesčio atgavimas nukeliamas į tolimą ateitį ir neatitinka MAĮ tikslų kuo greičiau valstybės biudžetui atgauti pajamas, nes be jų ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Baudžiamosios bylos proceso eiga rodo, kad prokuroro inicijuoti apeliacinis ir kasacinis procesai dar labiau nutolino A. K. sukeltų valstybės galimų turtinių praradimų kompensavimo laiką.
10. Nėra pagrindo pritarti prokuroro prieštaravimams dėl to, kad padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies esminiai pažeidimai. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai yra kitokie, negu siūlomi prokuroro apeliaciniame skunde, nesivadovauta atskiromis kasacinėmis nutartimis (tiksliau, atskirais prokuroro išrinktais kasacinių nutarčių argumentais), nesudaro pagrindo manyti, kad iš esmės nebuvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Tokių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisėjų kolegija neįžvelgia.
11. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį dėl nesumokėto valstybės naudai 26 333 Eur akcizų mokesčio atlyginimo, kuris savo esme yra susijęs ne tiek su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, o su aiškiai iš viešojo administravimo institucijos (VMI) veiklos kylančiais A. K. galimai neįvykdytos mokestinės prievolės išieškojimo klausimais. Neišreikalauta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tada, kai nustatomos aiškios sąlygos, nurodytos teismų praktiką suformavusios kasacinės nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Mi05NzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-42-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-42-976/2025">2K-P-42-976/2025</a> 25.4, 25.5, 25.6 papunkčiuose, panaikinančios galimybę apskaičiuoti akcizo mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje visos tokios sąlygos nenustatytos ir kasacinio skundo argumentai taip pat jų neatskleidžia.
12. Taigi nėra pagrindo įžvelgti prokuroro kasaciniame skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus, susietus su tuo, kad privalu buvo baudžiamojoje byloje pareikštą VMI civilinį ieškinį, susijusį su neišreikalauta viešojo administravimo institucijos mokestine nuteistojo A. K. prievole, būtinai išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Nesant padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
